Hadith Representative
Wukuf dilakukan dengan berdzikir dan menghadap kiblat, bukan menghadap gunung
Imam Abu Dawud : 1628حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مُحَمَّدٍ النُّفَيْلِيُّ وَعُثْمَانُ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ وَهِشَامُ بْنُ عَمَّارٍ وَسُلَيْمَانُ بْنُ عَبْدِ الرَّحْمَنِ الدِّمَشْقِيَّانِ وَرُبَّمَا زَادَ بَعْضُهُمْ عَلَى بَعْضٍ الْكَلِمَةَ وَالشَّيْءَ قَالُوا حَدَّثَنَا حَاتِمُ بْنُ إِسْمَعِيلَ حَدَّثَنَا جَعْفَرُ بْنُ مُحَمَّدٍ عَنْ أَبِيهِ قَالَدَخَلْنَا عَلَى جَابِرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ فَلَمَّا انْتَهَيْنَا إِلَيْهِ سَأَلَ عَنْ الْقَوْمِ حَتَّى انْتَهَى إِلَيَّ فَقُلْتُ أَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عَلِيِّ بْنِ حُسَيْنٍ فَأَهْوَى بِيَدِهِ إِلَى رَأْسِي فَنَزَعَ زِرِّي الْأَعْلَى ثُمَّ نَزَعَ زِرِّي الْأَسْفَلَ ثُمَّ وَضَعَ كَفَّهُ بَيْنَ ثَدْيَيَّ وَأَنَا يَوْمَئِذٍ غُلَامٌ شَابٌّ فَقَالَ مَرْحَبًا بِكَ وَأَهْلًا يَا ابْنَ أَخِي سَلْ عَمَّا شِئْتَ فَسَأَلْتُهُ وَهُوَ أَعْمَى وَجَاءَ وَقْتُ الصَّلَاةِ فَقَامَ فِي نِسَاجَةٍ مُلْتَحِفًا بِهَا يَعْنِي ثَوْبًا مُلَفَّقًا كُلَّمَا وَضَعَهَا عَلَى مَنْكِبِهِ رَجَعَ طَرَفَاهَا إِلَيْهِ مِنْ صِغَرِهَا فَصَلَّى بِنَا وَرِدَاؤُهُ إِلَى جَنْبِهِ عَلَى الْمِشْجَبِ فَقُلْتُ أَخْبِرْنِي عَنْ حَجَّةِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ بِيَدِهِ فَعَقَدَ تِسْعًا ثُمَّ قَالَ إِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَكَثَ تِسْعَ سِنِينَ لَمْ يَحُجَّ ثُمَّ أُذِّنَ فِي النَّاسِ فِي الْعَاشِرَةِ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَاجٌّ فَقَدِمَ الْمَدِينَةَ بَشَرٌ كَثِيرٌ كُلُّهُمْ يَلْتَمِسُ أَنْ يَأْتَمَّ بِرَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَيَعْمَلَ بِمِثْلِ عَمَلِهِ فَخَرَجَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَخَرَجْنَا مَعَهُ حَتَّى أَتَيْنَا ذَا الْحُلَيْفَةِ فَوَلَدَتْ أَسْمَاءُ بِنْتُ عُمَيْسٍ مُحَمَّدَ بْنَ أَبِي بَكْرٍ فَأَرْسَلَتْ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَيْفَ أَصْنَعُ فَقَالَ اغْتَسِلِي وَاسْتَذْفِرِي بِثَوْبٍ وَأَحْرِمِي فَصَلَّى رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي الْمَسْجِدِ ثُمَّ رَكِبَ الْقَصْوَاءَ حَتَّى إِذَا اسْتَوَتْ بِهِ نَاقَتُهُ عَلَى الْبَيْدَاءِ قَالَ جَابِرٌ نَظَرْتُ إِلَى مَدِّ بَصَرِي مِنْ بَيْنِ يَدَيْهِ مِنْ رَاكِبٍ وَمَاشٍ وَعَنْ يَمِينِهِ مِثْلُ ذَلِكَ وَعَنْ يَسَارِهِ مِثْلُ ذَلِكَ وَمِنْ خَلْفِهِ مِثْلُ ذَلِكَ وَرَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بَيْنَ أَظْهُرِنَا وَعَلَيْهِ يَنْزِلُ الْقُرْآنُ وَهُوَ يَعْلَمُ تَأْوِيلَهُ فَمَا عَمِلَ بِهِ مِنْ شَيْءٍ عَمِلْنَا بِهِ فَأَهَلَّ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِالتَّوْحِيدِ لَبَّيْكَ اللَّهُمَّ لَبَّيْكَ لَبَّيْكَ لَا شَرِيكَ لَكَ لَبَّيْكَ إِنَّ الْحَمْدَ وَالنِّعْمَةَ لَكَ وَالْمُلْكَ لَا شَرِيكَ لَكَ وَأَهَلَّ النَّاسُ بِهَذَا الَّذِي يُهِلُّونَ بِهِ فَلَمْ يَرُدَّ عَلَيْهِمْ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ شَيْئًا مِنْهُ وَلَزِمَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ تَلْبِيَتَهُ قَالَ جَابِرٌ لَسْنَا نَنْوِي إِلَّا الْحَجَّ لَسْنَا نَعْرِفُ الْعُمْرَةَ حَتَّى إِذَا أَتَيْنَا الْبَيْتَ مَعَهُ اسْتَلَمَ الرُّكْنَ فَرَمَلَ ثَلَاثًا وَمَشَى أَرْبَعًا ثُمَّ تَقَدَّمَ إِلَى مَقَامِ إِبْرَاهِيمَ فَقَرَأَ{ وَاتَّخِذُوا مِنْ مَقَامِ إِبْرَاهِيمَ مُصَلًّى }فَجَعَلَ الْمَقَامَ بَيْنَهُ وَبَيْنَ الْبَيْتِ قَالَ فَكَانَ أَبِي يَقُولُ قَالَ ابْنُ نُفَيْلٍ وَعُثْمَانُ وَلَا أَعْلَمُهُ ذَكَرَهُ إِلَّا عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ سُلَيْمَانُ وَلَا أَعْلَمُهُ إِلَّا قَالَ كَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقْرَأُ فِي الرَّكْعَتَيْنِ بِقُلْ هُوَ اللَّهُ أَحَدٌ وَقُلْ يَا أَيُّهَا الْكَافِرُونَ ثُمَّ رَجَعَ إِلَى الْبَيْتِ فَاسْتَلَمَ الرُّكْنَ ثُمَّ خَرَجَ مِنْ الْبَابِ إِلَى الصَّفَا فَلَمَّا دَنَا مِنْ الصَّفَا قَرَأَ{ إِنَّ الصَّفَا وَالْمَرْوَةَ مِنْ شَعَائِرِ اللَّهِ }نَبْدَأُ بِمَا بَدَأَ اللَّهُ بِهِ فَبَدَأَ بِالصَّفَا فَرَقِيَ عَلَيْهِ حَتَّى رَأَى الْبَيْتَ فَكَبَّرَ اللَّهَ وَوَحَّدَهُ وَقَالَ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ وَحْدَهُ لَا شَرِيكَ لَهُ لَهُ الْمُلْكُ وَلَهُ الْحَمْدُ يُحْيِي وَيُمِيتُ وَهُوَ عَلَى كُلِّ شَيْءٍ قَدِيرٌ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ وَحْدَهُ أَنْجَزَ وَعْدَهُ وَنَصَرَ عَبْدَهُ وَهَزَمَ الْأَحْزَابَ وَحْدَهُ ثُمَّ دَعَا بَيْنَ ذَلِكَ وَقَالَ مِثْلَ هَذَا ثَلَاثَ مَرَّاتٍ ثُمَّ نَزَلَ إِلَى الْمَرْوَةِ حَتَّى إِذَا انْصَبَّتْ قَدَمَاهُ رَمَلَ فِي بَطْنِ الْوَادِي حَتَّى إِذَا صَعَدَ مَشَى حَتَّى أَتَى الْمَرْوَةَ فَصَنَعَ عَلَى الْمَرْوَةِ مِثْلَ مَا صَنَعَ عَلَى الصَّفَا حَتَّى إِذَا كَانَ آخِرُ الطَّوَافِ عَلَى الْمَرْوَةِ قَالَ إِنِّي لَوْ اسْتَقْبَلْتُ مِنْ أَمْرِي مَا اسْتَدْبَرْتُ لَمْ أَسُقْ الْهَدْيَ وَلَجَعَلْتُهَا عُمْرَةً فَمَنْ كَانَ مِنْكُمْ لَيْسَ مَعَهُ هَدْيٌ فَلْيُحْلِلْ وَلْيَجْعَلْهَا عُمْرَةً فَحَلَّ النَّاسُ كُلُّهُمْ وَقَصَّرُوا إِلَّا النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَمَنْ كَانَ مَعَهُ هَدْيٌ فَقَامَ سُرَاقَةُ بْنُ جُعْشُمٍ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَلِعَامِنَا هَذَا أَمْ لِلْأَبَدِ فَشَبَّكَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَصَابِعَهُ فِي الْأُخْرَى ثُمَّ قَالَ دَخَلَتْ الْعُمْرَةُ فِي الْحَجِّ هَكَذَا مَرَّتَيْنِ لَا بَلْ لِأَبَدِ أَبَدٍ لَا بَلْ لِأَبَدِ أَبَدٍ قَالَ وَقَدِمَ عَلِيٌّ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ مِنْ الْيَمَنِ بِبُدْنِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَوَجَدَ فَاطِمَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَا مِمَّنْ حَلَّ وَلَبِسَتْ ثِيَابًا صَبِيغًا وَاكْتَحَلَتْ فَأَنْكَرَ عَلِيٌّ ذَلِكَ عَلَيْهَا وَقَالَ مَنْ أَمَرَكِ بِهَذَا فَقَالَتْ أَبِي فَكَانَ عَلِيٌّ يَقُولُ بِالْعِرَاقِ ذَهَبْتُ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مُحَرِّشًا عَلَى فَاطِمَةَ فِي الْأَمْرِ الَّذِي صَنَعَتْهُ مُسْتَفْتِيًا لِرَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي الَّذِي ذَكَرَتْ عَنْهُ فَأَخْبَرْتُهُ أَنِّي أَنْكَرْتُ ذَلِكَ عَلَيْهَا فَقَالَتْ إِنَّ أَبِي أَمَرَنِي بِهَذَا فَقَالَ صَدَقَتْ صَدَقَتْ مَاذَا قُلْتَ حِينَ فَرَضْتَ الْحَجَّ قَالَ قُلْتُ اللَّهُمَّ إِنِّي أُهِلُّ بِمَا أَهَلَّ بِهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ فَإِنَّ مَعِيَ الْهَدْيَ فَلَا تَحْلِلْ قَالَ وَكَانَ جَمَاعَةُ الْهَدْيِ الَّذِي قَدِمَ بِهِ عَلِيٌّ مِنْ الْيَمَنِ وَالَّذِي أَتَى بِهِ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِنْ الْمَدِينَةِ مِائَةً فَحَلَّ النَّاسُ كُلُّهُمْ وَقَصَّرُوا إِلَّا النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَمَنْ كَانَ مَعَهُ هَدْيٌ قَالَ فَلَمَّا كَانَ يَوْمُ التَّرْوِيَةِ وَوَجَّهُوا إِلَى مِنًى أَهَلُّوا بِالْحَجِّ فَرَكِبَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَصَلَّى بِمِنًى الظُّهْرَ وَالْعَصْرَ وَالْمَغْرِبَ وَالْعِشَاءَ وَالصُّبْحَ ثُمَّ مَكَثَ قَلِيلًا حَتَّى طَلَعَتْ الشَّمْسُ وَأَمَرَ بِقُبَّةٍ لَهُ مِنْ شَعْرٍ فَضُرِبَتْ بِنَمِرَةٍ فَسَارَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَلَا تَشُكُّ قُرَيْشٌ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَاقِفٌ عِنْدَ الْمَشْعَرِ الْحَرَامِ بِالْمُزْدَلِفَةِ كَمَا كَانَتْ قُرَيْشٌ تَصْنَعُ فِي الْجَاهِلِيَّةِ فَأَجَازَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَتَّى أَتَى عَرَفَةَ فَوَجَدَ الْقُبَّةَ قَدْ ضُرِبَتْ لَهُ بِنَمِرَةٍ فَنَزَلَ بِهَا حَتَّى إِذَا زَاغَتْ الشَّمْسُ أَمَرَ بِالْقَصْوَاءِ فَرُحِلَتْ لَهُ فَرَكِبَ حَتَّى أَتَى بَطْنَ الْوَادِي فَخَطَبَ النَّاسَ فَقَالَ إِنَّ دِمَاءَكُمْ وَأَمْوَالَكُمْ عَلَيْكُمْ حَرَامٌ كَحُرْمَةِ يَوْمِكُمْ هَذَا فِي شَهْرِكُمْ هَذَا فِي بَلَدِكُمْ هَذَا أَلَا إِنَّ كُلَّ شَيْءٍ مِنْ أَمْرِ الْجَاهِلِيَّةِ تَحْتَ قَدَمَيَّ مَوْضُوعٌ وَدِمَاءُ الْجَاهِلِيَّةِ مَوْضُوعَةٌ وَأَوَّلُ دَمٍ أَضَعُهُ دِمَاؤُنَا دَمُ قَالَ عُثْمَانُ دَمُ ابْنُ رَبِيعَةَ و قَالَ سُلَيْمَانُ دَمُ رَبِيعَةَ بْنِ الْحَارِثِ بْنِ عَبْدِ الْمُطَّلِبِ و قَالَ بَعْضُ هَؤُلَاءِ كَانَ مُسْتَرْضَعًا فِي بَنِي سَعْدٍ فَقَتَلَتْهُ هُذَيْلٌ وَرِبَا الْجَاهِلِيَّةِ مَوْضُوعٌ وَأَوَّلُ رِبًا أَضَعُهُ رِبَانَا رِبَا عَبَّاسِ بْنِ عَبْدِ الْمُطَّلِبِ فَإِنَّهُ مَوْضُوعٌ كُلُّهُ اتَّقُوا اللَّهَ فِي النِّسَاءِ فَإِنَّكُمْ أَخَذْتُمُوهُنَّ بِأَمَانَةِ اللَّهِ وَاسْتَحْلَلْتُمْ فُرُوجَهُنَّ بِكَلِمَةِ اللَّهِ وَإِنَّ لَكُمْ عَلَيْهِنَّ أَنْ لَا يُوطِئْنَ فُرُشَكُمْ أَحَدًا تَكْرَهُونَهُ فَإِنْ فَعَلْنَ فَاضْرِبُوهُنَّ ضَرْبًا غَيْرَ مُبَرِّحٍ وَلَهُنَّ عَلَيْكُمْ رِزْقُهُنَّ وَكِسْوَتُهُنَّ بِالْمَعْرُوفِ وَإِنِّي قَدْ تَرَكْتُ فِيكُمْ مَا لَنْ تَضِلُّوا بَعْدَهُ إِنْ اعْتَصَمْتُمْ بِهِ كِتَابَ اللَّهِ وَأَنْتُمْ مَسْئُولُونَ عَنِّي فَمَا أَنْتُمْ قَائِلُونَ قَالُوا نَشْهَدُ أَنَّكَ قَدْ بَلَّغْتَ وَأَدَّيْتَ وَنَصَحْتَ ثُمَّ قَالَ بِأُصْبُعِهِ السَّبَّابَةِ يَرْفَعُهَا إِلَى السَّمَاءِ وَيَنْكُبُهَا إِلَى النَّاسِ اللَّهُمَّ اشْهَدْ اللَّهُمَّ اشْهَدْ اللَّهُمَّ اشْهَدْ ثُمَّ أَذَّنَ بِلَالٌ ثُمَّ أَقَامَ فَصَلَّى الظُّهْرَ ثُمَّ أَقَامَ فَصَلَّى الْعَصْرَ وَلَمْ يُصَلِّ بَيْنَهُمَا شَيْئًا ثُمَّ رَكِبَ الْقَصْوَاءَ حَتَّى أَتَى الْمَوْقِفَ فَجَعَلَ بَطْنَ نَاقَتِهِ الْقَصْوَاءِ إِلَى الصَّخَرَاتِ وَجَعَلَ حَبْلَ الْمُشَاةِ بَيْنَ يَدَيْهِ فَاسْتَقْبَلَ الْقِبْلَةَ فَلَمْ يَزَلْ وَاقِفًا حَتَّى غَرَبَتْ الشَّمْسُ وَذَهَبَتْ الصُّفْرَةُ قَلِيلًا حِينَ غَابَ الْقُرْصُ وَأَرْدَفَ أُسَامَةَ خَلْفَهُ فَدَفَعَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَس
Tai mums papasakojo [Abdullah bin Muhammad An Nufaili], [Uthman bin Abu Syaibah], [Hisyam bin 'Ammar] ir [Sulaiman bin Abdurrahman Ad Dimasyqi], ir gali būti, kad kai kurie iš jų pridėjo vieną sakinį prie kitų. Jie sakė: „Mums papasakojo [Hatim bin Isma'il], mums papasakojo [Ja'far bin Muhammad] iš [savo tėvo]“, – sakė jis; „Mes susitikome su [Jabir bin Abdullah], o kai jį pasiekėme, jis klausinėjo apie šiuos žmones, kol pasiekė mane. Sakau: „Aš esu Muhammad bin Ali bin Husain.“ Tada jis pakėlė ranką prie mano galvos ir atsegė viršutinę mano marškinių sagą, tada atsegė apatinę mano marškinių sagą, tada įkišo delną tarp dviejų spenelių, o tuo metu aš buvau mažas vaikas. Tada jis tarė: „Sveikas atvykęs, mano broli. Klausk, ko nori.“ Tada aš jo paklausiau, kai jis buvo aklas. Tada atėjo maldos laikas, jis atsistojo vilkėdamas marškinius, kuriuos buvo užkabinęs viena už kitos. Kiekvieną kartą užsidedant juos ant pečių, abu galai grįždavo atgal dėl drabužių mažo dydžio. Tada jis meldėsi kartu su mumis, o jo skara buvo palikta ant viršaus, kur buvo kabinami drabužiai. Tada aš pasakiau: „Papasakokite mums apie Rasulullah shallAllahu wa'alaihi wa sallam hadžą!“ Tada jis mostelėjo ranka ir suskaičiavo devynis. Tada jis tarė: „Iš tiesų, Rasulullah shallAllahu wa'alaihi wa sallam devynerius metus neatliko hadžo, tada devintaisiais metais žmonėms buvo paskelbta, kad Rasulullah shallAllahu wa'alaihi wa sallam nori atlikti hadžą.