Imam Malik : 1581
حَدَّثَنِي مَالِك عَنْ يَحْيَى بْنِ سَعِيدٍ عَنْ أَبِي الْحُبَابِ سَعِيدِ بْنِ يَسَارٍأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ مَنْ تَصَدَّقَ بِصَدَقَةٍ مِنْ كَسْبٍ طَيِّبٍ وَلَا يَقْبَلُ اللَّهُ إِلَّا طَيِّبًا كَانَ إِنَّمَا يَضَعُهَا فِي كَفِّ الرَّحْمَنِ يُرَبِّيهَا كَمَا يُرَبِّي أَحَدُكُمْ فَلُوَّهُ أَوْ فَصِيلَهُ حَتَّى تَكُونَ مِثْلَ الْجَبَلِ
Malik man papasakojo iš [Yahya bin Sa'id] iš [Abu Al Hubab Sa'id bin Yasar], kad Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wa sallam) sakė: „Kas duoda išmaldą iš gerų pastangų, ir Alachas priima tik geras. Iš tiesų, Jis įdėjo tai į Maloningojo delnus. Alachas pasirūpins ja taip, kaip vienas iš jūsų rūpinasi savo kumeliuku ar kupranugariu, kol jo išmalda taps kaip kalnas.“
Imam Malik : 1582
و حَدَّثَنِي مَالِك عَنْ إِسْحَقَ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي طَلْحَةَ أَنَّهُ سَمِعَ أَنَسَ بْنَ مَالِكٍ يَقُولُكَانَ أَبُو طَلْحَةَ أَكْثَرَ أَنْصَارِيٍّ بِالْمَدِينَةِ مَالًا مِنْ نَخْلٍ وَكَانَ أَحَبَّ أَمْوَالِهِ إِلَيْهِ بَيْرُحَاءَ وَكَانَتْ مُسْتَقْبِلَةَ الْمَسْجِدِ وَكَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَدْخُلُهَا وَيَشْرَبُ مِنْ مَاءٍ فِيهَا طَيِّبٍ قَالَ أَنَسٌ فَلَمَّا أُنْزِلَتْ هَذِهِ الْآيَةُ{ لَنْ تَنَالُوا الْبِرَّ حَتَّى تُنْفِقُوا مِمَّا تُحِبُّونَ }قَامَ أَبُو طَلْحَةَ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنَّ اللَّهَ تَبَارَكَ وَتَعَالَى يَقُولُ{ لَنْ تَنَالُوا الْبِرَّ حَتَّى تُنْفِقُوا مِمَّا تُحِبُّونَ }وَإِنَّ أَحَبَّ أَمْوَالِي إِلَيَّ بَيْرُحَاءَ وَإِنَّهَا صَدَقَةٌ لِلَّهِ أَرْجُو بِرَّهَا وَذُخْرَهَا عِنْدَ اللَّهِ فَضَعْهَا يَا رَسُولَ اللَّهِ حَيْثُ شِئْتَ قَالَ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بَخْ ذَلِكَ مَالٌ رَابِحٌ ذَلِكَ مَالٌ رَابِحٌ وَقَدْ سَمِعْتُ مَا قُلْتَ فِيهِ وَإِنِّي أَرَى أَنْ تَجْعَلَهَا فِي الْأَقْرَبِينَ فَقَالَ أَبُو طَلْحَةَ أَفْعَلُ يَا رَسُولَ اللَّهِ فَقَسَمَهَا أَبُو طَلْحَةَ فِي أَقَارِبِهِ وَبَنِي عَمِّهِ
Malikas man papasakojo iš [Ishaq bin Abdullah bin Abu Talhah], kad girdėjo [Anas bin Maliką] sakant: „Abu Talhah yra ansaras, kuris Medinoje turi daugiausiai turto datulių pavidalu. Labiausiai jam patinka Bairuha, esanti priešais mečetę. (Malajus al-Hai) įeidavo į jį ir gerdavo iš skaidraus vandens.“ Anas pasakė: „Kai buvo apreikšta ši eilutė: „Niekada netapsite geru – tobulu – kol neišleisite šiek tiek savo turto –“. – Klausimai. Ali Imran: 92 – Abu Talhah stovėjo priešais ansarą, (Malajus al-Hai) ir tarė: „O Alacho Pasiuntiny, Allah Tabaraka Wa Ta'ala pasakė: „Niekada netapsi geras – tobulas – todėl atiduodi dalį savo mėgstamo turto“. Iš tiesų, labiausiai man patinkantis turtas yra Bairuha. Aš atidaviau šį sodą Alacho labui, tikiuosi, kad jis bus geras ir kad bus laikomas pas Alachą. O Alacho Pasiuntiny, naudok šį turtą kaip nori.