Hadith Representative
Beliau berbisik kepadaku (Fatimah) dan memberitahuku akan kematiannya saya menangis, beliau berbisik memberitahuku saya yang pertama kali mengikutinya saya tersenyum
Imam Ibnu Majah : 1610حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ نُمَيْرٍ عَنْ زَكَرِيَّا عَنْ فِرَاسٍ عَنْ عَامِرٍ عَنْ مَسْرُوقٍ عَنْ عَائِشَةَ قَالَتْاجْتَمَعْنَ نِسَاءُ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَلَمْ تُغَادِرْ مِنْهُنَّ امْرَأَةٌ فَجَاءَتْ فَاطِمَةُ كَأَنَّ مِشْيَتَهَا مِشْيَةُ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ مَرْحَبًا بِابْنَتِي ثُمَّ أَجْلَسَهَا عَنْ شِمَالِهِ ثُمَّ إِنَّهُ أَسَرَّ إِلَيْهَا حَدِيثًا فَبَكَتْ فَاطِمَةُ ثُمَّ إِنَّهُ سَارَّهَا فَضَحِكَتْ أَيْضًا فَقُلْتُ لَهَا مَا يُبْكِيكِ قَالَتْ مَا كُنْتُ لِأُفْشِيَ سِرَّ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقُلْتُ مَا رَأَيْتُ كَالْيَوْمِ فَرَحًا أَقْرَبَ مِنْ حُزْنٍ فَقُلْتُ لَهَا حِينَ بَكَتْ أَخَصَّكِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِحَدِيثٍ دُونَنَا ثُمَّ تَبْكِينَ وَسَأَلْتُهَا عَمَّا قَالَ فَقَالَتْ مَا كُنْتُ لِأُفْشِيَ سِرَّ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَتَّى إِذَا قُبِضَ سَأَلْتُهَا عَمَّا قَالَ فَقَالَتْ إِنَّهُ كَانَ يُحَدِّثُنِي أَنَّ جِبْرَائِيلَ كَانَ يُعَارِضُهُ بِالْقُرْآنِ فِي كُلِّ عَامٍ مَرَّةً وَأَنَّهُ عَارَضَهُ بِهِ الْعَامَ مَرَّتَيْنِ وَلَا أُرَانِي إِلَّا قَدْ حَضَرَ أَجَلِي وَأَنَّكِ أَوَّلُ أَهْلِي لُحُوقًا بِي وَنِعْمَ السَّلَفُ أَنَا لَكِ فَبَكَيْتُ ثُمَّ إِنَّهُ سَارَّنِي فَقَالَ أَلَا تَرْضَيْنَ أَنْ تَكُونِي سَيِّدَةَ نِسَاءِ الْمُؤْمِنِينَ أَوْ نِسَاءِ هَذِهِ الْأُمَّةِ فَضَحِكْتُ لِذَلِكَ
Mums buvo pasakyta [Abu Bakr bin Abu Syaibah], mums buvo pasakyta [Abdullah bin Numair] iš [Zakaria], iš [Firas], iš [Amir], iš [Masruq], iš ['Aishos] jis pasakė: „Visos pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) žmonos susirinko ir nė viena neliko palikta, tada atėjo Fatima, kurios kelias buvo lygiai toks pat, kaip Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wasallam). Tada jis tarė: „Sveika atvykusi, mano dukra“, ir pasodino ją kairėje pusėje. Tada jis sušnibždėjo Fatimai žodžius, kurie privertė ją verkti. Po to jis vėl sušnibždėjo jam kažką, kas privertė jį juoktis. Tada paklausiau Fatimos: „Kas privertė tave verkti?“ Jis atsakė: „Man neįmanoma skleisti Alacho Pasiuntinio (ramybė ir Alacho palaima tebūnie jam) paslapčių.“ Aš vėl pasakiau: „Niekada nemačiau tokios laimės greta liūdesio kaip šiandien.“ „Kai Fatima verkė, aš jai pasakiau: „Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam ramybė ir ramybė) kalbėjo su tavimi ypatingu būdu, kurio Jis nedarė su mumis, o tu tada verkei?“ Taigi paklausiau jo, ką jis pasakė, ir jis atsakė: „Jis man pasakė, kad Gabrielius skaito Koraną priešais jį kartą per metus, o jis pats jam skaito jį du kartus per metus.“ Jis pasakė: „Man nebuvo parodyta nieko, išskyrus tai, kad mano pabaiga artėja, ir tu esi pirmasis žmogus, kuris seks mane iš mano šeimos. O geriausias žmogus, kuris mirė prieš tave – miręs – buvau aš“, – todėl aš verkiau. Tada jis man sušnibždėjo: „Ar nepriimtina, jei esi musulmonų bendruomenės moterų vadovė, ar jis pasakė: „šios bendruomenės moterys?“ Taigi aš juokiausi iš to.“