Imam Abu Dawud (الامام ابو داود) - 4590 Hadith
Hadith
Imam Abu Dawud : 1921
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ بَشَّارٍ حَدَّثَنَا ابْنُ أَبِي عَدِيٍّ أَخْبَرَنَا هِشَامُ بْنُ حَسَّانَ حَدَّثَنِي عِكْرِمَةُ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍأَنَّ هِلَالَ بْنَ أُمَيَّةَ قَذَفَ امْرَأَتَهُ عِنْدَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِشَرِيكِ ابْنِ سَحْمَاءَ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْبَيِّنَةُ أَوْ حَدٌّ فِي ظَهْرِكَ قَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِذَا رَأَى أَحَدُنَا رَجُلًا عَلَى امْرَأَتِهِ يَلْتَمِسُ الْبَيِّنَةَ فَجَعَلَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ الْبَيِّنَةُ وَإِلَّا فَحَدٌّ فِي ظَهْرِكَ فَقَالَ هِلَالٌ وَالَّذِي بَعَثَكَ بِالْحَقِّ نَبِيًّا إِنِّي لَصَادِقٌ وَلَيُنْزِلَنَّ اللَّهُ فِي أَمْرِي مَا يُبْرِئُ بِهِ ظَهْرِي مِنْ الْحَدِّ فَنَزَلَتْ{ وَالَّذِينَ يَرْمُونَ أَزْوَاجَهُمْ وَلَمْ يَكُنْ لَهُمْ شُهَدَاءُ إِلَّا أَنْفُسُهُمْ فَقَرَأَ حَتَّى بَلَغَ مِنْ الصَّادِقِينَ }فَانْصَرَفَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَرْسَلَ إِلَيْهِمَا فَجَاءَا فَقَامَ هِلَالُ بْنُ أُمَيَّةَ فَشَهِدَ وَالنَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ اللَّهُ يَعْلَمُ أَنَّ أَحَدَكُمَا كَاذِبٌ فَهَلْ مِنْكُمَا مِنْ تَائِبٍ ثُمَّ قَامَتْ فَشَهِدَتْ فَلَمَّا كَانَ عِنْدَ الْخَامِسَةِ أَنَّ غَضَبَ اللَّهِ عَلَيْهَا إِنْ كَانَ مِنْ الصَّادِقِينَ وَقَالُوا لَهَا إِنَّهَا مُوجِبَةٌ قَالَ ابْنُ عَبَّاسٍ فَتَلَكَّأَتْ وَنَكَصَتْ حَتَّى ظَنَنَّا أَنَّهَا سَتَرْجِعُ فَقَالَتْ لَا أَفْضَحُ قَوْمِي سَائِرَ الْيَوْمِ فَمَضَتْ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَبْصِرُوهَا فَإِنْ جَاءَتْ بِهِ أَكْحَلَ الْعَيْنَيْنِ سَابِغَ الْأَلْيَتَيْنِ خَدَلَّجَ السَّاقَيْنِ فَهُوَ لِشَرِيكِ ابْنِ سَحْمَاءَ فَجَاءَتْ بِهِ كَذَلِكَ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَوْلَا مَا مَضَى مِنْ كِتَابِ اللَّهِ لَكَانَ لِي وَلَهَا شَأْنٌقَالَ أَبُو دَاوُد وَهَذَا مِمَّا تَفَرَّدَ بِهِ أَهْلُ الْمَدِينَةِ حَدِيثُ ابْنِ بَشَّارٍ حَدِيثُ هِلَالٍ
Mums [Muhammadui bin Bashyarui], mums [Ibn Abu Adi], mums [Hisyamui bin Hassanui], man [Ikrimai] buvo pasakyta iš [Ibn Abbaso], kad Hilal bin Umayyah apkaltino savo žmoną svetimavimu Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam su Syarik bin Sahma akivaizdoje. Tada Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Pateikite įrodymų, arba jūsų nugara bus nuplakta“. Jis tarė: „O Alacho Pasiuntiny, jei kas nors iš mūsų pamatys ką nors ant savo žmonos, ar jis turėtų ieškoti įrodymų?“ Tada Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Pateikite įrodymų, arba jūsų nugara bus nuplakta“. Tada Hilal tarė: „Prisiekiu Tuo, kuris atsiuntė tave su tiesa kaip pranašą, tikrai esu sąžiningas žmogus, ir tikrai mano atveju Alachas atsiųs tai, kas išlaisvins mano nugarą nuo bausmės.“ Tada nuskambėjo eilutė: „Ir tie, kurie kaltina savo žmonas svetimavimu, net jei neturi kitų liudytojų, išskyrus juos pačius......“ Tada jis skaitė, kol priėjo prie žodžių: „.......priskiriami teisiiesiems“. Tada pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) nuėjo ir pasiuntė pasiuntinius pas juos abu. Kai jie atėjo, Hilal bin Umayyah prisiekė, o pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tarė: „Alachas žino, kad vienas iš jūsų meluoja“. Ar kuris nors iš jūsų nori atgailauti? Tada moteris atsistojo ir prisiekė, kai pasiekė penktąją priesaiką; kad Alacho rūstybė kris ant jos, jei jos vyras bus tarp teisiųjų. Jie tarė moteriai: „Iš tiesų, ši priesaika reikalauja lian ir atsiskyrimo tarp jūsų abiejų.