Hadith Representative
Kisah perjalanan Nabi Musa 'alaihissalam menuntut ilmu dan pertemuannya dengan Nabi Khidhir 'alaihissalam
Imam Bukhari : 119حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مُحَمَّدٍ قَالَ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ قَالَ حَدَّثَنَا عَمْرٌو قَالَ أَخْبَرَنِي سَعِيدُ بْنُ جُبَيْرٍ قَالَ قُلْتُ لِابْنِ عَبَّاسٍإِنَّ نَوْفًا الْبَكَالِيَّ يَزْعُمُ أَنَّ مُوسَى لَيْسَ بِمُوسَى بَنِي إِسْرَائِيلَ إِنَّمَا هُوَ مُوسَى آخَرُ فَقَالَ كَذَبَ عَدُوُّ اللَّهِ حَدَّثَنَا أُبَيُّ بْنُ كَعْبٍ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَامَ مُوسَى النَّبِيُّ خَطِيبًا فِي بَنِي إِسْرَائِيلَ فَسُئِلَ أَيُّ النَّاسِ أَعْلَمُ فَقَالَ أَنَا أَعْلَمُ فَعَتَبَ اللَّهُ عَلَيْهِ إِذْ لَمْ يَرُدَّ الْعِلْمَ إِلَيْهِ فَأَوْحَى اللَّهُ إِلَيْهِ أَنَّ عَبْدًا مِنْ عِبَادِي بِمَجْمَعِ الْبَحْرَيْنِ هُوَ أَعْلَمُ مِنْكَ قَالَ يَا رَبِّ وَكَيْفَ بِهِ فَقِيلَ لَهُ احْمِلْ حُوتًا فِي مِكْتَلٍ فَإِذَا فَقَدْتَهُ فَهُوَ ثَمَّ فَانْطَلَقَ وَانْطَلَقَ بِفَتَاهُ يُوشَعَ بْنِ نُونٍ وَحَمَلَا حُوتًا فِي مِكْتَلٍ حَتَّى كَانَا عِنْدَ الصَّخْرَةِ وَضَعَا رُءُوسَهُمَا وَنَامَا فَانْسَلَّ الْحُوتُ مِنْ الْمِكْتَلِ{ فَاتَّخَذَ سَبِيلَهُ فِي الْبَحْرِ سَرَبًا }وَكَانَ لِمُوسَى وَفَتَاهُ عَجَبًا فَانْطَلَقَا بَقِيَّةَ لَيْلَتِهِمَا وَيَوْمَهُمَا فَلَمَّا أَصْبَحَ قَالَ مُوسَى لِفَتَاهُ{ آتِنَا غَدَاءَنَا لَقَدْ لَقِينَا مِنْ سَفَرِنَا هَذَا نَصَبًا }وَلَمْ يَجِدْ مُوسَى مَسًّا مِنْ النَّصَبِ حَتَّى جَاوَزَ الْمَكَانَ الَّذِي أُمِرَ بِهِ فَقَالَ لَهُ فَتَاهُ{ أَرَأَيْتَ إِذْ أَوَيْنَا إِلَى الصَّخْرَةِ فَإِنِّي نَسِيتُ الْحُوتَ وَمَا أَنْسَانِيهِ إِلَّا الشَّيْطَانُ }قَالَ مُوسَى{ ذَلِكَ مَا كُنَّا نَبْغِي فَارْتَدَّا عَلَى آثَارِهِمَا قَصَصًا }فَلَمَّا انْتَهَيَا إِلَى الصَّخْرَةِ إِذَا رَجُلٌ مُسَجًّى بِثَوْبٍ أَوْ قَالَ تَسَجَّى بِثَوْبِهِ فَسَلَّمَ مُوسَى فَقَالَ الْخَضِرُ وَأَنَّى بِأَرْضِكَ السَّلَامُ فَقَالَ أَنَا مُوسَى فَقَالَ مُوسَى بَنِي إِسْرَائِيلَ قَالَ نَعَمْ قَالَ{ هَلْ أَتَّبِعُكَ عَلَى أَنْ تُعَلِّمَنِي مِمَّا عُلِّمْتَ رَشَدًا }قَالَ{ إِنَّكَ لَنْ تَسْتَطِيعَ مَعِيَ صَبْرًا }يَا مُوسَى إِنِّي عَلَى عِلْمٍ مِنْ عِلْمِ اللَّهِ عَلَّمَنِيهِ لَا تَعْلَمُهُ أَنْتَ وَأَنْتَ عَلَى عِلْمٍ عَلَّمَكَهُ لَا أَعْلَمُهُ{ قَالَ سَتَجِدُنِي إِنْ شَاءَ اللَّهُ صَابِرًا وَلَا أَعْصِي لَكَ أَمْرًا }فَانْطَلَقَا يَمْشِيَانِ عَلَى سَاحِلِ الْبَحْرِ لَيْسَ لَهُمَا سَفِينَةٌ فَمَرَّتْ بِهِمَا سَفِينَةٌ فَكَلَّمُوهُمْ أَنْ يَحْمِلُوهُمَا فَعُرِفَ الْخَضِرُ فَحَمَلُوهُمَا بِغَيْرِ نَوْلٍ فَجَاءَ عُصْفُورٌ فَوَقَعَ عَلَى حَرْفِ السَّفِينَةِ فَنَقَرَ نَقْرَةً أَوْ نَقْرَتَيْنِ فِي الْبَحْرِ فَقَالَ الْخَضِرُ يَا مُوسَى مَا نَقَصَ عِلْمِي وَعِلْمُكَ مِنْ عِلْمِ اللَّهِ إِلَّا كَنَقْرَةِ هَذَا الْعُصْفُورِ فِي الْبَحْرِ فَعَمَدَ الْخَضِرُ إِلَى لَوْحٍ مِنْ أَلْوَاحِ السَّفِينَةِ فَنَزَعَهُ فَقَالَ مُوسَى قَوْمٌ حَمَلُونَا بِغَيْرِ نَوْلٍ عَمَدْتَ إِلَى سَفِينَتِهِمْ فَخَرَقْتَهَا لِتُغْرِقَ أَهْلَهَا{ قَالَ أَلَمْ أَقُلْ إِنَّكَ لَنْ تَسْتَطِيعَ مَعِيَ صَبْرًا قَالَ لَا تُؤَاخِذْنِي بِمَا نَسِيتُ وَلَا تُرْهِقْنِي مِنْ أَمْرِي عُسْرًا }فَكَانَتْ الْأُولَى مِنْ مُوسَى نِسْيَانًا فَانْطَلَقَا فَإِذَا غُلَامٌ يَلْعَبُ مَعَ الْغِلْمَانِ فَأَخَذَ الْخَضِرُ بِرَأْسِهِ مِنْ أَعْلَاهُ فَاقْتَلَعَ رَأْسَهُ بِيَدِهِ فَقَالَ مُوسَى{ أَقَتَلْتَ نَفْسًا زَكِيَّةً بِغَيْرِ نَفْسٍ }{ قَالَ أَلَمْ أَقُلْ لَكَ إِنَّكَ لَنْ تَسْتَطِيعَ مَعِيَ صَبْرًا }قَالَ ابْنُ عُيَيْنَةَ وَهَذَا أَوْكَدُ{ فَانْطَلَقَا حَتَّى إِذَا أَتَيَا أَهْلَ قَرْيَةٍ اسْتَطْعَمَا أَهْلَهَا فَأَبَوْا أَنْ يُضَيِّفُوهُمَا فَوَجَدَا فِيهَا جِدَارًا يُرِيدُ أَنْ يَنْقَضَّ فَأَقَامَهُ }قَالَ الْخَضِرُ بِيَدِهِ فَأَقَامَهُ فَقَالَ لَهُ مُوسَى{ لَوْ شِئْتَ لَاتَّخَذْتَ عَلَيْهِ أَجْرًا قَالَ هَذَا فِرَاقُ بَيْنِي وَبَيْنِكَ }قَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَرْحَمُ اللَّهُ مُوسَى لَوَدِدْنَا لَوْ صَبَرَ حَتَّى يُقَصَّ عَلَيْنَا مِنْ أَمْرِهِمَا
Mums [Abdullah bin Muhammad] pasakė, mums [Sufyan] pasakė, mums [Amru] pasakė, man [Sa'id bin Jubair] pasakė, aš pasakiau [Ibn 'Abbasui]: „Iš tiesų Nauf Al Bakali mano, kad Musa nebuvo Izraelio bani Musa, o kitas Musa“. Tada Ibn Abbasas pasakė: „Alacho priešas meluoja. Iš tiesų [Ubay bin Ka'b] mums perdavė iš Pranašo (sallallaahu 'alaihi wa sallam): „Mozė, Alacho Pranašas, stovėjo prieš Izraelio bani ir sakė pamokslą, tada jo buvo paklausta: „Kas yra protingiausias žmogus?“ Musa atsakė: „Aš“. Taigi Alachas Ta'ala jį subarė, nes jam nebuvo suteikta žinių apie tai. Tada Alachas Ta'ala jam apreiškė: „Tarp Mano tarnų yra tarnas, gyvenantis dviejų jūrų santakoje, kuris yra protingesnis už tave“. Tada Mozė tarė: „O Rabai, kaip aš galiu jį sutikti?“ Jam buvo atsakyta: „Atnešk žuvį krepšyje, jei ją pamesi, tai bus teisingas kelias.“ Tada Mozė išėjo su savo tarnu, vardu Jusja bin Nunas, ir jie abu nešė žuvį krepšyje, kol priėjo prie didelės uolos. Tada abu padėjo galvas ant uolos ir užmigo. Tada žuvis iškrito iš krepšio ir pašoko, kad nuplauktų į jūrą. – Klausimai Al Kahfi: 61–. Šis įvykis nustebino Mozę ir jo mokinį, todėl jie tęsė likusią nakties ir dienos kelionę. Kol vieną rytą Mozė tarė savo tarnui: „Atnešk mums maisto, mes tikrai pavargome nuo savo kelionės.“ – Klausimai Al Kahfi: 62–. Mozė nejautė nuovargio, kol nepasiekė kelionės tikslo, kaip buvo įsakyta. Taigi jo mokinys jam tarė: „Ar žinai, kada mes ieškojome prieglobsčio ant uolos? Iš tiesų, pamiršau paminėti žuvį.“ „Ir niekas manęs nepamiršta, išskyrus Šėtoną...“ – Klausimai Al Kahfi: 63. Tada Musa tarė: „Tai vieta, kurios ieškome.“ Tada jiedu grįžo sekti savo pirmykščiais pėdsakais...