Hadith Representative
Abu dzar orang pertama kali mengucapkan salam kepada Rasulullah, beliau menjawab: wa alaikas salam
Imam Bukhari : 3261حَدَّثَنَا زَيْدٌ هُوَ ابْنُ أَخْزَمَ قَالَ حَدَّثَنَا أَبُو قُتَيْبَةَ سَلْمُ بْنُ قُتَيْبَةَ حَدَّثَنِي مُثَنَّى بْنُ سَعِيدٍ الْقَصِيرُ قَالَ حَدَّثَنِي أَبُو جَمْرَةَ قَالَ قَالَ لَنَا ابْنُ عَبَّاسٍأَلَا أُخْبِرُكُمْ بِإِسْلَامِ أَبِي ذَرٍّ قَالَ قُلْنَا بَلَى قَالَ قَالَ أَبُو ذَرٍّ كُنْتُ رَجُلًا مِنْ غِفَارٍ فَبَلَغَنَا أَنَّ رَجُلًا قَدْ خَرَجَ بِمَكَّةَ يَزْعُمُ أَنَّهُ نَبِيٌّ فَقُلْتُ لِأَخِي انْطَلِقْ إِلَى هَذَا الرَّجُلِ كَلِّمْهُ وَأْتِنِي بِخَبَرِهِ فَانْطَلَقَ فَلَقِيَهُ ثُمَّ رَجَعَ فَقُلْتُ مَا عِنْدَكَ فَقَالَ وَاللَّهِ لَقَدْ رَأَيْتُ رَجُلًا يَأْمُرُ بِالْخَيْرِ وَيَنْهَى عَنْ الشَّرِّ فَقُلْتُ لَهُ لَمْ تَشْفِنِي مِنْ الْخَبَرِ فَأَخَذْتُ جِرَابًا وَعَصًا ثُمَّ أَقْبَلْتُ إِلَى مَكَّةَ فَجَعَلْتُ لَا أَعْرِفُهُ وَأَكْرَهُ أَنْ أَسْأَلَ عَنْهُ وَأَشْرَبُ مِنْ مَاءِ زَمْزَمَ وَأَكُونُ فِي الْمَسْجِدِ قَالَ فَمَرَّ بِي عَلِيٌّ فَقَالَ كَأَنَّ الرَّجُلَ غَرِيبٌ قَالَ قُلْتُ نَعَمْ قَالَ فَانْطَلِقْ إِلَى الْمَنْزِلِ قَالَ فَانْطَلَقْتُ مَعَهُ لَا يَسْأَلُنِي عَنْ شَيْءٍ وَلَا أُخْبِرُهُ فَلَمَّا أَصْبَحْتُ غَدَوْتُ إِلَى الْمَسْجِدِ لِأَسْأَلَ عَنْهُ وَلَيْسَ أَحَدٌ يُخْبِرُنِي عَنْهُ بِشَيْءٍ قَالَ فَمَرَّ بِي عَلِيٌّ فَقَالَ أَمَا نَالَ لِلرَّجُلِ يَعْرِفُ مَنْزِلَهُ بَعْدُ قَالَ قُلْتُ لَا قَالَ انْطَلِقْ مَعِي قَالَ فَقَالَ مَا أَمْرُكَ وَمَا أَقْدَمَكَ هَذِهِ الْبَلْدَةَ قَالَ قُلْتُ لَهُ إِنْ كَتَمْتَ عَلَيَّ أَخْبَرْتُكَ قَالَ فَإِنِّي أَفْعَلُ قَالَ قُلْتُ لَهُ بَلَغَنَا أَنَّهُ قَدْ خَرَجَ هَا هُنَا رَجُلٌ يَزْعُمُ أَنَّهُ نَبِيٌّ فَأَرْسَلْتُ أَخِي لِيُكَلِّمَهُ فَرَجَعَ وَلَمْ يَشْفِنِي مِنْ الْخَبَرِ فَأَرَدْتُ أَنْ أَلْقَاهُ فَقَالَ لَهُ أَمَا إِنَّكَ قَدْ رَشَدْتَ هَذَا وَجْهِي إِلَيْهِ فَاتَّبِعْنِي ادْخُلْ حَيْثُ أَدْخُلُ فَإِنِّي إِنْ رَأَيْتُ أَحَدًا أَخَافُهُ عَلَيْكَ قُمْتُ إِلَى الْحَائِطِ كَأَنِّي أُصْلِحُ نَعْلِي وَامْضِ أَنْتَ فَمَضَى وَمَضَيْتُ مَعَهُ حَتَّى دَخَلَ وَدَخَلْتُ مَعَهُ عَلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقُلْتُ لَهُ اعْرِضْ عَلَيَّ الْإِسْلَامَ فَعَرَضَهُ فَأَسْلَمْتُ مَكَانِي فَقَالَ لِي يَا أَبَا ذَرٍّ اكْتُمْ هَذَا الْأَمْرَ وَارْجِعْ إِلَى بَلَدِكَ فَإِذَا بَلَغَكَ ظُهُورُنَا فَأَقْبِلْ فَقُلْتُ وَالَّذِي بَعَثَكَ بِالْحَقِّ لَأَصْرُخَنَّ بِهَا بَيْنَ أَظْهُرِهِمْ فَجَاءَ إِلَى