Hadith Representative
Nabi mengajak Abu Thalib mengucapkan syahadat, namun dia enggan
Imam Bukhari : 1272حَدَّثَنَا إِسْحَاقُ أَخْبَرَنَا يَعْقُوبُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ قَالَ حَدَّثَنِي أَبِي عَنْ صَالِحٍ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ قَالَ أَخْبَرَنِي سَعِيدُ بْنُ الْمُسَيَّبِ عَنْ أَبِيهِ أَنَّهُ أَخْبَرَهُ أَنَّهُلَمَّا حَضَرَتْ أَبَا طَالِبٍ الْوَفَاةُ جَاءَهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَوَجَدَ عِنْدَهُ أَبَا جَهْلِ بْنَ هِشَامٍ وَعَبْدَ اللَّهِ بْنَ أَبِي أُمَيَّةَ بْنِ الْمُغِيرَةِ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِأَبِي طَالِبٍ يَا عَمِّ قُلْ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ كَلِمَةً أَشْهَدُ لَكَ بِهَا عِنْدَ اللَّهِ فَقَالَ أَبُو جَهْلٍ وَعَبْدُ اللَّهِ بْنُ أَبِي أُمَيَّةَ يَا أَبَا طَالِبٍ أَتَرْغَبُ عَنْ مِلَّةِ عَبْدِ الْمُطَّلِبِ فَلَمْ يَزَلْ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَعْرِضُهَا عَلَيْهِ وَيَعُودَانِ بِتِلْكَ الْمَقَالَةِ حَتَّى قَالَ أَبُو طَالِبٍ آخِرَ مَا كَلَّمَهُمْ هُوَ عَلَى مِلَّةِ عَبْدِ الْمُطَّلِبِ وَأَبَى أَنْ يَقُولَ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَمَا وَاللَّهِ لَأَسْتَغْفِرَنَّ لَكَ مَا لَمْ أُنْهَ عَنْكَ فَأَنْزَلَ اللَّهُ تَعَالَى فِيهِ{ مَا كَانَ لِلنَّبِيِّ }الْآيَةَ
[Ishaq] mums pasakė, [Ya'qub bin Ibrahim] man pasakė, [apakku] man pasakė iš [Salih] iš [Ibn Shihab] sakė, man pasakė, [Sa'id bin Al Musayyab] man pasakė iš [savo tėvo], kad jis jam pasakė: „Kai Abu Tholibas ruošėsi mirti, pas jį atėjo Pranašas Allah bin Hisham ir Abdullah bin Abu Umayyah bin Al Mughirah. Taigi Pranašas Allah bin Abu Tholibui tarė: „O mano dėde, sakyk laa ilaaha illallah, sakinį, kuriuo aš būsiu tau liudytojas Alacho akyse.“ Taip tarė Abu Jahl ir Abdullah bin Abu Umayyah: „O Abu Talib, ar ketini atsisakyti Abdul Muttalib religijos?“ Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) toliau išpažino Abu Tholibui tikėjimo išpažinimą, ir tuo pačiu metu abu vyrai pakartojo savo klausimus, kurie baigėsi tuo, kad Abu Tholibas, baigdamas savo teiginius, vis dar laikėsi Abdulio Muttalibo religijos ir nenorėjo sakyti „laa ilaaha illallah“. Taigi Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) tarė: „Kalbant apie mane, aš vis tiek prašysiu jūsų atleidimo, kol man nebus uždrausta“. Taigi Alacho žodis (subhanahu wata'ala) atėjo dėl šio įvykio: „Tai netinka Pranašui...“ – QS AT-Taubah 113 eilutėje.