“ – Klausimai Al Kahf: 64. Kai jiedu atvyko prie uolos, rado vyrą, vilkintį plačiais drabužiais. Musa jį pasveikino. Tada Chidliras paklausė: „Kaip jūs pasisveikinate savo vietoje?“ Mozė atsakė: „Aš esu Mozė“. Chidliras paklausė: „Musa Bani Izraeli?“ Musa atsakė: „Taip“. Tada Musa tarė: „Ar galiu sekti paskui jus, kad išmokytumėte mane teisingų žinių iš tų žinių, kurių jus išmokė?“ Chidliras atsakė: „Iš tiesų, jūs niekada negalėsite būti kantrūs su manimi...“ – Klausimai Al Kahf: 66–67. Khidliras tęsė sakydamas: „O Musa, aš turiu žinių iš Alacho žinių, kurių Jis mane išmokė, ko tu nežinai, ir tu taip pat turi žinių, kurių Jis mokė, ko aš taip pat nežinau“. Musa tarė: „Jei Dievas duos, pastebėsi, kad esu kantrus žmogus, ir aš tau neprieštarausiu jokiame reikale...“ – Klausimai Al Kahf: 69 – Taigi jie abu vaikščiojo paplūdimiu, nė vienas iš jų neturėjo valties, kai pro šalį praplaukė laivas. Jie kalbėjosi, kad valtyje buvę žmonės paimtų juos abu. Kadangi Khidliras buvo atpažintas, jie paėmė juos abu nemokamai. Tada ant valties šono tupėjo mažas paukštelis, kuris lesojo į jūros vandenį, kad atsigertų vienu ar dviem gurkšniais. Tada Khidliras tarė: „O Musa, mano ir tavo žinios, palyginti su Alacho žiniomis, yra ne kas kita, kaip šio paukščio žnyplės jūros vandenyje“. Tada Khidliras tyčia paėmė valties lentą ir ją sulaužė. Musa tarė: „Jie mus atvežė veltui, bet kodėl jį sunaikinote, kad paskandintumėte keleivius?“ Chidliras tarė: „Argi nesakiau: „Iš tiesų jūs niekada nebūsite su manimi kantrūs?“ Musa atsakė: „Nebauskite manęs už mano užmaršumą ir neapkraukite manęs jokiais sunkumais mano reikaluose.“ – Klausimai Al Kahf: 72–73. Šis pirmas incidentas įvyko todėl, kad Mozė pamiršo. Tada jiedu išėjo, kol sutiko mažą vaiką, kuris žaidė su dviem savo draugais. Tada Chidliras sugriebė vaiko galvą, pakėlė ją ir mirtinai trenkė. Taigi Musa paklausė: „Kodėl jūs žudote tyrą sielą, o ne todėl, kad jis nužudė kitą žmogų?“ – Klausimai Al Kahf: 74. Chidliras atsakė: „Argi nesakiau jums, kad iš tikrųjų jūs negalėsite būti su manimi kantrūs?“ – Klausimai Al Kahf: 75. Ibn 'Uyainah tarė: „Tai patvirtinimas.“ Taigi jiedu ėjo, kol pasiekė tam tikros šalies žmones ir paprašė tos šalies žmonių, kad juos linksmintų, bet tos šalies žmonės nenorėjo jų linksminti. Tada jiedu pamatė, kad namo siena beveik griūva. Taigi Khidliras pastatė sieną...“ – Klausimai. Al Kahf: 77-. Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) tęsė savo istoriją: „Khidliras tai padarė savo rankomis. Tada Musa tarė: „Jei nori, tikrai imsi už tai atlygį.“ Khidliras atsakė: „Tai yra išsiskyrimo tarp manęs ir tavęs akimirka...“ – Klausimai. Al Kahf: 77-78-. Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) tarė: „Tegul Alachas pasigaili Musos. Mes tikrai tikimės, kad Mozė bus kantrus, kad galėtume išgirsti daug istorijų apie juos abu.“