Imam Bukhari : 91

حَدَّثَنَا أَبُو الْيَمَانِ قَالَ أَخْبَرَنَا شُعَيْبٌ عَنْ الزُّهْرِيِّ قَالَ أَخْبَرَنِي أَنَسُ بْنُ مَالِكٍأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ خَرَجَ فَقَامَ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ حُذَافَةَ فَقَالَ مَنْ أَبِي فَقَالَ أَبُوكَ حُذَافَةُ ثُمَّ أَكْثَرَ أَنْ يَقُولَ سَلُونِي فَبَرَكَ عُمَرُ عَلَى رُكْبَتَيْهِ فَقَالَ رَضِينَا بِاللَّهِ رَبًّا وَبِالْإِسْلَامِ دِينًا وَبِمُحَمَّدٍ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ نَبِيًّا فَسَكَتَ

[Abu Al Yamanas] mums pasakė, [Syu'aibas] iš [Az Zuhri] mums pasakė, [Anas bin Malik] man pasakė, kad Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) išėjo, tada Abdullah bin Hudzafah atsisuko į jį ir paklausė: „Kas yra mano tėvas?“ Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) atsakė: „Tavo tėvas Hudzaafah“. Kai buvo vis daugiau klausimų, Pranašas tarė: „Klausk manęs?“ Taigi Umaras atsiklaupė ir tarė: „Mes esame patenkinti Alachu kaip mūsų Rabanu, islamu kaip mūsų religija ir Muhammadu (sallallahu 'alaihi wasallam) kaip mūsų Pranašu“. Taigi Abdullah bin Hudzafah nutilo.