Hadith Representative
Latar belakang pengusiran Yahudi Khaibar oleh Umar RA akibat penganiayaan terhadap Abdullah bin Umar dan pemberian ganti rugi harta bagi mereka
Imam Bukhari : 2528حَدَّثَنَا أَبُو أَحْمَدَ مَرَّارُ بْنُ حَمُّويَهْ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ يَحْيَى أَبُو غَسَّانَ الْكِنَانِيُّ أَخْبَرَنَا مَالِكٌ عَنْ نَافِعٍ عَنْ ابْنِ عُمَرَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا قَالَلَمَّا فَدَعَ أَهْلُ خَيْبَرَ عَبْدَ اللَّهِ بْنَ عُمَرَ قَامَ عُمَرُ خَطِيبًا فَقَالَ إِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَانَ عَامَلَ يَهُودَ خَيْبَرَ عَلَى أَمْوَالِهِمْ وَقَالَ نُقِرُّكُمْ مَا أَقَرَّكُمْ اللَّهُ وَإِنَّ عَبْدَ اللَّهِ بْنَ عُمَرَ خَرَجَ إِلَى مَالِهِ هُنَاكَ فَعُدِيَ عَلَيْهِ مِنْ اللَّيْلِ فَفُدِعَتْ يَدَاهُ وَرِجْلَاهُ وَلَيْسَ لَنَا هُنَاكَ عَدُوٌّ غَيْرَهُمْ هُمْ عَدُوُّنَا وَتُهْمَتُنَا وَقَدْ رَأَيْتُ إِجْلَاءَهُمْ فَلَمَّا أَجْمَعَ عُمَرُ عَلَى ذَلِكَ أَتَاهُ أَحَدُ بَنِي أَبِي الْحُقَيْقِ فَقَالَ يَا أَمِيرَ الْمُؤْمِنِينَ أَتُخْرِجُنَا وَقَدْ أَقَرَّنَا مُحَمَّدٌ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَعَامَلَنَا عَلَى الْأَمْوَالِ وَشَرَطَ ذَلِكَ لَنَا فَقَالَ عُمَرُ أَظَنَنْتَ أَنِّي نَسِيتُ قَوْلَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَيْفَ بِكَ إِذَا أُخْرِجْتَ مِنْ خَيْبَرَ تَعْدُو بِكَ قَلُوصُكَ لَيْلَةً بَعْدَ لَيْلَةٍ فَقَالَ كَانَتْ هَذِهِ هُزَيْلَةً مِنْ أَبِي الْقَاسِمِ قَالَ كَذَبْتَ يَا عَدُوَّ اللَّهِ فَأَجْلَاهُمْ عُمَرُ وَأَعْطَاهُمْ قِيمَةَ مَا كَانَ لَهُمْ مِنْ الثَّمَرِ مَالًا وَإِبِلًا وَعُرُوضًا مِنْ أَقْتَابٍ وَحِبَالٍ وَغَيْرِ ذَلِكَرَوَاهُ حَمَّادُ بْنُ سَلَمَةَ عَنْ عُبَيْدِ اللَّهِ أَحْسِبُهُ عَنْ نَافِعٍ عَنْ ابْنِ عُمَرَ عَنْ عُمَرَ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ اخْتَصَرَهُ
[Abu Ahmad Marrar bin Hammuyah] mums pasakė, kad [Muhammad bin Yahya Abu Ghossan Al Kinaniy] mums pasakė, jog [Malik] iš [Nafi'] iš [Ibn 'Umar radliallahu 'anhuma] sakė: Kai Chaibaro žmonės išniro Abdullah bin 'Umar radliallahu 'anhuma ranką, [Umar] atsistojo pasakyti pamokslo ir tarė: „Iš tiesų, Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam anksčiau sudarė darbo sutartį su Chaibaro žydais dėl darbo jų nuosavybėje – žemėje – kur jis pasakė: „Mes nustatysime tai taip, kaip jums nustatė Alachas“. Ir tą vieną dieną Abdullah bin 'Umar išėjo dirbti ten savo žemėje ir naktį su juo buvo grubiai elgiamasi, kol jo rankos ir kojos buvo išnarintos – išniro iš sąnarių – nors ten neturėjome jokių kitų priešų, išskyrus juos – Chaibaro žmones.“ „Jie yra mūsų priešai, ir mes įtariame tuos, ir aš pasiryžęs juos išvaryti.“ Kai Umaras apsisprendė, pas jį atėjo vyras iš Banu Abi Al Huqoiq genties ir tarė: „O Tikinčiųjų Vade, ar ketini mus išvaryti, kai Muhammadas (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) sudarė su mumis sutartį dėl mūsų turto – sodų – ir taip pat nustatė sąlygas – dėl derliaus paskirstymo.“ Taigi Umaras tarė: „Ar manote, kad pamiršau Alacho Pasiuntinio (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) žodžius? Tai yra: „Ką darytumėte, jei būtumėte išvaryti iš Chaibaro ir jūsų kupranugarė jus nuneštų naktį po nakties?“ Vyras atsakė: „Tai tik Abu Al Kasimo pokštas.“ Umaras tarė: „Tu meluoji, o Alacho prieše.“ Taigi Umaras juos išvarė ir už jų vaisių kainą davė pinigų, kupranugarių, prekių, balnų, vadžių ir kitų daiktų. Tai papasakojo [Hammadas bin Salamah] iš [Ubaidullah]; įtariu, kad tai papasakojo [Nafi], [Ibn 'Umaras radliallahu 'anhuma], [Umaras] iš Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam, kurį jis papasakojo trumpai/glaustai.