Sumpah palsu bermaksud ambil harta orang muslim, dia durhaka

Imam Bukhari : 2332

حَدَّثَنَا قُتَيْبَةُ بْنُ سَعِيدٍ حَدَّثَنَا جَرِيرٌ عَنْ مَنْصُورٍ عَنْ أَبِي وَائِلٍ قَالَ قَالَ عَبْدُ اللَّهِ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَنْ حَلَفَ عَلَى يَمِينٍ يَسْتَحِقُّ بِهَا مَالًا وَهُوَ فِيهَا فَاجِرٌ لَقِيَ اللَّهَ وَهُوَ عَلَيْهِ غَضْبَانُ فَأَنْزَلَ اللَّهُ تَصْدِيقَ ذَلِكَ{ إِنَّ الَّذِينَ يَشْتَرُونَ بِعَهْدِ اللَّهِ وَأَيْمَانِهِمْ ثَمَنًا قَلِيلًا فَقَرَأَ إِلَى عَذَابٌ أَلِيمٌ }ثُمَّ إِنَّ الْأَشْعَثَ بْنَ قَيْسٍ خَرَجَ إِلَيْنَا فَقَالَ مَا يُحَدِّثُكُمْ أَبُو عَبْدِ الرَّحْمَنِ قَالَ فَحَدَّثْنَاهُ قَالَ فَقَالَ صَدَقَ لَفِيَّ وَاللَّهِ أُنْزِلَتْ كَانَتْ بَيْنِي وَبَيْنَ رَجُلٍ خُصُومَةٌ فِي بِئْرٍ فَاخْتَصَمْنَا إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ شَاهِدَاكَ أَوْ يَمِينُهُ قُلْتُ إِنَّهُ إِذًا يَحْلِفُ وَلَا يُبَالِي فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَنْ حَلَفَ عَلَى يَمِينٍ يَسْتَحِقُّ بِهَا مَالًا وَهُوَ فِيهَا فَاجِرٌ لَقِيَ اللَّهَ وَهُوَ عَلَيْهِ غَضْبَانُ فَأَنْزَلَ اللَّهُ تَصْدِيقَ ذَلِكَ ثُمَّ اقْتَرَأَ هَذِهِ الْآيَةَ{ إِنَّ الَّذِينَ يَشْتَرُونَ بِعَهْدِ اللَّهِ وَأَيْمَانِهِمْ ثَمَنًا قَلِيلًا إِلَى وَلَهُمْ عَذَابٌ أَلِيمٌ }

Mums buvo pasakyta, kad [Qutaibah bin Sa'id] mums [Jarir] iš [Mansuro] iš [Abu Wa'ilo] pasakė: [Abdullah radliallahu 'anhu] sakė: „Kiekvienas, kuris prisiekia ketindamas atimti kažkieno turtą, yra nepaklusnus žmogus, kuris susitiks su Alachu, kur Alachas ant jo supyks“. Taigi Alachas atskleidė savo eilutę kaip QS Alu 'Imran 77 eilutės, kuri reiškia: „Iš tiesų, tie, kurie iškeičia savo pažadus su Alachu ir savo priesaikas už mažą kainą...tada jis skaito, kol eilutė perskaitoma...skausminga bausmė“ – pateisinimą. Tada [Al Asyats bin Qais] išėjo su mumis ir paklausė: „Apie ką Abu 'Abdurrahmanas su jumis kalbėjo?“. Jis atsakė: „Taigi mes jam pasakėme“. Taigi jis atsakė: „Jis teisus“. Iš tiesų, prisiekiu Alachu, ši eilutė nužengė žemyn apie mane ir žmogų, kuris ginčijosi dėl šulinio, ir mes dėl to pasiskundėme Pranašui (tebūnie jam ramybė ir ramybė), tada Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) paklausė: „Ar atvedi du liudytojus, ar prisieki?“ Aš pasakiau: „Tegul jis prisiekia, ir man nerūpi“. Taigi Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) pasakė: „Kas prisiekia savo priesaika, ketindamas atimti kažkieno turtą, tas padarė nepaklusnumą ir susitiks su Alachu, kur Alachas ant jo supyks“. Taigi Alacho žodis nužengė kaip šio įvykio pateisinimas, tada perskaitykite šią eilutę: „Iš tiesų, tie, kurie iškeičia savo pažadus Alachui ir savo priesaikas už mažą kainą... pagal eilutę... skausminga bausmė“-.