“ Anas pasakė: „Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam pasakė: „Puiku...! Tai palankus lobis, tai palankus lobis. Girdėjau, ką pasakei. Manau, kad turėtum jį atiduoti artimam giminaičiui.“ Taigi Abu Talha pasakė: „O Alacho Pasiuntiny, aš tai padarysiu“. Tada jis padalijo jį savo dėdės šeimai ir vaikams.“
Imam Malik : 1583
و حَدَّثَنِي مَالِك عَنْ زَيْدِ بْنِ أَسْلَمَأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ أَعْطُوا السَّائِلَ وَإِنْ جَاءَ عَلَى فَرَسٍ
Malik man papasakojo iš [Zaid bin Aslam], kad Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) sakė: „Duok tam, kuris prašo, net jei jis ateitų jodinėdamas arkliu.“
Imam Malik : 1584
و حَدَّثَنِي مَالِك عَنْ زَيْدِ بْنِ أَسْلَمَ عَنْ عَمْرِو بْنِ مُعَاذٍ الْأَشْهَلِيِّ الْأَنْصَارِيِّ عَنْ جَدَّتِهِ أَنَّهَا قَالَتْقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَا نِسَاءَ الْمُؤْمِنَاتِ لَا تَحْقِرَنَّ إِحْدَاكُنَّ أَنْ تُهْدِيَ لِجَارَتِهَا وَلَوْ كُرَاعَ شَاةٍ مُحْرَقًا
Man pasakojo, kad Malikas iš [Zaid bin Aslam], iš ['Amru bin Mu'adz Al Asyhali Al Ansari], iš [jo močiutės] sakė: „Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wa sallam) sakė: „O tikinčios moterys, nenuvertinkite dovanos artimui, net jei tai tik kepta ožkos koja“.
Imam Malik : 1585
و حَدَّثَنِي عَنْ مَالِك عَنْ ابْنِ شِهَابٍ عَنْ عَطَاءِ بْنِ يَزِيدَ اللَّيْثِيِّ عَنْ أَبِي سَعِيدٍ الْخُدْرِيِّأَنَّ نَاسًا مِنْ الْأَنْصَارِ سَأَلُوا رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَعْطَاهُمْ ثُمَّ سَأَلُوهُ فَأَعْطَاهُمْ حَتَّى نَفِدَ مَا عِنْدَهُ ثُمَّ قَالَ مَا يَكُونُ عِنْدِي مِنْ خَيْرٍ فَلَنْ أَدَّخِرَهُ عَنْكُمْ وَمَنْ يَسْتَعْفِفْ يُعِفَّهُ اللَّهُ وَمَنْ يَسْتَغْنِ يُغْنِهِ اللَّهُ وَمَنْ يَتَصَبَّرْ يُصَبِّرْهُ اللَّهُ وَمَا أُعْطِيَ أَحَدٌ عَطَاءً هُوَ خَيْرٌ وَأَوْسَعُ مِنْ الصَّبْرِ
Man buvo papasakota, kad Malikas iš [Ibn Shihab] iš ['Atha bin Yazid Al Laitsi] iš [Abu Sa'id Al Khudri] sakė: „Kai kurie ansarai prašė Alacho Pasiuntinio (sallallaahu) „alaihi wasallam“, tada jis jiems davė. Tada jie prašė daugiau, tada jis davė jiems daugiau, kol viskas, ką turėjo, buvo sunaudota. Tada jis tarė: „Kad ir ką turėčiau gerumo, to nuo jūsų neslėpsiu. Kas gina savo garbę, to Alachas tikrai gins savo garbę. Kas prašo pakankamo kiekio, tam Alachas tikrai jį duos. Kas stengiasi būti kantrus, tam Alachas tikrai duos kantrybės. Niekam nebuvo duota geresnė ir platesnė dovana nei kantrybė“.
