Imam Ibnu Majah : 2052

حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ نُمَيْرٍ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ إِسْحَقَ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ عَمْرِو بْنِ عَطَاءٍ عَنْ سُلَيْمَانَ بْنِ يَسَارٍ عَنْ سَلَمَةَ بْنِ صَخْرٍ الْبَيَاضِيِّ قَالَكُنْتُ امْرَأً أَسْتَكْثِرُ مِنْ النِّسَاءِ لَا أَرَى رَجُلًا كَانَ يُصِيبُ مِنْ ذَلِكَ مَا أُصِيبُ فَلَمَّا دَخَلَ رَمَضَانُ ظَاهَرْتُ مِنْ امْرَأَتِي حَتَّى يَنْسَلِخَ رَمَضَانُ فَبَيْنَمَا هِيَ تُحَدِّثُنِي ذَاتَ لَيْلَةٍ انْكَشَفَ لِي مِنْهَا شَيْءٌ فَوَثَبْتُ عَلَيْهَا فَوَاقَعْتُهَا فَلَمَّا أَصْبَحْتُ غَدَوْتُ عَلَى قَوْمِي فَأَخْبَرْتُهُمْ خَبَرِي وَقُلْتُ لَهُمْ سَلُوا لِي رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالُوا مَا كُنَّا نَفْعَلُ إِذًا يُنْزِلَ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ فِينَا كِتَابًا أَوْ يَكُونَ فِينَا مِنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَوْلٌ فَيَبْقَى عَلَيْنَا عَارُهُ وَلَكِنْ سَوْفَ نُسَلِّمُكَ لِجَرِيرَتِكَ اذْهَبْ أَنْتَ فَاذْكُرْ شَأْنَكَ لِرَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ فَخَرَجْتُ حَتَّى جِئْتُهُ فَأَخْبَرْتُهُ الْخَبَرَ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنْتَ بِذَاكَ فَقُلْتُ أَنَا بِذَاكَ وَهَا أَنَا يَا رَسُولَ اللَّهِ صَابِرٌ لِحُكْمِ اللَّهِ عَلَيَّ قَالَ فَأَعْتِقْ رَقَبَةً قَالَ قُلْتُ وَالَّذِي بَعَثَكَ بِالْحَقِّ مَا أَصْبَحْتُ أَمْلِكُ إِلَّا رَقَبَتِي هَذِهِ قَالَ فَصُمْ شَهْرَيْنِ مُتَتَابِعَيْنِ قَالَ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ وَهَلْ دَخَلَ عَلَيَّ مَا دَخَلَ مِنْ الْبَلَاءِ إِلَّا بِالصَّوْمِ قَالَ فَتَصَدَّقْ أَوْ أَطْعِمْ سِتِّينَ مِسْكِينًا قَالَ قُلْتُ وَالَّذِي بَعَثَكَ بِالْحَقِّ لَقَدْ بِتْنَا لَيْلَتَنَا هَذِهِ مَا لَنَا عَشَاءٌ قَالَ فَاذْهَبْ إِلَى صَاحِبِ صَدَقَةِ بَنِي زُرَيْقٍ فَقُلْ لَهُ فَلْيَدْفَعْهَا إِلَيْكَ وَأَطْعِمْ سِتِّينَ مِسْكِينًا وَانْتَفِعْ بِبَقِيَّتِهَا

Mums buvo pasakyta [Abu Bakr bin Abu Syaibah], mums buvo pasakyta [Abdullah bin Numairas], mums buvo pasakyta [Muhammad bin Ishaq] iš [Muhammad bin Amru bin 'Atha], iš [Sulaiman bin Yasar], iš [Salamah bin Shakhr Al Bayadli] jis sakė: „Aš esu žmogus, kurį labiausiai traukia moterys, šiuo atžvilgiu joks vyras nėra panašus į mane.“ Kai prasidėjo Ramadano mėnuo, aš daviau savo žmonai „zhihar“, kol baigėsi Ramadano mėnuo. Vieną naktį, kai jis kalbėjosi su manimi, dalis jo nuogumo buvo apnuoginta, todėl aš jį apkabinau ir mylėjausi su juo. Ryte nuėjau pas savo žmones ir papasakojau jiems, ką padariau. Pasakiau jiems: „Prašau, palydėkite mane susitikti su Alacho Pasiuntiniu (sallallaahu 'alaihi wasallam),“ jie atsakė, „Mes to nedarysime, bijome, kad bus eilutė, kurią Alachas (sallallaahu 'alaihi wasallam) mums apreikš.“ Arba mums išaiškės Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) žodžiai. Tačiau mes jus perduosime su jūsų nuodėmėmis, todėl eikite ir praneškite savo bylai Alacho Pasiuntiniui (sallallaahu 'alaihi wasallam). Salama bin Shakhr Al Bayadli pasakė: „Tada išėjau jo pasitikti ir papasakojau jam apie tai. Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Tu nusidėjai dėl to“, – atsakiau, – „Aš nusidėjau dėl to! O Alacho Pasiuntiny, aš būsiu kantrus Alacho įstatymui“. Jis tarė: „Išlaisvink vergą“. Salama bin Shakhr Al Bayadli pasakė: „Aš pasakiau: „Prisiekiu Tuo, kuris tave drąsiai siuntė, ryte aš neturiu nieko, tik šį vergą“. Jis tarė: „Pasninkaukite du mėnesius iš eilės“. Salamah bin Shakhr Al Bayadli tarė: „Aš pasakiau: „O Alacho Pasiuntiny, ar yra kas nors, kas mane gali ištikti nelaimę, išskyrus pasninką?“ Jis atsakė: „Duok išmaldą,“ arba jis tarė: „Pamaitink šešiasdešimt vargšų žmonių“. Salamah bin Shakhr Al Bayadli tarė: „Aš pasakiau: „Prisiekiu Tuo, kuris tave atsiuntė su tiesa, šiąnakt mes praleidome naktį ir neradome vakarienės“. Jis tarė: „Eik pas išmaldos savininką iš Bani Zurai“, liepk jam atiduoti tau lobį. Tada pamaitink šešiasdešimt vargšų žmonių ir panaudok likusią dalį“.