Imam Ibnu Majah : 4145

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ نُمَيْرٍ وَأَبُو كُرَيْبٍ قَالَا حَدَّثَنَا أَبُو أُسَامَةَ عَنْ زَائِدَةَ عَنْ الْأَعْمَشِ عَنْ شَقِيقٍ عَنْ أَبِي مَسْعُودٍ قَالَكَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَأْمُرُ بِالصَّدَقَةِ فَيَنْطَلِقُ أَحَدُنَا يَتَحَامَلُ حَتَّى يَجِيءَ بِالْمُدِّ وَإِنَّ لِأَحَدِهِمْ الْيَوْمَ مِائَةَ أَلْفٍقَالَ شَقِيقٌ كَأَنَّهُ يُعَرِّضُ بِنَفْسِهِ

Mums buvo pasakyta, kad [Muhammadas bin Abdullah bin Numairas] ir [Abu Kuraibas] abu sakė; mums [Abu Usamah] iš [Zaidah] iš [Al A'masy] iš [Syaqiq] iš [Abu Mas'udo] sakė: „Rašulullah sallallaahu 'alaihi wasallam įsakė mums duoti išmaldą.“ Tada vienas iš mūsų nuėjo bandydamas grįžti su išmalda – vienas purvas, nes vienas iš jų šiandien kainuotų šimtą tūkstančių dirhamų.“ Syaqiqas pasakė: „Atrodė, lyg jis save verstų“.