“ Tada moteris dvejojo ir sustojo, kol mes pamanėme, kad ji ketina atsitraukti. Tada jis tarė: „Aš negėdinsiu savo žmonių visą dieną.“ Tada jis tęsė savo lian. Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) tarė: „Pažvelkite į ją, jei ji pagimdo juodaodį vaiką, turintį didelį, putlų užpakalį ir dideles, putlias blauzdas, tai jis priklauso Syarik bin Sahma“. Tada moteris pagimdė tokį vaiką. Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) tarė: „Jei nebūtų sprendimo iš Alacho knygos, mes su juo būtume turėję problemų“. Abu Daudas tarė: „Tai vienas iš tų, kuriuos perpasakojo tik Medinos žmonės. Ibn Basysyaro hadisas yra Hilal hadisas.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 1922
حَدَّثَنَا مَخْلَدُ بْنُ خَالِدٍ الشُّعَيْرِيُّ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ عَنْ عَاصِمِ بْنِ كُلَيْبٍ عَنْ أَبِيهِ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَمَرَ رَجُلًا حِينَ أَمَرَ الْمُتَلَاعِنَيْنِ أَنْ يَتَلَاعَنَا أَنْ يَضَعَ يَدَهُ عَلَى فِيهِ عِنْدَ الْخَامِسَةِ يَقُولُ إِنَّهَا مُوجِبَةٌ
Mums [Makhladui bin Khalidui Asy Syu'airi], mums [Sufyanui] buvo pasakyta iš ['Ashim bin Kulaib], iš [jo tėvo], iš [Ibn Abbas], kad pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) įsakė vyrui, kai šis įsakė dviem žmonėms, kurie keikė vienas kitą, užsidengti burną ranka penktosios priesaikos metu. Jis pasakė: „Iš tiesų priesaika reikalauja pasmerkimo ir atsiskyrimo tarp jųdviejų.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 1923
حَدَّثَنَا الْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ حَدَّثَنَا يَزِيدُ بْنُ هَارُونَ حَدَّثَنَا عَبَّادُ بْنُ مَنْصُورٍ عَنْ عِكْرِمَةَ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ قَالَجَاءَ هِلَالُ بْنُ أُمَيَّةَ وَهُوَ أَحَدُ الثَّلَاثَةِ الَّذِينَ تَابَ اللَّهُ عَلَيْهِمْ فَجَاءَ مِنْ أَرْضِهِ عَشِيًّا فَوَجَدَ عِنْدَ أَهْلِهِ رَجُلًا فَرَأَى بِعَيْنِهِ وَسَمِعَ بِأُذُنِهِ فَلَمْ يَهِجْهُ حَتَّى أَصْبَحَ ثُمَّ غَدَا عَلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنِّي جِئْتُ أَهْلِي عِشَاءً فَوَجَدْتُ عِنْدَهُمْ رَجُلًا فَرَأَيْتُ بِعَيْنَيَّ وَسَمِعْتُ بِأُذُنَيَّ فَكَرِهَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَا جَاءَ بِهِ وَاشْتَدَّ عَلَيْهِ فَنَزَلَتْ{ وَالَّذِينَ يَرْمُونَ أَزْوَاجَهُمْ وَلَمْ يَكُنْ لَهُمْ شُهَدَاءُ إِلَّا أَنْفُسُهُمْ فَشَهَادَةُ أَحَدِهِمْ }الْآيَتَيْنِ كِلْتَيْهِمَا فَسُرِّيَ عَنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ أَبْشِرْ يَا هِلَالُ قَدْ جَعَلَ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ لَكَ فَرَجًا وَمَخْرَجًا قَالَ هِلَالٌ قَدْ كُنْتُ أَرْجُو ذَلِكَ مِنْ رَبِّي فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَرْسِلُوا إِلَيْهَا فَجَاءَتْ فَتَلَاهَا عَلَيْهِمَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَذَكَّرَهُمَا وَأَخْبَرَهُمَا أَنَّ عَذَابَ الْآخِرَةِ أَشَدُّ مِنْ عَذَابِ الدُّنْيَا فَقَالَ هِلَالٌ وَاللَّهِ لَقَدْ صَدَقْتُ عَلَيْهَا فَقَالَتْ قَدْ كَذَبَ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَاعِنُوا بَيْنَهُمَا فَقِيلَ لِهِلَالٍ اشْهَدْ فَشَهِدَ أَرْبَعَ شَهَادَاتٍ بِاللَّهِ إِنَّهُ لَمِنْ الصَّادِقِينَ فَلَمَّا كَانَتْ الْخَامِسَةُ قِيلَ لَهُ يَا هِلَالُ اتَّقِ اللَّهَ فَإِنَّ عَذَابَ الدُّنْيَا أَهْوَنُ مِنْ عَذَابِ الْآخِرَةِ وَإِنَّ هَذِهِ الْمُوجِبَةُ الَّتِي تُوجِبُ عَلَيْكَ الْعَذَابَ فَقَالَ وَاللَّهِ لَا يُعَذِّبُنِي اللَّهُ عَلَيْهَا كَمَا لَمْ يُجَلِّدْنِي عَلَيْهَا فَشَهِدَ الْخَامِسَةَ أَنَّ لَعْنَةَ اللَّهِ عَلَيْهِ إِنْ كَانَ مِنْ الْكَاذِبِينَ ثُمَّ قِيلَ لَهَا اشْهَدِي فَشَهِدَتْ أَرْبَعَ شَهَادَاتٍ بِاللَّهِ إِنَّهُ لَمِنْ الْكَاذِبِينَ فَلَمَّا كَانَتْ الْخَامِسَةُ قِيلَ لَهَا اتَّقِي اللَّهَ فَإِنَّ عَذَابَ الدُّنْيَا أَهْوَنُ مِنْ عَذَابِ الْآخِرَةِ وَإِنَّ هَذِهِ الْمُوجِبَةُ الَّتِي تُوجِبُ عَلَيْكِ الْعَذَابَ فَتَلَكَّأَتْ سَاعَةً ثُمَّ قَالَتْ وَاللَّهِ لَا أَفْضَحُ قَوْمِي فَشَهِدَتْ الْخَامِسَةَ أَنَّ غَضَبَ اللَّهِ عَلَيْهَا إِنْ كَانَ مِنْ الصَّادِقِينَ فَفَرَّقَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بَيْنَهُمَا وَقَضَى أَنْ لَا يُدْعَى وَلَدُهَا لِأَبٍ وَلَا تُرْمَى وَلَا يُرْمَى وَلَدُهَا وَمَنْ رَمَاهَا أَوْ رَمَى وَلَدَهَا فَعَلَيْهِ الْحَدُّ وَقَضَى أَنْ لَا بَيْتَ لَهَا عَلَيْهِ وَلَا قُوتَ مِنْ أَجْلِ أَنَّهُمَا يَتَفَرَّقَانِ مِنْ غَيْرِ طَلَاقٍ وَلَا مُتَوَفَّى عَنْهَا وَقَالَ إِنْ جَاءَتْ بِهِ أُصَيْهِبَ أُرَيْصِحَ أُثُيْبِجَ حَمْشَ السَّاقَيْنِ فَهُوَ لِهِلَالٍ وَإِنْ جَاءَتْ بِهِ أَوْرَقَ جَعْدًا جُمَالِيًّا خَدَلَّجَ السَّاقَيْنِ سَابِغَ الْأَلْيَتَيْنِ فَهُوَ لِلَّذِي رُمِيَتْ بِهِ فَجَاءَتْ بِهِ أَوْرَقَ جَعْدًا جَمَالِيًّا خَدَلَّجَ السَّاقَيْنِ سَابِغَ الْأَلْيَتَيْنِ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَوْلَا الْأَيْمَانُ لَكَانَ لِي وَلَهَا شَأْنٌقَالَ عِكْرِمَةُ فَكَانَ بَعْدَ ذَلِكَ أَمِيرًا عَلَى مُضَرَ وَمَا يُدْعَى لِأَبٍ
Jis mums pasakė [Al Hasan bin Ali], jis mums pasakė [Yazid bin Harun], jis mums pasakė [Abbad bin Mansur] iš [Ikrimah] iš [Ibn Abbas], – sakė jis; Hilal bin Umayyah, vienas iš trijų žmonių, kuriuos Alachas priėmė už jų atgailą, atėjo iš jam priklausančios žemės po pietų, tada rado vyrą su jo žmona ir pamatė jį savo akimis, girdėjo savo ausimis ir netrukdė bei neperspėjo jo iki ryto. Tada jis nuėjo pas Alacho Pasiuntinį (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir tarė: „O Alacho Pasiuntiny, iš tiesų, aš atėjau pas savo žmoną po pietų ir radau su ja vyrą. Aš matau savo akimis ir girdžiu savo ausimis.“ Tada Rasulullah (sallallaahu 'alaihi wasallam) nepatiko, ką jis nešė, ir jam tai atrodė sunku. Tada atėjo eilutė: „Ir tie, kurie kaltina savo žmonas svetimavimu, net jei neturi kitų liudytojų, išskyrus save pačius, tada žmonių parodymai...“. Tada jis pasijuto palengvėjęs ir tarė: „Džiaukis, Abu Hilal, iš tiesų Alachas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) davė tau erdvę ir išeitį.“ Hilal tarė: „Aš to tikėjausi iš savo Dievo.“ Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Pasiųsk pasiuntinį pas moterį!“ Tada moteris atėjo ir perskaitė jiems abiem eilutę, priminė ir pranešė, kad bausmė pomirtiniame gyvenime yra griežtesnė nei bausmė šiame pasaulyje. Tada Hilal tarė: „Alachu prisiekiu, aš tikrai jam pasakiau tiesą.“ Tada moteris tarė: „Jis tikrai melavo.“ Taigi Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Apsispręsk tarp jųdviejų!“ Tada tarė Hilal: „Prisiek!“ Taigi jis keturis kartus prisiekė Alacho vardu, kad yra tarp teisiųjų. Tada, kai jam buvo duota penktoji priesaika: „O Bilalai, bijok Alacho, iš tiesų bausmė šiame pasaulyje yra lengvesnė nei bausmė pomirtiniame gyvenime. Ir ši priesaika yra kažkas, už ką gali būti nubaustas.“ Tada jis tarė: Prisiekiu Alachu, Alachas manęs už tai nenubaus, lygiai taip pat, kaip Jis manęs už tai nenuplaks. Tada jis davė penktąją priesaiką; kad Alachas jį prakeiks, jei jis bus tarp tų, kurie meluoja. Tada jis tarė moteriai: „Prisiek; Iš tiesų, jis yra vienas iš tų, kurie meluoja.