Imam Bukhari : 3306

حَدَّثَنَا أَبُو الْوَلِيدِ حَدَّثَنَا سَلْمُ بْنُ زَرِيرٍ سَمِعْتُ أَبَا رَجَاءٍ قَالَ حَدَّثَنَا عِمْرَانُ بْنُ حُصَيْنٍأَنَّهُمْ كَانُوا مَعَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي مَسِيرٍ فَأَدْلَجُوا لَيْلَتَهُمْ حَتَّى إِذَا كَانَ وَجْهُ الصُّبْحِ عَرَّسُوا فَغَلَبَتْهُمْ أَعْيُنُهُمْ حَتَّى ارْتَفَعَتْ الشَّمْسُ فَكَانَ أَوَّلَ مَنْ اسْتَيْقَظَ مِنْ مَنَامِهِ أَبُو بَكْرٍ وَكَانَ لَا يُوقَظُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِنْ مَنَامِهِ حَتَّى يَسْتَيْقِظَ فَاسْتَيْقَظَ عُمَرُ فَقَعَدَ أَبُو بَكْرٍ عِنْدَ رَأْسِهِ فَجَعَلَ يُكَبِّرُ وَيَرْفَعُ صَوْتَهُ حَتَّى اسْتَيْقَظَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَنَزَلَ وَصَلَّى بِنَا الْغَدَاةَ فَاعْتَزَلَ رَجُلٌ مِنْ الْقَوْمِ لَمْ يُصَلِّ مَعَنَا فَلَمَّا انْصَرَفَ قَالَ يَا فُلَانُ مَا يَمْنَعُكَ أَنْ تُصَلِّيَ مَعَنَا قَالَ أَصَابَتْنِي جَنَابَةٌ فَأَمَرَهُ أَنْ يَتَيَمَّمَ بِالصَّعِيدِ ثُمَّ صَلَّى وَجَعَلَنِي رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي رَكُوبٍ بَيْنَ يَدَيْهِ وَقَدْ عَطِشْنَا عَطَشًا شَدِيدًا فَبَيْنَمَا نَحْنُ نَسِيرُ إِذَا نَحْنُ بِامْرَأَةٍ سَادِلَةٍ رِجْلَيْهَا بَيْنَ مَزَادَتَيْنِ فَقُلْنَا لَهَا أَيْنَ الْمَاءُ فَقَالَتْ إِنَّهُ لَا مَاءَ فَقُلْنَا كَمْ بَيْنَ أَهْلِكِ وَبَيْنَ الْمَاءِ قَالَتْ يَوْمٌ وَلَيْلَةٌ فَقُلْنَا انْطَلِقِي إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَتْ وَمَا رَسُولُ اللَّهِ فَلَمْ نُمَلِّكْهَا مِنْ أَمْرِهَا حَتَّى اسْتَقْبَلْنَا بِهَا النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَحَدَّثَتْهُ بِمِثْلِ الَّذِي حَدَّثَتْنَا غَيْرَ أَنَّهَا حَدَّثَتْهُ أَنَّهَا مُؤْتِمَةٌ فَأَمَرَ بِمَزَادَتَيْهَا فَمَسَحَ فِي الْعَزْلَاوَيْنِ فَشَرِبْنَا عِطَاشًا أَرْبَعِينَ رَجُلًا حَتَّى رَوِينَا فَمَلَأْنَا كُلَّ قِرْبَةٍ مَعَنَا وَإِدَاوَةٍ غَيْرَ أَنَّهُ لَمْ نَسْقِ بَعِيرًا وَهِيَ تَكَادُ تَنِضُّ مِنْ الْمِلْءِ ثُمَّ قَالَ هَاتُوا مَا عِنْدَكُمْ فَجُمِعَ لَهَا مِنْ الْكِسَرِ وَالتَّمْرِ حَتَّى أَتَتْ أَهْلَهَا قَالَتْ لَقِيتُ أَسْحَرَ النَّاسِ أَوْ هُوَ نَبِيٌّ كَمَا زَعَمُوا فَهَدَى اللَّهُ ذَاكَ الصِّرْمَ بِتِلْكَ الْمَرْأَةِ فَأَسْلَمَتْ وَأَسْلَمُوا

[Abu Al Walidas] mums [Salmas bin Zariras] pasakė: „Girdėjau [Abu Radžą] sakant, jis mums [Imraną bin Hushainą] pasakė, kad kartą jie buvo su Pranašu (tebūnie jam ramybė ir ramybė) kelionėje. Jie ėjo visą naktį iki aušros, ilsėjosi kažkur, tada užmigo ir užmigo, kol patekėjo saulė. Pirmasis pabudo Abu Bakras. Jis nepažadino Pranašo (tebūnie jam ramybė ir ramybė), kol pats nepabudo. Tada pabudo Umaras. Abu Bakras atsisėdo prie jo galvos (tebūnie jam ramybė ir ramybė ir tada tarė takbirą, pakeldamas balsą), kol pabudo Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė). Tada jis išėjo iš palapinės ir atliko Fadžros maldą su mumis. Tuo tarpu vienas genties vyras atsiskyrė – izoliavosi – ir neatėjo melstis su mumis. Baigęs jis paklausė: „O tas ir anas, kas tau trukdo melstis su mumis?“ – atsakė tas žmogus: „Patyriau džunubą“. Jis liepė žmogui atlikti tajamumą su dulkėmis, ir tas pasimeldė. Tada Rasulullah (sallallahu 'alaihi wasallam) įtraukė mane į kelionę, kad tęstume kelionę, kol pajustume didelį ištroškimą. Mums einant, pamatėme moterį, jojančią kupranugariu, kurios kojos laisvai kybojo tarp didelio maišo, pripildyto vandens, kuris dažnai vadinamas mizada. Mes jo paklausėme: „Kur yra vandens?“ – Moteris atsakė: „Nėra vandens“. Mes vėl paklausėme: „Koks atstumas tarp jūsų šeimos – jūsų namų – ir vandens?“ – Moteris atsakė: „Viena diena ir viena naktis“. Taigi mes pasakėme: „Eime, susitikime su Rasulullah (sallallahu 'alaihi wasallam).“ – paklausė Moteris. – Išėjome su moterimi, bet – nepasakojome jai apie Alacho Pasiuntinį, kol nenuėjome pas Pranašą (tebūnie jam ramybė ir Alacho palaimos). Tada moteris papasakojo jam tą pačią istoriją, kaip ir mums, išskyrus tai, kad ji buvo motina su našlaičiais vaikais. Taigi Pranašas (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) paprašė jos odinio maišelio ir patrynė jo virvelę. Galiausiai keturiasdešimt mūsų, ištroškusių vyrų, gėrėme vandenį, kol pasisotinome, ir kiekvienas iš mūsų pripildė savo odinį maišelį ir kitus geriamuosius indus. Išskyrus vieną dalyką – nebuvome pagirdę kupranugario, kuriame visada būdavo vandens. Tada jis tarė: „Atneškite, ką turite.“ Taigi jie rinko jai mėsos ir datulių, kol ji nuėjo pas savo šeimą ir pasakė: „Sutikau nuostabiausią žmogų – arba, kaip jie teigia, jis yra pranašas.“ Tada Alachas, Aukščiausiasis, vedė tuos žmones per ją, ir ji priėmė islamą, kaip ir jos žmonės tame kaime.