Hadith Representative
Doa dalam tahiyyat - 6: ALLAHUMMA INNI A'UDZU BIKA MIN 'ADZABIL QABRI WA FITNATIL QABRI
Imam Abu Dawud : 4126حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ سُلَيْمَانَ الْأَنْبَارِيُّ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْوَهَّابِ بْنُ عَطَاءٍ الْخَفَّافُ أَبُو نَصْرٍ عَنْ سَعِيدٍ عَنْ قَتَادَةَ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ قَالَإِنَّ نَبِيَّ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ دَخَلَ نَخْلًا لِبَنِي النَّجَّارِ فَسَمِعَ صَوْتًا فَفَزِعَ فَقَالَ مَنْ أَصْحَابُ هَذِهِ الْقُبُورِ قَالُوا يَا رَسُولَ اللَّهِ نَاسٌ مَاتُوا فِي الْجَاهِلِيَّةِ فَقَالَ تَعَوَّذُوا بِاللَّهِ مِنْ عَذَابِ النَّارِ وَمِنْ فِتْنَةِ الدَّجَّالِ قَالُوا وَمِمَّ ذَاكَ يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ إِنَّ الْمُؤْمِنَ إِذَا وُضِعَ فِي قَبْرِهِ أَتَاهُ مَلَكٌ فَيَقُولُ لَهُ مَا كُنْتَ تَعْبُدُ فَإِنْ اللَّهُ هَدَاهُ قَالَ كُنْتُ أَعْبُدُ اللَّهَ فَيُقَالُ لَهُ مَا كُنْتَ تَقُولُ فِي هَذَا الرَّجُلِ فَيَقُولُ هُوَ عَبْدُ اللَّهِ وَرَسُولُهُ فَمَا يُسْأَلُ عَنْ شَيْءٍ غَيْرِهَا فَيُنْطَلَقُ بِهِ إِلَى بَيْتٍ كَانَ لَهُ فِي النَّارِ فَيُقَالُ لَهُ هَذَا بَيْتُكَ كَانَ لَكَ فِي النَّارِ وَلَكِنَّ اللَّهَ عَصَمَكَ وَرَحِمَكَ فَأَبْدَلَكَ بِهِ بَيْتًا فِي الْجَنَّةِ فَيَقُولُ دَعُونِي حَتَّى أَذْهَبَ فَأُبَشِّرَ أَهْلِي فَيُقَالُ لَهُ اسْكُنْ وَإِنَّ الْكَافِرَ إِذَا وُضِعَ فِي قَبْرِهِ أَتَاهُ مَلَكٌ فَيَنْتَهِرُهُ فَيَقُولُ لَهُ مَا كُنْتَ تَعْبُدُ فَيَقُولُ لَا أَدْرِي فَيُقَالُ لَهُ لَا دَرَيْتَ وَلَا تَلَيْتَ فَيُقَالُ لَهُ فَمَا كُنْتَ تَقُولُ فِي هَذَا الرَّجُلِ فَيَقُولُ كُنْتُ أَقُولُ مَا يَقُولُ النَّاسُ فَيَضْرِبُهُ بِمِطْرَاقٍ مِنْ حَدِيدٍ بَيْنَ أُذُنَيْهِ فَيَصِيحُ صَيْحَةً يَسْمَعُهَا الْخَلْقُ غَيْرُ الثَّقَلَيْنِحَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ سُلَيْمَانَ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْوَهَّابِ بِمِثْلِ هَذَا الْإِسْنَادِ نَحْوَهُ قَالَ إِنَّ الْعَبْدَ إِذَا وُضِعَ فِي قَبْرِهِ وَتَوَلَّى عَنْهُ أَصْحَابُهُ إِنَّهُ لَيَسْمَعُ قَرْعَ نِعَالِهِمْ فَيَأْتِيهِ مَلَكَانِ فَيَقُولَانِ لَهُ فَذَكَرَ قَرِيبًا مِنْ حَدِيثِ الْأَوَّلِ قَالَ فِيهِ وَأَمَّا الْكَافِرُ وَالْمُنَافِقُ فَيَقُولَانِ لَهُ زَادَ الْمُنَافِقَ وَقَالَ يَسْمَعُهَا مَنْ وَلِيَهُ غَيْرُ الثَّقَلَيْنِ
Mums [Muhammadas bin Sulaimanas Al Anbari] pasakė, mums [Abdul Wahhab bin Atha Al Khaffaf Abu Nashr] iš [Sa'id] iš [Qatadah] iš [Anas bin Malik] pasakė: „Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) kartą įėjo į sodą, priklausantį Bani Najjar, ir išgirdo garsą, kol sunerimo. Jis paklausė: „Kas čia palaidotas?“ Kompanionai atsakė: „O Alacho Pasiuntiny, tie, kurie mirė Džahillijos eroje“. Jis tarė: „Prieglobstį raskite Alache nuo pragaro kančių ir Dajjal šmeižto“. Kompanionai tarė: „O Alacho Pasiuntiny, na ir kas?“ Jis atsakė: „Kai tikintysis paguldomas į kapą, pas jį ateis angelas ir paklaus: „Ką tu garbini?“ Jei Alachas jam duos nurodymų, jis atsakys: „Aš garbinu Alachą“. Tada jo buvo paklausta: „Ką tu manai apie šį vyrą – Muhamedą –?“ Tada jis atsakė: „Jis yra Alacho tarnas ir Jo pasiuntinys“. Ir jam nebuvo užduota nieko kito, tik šis klausimas. Tada jis buvo nuvestas į jam paruoštus namus pragare, ir jam buvo pasakyta: „Tai namai, kurie iš pradžių buvo paruošti tau pragare, bet Alachas apsaugojo ir suteikė tau gailestingumą, o tada Alachas juos pakeitė namais danguje“. Tikintis vyras tarė: „Leisk man pranešti šią gerą naujieną savo šeimai“. Tada jam buvo pasakyta: „Tylėk“. Kai netikintis paguldomas į kapą, pas jį ateis angelas ir jį sudraus, o tada angelas paklaus: „Ką tu garbini?“ Vyras atsakė: „Nežinau“. Tada jam buvo pasakyta: „Tu nežinai, bet nenori skaityti!“ Tada jam buvo pasakyta: „Ką tu manai apie šį – Muhamedą –?“ Vyras atsakė: „Aš sakau, kaip sako žmonės“. Tada angelas trenkė jam geležiniu plaktuku tarp ausų, kol jis ėmė staigiai klykti iš skausmo – riksmą galėjo girdėti visos būtybės, išskyrus džinus ir žmones. Mums pasakojo Muhammadas bin Sulaimanas, mums pasakojo Abdul Wahhabas su ta pačia sanada; kaip ir hadisas. Jis pasakė: „Jei tarnas paguldomas į kapą, o jį išvadavę žmonės sugrįžta, jis gali girdėti jų sandalų garsą.“ Po to pas jį atėjo du angelai ir paklausė... tada jis paminėjo redakcijos straipsnį, kuris buvo beveik toks pat kaip pirmasis jo paminėtas hadisas – jo istorijoje –: „Kalbant apie netikintįjį ir veidmainį, du angelai jam pasakys“, – jis pridėjo sakinį „veidmainis“, kurį taip pat paminėjo savo pasakojime; „galės girdėti aplinkinės būtybės, išskyrus džinus ir žmones“.