“ Tada daug žmonių atvyko į Mediną, ir visi jie norėjo sekti Rasulullah shallAllahu wa'alaihi wa sallam ir daryti taip, kaip jis. Tada išėjo Rasulullah (tebūnie Allah ramybė ir Dievo ramybė) ir Mes ėjome su juo, kol pasiekėme Dzul Hulaifah, ir Asma` bint 'Umais pagimdė Muhammadą bin Abu Bakr. Tada jis pasiuntė pasiuntinį pas Rasulullah (tebūnie Allah ramybė ir Dievo ramybė) klausdamas: „Ką man daryti?“ Tada jis tarė: „Nusiprausk po dušu, apvyniok savo lytinius organus audiniu ir įeik į ihram“. Tada Rasulullah (tebūnie Allah ramybė ir Dievo ramybė) pasimeldė mečetėje, tada jojo ant Al Qashwa` kupranugario, kol jo kupranugaris atsidūrė Al Baida`… – Džabiras tarė: „Žiūrėjau kiek akys užmato priešais save, nuo vairuojančių ir einančių žmonių, iš dešinės pusės taip, iš kairės pusės taip ir iš už jo anaip.“ Ir Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam ramybė ir ramybė) buvo tarp Mūsų, ir jam buvo atsiųstas Koranas, ir jis žinojo jo takwil. Ką jis darė, tą ir Mes darėme, tada jis deklamavo monoteizmą su sakiniu: LABBAIKALLAAHUMMA LABBAIK, LABBAIKA LAA SYARIIKA LAKA LABBAIK INNAL HAMDA WAN NI'MATA WAL MULKA LAA SYARII KALAK. – O Alache, aš įvykdau Tavo kvietimą, aš įvykdau Tavo kvietimą, aš įvykdau Tavo kvietimą. Nėra Tau partnerio, aš įvykdau Tavo kvietimą, iš tiesų, visas gyrius, malonumas ir visa karalystė yra Tavo, nėra Tau partnerio. Ir žmonės kalbėjo su savo malda, ir Viešpaties ramybė ir ramybė neatmetė nieko iš to, ir Viešpaties ramybė ir ramybė toliau kalbėjo savo maldą. Džabiras pasakė: „Mes ketinome atlikti tik hadžą. Mes nežinojome, kokia yra Umra, kol neatvykome su juo prie Kaabos. Jis trynė stulpus ir tris kartus nubėgo, o keturis kartus ėjo normaliai, tada nuėjo pas Makamą Ibrahimą ir perskaitė eilutę: „Ir dalį Makamo Ibrahimo paverskite maldos vieta“. Tada jis pastatė Makamą Ibrahimą tarp savęs ir Kaabos. Perowi pasakė; [mano tėvas] pasakė; [Ibn Nufail] ir [Usmanas] pasakė; ... - ir aš to nežinau, nebent tai būtų iš Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam - [Sulaimanas] pasakė; ir aš to nežinau, išskyrus tai, kad sakau: Rasulullah shallAllahu wa'alaihi wa sallam dviejose rak'ahose perskaitė Surą Al Ikhlas ir Surą Al Kaafiruun. Tada jis grįžo į Kaabą, trynė rukuną ir išėjo pro duris į Šafą.