Imam Ibnu Majah : 3849

حَدَّثَنَا أَبُو يُوسُفَ الصَّيْدَلَانِيُّ مُحَمَّدُ بْنُ أَحْمَدَ الرَّقِّيُّ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ سَلَمَةَ عَنْ الْفَزَارِيِّ عَنْ أَبِي شَيْبَةَ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عُكَيْمٍ الْجُهَنِيِّ عَنْ عَائِشَةَ قَالَتْسَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ اللَّهُمَّ إِنِّي أَسْأَلُكَ بِاسْمِكَ الطَّاهِرِ الطَّيِّبِ الْمُبَارَكِ الْأَحَبِّ إِلَيْكَ الَّذِي إِذَا دُعِيتَ بِهِ أَجَبْتَ وَإِذَا سُئِلْتَ بِهِ أَعْطَيْتَ وَإِذَا اسْتُرْحِمْتَ بِهِ رَحِمْتَ وَإِذَا اسْتُفْرِجَتَ بِهِ فَرَّجْتَ قَالَتْ وَقَالَ ذَاتَ يَوْمٍ يَا عَائِشَةُ هَلْ عَلِمْتِ أَنَّ اللَّهَ قَدْ دَلَّنِي عَلَى الِاسْمِ الَّذِي إِذَا دُعِيَ بِهِ أَجَابَ قَالَتْ فَقُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ بِأَبِي أَنْتَ وَأُمِّي فَعَلِّمْنِيهِ قَالَ إِنَّهُ لَا يَنْبَغِي لَكِ يَا عَائِشَةُ قَالَتْ فَتَنَحَّيْتُ وَجَلَسْتُ سَاعَةً ثُمَّ قُمْتُ فَقَبَّلْتُ رَأْسَهُ ثُمَّ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ عَلِّمْنِيهِ قَالَ إِنَّهُ لَا يَنْبَغِي لَكِ يَا عَائِشَةُ أَنْ أُعَلِّمَكِ إِنَّهُ لَا يَنْبَغِي لَكِ أَنْ تَسْأَلِينَ بِهِ شَيْئًا مِنْ الدُّنْيَا قَالَتْ فَقُمْتُ فَتَوَضَّأْتُ ثُمَّ صَلَّيْتُ رَكْعَتَيْنِ ثُمَّ قُلْتُ اللَّهُمَّ إِنِّي أَدْعُوكَ اللَّهَ وَأَدْعُوكَ الرَّحْمَنَ وَأَدْعُوكَ الْبَرَّ الرَّحِيمَ وَأَدْعُوكَ بِأَسْمَائِكَ الْحُسْنَى كُلِّهَا مَا عَلِمْتُ مِنْهَا وَمَا لَمْ أَعْلَمْ أَنْ تَغْفِرَ لِي وَتَرْحَمَنِي قَالَتْ فَاسْتَضْحَكَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ثُمَّ قَالَ إِنَّهُ لَفِي الْأَسْمَاءِ الَّتِي دَعَوْتِ بِهَا

Pasakojo mums [Abu Yusuf, kaip Shaidalani Muhammad bin Ahmad Ar raqqi] pasakojo [Muhammad bin Salamah] iš [Al Fazari] iš [Abu Syaibah] iš [Abdullah bin 'Ukaim Al Juhani] iš [Aisyah] sakė; Girdėjau, kaip Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam sakė: 'ALLLAHUMM 'INNI 'AS'ALUK BIASMIK ALTTAHIR ALTTAYIB ALMUBARAK AL'AHABB 'IILAYK ALLADHI 'IIDHA DUEIT BIH 'AJABT WA'IIDHA SUYILT BIH 'AETAYT WA'IIDHA ASTURHIMT BIH RAHIMT WA'IIDHA ASTUFRIJAT BIH FARRAJT QALAT WAQAL DHAT YAWM' „O Allah, iš tiesų meldžiu Tave Tavo, Šventojo, Gražiojo, Palaimintojo ir Labiausiai Mylimojo, vardu, kad, kai Jis šauksis Tavęs, Tu duotum, ir kai Jis paprašys Tavęs pasigailėjimo, Tu būtum gailestingas, ir kai Jis paprašys Tavęs išeities su Juo, Tu duotum išeitį“. Aiša tarė: Vieną dieną jis tarė: „O Aiša, ar žinai, kad Alachas parodė man vardą, kurį paprašius Jis jį suteiks?“ Aiša tarė: „Aš atsakiau: „O Alacho Pasiuntiny, dėl mano tėvo, tavęs ir mano motinos, išmokyk mane jo.“ Jis tarė: „Tikrai jis tavęs nevertas, o Aiša.“ Aiša tarė: „Taigi, aš pasitraukiau į šalį ir akimirką pasėdėjau, tada atsikėliau ir pasukau jo galvą, tada tariau: „O Alacho Pasiuntiny, išmokyk mane.“ Jis tarė: „Tikrai jis tavęs nevertas, o Aiša, kad tave mokytų, iš tiesų jis tavęs nevertas, jei kartu su juo ko nors paprašysi iš pasaulio.“ Aiša tarė: „Taigi aš atsikėliau ir nusiprausiau“, tada pasimeldžiau dvi rakas ir pasimeldžiau; „O Allah, iš tiesų meldžiuosi Tavęs, o Allah, meldžiuosi Tavęs, o Rahmanai, meldžiuosi Tavęs, o Maloningiausias, Gailestingiausias, ir meldžiuosi Tavęs visais Tavo gražiais vardais, tiek tais, kuriuos žinau, tiek tais, kuriuos nepažįstu, kad man atleistum ir pasigailėtum manęs.“ Aiša tarė: „Taigi Rasulullah sallallaahu „alaihi wasallam“ nusijuokė iš manęs ir tarė: „Iš tiesų, tai yra astmos prieglobstyje, su kuriuo anksčiau meldeisi.“