الْمَسْجِدِ وَقُرَيْشٌ فِيهِ فَقَالَ يَا مَعْشَرَ قُرَيْشٍ إِنِّي أَشْهَدُ أَنْ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ وَأَشْهَدُ أَنَّ مُحَمَّدًا عَبْدُهُ وَرَسُولُهُ فَقَالُوا قُومُوا إِلَى هَذَا الصَّابِئِ فَقَامُوا فَضُرِبْتُ لِأَمُوتَ فَأَدْرَكَنِي الْعَبَّاسُ فَأَكَبَّ عَلَيَّ ثُمَّ أَقْبَلَ عَلَيْهِمْ فَقَالَ وَيْلَكُمْ تَقْتُلُونَ رَجُلًا مِنْ غِفَارَ وَمَتْجَرُكُمْ وَمَمَرُّكُمْ عَلَى غِفَارَ فَأَقْلَعُوا عَنِّي فَلَمَّا أَنْ أَصْبَحْتُ الْغَدَ رَجَعْتُ فَقُلْتُ مِثْلَ مَا قُلْتُ بِالْأَمْسِ فَقَالُوا قُومُوا إِلَى هَذَا الصَّابِئِ فَصُنِعَ بِي مِثْلَ مَا صُنِعَ بِالْأَمْسِ وَأَدْرَكَنِي الْعَبَّاسُ فَأَكَبَّ عَلَيَّ وَقَالَ مِثْلَ مَقَالَتِهِ بِالْأَمْسِ قَالَ فَكَانَ هَذَا أَوَّلَ إِسْلَامِ أَبِي ذَرٍّ رَحِمَهُ اللَّهُ
Mums pasakė [Zaidas, jis yra Achzamo sūnus], pasakė, mums pasakė [Abu Qutaibah, Salmu bin Qutaibah] man pasakė [Mutsanna bin Sa'id Al Qashir], pasakė, man pasakė [Abu Jamrah], pasakė [Ibn 'Abbas radliallahu 'anhuma] mums pasakė: „Ar norėtumėte, kad papasakočiau jums apie Abu Dzarr radiallahu 'anhu atsivertimą į islamą?“. Abu Jamrah atsakė: „Mes atsakome: „Taip“. Ibn 'Abbas radliallahu 'anhuma pasakė; Abu Dzarr radiallahu 'anhu pasakė: „Aš esu vyras iš ghifarų genties, tada mus pasiekė žinia, kad Mekoje yra vyras, kuris tvirtina esąs pranašas, tada aš pasakiau savo broliui: „Eik pas tą vyrą, pasikalbėk su juo ir tada atnešk man žinių apie jį“. Taigi mano brolis nuėjo susitikti su tuo vyru ir grįžo. Aš paklausiau; „Ką atsinešei?“ – atsakė jis. – „Prisiekiu Alachu, mačiau jį kaip žmogų, kuris liepia daryti gėrį ir draudžia blogį.“ Aš jam pasakiau: „Manęs netenkina tavo atneštas gėris.“ Taigi, pasiėmiau odinį maišelį ir lazdą ir iškeliavau į Meką. Kai ten atvykau, nepažinojau minėto vyro ir nenorėjau apie jį klausinėti. Taigi, gėriau Zamzamo vandenį ir atsisėdau Masjid al-Haram mečetėje.“ Abu Dharr tęsė: „Tada pro mane praėjo Ali radliallahu 'anhu ir tarė: „Atrodo, kad esate nepažįstamasis?“ – paklausė Abu Dharr; „Aš atsakiau: „Taip, teisingai.“ Ali tarė: „Sustokime prie namo.“ Abu Dharr tarė: „Taigi, aš išėjau su juo, ir jis manęs nieko neklausė, ir aš jam taip pat nepasakiau savo vizito tikslo.“ Ryte grįžau į mečetę paklausti apie vyrą, kuris tvirtino esąs pranašas, bet niekas negalėjo man nieko pranešti.