“ Tada priėjęs prie Šafos jis perskaitė: „INNASH SHAFA WAL MARWATA MIN SYA'AAIRILLAAH, NABDAU BIMAA BADA-ALLAAHU BIHI“. -Iš tikrųjų Shafaa ir Marwa yra Alacho syi'ar dalis. Mes pradedame taip, kaip Dievas pradėjo –. Tada jis pradėjo nuo Safos, lipo ant jo, kol pamatė Kaabą, tada pasakė takbiras ir Allaho monoteizmas. Jis pasakė: „LAA ILAAHA ILALLAAHU WAHDAHU LAA SYARIIKA LAHU, LAHUL MULKU WA LAHUL HAMDU YUHYII WA YUMIITU WA HUWA 'ALAA KULLI SYAI IN QADIIR“. LAA ILAAHA ILLALLAAHU WAHDAH, ANJAZA WA'DAH WA NASHARA „ABDAH, WA HAZAMAL AHZAABA WAHDAH“. – Nėra jokio dievo, kuris turėtų teisę būti garbinamas, išskyrus vieną Alachą. Jis neturi bendrininkų. Jam priklauso visa karalystė ir Jam skirta visa šlovė. Jis suteikia gyvybę ir sukelia mirtį, ir Jis gali viską padaryti. Nėra kito dievo, verto garbinimo, išskyrus vieną Alachą. Tik Jis vienas gelbsti, padeda savo tarnams ir nugali priešų grupes. Tada jis meldėsi tarp šių meldimų ir tris kartus pasakė kažką panašaus, tada nusileido į Marvą, kol ant jos atsistojo kojomis, jis bėgiojo slėnio viduriu, kol užlipęs ėjo, kol pasiekė Marvą, o ant Marvos viršūnės darė tai, ką darė per Šafą. Iki Marvos tawafo pabaigos jis pasakė: „Jei anksčiau man būtų pasirodę dalykai, kurie matomi dabar, nebūčiau atnešęs aukojimo gyvūno ir nepadaręs jo Umra, todėl kas iš jūsų neatneša aukojimo gyvūno, turėtų atlikti tahalulą ir padaryti jį Umra.“ Tada visi žmonės nusilenkė ir nusikirpo plaukus, išskyrus Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir tuos, kurie atnešė aukojimo gyvūnus. Tada Suraqah bin Ju'syam tarė: „O Alacho Pasiuntiny, ar tai tik mūsų metams, ar visam laikui?“ Tada Rasulullah (sallallahu wa'alaihi wa sallam) susipynė pirštus ir tarė: „Jūs įėjote į Umrą per Hadžą šitaip“. Jis du kartus pasakė: „Ne, bet visam laikui“. Ali radliallahu 'anhu atvyko iš Jemeno nešdamas Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) kupranugarį ir rado Fatimą radliallahu 'anhą tarp žmonių, kurie buvo pasiekę tahalul ir vilkėjo laisvus ir švarius drabužius. Tada Ali tai neigė ir tarė: „Kas jums įsakė tai daryti?“ – paklausė Fatima; „mano tėvas“. Ali kartą Irake pasakė: Atėjau pas صلى الله عليه الله عليه وسلم, kad suerzinčiau Fatimą dėl to, ką ji padarė, ir paprašiau صلى الله عليه .... Tada aš jam pasakiau, kad neigiau tai, ką jis padarė. Tada Fatima tarė: „Iš tikrųjų mano tėvas man tai įsakė.“ Tada صله عله الله عليه tarė: „Jis teisus, jis teisus. Ką jūs sakote, kai norite atlikti hadžą?“ Ali tarė: „Aš sakau: ALLAAHUMMA INNII UHILLU BIMAA AHALLA BIHI RASUULULLAH ŠALLALLAHU 'ALAIHI WASALLAM. – O Allah, aš esu talbiyah su صله عله الله عليه الله عليه الله عليه عليه.