Imam Nasa'i : 527
أَخْبَرَنَا سُوَيْدُ بْنُ نَصْرٍ قَالَ أَنْبَأَنَا عَبْدُ اللَّهِ عَنْ عَوْفٍ عَنْ سَيَّارِ بْنِ سَلَامَةَ قَالَدَخَلْتُ أَنَا وَأَبِي عَلَى أَبِي بَرْزَةَ الْأَسْلَمِيِّ فَقَالَ لَهُ أَبِي أَخْبِرْنَا كَيْفَ كَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُصَلِّي الْمَكْتُوبَةَ قَالَ كَانَ يُصَلِّي الْهَجِيرَ الَّتِي تَدْعُونَهَا الْأُولَى حِينَ تَدْحَضُ الشَّمْسُ وَكَانَ يُصَلِّي الْعَصْرَ ثُمَّ يَرْجِعُ أَحَدُنَا إِلَى رَحْلِهِ فِي أَقْصَى الْمَدِينَةِ وَالشَّمْسُ حَيَّةٌ قَالَ وَنَسِيتُ مَا قَالَ فِي الْمَغْرِبِ قَالَ وَكَانَ يَسْتَحِبُّ أَنْ تُؤَخَّرَ صَلَاةُ الْعِشَاءِ الَّتِي تَدْعُونَهَا الْعَتَمَةَ قَالَ وَكَانَ يَكْرَهُ النَّوْمَ قَبْلَهَا وَالْحَدِيثَ بَعْدَهَا وَكَانَ يَنْفَتِلُ مِنْ صَلَاةِ الْغَدَاةِ حِينَ يَعْرِفُ الرَّجُلُ جَلِيسَهُ وَكَانَ يَقْرَأُ بِالسِّتِّينَ إِلَى الْمِائَةِ
Pranešęs mums [Suwaid bin Nasr], jis pasakė: „Mums [Abdullah] pranešė iš [Auf] iš [Sayyar bin Salamah], jis pasakė: „Mudu su tėvu susitikome [Abu Barzah Al Aslami], tada mano tėvas jo paklausė: „Kaip Rasulullah Sallallahu'alaihi wasallam atlieka privalomas maldas?“, jis – Sayyar – atsakė: „Rasululullah Sallallahu'alaihi wasallam meldžiasi vidurdienio maldą – jūs ją vadinate pirmiausia – kai saulė pasisuka į vakarus, o Asr maldą jis meldžiasi, kai vienas iš mūsų grįžta į savo namus Medinos gale ir saulė vis dar šviečia. – Pamiršau, ką sako Maghrib malda – ir jam patinka baigti Išos maldą – šią maldą jūs paprastai vadinate „Atamah“ malda – Jam nepatiko miegoti prieš Išos maldą ir kalbėtis po jos, o Fajr maldą jis baigė, kai kas nors atpažino šalia sėdintį asmenį.“ Paprastai jis deklamuodavo nuo šešiasdešimties iki šimto eilių.