Dialog keteladanan Abu Bakar ash-Shiddiq RA terkait kedermawanan dan pemenuhan hak orang lain

Imam Bukhari : 2929

حَدَّثَنَا عَلِيُّ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ حَدَّثَنَا إِسْمَاعِيلُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ قَالَ أَخْبَرَنِي رَوْحُ بْنُ الْقَاسِمِ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ الْمُنْكَدِرِ عَنْ جَابِرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا قَالَكَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لِي لَوْ قَدْ جَاءَنَا مَالُ الْبَحْرَيْنِ قَدْ أَعْطَيْتُكَ هَكَذَا وَهَكَذَا وَهَكَذَا فَلَمَّا قُبِضَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَجَاءَ مَالُ الْبَحْرَيْنِ قَالَ أَبُو بَكْرٍ مَنْ كَانَتْ لَهُ عِنْدَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عِدَةٌ فَلْيَأْتِنِي فَأَتَيْتُهُ فَقُلْتُ إِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَدْ كَانَ قَالَ لِي لَوْ قَدْ جَاءَنَا مَالُ الْبَحْرَيْنِ لَأَعْطَيْتُكَ هَكَذَا وَهَكَذَا وَهَكَذَا فَقَالَ لِي احْثُهُ فَحَثَوْتُ حَثْيَةً فَقَالَ لِي عُدَّهَا فَعَدَدْتُهَا فَإِذَا هِيَ خَمْسُ مِائَةٍ فَأَعْطَانِي أَلْفًا وَخَمْسَ مِائَةٍوَقَالَ إِبْرَاهِيمُ بْنُ طَهْمَانَ عَنْ عَبْدِ الْعَزِيزِ بْنِ صُهَيْبٍ عَنْ أَنَسٍ أُتِيَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِمَالٍ مِنْ الْبَحْرَيْنِ فَقَالَ انْثُرُوهُ فِي الْمَسْجِدِ فَكَانَ أَكْثَرَ مَالٍ أُتِيَ بِهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذْ جَاءَهُ الْعَبَّاسُ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ أَعْطِنِي إِنِّي فَادَيْتُ نَفْسِي وَفَادَيْتُ عَقِيلًا قَالَ خُذْ فَحَثَا فِي ثَوْبِهِ ثُمَّ ذَهَبَ يُقِلُّهُ فَلَمْ يَسْتَطِعْ فَقَالَ أْمُرْ بَعْضَهُمْ يَرْفَعْهُ إِلَيَّ قَالَ لَا قَالَ فَارْفَعْهُ أَنْتَ عَلَيَّ قَالَ لَا فَنَثَرَ مِنْهُ ثُمَّ ذَهَبَ يُقِلُّهُ فَلَمْ يَرْفَعْهُ فَقَالَ فَمُرْ بَعْضَهُمْ يَرْفَعْهُ عَلَيَّ قَالَ لَا قَالَ فَارْفَعْهُ أَنْتَ عَلَيَّ قَالَ لَا فَنَثَرَ مِنْهُ ثُمَّ احْتَمَلَهُ عَلَى كَاهِلِهِ ثُمَّ انْطَلَقَ فَمَا زَالَ يُتْبِعُهُ بَصَرَهُ حَتَّى خَفِيَ عَلَيْنَا عَجَبًا مِنْ حِرْصِهِ فَمَا قَامَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَثَمَّ مِنْهَا دِرْهَمٌ

[Ali bin Abdullah] mums pasakė, kad [Isma'il bin Ibrahim] man [Rauh bin Al Qasim] pasakė iš [Muhammad bin Al Munkadir], iš [Jabir bin 'Abdullah radliallahu 'anhu] sakė: „Alacho Pasiuntinys (SAW) man pasakė: „Jei pas mus ateis turtas iš Bahreino žemės, aš tikrai duosiu jums tiek, tiek ir tiek“. Kai mirė Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam ir turtas atkeliavo iš Bahreino žemės, Abu Bakr pasakė: „Kam ką nors pažadėjo Alacho Pasiuntinys (SAW), teateikia pas mane“. Taigi aš sutikau jį ir pasakiau: „Rarasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam kartą man pasakė: „Jei pas mus ateis lobis iš Bahreino žemės, aš tikrai tau duosiu tiek, tiek ir tiek.“ Jis man tarė: „Duok man savo ranką“. Tada ištiesiau abu delnus.“ Tada jis man tarė: „Suskaičiuok“. Suskaičiavau, paaiškėjo, kad jų buvo penki šimtai, taigi iš viso jis man davė tūkstantį penkiolika šimtų.“ Ir [Ibrahimas bin Thamanas] iš [Abdulo Azizo bin Shuhaibo] iš [Anaso] pasakė: „Pranašui sallallaahu 'alaihi wasallam buvo atsiųstas lobis iš Bahreino, ir jis tarė: „Padėk jį mečetėje“. Paaiškėjo, kad tai buvo didžiausias turtas, kokį kada nors gavo Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam. Kai Al 'Abbas atėjo pas Jį, jis tarė: „O Alacho Pasiuntiny, duok man. Aš jį panaudosiu, kad išpirkčiau save ir išpirkčiau 'Aqil'.“ Jis tarė: „Imk jį“. Taigi, jis pakėlė jį apsivilkęs drabužiais ir užsilipo ant peties, bet nebegalėjo pakęsti. Jis sako: „Liepkite keliems iš jų padėti man jį pakelti“. Jis atsakė: „Ne“. Vietoj to jis tarė: „Tada jūs padėkite man jį pakelti“. Jis atsakė: „Ne“. Taigi Al 'Abbas išpylė šiek tiek jo ir bandė vėl pakelti, bet vis tiek negalėjo. Taigi jis vėl tarė: „Liepkite keliems iš jų padėti man jį pakelti“. Jis tarė: „Ne“. Jis vėl tarė: „Tada jūs padėkite man jį pakelti“. Jis tarė: „Ne“. Tada Al 'Abbas dar šiek tiek išpylė, pasiėmė ant pečių ir išėjo. Jis toliau stebėjo Al 'Abbas, kol šis dingo iš mūsų akių, nes mus nustebino jo entuziazmas. Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaima) nepajudėjo iš savo vietos ir toliau rinko dirhamus.