“ Kai jam buvo duota penktoji priesaika: „Bijok Alacho, iš tiesų šio pasaulio bausmė yra lengvesnė nei pomirtinio gyvenimo bausmė, ir šis prakeiksmas yra kažkas, už ką gali tave nubausti.“ Tada moteris akimirką dvejojo, o tada tarė: „Prisiekiu Alachu, aš negėdinsiu savo žmonių.“ Tada jis penkis kartus prisiekė; kad Alacho rūstybė kris ant jos, jei jos vyras bus tarp teisiųjų. Tada Rasulullah, shallallahu 'alaihi wasallam, atskyrė juos abu, jis nusprendė, kad vaikas neturėtų būti vadinamas tėvo vaiku, o moteris neturėtų būti apkaltinta svetimavimu, jos vaikas neturėtų būti apkaltintas svetimavimu. Kas jį apkaltins, bus nubaustas. Ir jis nusprendė, kad buvęs vyras neprivalo aprūpinti namo ir maisto savo buvusiai žmonai, nes jiedu išsiskyrė ne dėl skyrybų ir ne dėl vyro mirties. Jei ji pagimdo vaiką, kuris yra šviesiaplaukis, tarp pečių ir nugaros vidurio pilnos, jos blauzdos mažos, tada ji priklauso Hilalui, o jei ji pagimdo vaiką, kuris yra rudos odos, garbanotų plaukų, didelių galūnių, didelių ir putlių blauzdų, didelio putlaus sėdmenų, tada ji priklauso asmeniui, kaltinamam svetimavimu su ja. Tada moteris pagimdė vaiką, kuris turėjo rudos odos, garbanotų plaukų, didelių galūnių, didelių ir putlių blauzdų bei didelio, putlaus sėdmenų. Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam sakė: „Jei nebūtų priesaikų, mes būtume turėję reikalų“. Ikrimah pasakė; po to vaikas tapo Mudharo lyderiu ir nebuvo vadinamas pagerbiant savo tėvą.
Hadith
Imam Abu Dawud : 1924
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ حَنْبَلٍ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ بْنُ عُيَيْنَةَ قَالَ سَمِعَ عَمْرٌو سَعِيدَ بْنَ جُبَيْرٍ يَقُولُ سَمِعْتُ ابْنَ عُمَرَ يَقُولُقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِلْمُتَلَاعِنَيْنِ حِسَابُكُمَا عَلَى اللَّهِ أَحَدُكُمَا كَاذِبٌ لَا سَبِيلَ لَكَ عَلَيْهَا قَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ مَالِي قَالَ لَا مَالَ لَكَ إِنْ كُنْتَ صَدَقْتَ عَلَيْهَا فَهُوَ بِمَا اسْتَحْلَلْتَ مِنْ فَرْجِهَا وَإِنْ كُنْتَ كَذَبْتَ عَلَيْهَا فَذَلِكَ أَبْعَدُ لَكَ
Jis mums pasakė [Ahmad bin Hanbal], jis mums pasakė [Sufyan bin 'Uyainah], – tarė jis; – Girdėjau ['Amr] ir [Sa'id bin Jubair] sakant; Girdėjau [Ibn Umar] sakant; Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam pasakė dviem žmonėms, kurie keikė vienas kitą: „Jūsų atsiskaitymas yra su Alachu, vienas iš jūsų meluoja. Jūs neturite jam jokios valdžios“. Vyras tarė: „O Alacho Pasiuntiny, mano lobi.“ Jis tarė: „Nėra jokio turto, kuris būtų jūsų teisėtas. Jei davėte jai kraitį, tai tas turtas yra mainais už fardži, kurį padarėte teisėtu, o jei jai meluojate, tai dar labiau priklauso jums“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 1925
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ مُحَمَّدِ بْنِ حَنْبَلٍ حَدَّثَنَا إِسْمَعِيلُ حَدَّثَنَا أَيُّوبُ عَنْ سَعِيدِ بْنِ جُبَيْرٍ قَالَقُلْتُ لِابْنِ عُمَرَ رَجُلٌ قَذَفَ امْرَأَتَهُ قَالَ فَرَّقَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بَيْنَ أَخَوَيْ بَنِي الْعَجْلَانِ وَقَالَ اللَّهُ يَعْلَمُ أَنَّ أَحَدَكُمَا كَاذِبٌ فَهَلْ مِنْكُمَا تَائِبٌ يُرَدِّدُهَا ثَلَاثَ مَرَّاتٍ فَأَبَيَا فَفَرَّقَ بَيْنَهُمَا
Jis mums pasakė [Ahmad bin Muhammad bin Hanbal], jis mums pasakė [Ismail], jis mums pasakė [Ayyub] iš [Sa'id bin Jubair]; aš pasakiau [Ibn Abbasui]: „Buvo vyras, kuris apkaltino savo žmoną svetimavimu.“ Jis pasakė: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam išskyrė du Bani Al 'Ajlano brolius ir tarė: „Alachas žino, kad vienas iš jūsų yra melagis. Ar kuris nors iš jūsų nori atgailauti?“ Jis tai pakartojo tris kartus, bet jie nenorėjo atgailauti, todėl jis juos išskyrė.
