Hadith Representative
Nabi menunjukkan tempat-tempat terbunuhnya para tokoh Quraisy sebelum Perang Badar, dan mereka terbunuh tepat di tempat yang beliau tunjukkan
Imam Muslim : 3330حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا عَفَّانُ حَدَّثَنَا حَمَّادُ بْنُ سَلَمَةَ عَنْ ثَابِتٍ عَنْ أَنَسٍ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ شَاوَرَ حِينَ بَلَغَهُ إِقْبَالُ أَبِي سُفْيَانَ قَالَ فَتَكَلَّمَ أَبُو بَكْرٍ فَأَعْرَضَ عَنْهُ ثُمَّ تَكَلَّمَ عُمَرُ فَأَعْرَضَ عَنْهُ فَقَامَ سَعْدُ بْنُ عُبَادَةَ فَقَالَ إِيَّانَا تُرِيدُ يَا رَسُولَ اللَّهِ وَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ لَوْ أَمَرْتَنَا أَنْ نُخِيضَهَا الْبَحْرَ لَأَخَضْنَاهَا وَلَوْ أَمَرْتَنَا أَنْ نَضْرِبَ أَكْبَادَهَا إِلَى بَرْكِ الْغِمَادِ لَفَعَلْنَا قَالَ فَنَدَبَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ النَّاسَ فَانْطَلَقُوا حَتَّى نَزَلُوا بَدْرًا وَوَرَدَتْ عَلَيْهِمْ رَوَايَا قُرَيْشٍ وَفِيهِمْ غُلَامٌ أَسْوَدُ لِبَنِي الْحَجَّاجِ فَأَخَذُوهُ فَكَانَ أَصْحَابُ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَسْأَلُونَهُ عَنْ أَبِي سُفْيَانَ وَأَصْحَابِهِ فَيَقُولُ مَا لِي عِلْمٌ بِأَبِي سُفْيَانَ وَلَكِنْ هَذَا أَبُو جَهْلٍ وَعُتْبَةُ وَشَيْبَةُ وَأُمَيَّةُ بْنُ خَلَفٍ فَإِذَا قَالَ ذَلِكَ ضَرَبُوهُ فَقَالَ نَعَمْ أَنَا أُخْبِرُكُمْ هَذَا أَبُو سُفْيَانَ فَإِذَا تَرَكُوهُ فَسَأَلُوهُ فَقَالَ مَا لِي بِأَبِي سُفْيَانَ عِلْمٌ وَلَكِنْ هَذَا أَبُو جَهْلٍ وَعُتْبَةُ وَشَيْبَةُ وَأُمَيَّةُ بْنُ خَلَفٍ فِي النَّاسِ فَإِذَا قَالَ هَذَا أَيْضًا ضَرَبُوهُ وَرَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَائِمٌ يُصَلِّي فَلَمَّا رَأَى ذَلِكَ انْصَرَفَ قَالَ وَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ لَتَضْرِبُوهُ إِذَا صَدَقَكُمْ وَتَتْرُكُوهُ إِذَا كَذَبَكُمْ قَالَ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ هَذَا مَصْرَعُ فُلَانٍ قَالَ وَيَضَعُ يَدَهُ عَلَى الْأَرْضِ هَاهُنَا هَاهُنَا قَالَ فَمَا مَاطَ أَحَدُهُمْ عَنْ مَوْضِعِ يَدِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ
[Abu Bakr bin Abu Syaibah] mums pasakė, kad [Affanas] mums pasakė [Hammad bin Salamah] iš [Thabit] iš [Anas], kad Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) surengė konsultaciją, kai jį pasiekė žinia apie Abu Sufyano karavano atvykimą. Anas pasakė: „Tada prabilo Abu Bakr, bet nekreipė į tai dėmesio, tada prabilo Umar, bet jis nekreipė į tai dėmesio, tada Sa'd bin Ubadah atsistojo ir tarė: „Mes esame tie, kurių jūs norite, o Alacho Pasiuntiny, prisiekiu Alachu, kurio rankoje yra mano siela, jei įsakysi mums kirsti jūrą, mes tikrai ja plauksime, o jei įsakysi mums nukeliauti iki žemės pakraščių, mes tikrai nuvyksime“. Anas tęsė: „Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam pakvietė žmones susirinkti, po ko jie iškeliavo, kol pasiekė Badrą. Ten jie sutiko Kuraišo žmonių vandens ieškotojų.“ Tarp jų buvo juodaodis vergas, priklausęs Bani Hajjaj, ir jie jį pagrobė. Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam bendražygiai klausinėjo jo apie Abu Sufyaną ir jo karius. Jis atsakė: „Nežinau apie Abu Sufyaną, bet žinau, kad tai Abu Jahal, Utbah, Syaibah ir Umayyah bin Khalaf kartu su grupe žmonių – kareivių –“. Kiekvieną kartą, kai jis sakydavo kažką panašaus, jie jį mušė, kol jis pasakydavo: „Taip, aš jums sakiau, Abu Sufyanas taip pat ten yra“. Tada jie paleido vergą, netrukus po to vėl paklausė apie Abu Sufyaną, tada jis atsakė: „Nežinau, kur yra Abu Sufyanas, ten yra Abu Jahal, Utbah, Syaibah ir Umayyah bin Khalaf kartu su grupe žmonių – kareivių –“. Kiekvieną kartą, kai jis taip atsakydavo, jie sumušdavo vergą. Tuo metu Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) stovėjo melsdamasis. Kai baigė melstis ir pamatė įvykį, jis tarė: „Prisiekiu mano siela, kuri yra Jo rankose, kodėl jį mušate, jei jis sako tiesą, ir paliekate jį ramybėje, jei jis meluoja?“ Be to, Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tarė: „Tai vieta, kur tas ir anas buvo nužudytas“, – rodydamas į žemę – „čia ir čia“. Anas tarė: „Ir nė viena iš jo nurodytų vietų nebuvo toli nuo vietų, kur mirė žmonės, kurias nurodė Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) rankos.