Imam Bukhari : 1973

وَقَالَ لَنَا الْحُمَيْدِيُّ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ حَدَّثَنَا عَمْرٌو عَنْ ابْنِ عُمَرَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا قَالَكُنَّا مَعَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي سَفَرٍ فَكُنْتُ عَلَى بَكْرٍ صَعْبٍ لِعُمَرَ فَكَانَ يَغْلِبُنِي فَيَتَقَدَّمُ أَمَامَ الْقَوْمِ فَيَزْجُرُهُ عُمَرُ وَيَرُدُّهُ ثُمَّ يَتَقَدَّمُ فَيَزْجُرُهُ عُمَرُ وَيَرُدُّهُ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِعُمَرَ بِعْنِيهِ قَالَ هُوَ لَكَ يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ بِعْنِيهِ فَبَاعَهُ مِنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ هُوَ لَكَ يَا عَبْدَ اللَّهِ بْنَ عُمَرَ تَصْنَعُ بِهِ مَا شِئْتَقَالَ أَبُو عَبْد اللَّهِ وَقَالَ اللَّيْثُ حَدَّثَنِي عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ خَالِدٍ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ عَنْ سَالِمِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عُمَرَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا قَالَ بِعْتُ مِنْ أَمِيرِ الْمُؤْمِنِينَ عُثْمَانَ بْنِ عَفَّانَ مَالًا بِالْوَادِي بِمَالٍ لَهُ بِخَيْبَرَ فَلَمَّا تَبَايَعْنَا رَجَعْتُ عَلَى عَقِبِي حَتَّى خَرَجْتُ مِنْ بَيْتِهِ خَشْيَةَ أَنْ يُرَادَّنِي الْبَيْعَ وَكَانَتْ السُّنَّةُ أَنَّ الْمُتَبَايِعَيْنِ بِالْخِيَارِ حَتَّى يَتَفَرَّقَا قَالَ عَبْدُ اللَّهِ فَلَمَّا وَجَبَ بَيْعِي وَبَيْعُهُ رَأَيْتُ أَنِّي قَدْ غَبَنْتُهُ بِأَنِّي سُقْتُهُ إِلَى أَرْضِ ثَمُودَ بِثَلَاثِ لَيَالٍ وَسَاقَنِي إِلَى الْمَدِينَةِ بِثَلَاثِ لَيَالٍ

Ir pasakė, kad [Al Humaidy] mums papasakojo, [Sufyan] mums papasakojo ['Amru] iš [Ibn 'Umar radliallahu 'anhuma] sakė: „Kartą mes buvome su pranašu sallallaahu 'alaihi wasallam kelionėje, kai jojau laukiniu kupranugariu, priklausančiu 'Umarui. Kupranugario jauniklis visada mane statydavo pirmyn – atvesdavo mane į priekį –. Taigi jis ėjo eilės priekyje, tada 'Umar sušuko ant jo ir pasiuntė jį atgal. Bet jis vėl nuėjo į priekį, ir 'Umar vėl atkirto ir pasiuntė jį atgal. Tada pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam tarė 'Umarui: 'Parduok man kupranugarį'. 'Umar atsakė: 'Jis tau, o Alacho Pasiuntiny'. Jis tarė: 'Parduok man'.“ Tada Umaras pardavė jį Alacho Pasiuntiniui (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas), ir Pranašas (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) tarė: „Dabar jaunas kupranugaris tau, o Abdullah bin Umar, gali su juo daryti, ką nori.“ Abu Abdullah Al Bukhariy tarė: „Ir Laithas tarė: „Man pranešė Abdurrahmanas bin Khalidas iš Ibn Syihabo iš Salimo bin Abdullah iš Abdullah bin Umaro. Radillallahu anhu tarė: „Aš pardaviau – mainais – Tikinčiųjų Vadui Usmanui bin Afanui savo turtą žemės slėnyje už jo turtą žemės, esančios Chaibare.“ Po sandorio grįžau į savo gimtąją vietą ir išėjau iš jo namų, nes bijojau, kad jis atšauks sandorį, nes sunoje parašyta, kad du sandorį sudarantys žmonės turi teisę rinktis, kol neišsiskiria.“ Abdullah pasakė: „Kai sandoris tarp manęs ir jo tapo teisiškai galiojantis, pajutau, kad jį įskaudinau, kad jį atvedžiau – priartinau – į Tamudo sritį, kuri buvo už trijų naktų, o jis mane atvedė – priartino – į Mediną, kuri buvo už trijų naktų.“