Hadith
Imam Abu Dawud : 1926
حَدَّثَنَا الْقَعْنَبِيُّ عَنْ مَالِكٍ عَنْ نَافِعٍ عَنْ ابْنِ عُمَرَأَنَّ رَجُلًا لَاعَنَ امْرَأَتَهُ فِي زَمَانِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَانْتَفَى مِنْ وَلَدِهَا فَفَرَّقَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بَيْنَهُمَا وَأَلْحَقَ الْوَلَدَ بِالْمَرْأَةِقَالَ أَبُو دَاوُد الَّذِي تَفَرَّدَ بِهِ مَالِكٌ قَوْلُهُ وَأَلْحَقَ الْوَلَدَ بِالْمَرْأَةِ و قَالَ يُونُسُ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ سَهْلِ بْنِ سَعْدٍ فِي حَدِيثِ اللِّعَانِ وَأَنْكَرَ حَمْلَهَا فَكَانَ ابْنُهَا يُدْعَى إِلَيْهَا
Mums [Al Qa'nabi], iš [Malik], iš [Nafi'], iš [Ibn Umar] buvo papasakota, kad Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) laikais vyras vedė savo žmoną ir neigė žmonos vaiką kaip savo vaiką, tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) juos atskyrė ir priskyrė vaiką savo žmonai. Abu Daudas pasakė; tai, ką Malikas perpasakoja, yra tik jo žodžiai; ir patikėjo vaiką savo žmonai. [Yunus] pasakė iš [Az Zuhri], iš [Sahl bin Sa'd] lian hadise; ir ji neigė vaiką, kurį laukėsi, o moters vaikas buvo priskirtas jai.
Hadith
Imam Abu Dawud : 1927
حَدَّثَنَا ابْنُ أَبِي خَلَفٍ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ سَعِيدٍ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ قَالَجَاءَ رَجُلٌ إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِنْ بَنِي فَزَارَةَ فَقَالَ إِنَّ امْرَأَتِي جَاءَتْ بِوَلَدٍ أَسْوَدَ فَقَالَ هَلْ لَكَ مِنْ إِبِلٍ قَالَ نَعَمْ قَالَ مَا أَلْوَانُهَا قَالَ حُمْرٌ قَالَ فَهَلْ فِيهَا مِنْ أَوْرَقَ قَالَ إِنَّ فِيهَا لَوُرْقًا قَالَ فَأَنَّى تُرَاهُ قَالَ عَسَى أَنْ يَكُونَ نَزَعَهُ عِرْقٌ قَالَ وَهَذَا عَسَى أَنْ يَكُونَ نَزَعَهُ عِرْقٌحَدَّثَنَا الْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ أَخْبَرَنَا مَعْمَرٌ عَنْ الزُّهْرِيِّ بِإِسْنَادِهِ وَمَعْنَاهُ وَهُوَ حِينَئِذٍ يُعَرِّضُ بِأَنْ يَنْفِيَهُ حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ صَالِحٍ حَدَّثَنَا ابْنُ وَهْبٍ أَخْبَرَنِي يُونُسُ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ عَنْ أَبِي سَلَمَةَ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ أَنَّ أَعْرَابِيًّا أَتَى النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ إِنَّ امْرَأَتِي وَلَدَتْ غُلَامًا أَسْوَدَ وَإِنِّي أُنْكِرُهُ فَذَكَرَ مَعْنَاهُ
Jis pasakė mums [Ibn Abu Khalaf], pasakė mums [Sufyan] iš [Az Zuhri] iš [Sa'id] iš [Abu Hurairah]; vyras iš Bani Fazaros atėjo pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir pasakė: „Iš tiesų, mano žmona pagimdė juodaodį vaiką.“ Tada jis paklausė: „Ar turite kupranugarį?“ Jis atsakė: „Taip.“ Jis paklausė: „Kokios jis spalvos?“ Jis atsakė: „Raudonos.“ Jis paklausė: „Ar kuris nors iš jų yra rusvai rudas?“ – paklausė jis; „Kaip manote, iš kur tai atsirado?“ Jis atsakė: „Galbūt dėl paveldimos įtakos.“ Jis pasakė: „Ir šis vaikas gali turėti paveldimos įtakos“. Jis pasakė mums [Al Hasan bin Ali], jis pasakė mums [Abdurrazzaq], jis pasakė mums [Ma'mar] iš [Az Zuhri] su jo sanada ir reikšme, ir tuo metu užsiminė neigti vaiką. Mums [Ahmad bin Salih], mums [Ibnu Wahb], man [Yunus] pasakė iš [Ibn Shihab], iš [Abu Salamah], iš [Abu Hurairah], kad beduinas atėjo pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wa sallam) ir pasakė: „Iš tiesų, mano žmona pagimdė juodaodį vaiką, ir aš tai neigiu.“ Tada jis paaiškino to prasmę.