Imam Malik : 1586
و حَدَّثَنِي عَنْ مَالِك عَنْ نَافِعٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عُمَرَأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ وَهُوَ عَلَى الْمِنْبَرِ وَهُوَ يَذْكُرُ الصَّدَقَةَ وَالتَّعَفُّفَ عَنْ الْمَسْأَلَةِ الْيَدُ الْعُلْيَا خَيْرٌ مِنْ الْيَدِ السُّفْلَى وَالْيَدُ الْعُلْيَا هِيَ الْمُنْفِقَةُ وَالسُّفْلَى هِيَ السَّائِلَةُ
Man tai papasakojo Malikas iš [Nafi'], iš [Abdullah bin Umaro], kuris sakė: „Kai jis buvo ant sakyklos, jis kalbėjo apie išmaldą ir garbės išsaugojimą be elgetavimo, jis sakė: „Ranka viršuje yra geresnė už ranką apačioje“. Ranka viršuje yra ta, kuri duoda, o ranka apačioje yra ta, kuri prašo“.
Imam Malik : 1587
و حَدَّثَنِي عَنْ مَالِك عَنْ زَيْدِ بْنِ أَسْلَمَ عَنْ عَطَاءِ بْنِ يَسَارٍأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَرْسَلَ إِلَى عُمَرَ بْنِ الْخَطَّابِ بِعَطَاءٍ فَرَدَّهُ عُمَرُ فَقَالَ لَهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِمَ رَدَدْتَهُ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ أَلَيْسَ أَخْبَرْتَنَا أَنَّ خَيْرًا لِأَحَدِنَا أَنْ لَا يَأْخُذَ مِنْ أَحَدٍ شَيْئًا فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنَّمَا ذَلِكَ عَنْ الْمَسْأَلَةِ فَأَمَّا مَا كَانَ مِنْ غَيْرِ مَسْأَلَةٍ فَإِنَّمَا هُوَ رِزْقٌ يَرْزُقُكَهُ اللَّهُ فَقَالَ عُمَرُ بْنُ الْخَطَّابِ أَمَا وَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ لَا أَسْأَلُ أَحَدًا شَيْئًا وَلَا يَأْتِينِي شَيْءٌ مِنْ غَيْرِ مَسْأَلَةٍ إِلَّا أَخَذْتُهُ
Man tai papasakojo Malikas iš [Zaid bin Aslam] iš [Atha bin Yasar]: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam kažką atsiuntė Umarui bin Khattabui, o tada Umaras tai grąžino. Taigi, صلى الله عليه jo paklausė: „Kodėl tu tai grąžinai?“ Umaras atsakė: „O Alacho Pasiuntiny, argi nesakei mums, kad žmogaus gerumas yra neatimti ko nors iš kito žmogaus?“ صلله عليه عليه الله عليه tarė: „Tai reiškia, jei jis prašo. Jei tai nėra prašomas, tai yra rizki, kurį tau duoda Alachas.“ Umaras bin Khattabas pasakė: „Kieno ranka yra mano siela, aš nieko iš nieko neprašysiu ir niekas man neduos to, ko neprašiau, nebent aš to priimsiu“.
Imam Malik : 1588
و حَدَّثَنِي عَنْ مَالِك عَنْ أَبِي الزِّنَادِ عَنْ الْأَعْرَجِ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ وَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ لَأَنْ يَأْخُذَ أَحَدُكُمْ حَبْلَهُ فَيَحْتَطِبَ عَلَى ظَهْرِهِ خَيْرٌ لَهُ مِنْ أَنْ يَأْتِيَ رَجُلًا أَعْطَاهُ اللَّهُ مِنْ فَضْلِهِ فَيَسْأَلَهُ أَعْطَاهُ أَوْ مَنَعَهُ
Malikas man papasakojo iš [Abu Az Zinado] iš [Al A'rajo] iš [Abu Hurairah], kad Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) pasakė: „Prisiekiu Tuo, kurio rankoje yra mano siela, jei kuris nors iš jūsų paimtų virvę, ieškotų malkų ir neštų jas ant pečių, tai jam būtų geriau, nei eiti pas žmogų, kuriam duota gausybė atsargų, ir prašyti jo, nesvarbu, ar jam duota, ar atsisakyta.“
Imam Malik : 1589
و حَدَّثَنِي عَنْ مَالِك عَنْ زَيْدِ بْنِ أَسْلَمَ عَنْ عَطَاءِ بْنِ يَسَارٍ عَنْ رَجُلٍ مِنْ بَنِي أَسَدٍ أَنَّهُ قَالَنَزَلْتُ أَنَا وَأَهْلِي بِبَقِيعِ الْغَرْقَدِ فَقَالَ لِي أَهْلِي اذْهَبْ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَاسْأَلْهُ لَنَا شَيْئًا نَأْكُلُهُ وَجَعَلُوا يَذْكُرُونَ مِنْ حَاجَتِهِمْ فَذَهَبْتُ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَوَجَدْتُ عِنْدَهُ رَجُلًا يَسْأَلُهُ وَرَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ لَا أَجِدُ مَا أُعْطِيكَ فَتَوَلَّى الرَّجُلُ عَنْهُ وَهُوَ مُغْضَبٌ وَهُوَ يَقُولُ لَعَمْرِي إِنَّكَ لَتُعْطِي مَنْ شِئْتَ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنَّهُ لَيَغْضَبُ عَلَيَّ أَنْ لَا أَجِدَ مَا أُعْطِيهِ مَنْ سَأَلَ مِنْكُمْ وَلَهُ أُوقِيَّةٌ أَوْ عَدْلُهَا فَقَدْ سَأَلَ إِلْحَافًا قَالَ الْأَسَدِيُّ فَقُلْتُ لَلَقْحَةٌ لَنَا خَيْرٌ مِنْ أُوقِيَّةٍ قَالَ مَالِك وَالْأُوقِيَّةُ أَرْبَعُونَ دِرْهَمًا قَالَ فَرَجَعْتُ وَلَمْ أَسْأَلْهُ فَقُدِمَ عَلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بَعْدَ ذَلِكَ بِشَعِيرٍ وَزَبِيبٍ فَقَسَمَ لَنَا مِنْهُ حَتَّى أَغْنَانَا اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ
Man tai papasakojo Malikas iš [Zaid bin Aslam] iš [Atha bin Yasar] iš [vyro iš Bani Asado], kuris sakė: „Su žmona sustojome Baqi' Al Gharqad, tada mano šeima pasakė: „Susipažinkite su Alacho Pasiuntiniu (tebūnie jam ramybė ir ramybė) ir paprašykite ko nors užkąsti“. Tada jie aptarė savo poreikius, tada nuėjau pas صلى الله عليه ...� الله عله الله عله الله عله الله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله عله اله ع� „Kas iš jūsų klausia, net jei turi vieną ukiją ar jos atitikmenį, tas iš tiesų kažko paprašė jėga.“ Al Asadi pasakė: „Mūsų beveik veršiuojantis kupranugaris yra geriau nei viena ukija.“ Malikas pasakė: „Viena ukija yra keturiasdešimt dirhamų.“ Vyras iš Banu As'ado tada pasakė: „Grįžau jo nepaklausęs.“ Tada Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam davė kam nors miltų ir kviečių, o šis juos mums dalino, kol Allah Azza Wa Jalla mums turėjo pakankamai.“
Imam Malik : 1590
و عَنْ مَالِك عَنْ الْعَلَاءِ بْنِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ أَنَّهُ سَمِعَهُ يَقُولُمَا نَقَصَتْ صَدَقَةٌ مِنْ مَالٍ وَمَا زَادَ اللَّهُ عَبْدًا بِعَفْوٍ إِلَّا عِزًّا وَمَا تَوَاضَعَ عَبْدٌ إِلَّا رَفَعَهُ اللَّهُقَالَ مَالِك لَا أَدْرِي أَيُرْفَعُ هَذَا الْحَدِيثُ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَمْ لَا
Iš Maliko [Al 'Ala` bin Abdurrahmano], kad jis girdėjo jį sakant: „Turtas nesumažės dėl labdaros, o Alachas nepadaugina atleidžiančio tarno, išskyrus šlovę. Ir tarnas nepadaro „Tawadhu“, nebent Alachas pakelia jo rangą.“ Malikas pasakė: „Nežinau, ar šis hadisas yra geras Pranašui (sallallaahu 'alaihi wasallam), ar ne“.
