Hadith Representative
Peristiwa Perang Uhud: Ujian pasukan pemanah, keteguhan Umar RA, dan penegasan Tauhid atas kesyirikan
Imam Bukhari : 2812حَدَّثَنَا عَمْرُو بْنُ خَالِدٍ حَدَّثَنَا زُهَيْرٌ حَدَّثَنَا أَبُو إِسْحَاقَ قَالَ سَمِعْتُ الْبَرَاءَ بْنَ عَازِبٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا يُحَدِّثُ قَالَجَعَلَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَلَى الرَّجَّالَةِ يَوْمَ أُحُدٍ وَكَانُوا خَمْسِينَ رَجُلًا عَبْدَ اللَّهِ بْنَ جُبَيْرٍ فَقَالَ إِنْ رَأَيْتُمُونَا تَخْطَفُنَا الطَّيْرُ فَلَا تَبْرَحُوا مَكَانَكُمْ هَذَا حَتَّى أُرْسِلَ إِلَيْكُمْ وَإِنْ رَأَيْتُمُونَا هَزَمْنَا الْقَوْمَ وَأَوْطَأْنَاهُمْ فَلَا تَبْرَحُوا حَتَّى أُرْسِلَ إِلَيْكُمْ فَهَزَمُوهُمْ قَالَ فَأَنَا وَاللَّهِ رَأَيْتُ النِّسَاءَ يَشْتَدِدْنَ قَدْ بَدَتْ خَلَاخِلُهُنَّ وَأَسْوُقُهُنَّ رَافِعَاتٍ ثِيَابَهُنَّ فَقَالَ أَصْحَابُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ جُبَيْرٍ الْغَنِيمَةَ أَيْ قَوْمِ الْغَنِيمَةَ ظَهَرَ أَصْحَابُكُمْ فَمَا تَنْتَظِرُونَ فَقَالَ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ جُبَيْرٍ أَنَسِيتُمْ مَا قَالَ لَكُمْ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالُوا وَاللَّهِ لَنَأْتِيَنَّ النَّاسَ فَلَنُصِيبَنَّ مِنْ الْغَنِيمَةِ فَلَمَّا أَتَوْهُمْ صُرِفَتْ وُجُوهُهُمْ فَأَقْبَلُوا مُنْهَزِمِينَ فَذَاكَ إِذْ يَدْعُوهُمْ الرَّسُولُ فِي أُخْرَاهُمْ فَلَمْ يَبْقَ مَعَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ غَيْرُ اثْنَيْ عَشَرَ رَجُلًا فَأَصَابُوا مِنَّا سَبْعِينَ وَكَانَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَأَصْحَابُهُ أَصَابُوا مِنْ الْمُشْرِكِينَ يَوْمَ بَدْرٍ أَرْبَعِينَ وَمِائَةً سَبْعِينَ أَسِيرًا وَسَبْعِينَ قَتِيلًا فَقَالَ أَبُو سُفْيَانَ أَفِي الْقَوْمِ مُحَمَّدٌ ثَلَاثَ مَرَّاتٍ فَنَهَاهُمْ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنْ يُجِيبُوهُ ثُمَّ قَالَ أَفِي الْقَوْمِ ابْنُ أَبِي قُحَافَةَ ثَلَاثَ مَرَّاتٍ ثُمَّ قَالَ أَفِي الْقَوْمِ ابْنُ الْخَطَّابِ ثَلَاثَ مَرَّاتٍ ثُمَّ رَجَعَ إِلَى أَصْحَابِهِ فَقَالَ أَمَّا هَؤُلَاءِ فَقَدْ قُتِلُوا فَمَا مَلَكَ عُمَرُ نَفْسَهُ فَقَالَ كَذَبْتَ وَاللَّهِ يَا عَدُوَّ اللَّهِ إِنَّ الَّذِينَ عَدَدْتَ لَأَحْيَاءٌ كُلُّهُمْ وَقَدْ بَقِيَ لَكَ مَا يَسُوءُكَ قَالَ يَوْمٌ بِيَوْمِ بَدْرٍ وَالْحَرْبُ سِجَالٌ إِنَّكُمْ سَتَجِدُونَ فِي الْقَوْمِ مُثْلَةً لَمْ آمُرْ بِهَا وَلَمْ تَسُؤْنِي ثُمَّ أَخَذَ يَرْتَجِزُ أُعْلُ هُبَلْ أُعْلُ هُبَلْ قَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَلَا تُجِيبُوا لَهُ قَالُوا يَا رَسُولَ اللَّهِ مَا نَقُولُ قَالَ قُولُوا اللَّهُ أَعْلَى وَأَجَلُّ قَالَ إِنَّ لَنَا الْعُزَّى وَلَا عُزَّى لَكُمْ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَلَا تُجِيبُوا لَهُ قَالَ قَالُوا يَا رَسُولَ اللَّهِ مَا نَقُولُ قَالَ قُولُوا اللَّهُ مَوْلَانَا وَلَا مَوْلَى لَكُمْ
Mums [Amru bin Kholid] mums pasakė, [Zuhair] mums pasakė, [Abu Ishaq] sakė girdėjęs [Al Baro' bin 'Azib radliallahu 'anhuma] sakius, jis sakė: „Pranašas (sallallaahu'alaihiwasallam) paskyrė Abdullah bin Jubair pėstininkų – lankininkų – vadu Uhudo mūšyje, kuriame dalyvavo penkiasdešimt žmonių. Jis pasakė: „Jei matysite, kad mus muša paukščiai, nepalikite savo vietos, kol neatsiųsiu pasiuntinio jums pranešti. O jei matysite, kad mes nugalime priešą ir jį trypiame, nepalikite savo vietos, kol neatsiųsiu pasiuntinio.“ Galiausiai musulmonai sugebėjo nugalėti savo priešus. Al Baro' pasakė: „O aš, prisiekiu Alachu, mačiau moteris – priešes – bėgiojančias aplinkui taip, kad ant jų kojų ir blauzdų matėsi apyrankės, nes jos kėlė savo drabužius.“ Taigi Abdullah bin Jubairo vyrai tarė: „Tai yra ghonimah – karo grobis – tai reiškia, kad moterys yra ghonimah. Tavo draugai jas nugalėjo, tad ko tu lauki?“ Taigi Abdullah bin Jubairas tarė: „Ar pamiršai, ką tau sakė Rasulullah Sallallahu'alaiwasallam?“ Jie atsakė: „Iš tiesų turime eiti pas juos, kad gautume ghonimah“. Kai jie priartėjo prie apačioje esančių karių, jų veidai buvo nukreipti nuo pagrindinio taikinio, kol jie ėmė blaškytis aplinkui. Taip nutiko, kai Pranašas sallallaahu'alaiwasallam pašaukė juos iš užnugario, o tuo metu su Pranašu sallallahu'alaihiwasallam nebebuvo likę nieko, išskyrus dvylika karių. Iš mūsų pusės žuvo septyniasdešimt žmonių. Tuo tarpu Badro mūšyje pranašas sallallaahu'alaihiwasallam ir jo bendražygiai sugebėjo nugalėti šimtą keturiasdešimt Mušrikų karių, būtent septyniasdešimt žmonių žuvo ir dar septyniasdešimt pateko į nelaisvę. Tuo metu Abu Sufyanas paklausė: „Ar tarp karių yra Muhammadas?“ Jis paklausė tris kartus. Pranašas sallallaahu'alaihiwasallam uždraudė bendražygiams atsakyti. Tada jis vėl paklausė: „Ar tarp karių yra Ibn Abi Qohafah – Abu Bakr radiallahu 'anhu-?“ tris kartus. Tada jis vėl paklausė: „Ar tarp karių yra Ibn Al Khothtob?“ tris kartus. Tada jis grįžo pas savo draugus ir tarė: „Jie visi žuvo“. Taigi Umaras negalėjo suvaldyti savo emocijų ir tarė: „Jūs meluojate. Prisiekiu Alachu, o Alacho prieše, iš tiesų žmonės, kurių ieškote, vis dar gyvi ir vis dar likę, kad atneštų jums pikta“. Abu Sufijanas pasakė: „Šis karas buvo atsakas į Badro karą, nes kare pergalės ateina ir praeina. Iš tiesų, rasite netikinčių, žalojančių kūnus ir kapojančių aukas, ko aš neįsakiau, bet dėl ko ir nesijaudinu.“ Tada Abu Sufijanas pradėjo niūniuoti eilėraštį: „Didis yra Hubalas, didis yra Hubalas“. Taigi Pranašas sallallaahu'alaihiwasallam tarė: „Kodėl neatsakote?“. Kompanionai paklausė: „O Alacho Pasiuntiny, ką turėtume sakyti?“. Jis atsakė: „Sakykite: Alachas yra Pats Didingiausias, Pats Aukščiausiasis“. Abu Sufijanas vėl tarė: „Mes turime dievą Hubalą, o jūs jo neturite“. Taigi Pranašas sallallaahu'alaihiwasallam vėl tarė: „Kodėl neatsakote?“. Kompanionai paklausė: „O Alacho Pasiuntiny, ką turėtume sakyti?“. Jis tarė: „Sakykite: Alachas yra mūsų Gynėjas, o jūs neturite gynėjo“.