Hadith
Imam Abu Dawud : 1928
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ صَالِحٍ حَدَّثَنَا ابْنُ وَهْبٍ أَخْبَرَنِي عَمْرٌو يَعْنِي ابْنَ الْحَارِثِ عَنْ ابْنِ الْهَادِ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ يُونُسَ عَنْ سَعِيدٍ الْمَقْبُرِيِّ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَأَنَّهُ سَمِعَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ حِينَ نَزَلَتْ آيَةُ الْمُتَلَاعِنَيْنِ أَيُّمَا امْرَأَةٍ أَدْخَلَتْ عَلَى قَوْمٍ مَنْ لَيْسَ مِنْهُمْ فَلَيْسَتْ مِنْ اللَّهِ فِي شَيْءٍ وَلَنْ يُدْخِلَهَا اللَّهُ جَنَّتَهُ وَأَيُّمَا رَجُلٍ جَحَدَ وَلَدَهُ وَهُوَ يَنْظُرُ إِلَيْهِ احْتَجَبَ اللَّهُ مِنْهُ وَفَضَحَهُ عَلَى رُءُوسِ الْأَوَّلِينَ وَالْآخِرِينَ
Mums [Ahmad bin Salih], mums [Ibnu Wahb], man [„Amr bin Al Harith] pasakė iš [Ibnu Al Had], iš [Abdullah bin Yunus], iš [Sa'id Al Maburi], iš [Abu Hurairah], kad jis girdėjo Alacho Pasiuntinį (SAW) „alaihi wasallam“, kai šis atskleidė eilutę apie lianą, jis pasakė: „Kiekviena moteris, kuri atveda į savo tautą žmogų, kuris nėra iš jų, tada ji visiškai nepriklauso Alacho grupei, tada ji visiškai nepriklauso Alacho grupei, tada Alachas neįeis į Dangų. Ir kiekvienam vyrui, kuris neigia savo vaiką, nors žino, kad vaikas iš tikrųjų yra jo sūnus, Alachas nuo jo užsiskleis, ir Alachas jį pažemins tiek prieš pirmąjį, tiek prieš antrąjį“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 1929
حَدَّثَنَا يَعْقُوبُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ حَدَّثَنَا مُعْتَمِرٌ عَنْ سَلْمٍ يَعْنِي ابْنَ أَبِي الزَّيَّادِ حَدَّثَنِي بَعْضُ أَصْحَابِنَا عَنْ سَعِيدِ بْنِ جُبَيْرٍ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ أَنَّهُ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَا مُسَاعَاةَ فِي الْإِسْلَامِ مَنْ سَاعَى فِي الْجَاهِلِيَّةِ فَقَدْ لَحِقَ بِعَصَبَتِهِ وَمَنْ ادَّعَى وَلَدًا مِنْ غَيْرِ رِشْدَةٍ فَلَا يَرِثُ وَلَا يُورَثُ
Mums [Ya'qub bin Ibrahim], mums [Mu'tamir] pasakė [Salm bin Abu Az Zinad], man [kai kuriems mūsų draugams], iš [Sa'id bin Jubair], iš [Ibn Abbas] pasakė, kad jis sakė: Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam sakė: „Islame nėra svetimavimo. Kas svetimauja nežinojimo laikotarpiu, tas iš tiesų priskiria gimusį vaiką savo globėjui, o kas tvirtina turįs vaiką be tikros santuokos, tas nepaveldi ir nėra paveldimas“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 1930