Imam Malik : 1591
و حَدَّثَنِي عَنْ مَالِك عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي بَكْرٍ عَنْ أَبِيهِأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ اسْتَعْمَلَ رَجُلًا مِنْ بَنِي عَبْدِ الْأَشْهَلِ عَلَى الصَّدَقَةِ فَلَمَّا قَدِمَ سَأَلَهُ إِبِلًا مِنْ الصَّدَقَةِ فَغَضِبَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَتَّى عُرِفَ الْغَضَبُ فِي وَجْهِهِ وَكَانَ مِمَّا يُعْرَفُ بِهِ الْغَضَبُ فِي وَجْهِهِ أَنْ تَحْمَرَّ عَيْنَاهُ ثُمَّ قَالَ إِنَّ الرَّجُلَ لَيَسْأَلُنِي مَا لَا يَصْلُحُ لِي وَلَا لَهُ فَإِنْ مَنَعْتُهُ كَرِهْتُ الْمَنْعَ وَإِنْ أَعْطَيْتُهُ أَعْطَيْتُهُ مَا لَا يَصْلُحُ لِي وَلَا لَهُ فَقَالَ الرَّجُلُ يَا رَسُولَ اللَّهِ لَا أَسْأَلُكَ مِنْهَا شَيْئًا أَبَدًا
Man tai papasakojo Malikas iš [Abdullah ibn Abu Bakro] iš [jo tėvo], kuris sakė: „Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) paskyrė vyrą iš Bani Abdul Al Ashhal zakato rinkėju. Kai jis atvyko, vyras paprašė kupranugario iš zakato. Tada Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) supyko, ir jo veide buvo matyti pyktis. Vienas iš jo pykčio požymių buvo tai, kad jo akys paraudo. Tada jis tarė: „Vyras manęs prašė kažko, kas skirta nei man, nei jam. Jei aš jam atsisakau, man nepatinka atsisakyti – duoti –. Jei aš jam duodu, tai reiškia, kad duodu kažką, kas skirta nei man, nei jam priimti.“ Tada vyras tarė: „O Alacho Pasiuntiny, aš niekada tavęs nieko neprašysiu.“
Imam Malik : 1592
و حَدَّثَنِي عَنْ مَالِك عَنْ زَيْدِ بْنِ أَسْلَمَ عَنْ أَبِيهِ أَنَّهُ قَالَ قَالَ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ الْأَرْقَمِادْلُلْنِي عَلَى بَعِيرٍ مِنْ الْمَطَايَا أَسْتَحْمِلُ عَلَيْهِ أَمِيرَ الْمُؤْمِنِينَ فَقُلْتُ نَعَمْ جَمَلًا مِنْ الصَّدَقَةِ فَقَالَ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ الْأَرْقَمِ أَتُحِبُّ أَنَّ رَجُلًا بَادِنًا فِي يَوْمٍ حَارٍّ غَسَلَ لَكَ مَا تَحْتَ إِزَارِهِ وَرُفْغَيْهِ ثُمَّ أَعْطَاكَهُ فَشَرِبْتَهُ قَالَ فَغَضِبْتُ وَقُلْتُ يَغْفِرُ اللَّهُ لَكَ أَتَقُولُ لِي مِثْلَ هَذَا فَقَالَ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ الْأَرْقَمِ إِنَّمَا الصَّدَقَةُ أَوْسَاخُ النَّاسِ يَغْسِلُونَهَا عَنْهُمْ
Man tai papasakojo Malikas iš [Zaid bin Aslam] iš [jo tėvo], kuris sakė: [Abdurrahmanas bin Al Arqamas] tarė: „Parodyk man kupranugarį, kuriuo galėčiau joti ir nešti Tikinčiųjų Vadą.“ Aš pasakiau: „Taip, yra patinas kupranugaris iš išmaldos kupranugarių.“ Tada Abdullah bin Al Arqamas paklausė: „Ar norėtumėte, kad storas vyras labai karštą dieną išskalbtų jums apatinius ir šlaunis. Tada jis duotų jums vandens, o jūs jį išgertumėte?“ Aslamas tarė: „Aš supykau ir tariau: „Tegul Alachas jums atleidžia, kodėl jūs man tai sakote?“ Abdullah bin Arqamas tarė: „Iš tiesų, zakatas yra žmonių nešvara, kurią jie valo nuo savęs.“