“ Abu Dharr tęsė: „Tada Ali atėjo pas mane ir tarė: „Galbūt šis asmuo – tai yra pats Ali Abu Dharr – jau žino Muhammado namus!“ Abu Dharr atsakė: „O dar ne.“ Ali tarė: „Eime su manimi“. Abu Dharr paklausė: „Tada Ali paklausė: „Koks tavo interesas ir tikslas lankytis šioje šalyje?“ Abu Dharr paklausė: „Aš jam pasakiau: „Jei nori tai laikyti paslaptyje, aš tau pasakysiu!“ Ali atsakė: „Taip, pasakysiu!“ Abu Dharr tarė: „Tada aš jam pasakiau: „Girdėjome žinių, kad į šią šalį atvyko kažkas, kas tvirtina esąs pranašas, todėl pasiunčiau savo brolį su juo pasikalbėti, tada jis grįžo, bet manęs nepatenkino jo aprašytas gerumas. Todėl norėjau su juo susitikti.“ Taigi Ali jam tarė: „Iš tiesų, tu gavai nurodymus, ir štai aš parodysiu tau kelią jį sutikti. Todėl sek paskui mane ir tiesiog užeik, kai įeisiu, o jei pamatysiu ką nors, dėl ko nerimauju, atsistosiu prie sienos, tarsi taisydamasis basutes, o tada tu išeik.“ Tada Ali išėjo, o aš ėjau kartu su juo, kol jam įėjus, aš taip pat nuėjau susitikti su Pranašu (sallallaahu 'alaihi wasallam). Tada paklausiau jo: „Gal galėtum man paaiškinti islamą?“ Taigi jis man paaiškino ir galiausiai aš atsiverčiau į islamą ir pakeičiau religiją. Tada jis man tarė: „O Abu Dzarr, laikyk šį reikalą paslaptyje ir grįžk į savo šalį.“ „Vėliau, jei sužinosite apie mūsų sėkmę, ateikite čia.“ Aš pasakiau: „Prisiekiu Tuo, kuris jus atsiuntė su tiesa, aš tikrai paaiškinsiu šį reikalą jiems.“ Taigi jis nuėjo į mečetę, kol ten buvo kuraišai, ir tarė: „O kuraišai, aš liudiju, kad niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Alachą, ir kad Muhamedas yra Jo tarnas ir Pasiuntinys.“ Jie tarė: „Atsistokite ir sumuškite šį vyrą, kuris ką tik pakeitė savo religiją.“ Jie visi atsistojo, o tada aš buvau sumuštas, kol beveik negyvau. Tada Abbas mane rado, paguldė, pažvelgė į juos ir tarė: „Vargas jums! Jūs bandote nužudyti jaunuolį iš Gifarų genties.“ „Argi jūsų prekybos vieta ir kelias į Siriją nepraeina per Gifarą?“ Galiausiai jie mane paleido. Kitą dieną grįžau į mečetę ir pasakiau tą patį, ką sakiau vakar. Jie vėl pasakė: „Atsistokite ir sumuškite šį vyrą, kuris ką tik pakeitė savo religiją.“ Su manimi buvo elgiamasi taip pat, kaip ir vakar, o Abbasas mane rado, paguldė ir pasakė kuraišiui tą patį, ką sakė vakar. Ibn Abbasas (tebūnie juo patenkintas Alachas) pasakė: „Tai buvo Abu Dzarro islamo pradžia, tebūnie Alachas jam pasigailėjęs“.