حَدَّثَنَا شَيْبَانُ بْنُ فَرُّوخَ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ رَاشِدٍ ح و حَدَّثَنَا الْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ حَدَّثَنَا يَزِيدُ بْنُ هَارُونَ أَخْبَرَنَا مُحَمَّدُ بْنُ رَاشِدٍ وَهُوَ أَشْبَعُ عَنْ سُلَيْمَانَ بْنِ مُوسَى عَنْ عَمْرِو بْنِ شُعَيْبٍ عَنْ أَبِيهِ عَنْ جَدِّهِ قَالَإِنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَضَى أَنَّ كُلَّ مُسْتَلْحَقٍ اسْتُلْحِقَ بَعْدَ أَبِيهِ الَّذِي يُدْعَى لَهُ ادَّعَاهُ وَرَثَتُهُ فَقَضَى أَنَّ كُلَّ مَنْ كَانَ مِنْ أَمَةٍ يَمْلِكُهَا يَوْمَ أَصَابَهَا فَقَدْ لَحِقَ بِمَنْ اسْتَلْحَقَهُ وَلَيْسَ لَهُ مِمَّا قُسِمَ قَبْلَهُ مِنْ الْمِيرَاثِ شَيْءٌ وَمَا أَدْرَكَ مِنْ مِيرَاثٍ لَمْ يُقْسَمْ فَلَهُ نَصِيبُهُ وَلَا يَلْحَقُ إِذَا كَانَ أَبُوهُ الَّذِي يُدْعَى لَهُ أَنْكَرَهُ وَإِنْ كَانَ مِنْ أَمَةٍ لَمْ يَمْلِكْهَا أَوْ مِنْ حُرَّةٍ عَاهَرَ بِهَا فَإِنَّهُ لَا يَلْحَقُ بِهِ وَلَا يَرِثُ وَإِنْ كَانَ الَّذِي يُدْعَى لَهُ هُوَ ادَّعَاهُ فَهُوَ وَلَدُ زِنْيَةٍ مِنْ حُرَّةٍ كَانَ أَوْ أَمَةٍحَدَّثَنَا مَحْمُودُ بْنُ خَالِدٍ حَدَّثَنَا أَبِي عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ رَاشِدٍ بِإِسْنَادِهِ وَمَعْنَاهُ زَادَ وَهُوَ وَلَدُ زِنَا لِأَهْلِ أُمِّهِ مَنْ كَانُوا حُرَّةً أَوْ أَمَةً وَذَلِكَ فِيمَا اسْتُلْحِقَ فِي أَوَّلِ الْإِسْلَامِ فَمَا اقْتُسِمَ مِنْ مَالٍ قَبْلَ الْإِسْلَامِ فَقَدْ مَضَى
Tai mums pasakė [Syaiban bin Farrukh], tai mums pasakė [Muhammad bin Rasyid], ir tai buvo papasakota kitu keliu: tai mums pasakė [Al Hasan bin Ali], tai mums pasakė [Yazid bin Harun], tai mums pasakė Muhammad bin Rasyid, kad jis yra Ashba', iš [Sulaiman bin Musa], iš ['Amr bin Syu'aib], iš [jo tėvo], iš [jo senelio], – sakė jis; Iš tiesų, Pranašas (SAW) įsakė, kad kiekvienas vaikas, kilęs iš vergės, kuri jam priklausė lytinių santykių metu, yra priskiriamas asmeniui, kuris jį pareiškė, ir prieš prisijungiant prie asmens, kuris jį pareiškė, jis neturėjo jokio paskirstyto palikimo, o iš nepaskirstyto palikimo jis gauna dalį ir neprisijungia prie savo įpėdinių, jei tėvas, kuriam jis priskiriamas, tai neigia, ir jei jis kilęs iš vergės, kurios jis neturi, arba iš laisvos moters, kuri su juo svetimavo, tada vaikas neprisijungia prie įpėdinių ir nepaveldi. Net jei asmuo to pareikalauja, bet vaikas yra neištikimybės su laisva moterimi ar verge rezultatas. Mums papasakojo [Mahmudas bin Khalidas] papasakojo mums [mano tėvui] iš [Muhammado bin Rashido] su sanada ir jos reikšme, ir pridūrė: ir jis yra svetimavimo vaikas, jis priklauso savo motinos šeimai, kad ir kas ji būtų, laisvos moterys ar vergės, ir tai susiję su vaikais, kurie buvo pareikšti islamo pradžioje, tada turtas, kuris buvo padalintas prieš islamą, šis klausimas jau praėjo.
