Hadith Representative
Ibnu Umar berihram umrah lalu memasukkan haji ke dalamnya di Baida', dan mencukupkan satu thawaf serta satu sa'i untuk keduanya
Imam Bukhari : 1593حَدَّثَنَا إِبْرَاهِيمُ بْنُ الْمُنْذِرِ حَدَّثَنَا أَبُو ضَمْرَةَ حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ عُقْبَةَ عَنْ نَافِعٍ قَالَ أَرَادَ ابْنُ عُمَرَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَاالْحَجَّ عَامَ حَجَّةِ الْحَرُورِيَّةِ فِي عَهْدِ ابْنِ الزُّبَيْرِ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا فَقِيلَ لَهُ إِنَّ النَّاسَ كَائِنٌ بَيْنَهُمْ قِتَالٌ وَنَخَافُ أَنْ يَصُدُّوكَ فَقَالَ{ لَقَدْ كَانَ لَكُمْ فِي رَسُولِ اللَّهِ أُسْوَةٌ حَسَنَةٌ }إِذًا أَصْنَعَ كَمَا صَنَعَ أُشْهِدُكُمْ أَنِّي أَوْجَبْتُ عُمْرَةً حَتَّى إِذَا كَانَ بِظَاهِرِ الْبَيْدَاءِ قَالَ مَا شَأْنُ الْحَجِّ وَالْعُمْرَةِ إِلَّا وَاحِدٌ أُشْهِدُكُمْ أَنِّي قَدْ جَمَعْتُ حَجَّةً مَعَ عُمْرَةٍ وَأَهْدَى هَدْيًا مُقَلَّدًا اشْتَرَاهُ حَتَّى قَدِمَ فَطَافَ بِالْبَيْتِ وَبِالصَّفَا وَلَمْ يَزِدْ عَلَى ذَلِكَ وَلَمْ يَحْلِلْ مِنْ شَيْءٍ حَرُمَ مِنْهُ حَتَّى يَوْمِ النَّحْرِ فَحَلَقَ وَنَحَرَ وَرَأَى أَنْ قَدْ قَضَى طَوَافَهُ الْحَجَّ وَالْعُمْرَةَ بِطَوَافِهِ الْأَوَّلِ ثُمَّ قَالَ كَذَلِكَ صَنَعَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ
[Ibrahimas bin Al Mundziras] mums pasakė, [Abu Dhamra] mums pasakė, kad [Musa bin 'Uqbah] iš [Nafio] pasakė: „Kad [Ibnu'Umaras radliallahu 'anhuma] norėjo atlikti hadžą savo hadžo Kauk Al Haruriyyah metais, valdant Ibn Az Zubair radliallahu 'anhuma, tada jam buvo pasakyta: „Iš tiesų tarp žmonių kilo karas, ir aš bijau, kad jie jums sutrukdys“. Taigi jis tarė: „Iš tiesų jums yra geras pavyzdys Alacho Pasiuntinys.“ Taigi aš darysiu taip, kaip padarė Rasulullah Shallallahu'alaihiwasallam, ir tikrai liudiju jums, kad aš įpareigojau – įsipareigojau – laikytis „umros“. Tada, atvykęs į Al Baidą – Sacharos dykumą, – jis tarė: „Nėra jokių kitų hadžų ir umrų, išskyrus vieną, ir aš jums liudiju, kad sujungiau savo hadžą ir umrą ir atsinešiau aukojimo gyvūną, kurį nusipirkau, surišau ir pažymėjau. Taigi jis atliko tawafą prie Baitullah Kaabos ir sa'iy ant Ash-Shafaa kalvos ir nieko daugiau, nesusilaikydamas nuo nieko, kas buvo uždrausta, iki Naharo dienos. Taigi Naharo dieną jis nusiskuto galvą, tada paskerdė savo aukojimo gyvūną ir pamatė, kad baigė hadžą ir umrą su pirmuoju tawafu, tada jis tarė: „Tai padarė Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas).“