Hadith Representative
Nasihat Umar bin Abdul Aziz dan Ibnu Umar tentang takdir: berpegang pada sunnah, tidak memperdebatkannya, dan peringatan tentang orang yang mendustakannya
Imam Abu Dawud : 3996حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ كَثِيرٍ قَالَ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ قَالَ كَتَبَ رَجُلٌ إِلَى عُمَرَ بْنِ عَبْدِ الْعَزِيزِ يَسْأَلُهُ عَنْ الْقَدَرِ ح و حَدَّثَنَا الرَّبِيعُ بْنُ سُلَيْمَانَ الْمُؤَذِّنُ قَالَ حَدَّثَنَا أَسَدُ بْنُ مُوسَى قَالَ حَدَّثَنَا حَمَّادُ بْنُ دُلَيْلٍ قَالَ سَمِعْتُ سُفْيَانَ الثَّوْرِيَّ يُحَدِّثُنَا عَنِ النَّضْرِ ح و حَدَّثَنَا هَنَّادُ بْنُ السَّرِيِّ عَنْ قَبِيصَةَ قَالَ حَدَّثَنَا أَبُو رَجَاءٍ عَنْ أَبِي الصَّلْتِ وَهَذَا لَفْظُ حَدِيثِ ابْنِ كَثِيرٍ وَمَعْنَاهُمْ قَالَ كَتَبَ رَجُلٌ إِلَى عُمَرَ بْنِ عَبْدِ الْعَزِيزِ يَسْأَلُهُ عَنْ الْقَدَرِ فَكَتَبَ أَمَّا بَعْدُ أُوصِيكَ بِتَقْوَى اللَّهِ وَالِاقْتِصَادِ فِي أَمْرِهِ وَاتِّبَاعِ سُنَّةِ نَبِيِّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَتَرْكِ مَا أَحْدَثَ الْمُحْدِثُونَ بَعْدَ مَا جَرَتْ بِهِ سُنَّتُهُ وَكُفُوا مُؤْنَتَهُ فَعَلَيْكَ بِلُزُومِ السُّنَّةِ فَإِنَّهَا لَكَ بِإِذْنِ اللَّهِ عِصْمَةٌ ثُمَّ اعْلَمْ أَنَّهُ لَمْ يَبْتَدِعْ النَّاسُ بِدْعَةً إِلَّا قَدْ مَضَى قَبْلَهَا مَا هُوَ دَلِيلٌ عَلَيْهَا أَوْ عِبْرَةٌ فِيهَا فَإِنَّ السُّنَّةَ إِنَّمَا سَنَّهَا مَنْ قَدْ عَلِمَ مَا فِي خِلَافِهَا وَلَمْ يَقُلْ ابْنُ كَثِيرٍ مَنْ قَدْ عَلِمَ مِنْ الْخَطَإِ وَالزَّلَلِ وَالْحُمْقِ وَالتَّعَمُّقِ فَارْضَ لِنَفْسِكَ مَا رَضِيَ بِهِ الْقَوْمُ لِأَنْفُسِهِمْ فَإِنَّهُمْ عَلَى عِلْمٍ وَقَفُوا وَبِبَصَرٍ نَافِذٍ كَفُّوا وَهُمْ عَلَى كَشْفِ الْأُمُورِ كَانُوا أَقْوَى وَبِفَضْلِ مَا كَانُوا فِيهِ أَوْلَى فَإِنْ كَانَ الْهُدَى مَا أَنْتُمْ عَلَيْهِ لَقَدْ سَبَقْتُمُوهُمْ إِلَيْهِ وَلَئِنْ قُلْتُمْ إِنَّمَا حَدَثَ بَعْدَهُمْ مَا أَحْدَثَهُ إِلَّا مَنْ اتَّبَعَ غَيْرَ سَبِيلِهِمْ وَرَغِبَ بِنَفْسِهِ عَنْهُمْ فَإِنَّهُمْ هُمْ السَّابِقُونَ فَقَدْ تَكَلَّمُوا فِيهِ بِمَا يَكْفِي وَوَصَفُوا مِنْهُ مَا يَشْفِي فَمَا دُونَهُمْ مِنْ مَقْصَرٍ وَمَا فَوْقَهُمْ مِنْ مَحْسَرٍ وَقَدْ قَصَّرَ قَوْمٌ دُونَهُمْ فَجَفَوْا وَطَمَحَ عَنْهُمْ أَقْوَامٌ فَغَلَوْا وَإِنَّهُمْ بَيْنَ ذَلِكَ لَعَلَى هُدًى مُسْتَقِيمٍ كَتَبْتَ تَسْأَلُ عَنْ الْإِقْرَارِ بِالْقَدَرِ فَعَلَى الْخَبِيرِ بِإِذْنِ اللَّهِ وَقَعْتَ مَا أَعْلَمُ مَا أَحْدَثَ النَّاسُ مِنْ مُحْدَثَةٍ وَلَا ابْتَدَعُوا مِنْ بِدْعَةٍ هِيَ أَبْيَنُ أَثَرًا وَلَا أَثْبَتُ أَمْرًا مِنْ الْإِقْرَارِ بِالْقَدَرِ لَقَدْ كَانَ ذَكَرَهُ فِي الْجَاهِلِيَّةِ الْجُهَلَاءُ يَتَكَلَّمُونَ بِهِ فِي كَلَامِهِمْ وَفِي شِعْرِهِمْ يُعَزُّونَ بِهِ أَنْفُسَهُمْ عَلَى مَا فَاتَهُمْ ثُمَّ لَمْ يَزِدْهُ الْإِسْلَامُ بَعْدُ إِلَّا شِدَّةً وَلَقَدْ ذَكَرَهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي غَيْرِ حَدِيثٍ وَلَا حَدِيثَيْنِ وَقَدْ سَمِعَهُ مِنْهُ الْمُسْلِمُونَ فَتَكَلَّمُوا بِهِ فِي حَيَاتِهِ وَبَعْدَ وَفَاتِهِ يَقِينًا وَتَسْلِيمًا لِرَبِّهِمْ وَتَضْعِيفًا لِأَنْفُسِهِمْ أَنْ يَكُونَ شَيْءٌ لَمْ يُحِطْ بِهِ عِلْمُهُ وَلَمْ يُحْصِهِ كِتَابُهُ وَلَمْ يَمْضِ فِيهِ قَدَرُهُ وَإِنَّهُ مَعَ ذَلِكَ لَفِي مُحْكَمِ كِتَابِهِ مِنْهُ اقْتَبَسُوهُ وَمِنْهُ تَعَلَّمُوهُ وَلَئِنْ قُلْتُمْ لِمَ أَنْزَلَ اللَّهُ آيَةَ كَذَا لِمَ قَالَ كَذَا لَقَدْ قَرَءُوا مِنْهُ مَا قَرَأْتُمْ وَعَلِمُوا مِنْ تَأْوِيلِهِ مَا جَهِلْتُمْ وَقَالُوا بَعْدَ ذَلِكَ كُلِّهِ بِكِتَابٍ وَقَدَرٍ وَكُتِبَتِ الشَّقَاوَةُ وَمَا يُقْدَرْ يَكُنْ وَمَا شَاءَ اللَّهُ كَانَ وَمَا لَمْ يَشَأْ لَمْ يَكُنْ وَلَا نَمْلِكُ لِأَنْفُسِنَا ضَرًّا وَلَا نَفْعًا ثُمَّ رَغِبُوا بَعْدَ ذَلِكَ وَرَهِبُوا
Mums [Muhammadas bin Kathiras] pasakė; mums [Sufyanas] pasakė; vyras parašė laišką [Umarui bin Abdul Azizui, klausdamas apie likimą. – kitaip tariant, minima, kad mums [Ar Rabi' bin Sulaimanas Al Muadzdzinas] pasakė; mums [Asadas bin Musa] pasakė; mums [Hammadas bin Dulailas] pasakė; girdėjau, kaip [Sufyanas Ats Tsauri] mums pasakojo iš [An Nadhras]. – kitaip tariant, minima, kad mums [Hannadas bin As Sari] pasakė iš [Qabišahos] pasakė; mums [Abu Radža] pasakė iš [Abu Aš Šalto] – ir tai yra Ibn Kathiro hadisas – jis sakė: „Vyras parašė laišką Umarui bin Abdul Azizui, klausdamas apie likimą. Tada Umaras bin Abdul Azizas parašė atsakymą; Amma Ba'du.“ Pažadu jums bijoti Alacho ir būti nuoseklūs – nieko nepridėti ir neatimti – vykdant Jo įsakymus, sekant Jo Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) suna ir atsisakant to, ką sukūrė žmonės, kurie kuria naujus dalykus įgyvendinę Jo suną, net jei jie buvo patenkinti Jo suna. Jūs turite laikytis sunos, nes su Alacho leidimu Jis apsaugos jus nuo paklydimo. Žinote, žmonės nedaro erezijos, nebent yra įrodymų, kurie tai paaiškintų, arba pamoka, kurios iš to būtų galima pasimokyti. Tiesą sakant, suna, kurios šaltinis yra Jis – Alachas ir Jo Pasiuntinys – kuris jau žino priešingai – Ibnu Kathir nepaminėjo, „kuris žino įvairias klaidas, kvailumą ir savęs komplikaciją“. Tad džiaukitės tuo, ką laikė tie, kurie