Imam Malik : 1593
حَدَّثَنِي عَنْ مَالِك عَنْ زَيْدِ بْنِ أَسْلَمَ عَنْ أَبِيهِ أَنَّ عُمَرَ بْنَ الْخَطَّابِاسْتَعْمَلَ مَوْلًى لَهُ يُدْعَى هُنَيًّا عَلَى الْحِمَى فَقَالَ يَا هُنَيُّ اضْمُمْ جَنَاحَكَ عَنْ النَّاسِ وَاتَّقِ دَعْوَةَ الْمَظْلُومِ فَإِنَّ دَعْوَةَ الْمَظْلُومِ مُجَابَةٌ وَأَدْخِلْ رَبَّ الصُّرَيْمَةِ وَرَبَّ الْغُنَيْمَةِ وَإِيَّايَ وَنَعَمَ ابْنِ عَفَّانَ وَابْنِ عَوْفٍ فَإِنَّهُمَا إِنْ تَهْلِكْ مَاشِيَتُهُمَا يَرْجِعَانِ إِلَى الْمَدِينَةِ إِلَى زَرْعٍ وَنَخْلٍ وَإِنَّ رَبَّ الصُّرَيْمَةِ وَالْغُنَيْمَةِ إِنْ تَهْلِكْ مَاشِيَتُهُ يَأْتِنِي بِبَنِيهِ فَيَقُولُ يَا أَمِيرَ الْمُؤْمِنِينَ يَا أَمِيرَ الْمُؤْمِنِينَ أَفَتَارِكُهُمْ أَنَا لَا أَبَا لَكَ فَالْمَاءُ وَالْكَلَأُ أَيْسَرُ عَلَيَّ مِنْ الذَّهَبِ وَالْوَرِقِ وَايْمُ اللَّهِ إِنَّهُمْ لَيَرَوْنَ أَنِّي قَدْ ظَلَمْتُهُمْ إِنَّهَا لَبِلَادُهُمْ وَمِيَاهُهُمْ قَاتَلُوا عَلَيْهَا فِي الْجَاهِلِيَّةِ وَأَسْلَمُوا عَلَيْهَا فِي الْإِسْلَامِ وَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ لَوْلَا الْمَالُ الَّذِي أَحْمِلُ عَلَيْهِ فِي سَبِيلِ اللَّهِ مَا حَمَيْتُ عَلَيْهِمْ مِنْ بِلَادِهِمْ شِبْرًا
Malikas man papasakojo iš [Zaid ibn Aslam] iš [savo tėvo], kad [Umar ibn Khattab] pasamdė savo buvusį vergą Hunayyą saugoti sienas. Tada Umar tarė: „O Hunayya! Susilaikyk nuo žmonių engimo ir bijok engiamųjų maldavimų. Nes į engiamųjų maldavimus atsakoma.“ Įeina kupranugarių ir ožkų savininkai, kurių yra nedaug. Palikite Ibn Affano ir Ibn 'Awfo gyvulius, jei jie suvalgys, jie grįš į Mediną ūkininkauti ir dirbti. Piemenys, kurie turi mažai kupranugarių ar ožkų, kai suvalgys, ateis pas mane su savo vaikais ir sakys: „O Tikinčiųjų Vade! O Tikinčiųjų Vade! Ar juos paliksi? Aš nesu tavęs priešiškas, vanduo ir žolė man lengvesni už auksą ir sidabrą. Prisiekiu Alachu, jie mato, kad aš juos skriaudžiau. Tai jų žemė ir jų vanduo.“ Jie kovojo už ją Džahilijos eroje ir atidavė ją islamo eroje. Prisiekiu Tuo, Kurio Rankose Mano Siela, jei ne turtai, kuriuos atnešiau Alacho keliu, nebūčiau apsaugojęs nė colio jų žemės.
Imam Malik : 1594
حَدَّثَنِي مَالِك عَنْ ابْنِ شِهَابٍ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ جُبَيْرِ بْنِ مُطْعِمٍأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لِي خَمْسَةُ أَسْمَاءٍ أَنَا مُحَمَّدٌ وَأَنَا أَحْمَدُ وَأَنَا الْمَاحِي الَّذِي يَمْحُو اللَّهُ بِيَ الْكُفْرَ وَأَنَا الْحَاشِرُ الَّذِي يُحْشَرُ النَّاسُ عَلَى قَدَمِي وَأَنَا الْعَاقِبُ
Malikas iš [Ibn Šihabo] iš [Muhammado bin Džabiro bin Muthimo] man papasakojo, kad pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) man pasakė: „Aš turiu penkis vardus: aš esu Muhammadas, Ahmadas, Al-Mahi, su kuriuo Alachas panaikino netikėjimą manyje, Al-Hasyir, po kuriuo visa žmonija susirinko man po kojomis, ir Al 'Aqib“.