Imam Ibnu Majah : 1546

حَدَّثَنَا مَحْمُودُ بْنُ غَيْلَانَ حَدَّثَنَا هَاشِمُ بْنُ الْقَاسِمِ حَدَّثَنَا مُبَارَكُ بْنُ فَضَالَةَ حَدَّثَنِي حُمَيْدٌ الطَّوِيلُ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ قَالَلَمَّا تُوُفِّيَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَانَ بِالْمَدِينَةِ رَجُلٌ يَلْحَدُ وَآخَرُ يَضْرَحُ فَقَالُوا نَسْتَخِيرُ رَبَّنَا وَنَبْعَثُ إِلَيْهِمَا فَأَيُّهُمَا سُبِقَ تَرَكْنَاهُ فَأُرْسِلَ إِلَيْهِمَا فَسَبَقَ صَاحِبُ اللَّحْدِ فَلَحَدُوا لِلنَّبِيِّ

Mums buvo pasakyta [Mahmud bin Ghailan], mums buvo pasakyta [Hasim Ibnul Qasim], mums buvo pasakyta [Mubarak bin Fadlalah], man [Humaid Ath Thawil] buvo pasakyta iš [Anas bin Malik]: „Kai mirė Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam), Medinoje buvo tokių, kurie iškasė urvus, ir tokių, kurie iškasė skyles viduryje. Jie sakė: „Prašome gerumo iš mūsų Rabbo, mes jų pasigailėsime, o tą, kuris greitai praras, paliksime.“ Galiausiai jiedu liko – greitai varžėsi, kas iškasė skylę – tada tas, kuris pirmas iškasė urvą, iškasė urvą Pranašui.“