buvo prieš jus – jūsų draugai. Nes jie – draugai – su savo žinių aukštumu ir puikiu intelektu taip pat išlieka santūrūs. Vis dėlto, kalbant apie žinias, jie yra labiau išmanantys, o kalbant apie dorybę, jie labiau verti apie tai diskutuoti. Jei tiesa su jumis, tuomet jūs jau juos aplenkėte. Jei sakote, kad po jų įvyko tik nauji dalykai, kurie nebuvo išrasti, išskyrus tuos, kurie nesekė jų nurodymais – Kompanionai – ir buvo patenkinti savo, o ne jų mintimis, žinokite, kad Kompanionai buvo tie, kurie pirmieji susidūrė su šia problema. Jie kalbėjo – apie likimą – tik saikingai, jie jo nesumenkino, bet ir neperdėjo. Iš tiesų, be jų buvo žmonių, kurie jį taip sumenkino, kad nusisuko toli, ir buvo ir tokių, kurie buvo tokie entuziastingi, kad peržengė ribas. Ir iš tiesų, Kompanionų požiūris tarp jų buvo teisingame kelyje. Jūs parašėte laišką, kuriame klausėte apie tikėjimą likimu, todėl – Alacho leidimu – pasirinkote tinkamą žmogų – paklauskite manęs. Nežinau apie nieką naujo ar eretiško, ką būtų iškėlę žmonės, kurio poveikis būtų labai aiškus ir tikras, išskyrus likimo atpažinimo klausimą. Net neišmanėliai jachilijos eros metu savo posakiuose ir poezijoje aptarinėjo likimo atpažinimą apie prarastus malonumus, tada atėjo islamas ir dar labiau tai pabrėžė. Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam ramybė ir ramybė) mums priminė ne tik viename ar dviejuose hadisuose, musulmonai taip pat girdėjo tai iš jo, jie kalbėjo apie likimą, kai jis buvo gyvas, arba po mirties, su pasitikėjimu ir savo Rabino priėmimu, ir nuolankiai laikėsi nuomonės, kad nėra nieko, išskyrus tai, kas buvo žinoma praeityje. – Alacho žinios apie jį buvo aprašytos Jo knygoje – Al Lauhul mahfudh – ir jo likimą nulėmė Jis. Be to, likimo klausimas buvo paaiškintas Jo knygos muhkam – eilutėse iš Korano, kurių prasmė aiški – jie jas cituoja ir mokosi iš jų. Jei klausiate: „kodėl Alachas apreiškė tokią eilutę, kodėl Jis tai pasakė?“ Iš tiesų, bendražygiai taip pat skaitė tai, kaip ir jūs skaitėte. Jie žino, kaip atlikti ta'wiel, ko jūs nežinote, ir po to sako: „Mes tikime Išsaugota Knyga (Lauhul Mahfudh) ir likimu, ir kad nelaimės yra užrašytos. Todėl viskas, kas lemta, tikrai įvyks. Ko Alachas panorės, tikrai įvyks, o ko Jis nenorės, tikrai neįvyks. Iš tiesų, nė vienas iš mūsų neturime galios ar priemonių apsisaugoti nuo žalos ar gauti naudos.“ Tada jie pasitenkino ir ėmė bijoti aptarinėti likimo klausimą.