Hadith Representative
Tasbih, Tahmid, dan Takbir masing-masing 10 kali setelah shalat wajib
Imam Abu Dawud : 4404حَدَّثَنَا حَفْصُ بْنُ عُمَرَ حَدَّثَنَا شُعْبَةُ عَنْ عَطَاءِ بْنِ السَّائِبِ عَنْ أَبِيهِ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَمْرٍوعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ خَصْلَتَانِ أَوْ خَلَّتَانِ لَا يُحَافِظُ عَلَيْهِمَا عَبْدٌ مُسْلِمٌ إِلَّا دَخَلَ الْجَنَّةَ هُمَا يَسِيرٌ وَمَنْ يَعْمَلُ بِهِمَا قَلِيلٌ يُسَبِّحُ فِي دُبُرِ كُلِّ صَلَاةٍ عَشْرًا وَيَحْمَدُ عَشْرًا وَيُكَبِّرُ عَشْرًا فَذَلِكَ خَمْسُونَ وَمِائَةٌ بِاللِّسَانِ وَأَلْفٌ وَخَمْسُ مِائَةٍ فِي الْمِيزَانِ وَيُكَبِّرُ أَرْبَعًا وَثَلَاثِينَ إِذَا أَخَذَ مَضْجَعَهُ وَيَحْمَدُ ثَلَاثًا وَثَلَاثِينَ وَيُسَبِّحُ ثَلَاثًا وَثَلَاثِينَ فَذَلِكَ مِائَةٌ بِاللِّسَانِ وَأَلْفٌ فِي الْمِيزَانِ فَلَقَدْ رَأَيْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَعْقِدُهَا بِيَدِهِ قَالُوا يَا رَسُولَ اللَّهِ كَيْفَ هُمَا يَسِيرٌ وَمَنْ يَعْمَلُ بِهِمَا قَلِيلٌ قَالَ يَأْتِي أَحَدَكُمْ يَعْنِي الشَّيْطَانَ فِي مَنَامِهِ فَيُنَوِّمُهُ قَبْلَ أَنْ يَقُولَهُ وَيَأْتِيهِ فِي صَلَاتِهِ فَيُذَكِّرُهُ حَاجَةً قَبْلَ أَنْ يَقُولَهَاحَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ صَالِحٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ وَهْبٍ قَالَ حَدَّثَنِي عَيَّاشُ بْنُ عُقْبَةَ الْحَضْرَمِيُّ عَنْ الْفَضْلِ بْنِ حَسَنٍ الضَّمْرِيِّ أَنَّ ابْنَ أُمِّ الْحَكَمِ أَوْ ضُبَاعَةَ ابْنَتَيْ الزُّبَيْرِ حَدَّثَهُ عَنْ إِحْدَاهُمَا أَنَّهَا قَالَتْ أَصَابَ رَسُولُ اللَّهِ سَبْيًا فَذَهَبْتُ أَنَا وَأُخْتِي فَاطِمَةُ بِنْتُ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَشَكَوْنَا إِلَيْهِ مَا نَحْنُ فِيهِ وَسَأَلْنَاهُ أَنْ يَأْمُرَ لَنَا بِشَيْءٍ مِنْ السَّبْيِ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ سَبَقَكُنَّ يَتَامَى بَدْرٍ ثُمَّ ذَكَرَ قِصَّةَ التَّسْبِيحِ قَالَ عَلَى أَثَرِ كُلِّ صَلَاةٍ لَمْ يَذْكُرْ النَّوْمَ
[Hafšas bin Umaras] mums pasakė, [Syu'bah] mums pasakė iš [Atha bin As Saibo] iš [jo tėvo], iš [Abdullah bin Amro] iš Pranašo (tebūnie jam ramybė ir palaiminimas) jis pasakė: „Yra du dalykai, jei musulmonas juos abu visada saugo, tada jis pateks į dangų. Šiuos du dalykus labai lengva padaryti, bet mažai žmonių nori juos daryti. Tai yra: po kiekvienos maldos dešimt kartų pasakyti „tasbih“, dešimt kartų „tahmid“ ir dešimt kartų „takbir“. Tai būtų lygu šimtui penkiasdešimčiai žodžiu ir tūkstančiui penkiems šimtams pagal svorį. Prieš miegą perskaityti trisdešimt keturis takbirus, perskaityti trisdešimt tris tahmidus ir trisdešimt tris „tasbih“ skaitymus, tai yra šimtas skaičiuojant žodžiu ir tūkstantis skaičiuojant svarstyklėmis.“ Iš tiesų, mačiau Alacho Pasiuntinį (tebūnie jam ramybė ir Alacho palaiminimas) skaičiuojant juos ranka. Kompanionai paklausė: „O Alacho Pasiuntiny, šiuos du dalykus lengva padaryti, bet kodėl juos daro tiek mažai žmonių?“ Jis atsakė: „Šėtonas ateina pas vieną iš jūsų miegant, ir tada užmigdys jus prieš jums perskaitant. Šėtonas taip pat ateina maldos metu, ir tada primins jam visus jo poreikius prieš jam perskaitant.“ [Ahmadas bin Salihas] mums pasakė, [Abdullah bin Wahbas] mums pasakė; [Ayyasy bin Uqbah Al Hadhrami] man pasakė iš [Al fadhl bin Hasan Adh Dhamri], kad [Ibn Ummul Hakam] arba [Dhaba'ah] – abi Az Zubair dukterys – jis jam pasakė iš vienos iš jų, kad šis sakė: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam buvo paimtas į nelaisvę, tada aš ir mano sesuo Fatimah bint Nabi shallallahu 'alaihi wasallam išėjome. Susipažinkite su Pranašu sallallaahu 'alaihi wasallam.“ Tada mes skundėmės visomis savo problemomis ir paprašėme jo įsakyti, – pasakė jis, – duoti mums vergus. Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tada tarė: „Anksčiau nei jūs gyvenote Badaro našlaičiai – vaikai, kurių tėvai mirė Badare“. Tada jis paminėjo tasbih hadiso istoriją. Jis pasakė: „Kiekvieną kartą, kai baigiate melstis... bet neminėkite, kada einate miegoti“.