Imam Bukhari : 1012

حَدَّثَنَا مُسْلِمُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ وَمُعَاذُ بْنُ فَضَالَةَ قَالَا أَخْبَرَنَا هِشَامٌ عَنْ يَحْيَى عَنْ أَبِي سَلَمَةَ قَالَ رَأَيْتُ أَبَا هُرَيْرَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُقَرَأَ إِذَا السَّمَاءُ انْشَقَّتْ فَسَجَدَ بِهَا فَقُلْتُ يَا أَبَا هُرَيْرَةَ أَلَمْ أَرَكَ تَسْجُدُ قَالَ لَوْ لَمْ أَرَ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَسْجُدُ لَمْ أَسْجُدْ

[Musulmonas bin Ibrahimas] ir [Mu'adz bin Fadhalah] mums pasakė, [Hishamas] iš [Jahjos] iš [Abu Salamos] mums pasakė: „Mačiau [Abu Hurairah, tebūnie juo patenkintas Alachas] skaitant „idzas samaa-unsyaqqat – QS Al Insyiqaq – ir tada jis puolė kniūbsti skaitydamas“. Tada aš jo paklausiau: „O Abu Hurairah, kodėl tu lenkiesi?“ Taigi jis atsakė: „Jei nebūčiau matęs Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) lenkiantis, žinoma, nebūčiau lenkęsis“.