Imam Bukhari : 2967

حَدَّثَنَا مَكِّيُّ بْنُ إِبْرَاهِيمَ حَدَّثَنَا ابْنُ جُرَيْجٍ عَنْ عَطَاءٍ عَنْ عَائِشَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَا قَالَتْكَانَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذَا رَأَى مَخِيلَةً فِي السَّمَاءِ أَقْبَلَ وَأَدْبَرَ وَدَخَلَ وَخَرَجَ وَتَغَيَّرَ وَجْهُهُ فَإِذَا أَمْطَرَتْ السَّمَاءُ سُرِّيَ عَنْهُ فَعَرَّفَتْهُ عَائِشَةُ ذَلِكَ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَا أَدْرِي لَعَلَّهُ كَمَا قَالَ قَوْمٌ{ فَلَمَّا رَأَوْهُ عَارِضًا مُسْتَقْبِلَ أَوْدِيَتِهِمْ }الْآيَةَ

[Makkiy bin Ibrahim] mums pasakė, kad [Ibn Juraij] iš ['Atha'] iš ['Aisyah radliallahu 'anhuma] sakė: „Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam), pamatęs debesis danguje, pažvelgė į juos, tada nusisuko ir vaikščiojo pirmyn ir atgal tarp namų pasikeitusiu veidu. Tada 'Aisyah paprašė paaiškinimo, todėl Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tarė: „Nežinau tikrai, galbūt incidentas galėjo būti panašus į žmonių, kurie sako – kaip sako Alachas QS al-Ahqaf 24 eilutėje – tai reiškia: „Taigi, kai jie pamatė bausmę debesų pavidalu, artėjančius prie jų slėnių.““