“ Jis tarė: „Iš tiesų, aš atnešiau aukojimo gyvūną, todėl nebūkite tahalul“. Aukojamų gyvūnų grupė, kurią Ali atsivežė iš Jemeno, o pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) – iš Medinos, sudarė šimtą. Tada visi atgailavo ir nusikirpo plaukus, išskyrus pranašą (sallallaahu 'alaihi wa sallam) ir žmones, kurie atnešė aukojamus gyvūnus. Kai atėjo Tarvijos diena ir jie patraukė į Miną, jie atliko talbiją, kad atliktų hadžą. Tada Rasulullah (sallallahu wa'alaihi wa sallam) įlipo į transporto priemonę ir atliko maldas per Dhuhr, Asr, Maghrib ir Isha', taip pat Fajr Minoje, tada jis pasiliko kurį laiką, kol patekės saulė, ir įsakė pastatyti jam iš plaukų pagamintą kubą. Tada Namiros rajone buvo įkurta Kuba, tada Rasulullah shallAllahu wa'alaihi wa sallam ėjo, ir Kureišių žmonės neabejojo, kad Rasulullah shallAllahu wa'alaihi wa sallam nusiprausė Mešar Harame Muzdalifoje, kaip Kureišių žmonės darydavo Džahilijos eroje. Tada Rasulullah shallAllahu wa'alaihi wa sallam ėjo pro šalį, kol pasiekė Arafahą ir rado jam pastatytą Kubą Namiroje. Tada jis sustojo ten, kol po saulėlydžio įsakė paruošti savo kupranugarį, vardu Kašva, jį apbalnoti, tada nuėjo į kalvos vidurį ir pasakė pamokslą, kalbėdamas: „Iš tiesų, tavo kraujas ir turtas yra haram, kaip haram tavo dieną, tavo mėnesį ir tavo šalyje.“ Žinokite, kad visi nežinojimo laikotarpio reikalai palikti po mano kojomis, nežinojimo laikotarpio kraujas buvo pralietas ir pirmasis pralietas kraujas buvo Mūsų kraujas, – sakė Usmanas; būtent Ibn Rabi'ah kraujas. Tuo tarpu Suleimanas pasakė; Rabi'ah bin Al Harith bin Abdul Muththalibo kraujas. Kai kurie iš jų sakė: „Anksčiau jis buvo maitinamas krūtimi tarp Bani Sa'd žmonių, tada jį nužudė Hudzail žmonės“ – ir jahiliyah lupikavimas buvo atšauktas, pirmasis lupikavimas, kurį aš panaikinau, buvo Mūsų lupikavimas, būtent Abbas bin Abdul Muththalibo lupikavimas, iš tikrųjų visi šie lupikavimai buvo atšaukti. Bijokite Alacho bendraudami su moterimis, iš tiesų, jūs jas priimate su Alacho pasitikėjimu ir pateisinate savo farjj Alacho žodžiais, iš tiesų jūsų teisė į jas yra ta, kad jos neleistų žmonėms, kurių jūs nemėgstate, įeiti į jūsų namus, jei jos tai daro, tuomet muškite jas smūgiais, kurie neskauda. Jos turi teisę, kad jūs jas gerai maitintumėte ir aprengtumėte.“ „Ir aš jums palikau kai ką, ko nenuklyskite, jei jos laikysitės, būtent Alacho Knygą – Koraną. Jūsų klausia apie mane, ką jūs manote?“ Jie atsakė: „Mes liudijame, kad jūs perdavėte ir įvykdėte traktatą bei davėte patarimų.