Imam Nasa'i : 1133

أَخْبَرَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عَبْدِ الْأَعْلَى قَالَ حَدَّثَنَا خَالِدٌ حَدَّثَنَا شُعْبَةُ عَنْ عَمْرِو بْنِ مُرَّةَ عَنْ أَبِي حَمْزَةَ سَمِعَهُ يُحَدِّثُ عَنْ رَجُلٍ مِنْ عَبْسٍ عَنْ حُذَيْفَةَأَنَّهُ انْتَهَى إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَامَ إِلَى جَنْبِهِ فَقَالَ اللَّهُ أَكْبَرُ ذُو الْمَلَكُوتِ وَالْجَبَرُوتِ وَالْكِبْرِيَاءِ وَالْعَظَمَةِ ثُمَّ قَرَأَ بِالْبَقَرَةِ ثُمَّ رَكَعَ فَكَانَ رُكُوعُهُ نَحْوًا مِنْ قِيَامِهِ فَقَالَ فِي رُكُوعِهِ سُبْحَانَ رَبِّيَ الْعَظِيمِ سُبْحَانَ رَبِّيَ الْعَظِيمِ وَقَالَ حِينَ رَفَعَ رَأْسَهُ لِرَبِّيَ الْحَمْدُ لِرَبِّيَ الْحَمْدُ وَكَانَ يَقُولُ فِي سُجُودِهِ سُبْحَانَ رَبِّيَ الْأَعْلَى سُبْحَانَ رَبِّيَ الْأَعْلَى وَكَانَ يَقُولُ بَيْنَ السَّجْدَتَيْنِ رَبِّ اغْفِرْ لِي رَبِّ اغْفِرْ لِي

Jis pranešė mums [Muhammad bin 'Abdul A'la], – sakė jis; jis mums pasakė, kad [Khalid] mums pasakė [Syu'bah] iš ['Amr bin Murrah], iš [Abu Hamzah], iš [kažko] iš 'Abso iš [Hudzaifah], kad jis sutiko Rasulullah sallallaahu'alaihiwasallam, tada atsistojo šalia jo ir tarė: „Allahu akbar dzul malaakuti wal jabaruuti wal kibriya'ai wal 'adzamati – Didis Alachas Maha, Esmė, turinti karalystę ir galią, ir kuris turi aroganciją ir didybę“. Tada jis perskaitė Al Baqarah, nusilenkė ir nusilenkė stovėdamas. Nusilenkdamas jis tarė: „Subhana Rabbiyal 'Azhiimi, Subhana Rabbiyal 'Azhiimi – Garbė mano Viešpačiui Didžiausiam, šlovė mano Viešpačiui Didžiausiam“. Jei jis pakeldavo galvą nuo nusilenkimo, tada sakydavo: „Lirabbil hamdu lirabbil hamdu – Visa šlovė mano Viešpačiui, visa šlovė mano Viešpačiui!“. Nusilenkdamas jis tarė: „Subhana Rabbiyal A'laa – Garbė mano Viešpačiui, Aukščiausiajam!“. Tuo tarpu tarp dviejų nusilenkimų jis perskaitydavo: „Rabbighfirlii, rahhighfirlii – O mano Rabne, atleisk man, o mano Rabne, atleisk man!“.