Hadith Representative
Orang terakhir keluar dari neraka akan mendapat rahmat besar hingga dimasukkan ke surga
Imam Muslim : 278حَدَّثَنِي عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ سَعِيدٍ وَإِسْحَقُ بْنُ مَنْصُورٍ كِلَاهُمَا عَنْ رَوْحٍ قَالَ عُبَيْدُ اللَّهِ حَدَّثَنَا رَوْحُ بْنُ عُبَادَةَ الْقَيْسِيُّ حَدَّثَنَا ابْنُ جُرَيْجٍ قَالَ أَخْبَرَنِي أَبُو الزُّبَيْرِ أَنَّهُ سَمِعَ جَابِرَ بْنَ عَبْدِ اللَّهِ يُسْأَلُ عَنْ الْوُرُودِ فَقَالَ نَجِيءُ نَحْنُ يَوْمَ الْقِيَامَةِ عَنْ كَذَا وَكَذَا انْظُرْ أَيْ ذَلِكَ فَوْقَ النَّاسِ قَالَ فَتُدْعَى الْأُمَمُ بِأَوْثَانِهَا وَمَا كَانَتْ تَعْبُدُ الْأَوَّلُ فَالْأَوَّلُ ثُمَّ يَأْتِينَا رَبُّنَا بَعْدَ ذَلِكَ فَيَقُولُ مَنْ تَنْظُرُونَ فَيَقُولُونَ نَنْظُرُ رَبَّنَا فَيَقُولُ أَنَا رَبُّكُمْ فَيَقُولُونَ حَتَّى نَنْظُرَ إِلَيْكَ فَيَتَجَلَّى لَهُمْ يَضْحَكُ قَالَ فَيَنْطَلِقُ بِهِمْ وَيَتَّبِعُونَهُ وَيُعْطَى كُلُّ إِنْسَانٍ مِنْهُمْ مُنَافِقٍ أَوْ مُؤْمِنٍ نُورًا ثُمَّ يَتَّبِعُونَهُ وَعَلَى جِسْرِ جَهَنَّمَ كَلَالِيبُ وَحَسَكٌ تَأْخُذُ مَنْ شَاءَ اللَّهُ ثُمَّ يُطْفَأُ نُورُ الْمُنَافِقِينَ ثُمَّ يَنْجُو الْمُؤْمِنُونَ فَتَنْجُو أَوَّلُ زُمْرَةٍ وُجُوهُهُمْ كَالْقَمَرِ لَيْلَةَ الْبَدْرِ سَبْعُونَ أَلْفًا لَا يُحَاسَبُونَ ثُمَّ الَّذِينَ يَلُونَهُمْ كَأَضْوَإِ نَجْمٍ فِي السَّمَاءِ ثُمَّ كَذَلِكَ ثُمَّ تَحِلُّ الشَّفَاعَةُ وَيَشْفَعُونَ حَتَّى يَخْرُجَ مِنْ النَّارِ مَنْ قَالَ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ وَكَانَ فِي قَلْبِهِ مِنْ الْخَيْرِ مَا يَزِنُ شَعِيرَةً فَيُجْعَلُونَ بِفِنَاءِ الْجَنَّةِ وَيَجْعَلُ أَهْلُ الْجَنَّةِ يَرُشُّونَ عَلَيْهِمْ الْمَاءَ حَتَّى يَنْبُتُوا نَبَاتَ الشَّيْءِ فِي السَّيْلِ وَيَذْهَبُ حُرَاقُهُ ثُمَّ يَسْأَلُ حَتَّى تُجْعَلَ لَهُ الدُّنْيَا وَعَشَرَةُ أَمْثَالِهَا مَعَهَا
Man [Ubaidulah bin Sa'id] ir [Ishaq bin Manshur] papasakojo iš [Rauh] [Ubaidullah] sakė, mums pasakė [Rauh bin Ubadah al-Qaisi] mums pasakė [Ibn Juraij] jis sakė, man pasakė [Abu az-Zubair], kad girdėjo [Jabir bin Abdullah] klausiantį apie prisikėlimą pomirtiniame gyvenime. Taigi jis atsakė: „Teismo dieną mes būsime prikelti štai taip ir šitaip. Pažvelkite! Kas yra virš žmonių?“ Tada žmonės buvo sukviesti kartu su savo stabais ir daiktais, kuriuos anksčiau garbino, paeiliui. Po to mūsų Rabnas atėjo pas mus ir paklausė: „Ko jūs laukiate?“ Taigi jie atsakė: „Mes laukiame savo Rabno“. Alachas sako: „Aš esu jūsų Rabnas“. Jie pasakė: „Kol pirmą kartą Tave pamatysime“. Jiems pasirodė, kad Rabnas juokiasi. Džabiras tęsė: „Tada Alachas juos pasiėmė, ir jie sekė paskui Jį. Kiekvienam iš jų, veidmainiui ar tikinčiajam, bus duota Šviesa. Tada jie sekė šviesa per Pragaro tiltą. Ant jo buvo geležiniai kabliai ir spygliai, kurie griebia kiekvieną, ko Dievas nori. Tada veidmainių šviesa užgeso, o tikintieji buvo išgelbėti. Sveikiname pirmąją grupę, kurios veidai žibėjo kaip pilnatis, septyniasdešimt tūkstančių žmonių be skaičiaus. Tada kiti žmonės buvo kaip žvaigždžių spindesys danguje ir taip toliau. Tada leidžiamas užtarimas. Jie taip pat prašo užtarimo, kad galėtų išeiti iš Pragaro, būtent tie, kurie sako: „Laa Ilaaha Illaahau – Nėra kito dievo – verto garbinimo – išskyrus Alachą –“, o anksčiau jo širdyje buvo gėris, sunkus kaip kviečio grūdas. Jie bus pastatyti Dangaus kieme, tada Dangaus Ekspertai juos apšlakstys vandeniu, kad jų kūnas augtų kaip augalo augimas po potvynio, o nudegimas išnyktų.“ Tada jis – paskutinis paprašė – taip, kad jam buvo duotas visas pasaulis ir dešimt kartų daugiau.“