Imam Ibnu Majah : 3910

حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا الْحَسَنُ بْنُ مُوسَى الْأَشْيَبُ حَدَّثَنَا حَمَّادُ بْنُ سَلَمَةَ عَنْ عَاصِمِ بْنِ بَهْدَلَةَ عَنْ الْمُسَيَّبِ بْنِ رَافِعٍ عَنْ خَرَشَةَ بْنِ الْحُرِّ قَالَقَدِمْتُ الْمَدِينَةَ فَجَلَسْتُ إِلَى شِيَخَةٍ فِي مَسْجِدِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَجَاءَ شَيْخٌ يَتَوَكَّأُ عَلَى عَصًا لَهُ فَقَالَ الْقَوْمُ مَنْ سَرَّهُ أَنْ يَنْظُرَ إِلَى رَجُلٍ مِنْ أَهْلِ الْجَنَّةِ فَلْيَنْظُرْ إِلَى هَذَا فَقَامَ خَلْفَ سَارِيَةٍ فَصَلَّى رَكْعَتَيْنِ فَقُمْتُ إِلَيْهِ فَقُلْتُ لَهُ قَالَ بَعْضُ الْقَوْمِ كَذَا وَكَذَا قَالَ الْحَمْدُ لِلَّهِ الْجَنَّةُ لِلَّهِ يُدْخِلُهَا مَنْ يَشَاءُ وَإِنِّي رَأَيْتُ عَلَى عَهْدِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ رُؤْيَا رَأَيْتُ كَأَنَّ رَجُلًا أَتَانِي فَقَالَ لِي انْطَلِقْ فَذَهَبْتُ مَعَهُ فَسَلَكَ بِي فِي نَهْجٍ عَظِيمٍ فَعُرِضَتْ عَلَيَّ طَرِيقٌ عَلَى يَسَارِي فَأَرَدْتُ أَنْ أَسْلُكَهَا فَقَالَ إِنَّكَ لَسْتَ مِنْ أَهْلِهَا ثُمَّ عُرِضَتْ عَلَيَّ طَرِيقٌ عَنْ يَمِينِي فَسَلَكْتُهَا حَتَّى إِذَا انْتَهَيْتُ إِلَى جَبَلٍ زَلَقٍ فَأَخَذَ بِيَدِي فَزَجَّلَ بِي فَإِذَا أَنَا عَلَى ذُرْوَتِهِ فَلَمْ أَتَقَارَّ وَلَمْ أَتَمَاسَكْ وَإِذَا عَمُودٌ مِنْ حَدِيدٍ فِي ذُرْوَتِهِ حَلْقَةٌ مِنْ ذَهَبٍ فَأَخَذَ بِيَدِي فَزَجَّلَ بِي حَتَّى أَخَذْتُ بِالْعُرْوَةِ فَقَالَ اسْتَمْسَكْتَ قُلْتُ نَعَمْ فَضَرَبَ الْعَمُودَ بِرِجْلِهِ فَاسْتَمْسَكْتُ بِالْعُرْوَةِ فَقَالَ قَصَصْتُهَا عَلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ رَأَيْتَ خَيْرًا أَمَّا الْمَنْهَجُ الْعَظِيمُ فَالْمَحْشَرُ وَأَمَّا الطَّرِيقُ الَّتِي عُرِضَتْ عَنْ يَسَارِكَ فَطَرِيقُ أَهْلِ النَّارِ وَلَسْتَ مِنْ أَهْلِهَا وَأَمَّا الطَّرِيقُ الَّتِي عُرِضَتْ عَنْ يَمِينِكَ فَطَرِيقُ أَهْلِ الْجَنَّةِ وَأَمَّا الْجَبَلُ الزَّلَقُ فَمَنْزِلُ الشُّهَدَاءِ وَأَمَّا الْعُرْوَةُ الَّتِي اسْتَمْسَكْتَ بِهَا فَعُرْوَةُ الْإِسْلَامِ فَاسْتَمْسِكْ بِهَا حَتَّى تَمُوتَ فَأَنَا أَرْجُو أَنْ أَكُونَ مِنْ أَهْلِ الْجَنَّةِ فَإِذَا هُوَ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ سَلَامٍ

[Abu Bakr bin Abu Syaibah] mums pasakė, kad [Al Hasan bin Musa Al Asyaib] mums pasakė, jog [Hammad bin Salamah] iš ['Ashim bin Bahdalah] iš [Al Musayyab bin Rafi'] iš [Kharasyah bin Al Hur] sakė: „Atvykau į Mediną, tada atsisėdau su keliais senais žmonėmis Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) mečetėje. Staiga atėjo senas vyras, atsiremdamas į savo lazdą, ir žmonės sakė: „Kas nori pamatyti dangaus gyventoją, pažiūrėkite į šį žmogų!“ Tada žmogus atsistojo ir pasimeldė du rakatus už mečetės kolonos. Tada priėjau prie jo ir pasakiau: „Kai kurie žmonės apie tave pasakojo vienaip ir kitaip“. Vyras atsakė: „Garbė Alachui, dangus priklauso Alachui ir Jis įleidžia į jį ką tik nori.“ Žinokite, kad Alacho Pasiuntinio (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) laikais sapnavau, kad pamačiau vyrą ateinantį link manęs ir sakantį: „Eik!“ Tada aš ėjau su juo, ir jis vedė mane per šviesią ir plačią vietą, tada man kairėje buvo parodytas kelias, ir aš norėjau juo eiti. Vyras su manimi tarė: „Tu ne vienas iš jų.“ Tada man dešinėje buvo parodytas kelias, todėl aš juo sekiau, kol pasiekiau kalną, ant kurio negalėjau žengti. Staiga vyras paėmė mane už rankos ir pastūmė, ir netikėtai atsidūriau jo viršūnėje, todėl negalėjau nei atsiremti, nei laikytis. Paaiškėjo, kad viršūnės viršuje yra geležinis stulpas, pagamintas iš aukso, todėl jis paėmė mane už rankos ir sviedė taip, kad laikyčiausi už virvės. Tada jis paklausė: „Ar laikiausi?“ Aš atsakiau: „Taip.“ Tada jis metė stulpą, ir aš laikiau už virvės. Vyras tarė: „Tada pasakiau Alacho Pasiuntiniui (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos), jis tarė: „Sapnavote gerą sapną. Šviesi ir didelė vieta yra Mahsyar laukas. Tuo tarpu kairėje pusėje nurodytas kelias yra pragaro gyventojų kelias, o jūs nesate vienas iš jo gyventojų. Tuo tarpu dešinėje pusėje nurodytas kelias yra kelias į dešinę, kuris yra dangaus žmonių kelias. Kalnas, ant kurio negalima žengti, yra kankinių buveinė, o virvė, už kurios laikotės, yra islamas. Tad tvirtai laikykitės, kol mirtis jus pasiims.“ Todėl tikiuosi tapti dangaus gyventoju.“ Paaiškėjo, kad senolis buvo [Abdullah bin Salam]“.