“ Tada jis tarė, pakeldamas smilių į dangų ir rodydamas į žmones: „O Allah, liudytojau, o Allah, liudytojau“. Tada Bilalas vieną kartą ištarė kvietimą maldai ir ikmą. Tada jis atliko Zuhr maldą, tada atsistojo ir atliko Asr maldą, tarp jų nemaldavęs. Tada jis lipo Al Kasva`, kol pasiekė vufo vietą, ir pastatė savo kupranugario, būtent Al Kasvą`, pilvą atsukęs į uolas, o Hablul Musyah – tai yra vietą, kur jie susirinko – priešais save, tada jis atsisuko į Kiblą ir liko stovėti, kol saulė nusileido ir geltona spalva šiek tiek išnyko, kol ratas nuskendo. Tada jis nusivedė Usamahą už savęs, tada ėjo ir tampė savo kupranugario, vadinamo Kašva, vadžius, kol jo galva palietė balno pagrindą, ir dešine ranka tarė: „Nusiramink, žmogau, nusiramink, žmogau“. Kiekvieną kartą, kai jo galva priartėdavo prie virvės, jis ją šiek tiek atlaisvindavo, kol ji pakilo ir jis pasiekdavo Muzdalifą, tada jis prisijungdavo prie Maghribo ir Išos maldų su vienu kvietimu maldai ir dviem iqamah, tarė [Usmanas]; ir jis neatliko jokių sunnah maldų tarp jų. Tada jų tarimas yra tas pats, būtent: Tada jis gulėjo, kol po aušros atliko rytinę maldą, kai buvo aišku, kad aušra. [Saliamonas] tarė; su vienu kvietimu maldai ir iqamah. Tada jų tarimas yra tas pats, būtent: Tada jis jojo Kašva, kol atsistojo ant Mash'ar Al Haram, ir užsėdo ant jo. [Usmanas] ir [Sulaimanas] tarė; ir atsisukęs į Kiblą. Tada jis gyrė Alachą ir šlovino Jį. [Usmanas] pridūrė: ir pagerbkite Jį. Jis stovėjo, kol ryto šviesa buvo labai ryški, tada išėjo prieš saulėtekį ir pasiėmė Al Fadhlą ibn Al Abbasą kaip savo antrąjį pagalbininką – jis buvo vyras su gražiais, baltais ir nuostabiai spindinčiais plaukais. Pranašui (sallallaahu 'alaihi wasallam) išėjus, jis praėjo kelias bėgančias moteris, tada Al Fadhlas pradėjo į jas žiūrėti, ir Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) uždėjo ranką ant Al Fadhlo veido, tada Al Fadhlas pasuko veidą į kitą pusę. Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) pajudino ranką į kitą pusę, o Al Fadhlas pasuko veidą į kitą pusę, vis dar žiūrėdamas, kol, pasiekęs Muhassirą, šiek tiek pajudėjo ir nuėjo viduriniu keliu, vedančiu į Jamrah Kubra, kol pasiekė Jamrah, ant kurios yra medis, tada sviedė septynis akmenukus ir su kiekvienu mestu akmenuku sukalbėjo takbirą kaip timpos akmenuką. Jis metė nuo kalvos vidurio, nuėjo į skerdyklos vietą ir rankomis paskersė šešiasdešimt tris kupranugarius, įsakė Ali paskersti likusius ir pats prisijungė prie savo kupranugarių skersimo, tada įsakė daugiau nei dviem žmonėms nuo kiekvieno kupranugario, sudėjo juos į puodą ir išvirė. Jie abu valgė mėsos ir gėrė sultinio. [Sulaimanas] tarė; tada jis važiavo automobiliu ir grįžo į Kaabą, atliko Zuhuro maldą Mekoje, tada nuėjo pas Bani Abdul Muththalibą, kol jie gėrė Zamzamo vandenį, tada jis tarė: „Gerk, o Bani Abdul Muththalib, jei žmonės tavęs nemuš duodami gėrimą, aš tikrai gersiu su tavimi“. Tada jie davė jam kibirą, ir jis jo išgėrė.