Hadith
Imam Abu Dawud : 1931
حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ وَعُثْمَانُ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ الْمَعْنَى وَابْنُ السَّرْحِ قَالُوا حَدَّثَنَا سُفْيَانُ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ عُرْوَةَ عَنْ عَائِشَةَ قَالَتْدَخَلَ عَلَيَّ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ مُسَدَّدٌ وَابْنُ السَّرْحِ يَوْمًا مَسْرُورًا وَقَالَ عُثْمَانُ تُعْرَفُ أَسَارِيرُ وَجْهِهِ فَقَالَ أَيْ عَائِشَةُ أَلَمْ تَرَيْ أَنَّ مُجَزِّزًا الْمُدْلِجِيَّ رَأَى زَيْدًا وَأُسَامَةَ قَدْ غَطَّيَا رُءُوسَهُمَا بِقَطِيفَةٍ وَبَدَتْ أَقْدَامُهُمَا فَقَالَ إِنَّ هَذِهِ الْأَقْدَامَ بَعْضُهَا مِنْ بَعْضٍقَالَ أَبُو دَاوُد كَانَ أُسَامَةُ أَسْوَدَ وَكَانَ زَيْدٌ أَبْيَضَ حَدَّثَنَا قُتَيْبَةُ حَدَّثَنَا اللَّيْثُ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ بِإِسْنَادِهِ وَمَعْنَاهُ قَالَ قَالَتْ دَخَلَ عَلَيَّ مَسْرُورًا تَبْرُقُ أَسَارِيرُ وَجْهِهِ قَالَ أَبُو دَاوُد وَأَسَارِيرُ وَجْهِهِ لَمْ يَحْفَظْهُ ابْنُ عُيَيْنَةَ قَالَ أَبُو دَاوُد أَسَارِيرُ وَجْهِهِ هُوَ تَدْلِيسٌ مِنْ ابْنِ عُيَيْنَةَ لَمْ يَسْمَعْهُ مِنْ الزُّهْرِيِّ إِنَّمَا سَمِعَ الْأَسَارِيرَ مِنْ غَيْرِهِ قَالَ وَالْأَسَارِيرُ فِي حَدِيثِ اللَّيْثِ وَغَيْرِهِ قَالَ أَبُو دَاوُد وَسَمِعْتُ أَحْمَدَ بْنَ صَالِحٍ يَقُولُ كَانَ أُسَامَةُ أَسْوَدَ شَدِيدَ السَّوَادِ مِثْلَ الْقَارِ وَكَانَ زَيْدٌ أَبْيَضَ مِثْلَ الْقُطْنِ
„Jis mums papasakojo [Musaddadui] ir [Uthmanui ibn Abu Syaibah], taip pat ir [Ibnu As Sarjui], – sakė jie; – jis papasakojo mums [Sufyanui] iš [Az Zuhri] iš ['Urwah] iš [Aisyah], – sakė jis; mane sutiko Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam.“ Musaddadas ir Ibn As Sarh pasakė: „Vieną dieną jie buvo laimingos būsenos.“ Uthmanas pasakė: „Jo veido džiaugsmas buvo žinomas.“ Jis tarė: „O Aisyah, ar nematei, kad Muhazziz Al Mudliji pamatė Zaidą ir Usamah, jie abu buvo užsidengę galvas antklode, ir jų pėdų padai buvo matomi?“ Tada Muhazziz pasakė: „Tiesą sakant, dalis šios pėdos pado yra iš kitos dalies.“ Abu Daud pasakė: „Usamah yra juodaodis, o Zaidas – baltaodis.“ Mums [Qutaibah] papasakojo mums [Al Laits] iš [Ibn Shihab] su jo sanada ir prasme. Jis pasakė; Aiša pasakė; jis sutiko mane laimingos būsenos, jo veide spindėjo džiaugsmas. Abu Daudas pasakė; Ibn 'Uyainah neprisiminė džiaugsmo jo veide. Abu Daudas pasakė: Džiaugsmo žodžiai jo veide buvo Ibn 'Uyainah tadlis, jis jų negirdėjo iš Az Zuhri, bet džiaugsmo žodžius girdėjo iš kažko kito. Jis pasakė; ir žodis „džiaugsmas“ yra Al Laits ir kitų hadisuose. Abu Daudas pasakė; ir aš girdėjau Ahmadą bin Salih sakant; Usamah yra žmogus, kurio oda juoda kaip degutas, o Zaidas yra žmogus, baltas kaip medvilnė.
Hadith
Imam Abu Dawud : 1932
حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ حَدَّثَنَا يَحْيَى عَنْ الْأَجْلَحِ عَنْ الشَّعْبِيِّ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ الْخَلِيلِ عَنْ زَيْدِ بْنِ أَرْقَمَ قَالَكُنْتُ جَالِسًا عِنْدَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَجَاءَ رَجُلٌ مِنْ الْيَمَنِ فَقَالَ إِنَّ ثَلَاثَةَ نَفَرٍ مِنْ أَهْلِ الْيَمَنِ أَتَوْا عَلِيًّا يَخْتَصِمُونَ إِلَيْهِ فِي وَلَدٍ وَقَدْ وَقَعُوا عَلَى امْرَأَةٍ فِي طُهْرٍ وَاحِدٍ فَقَالَ لِاثْنَيْنِ مِنْهُمَا طِيبَا بِالْوَلَدِ لِهَذَا فَغَلَيَا ثُمَّ قَالَ لِاثْنَيْنِ طِيبَا بِالْوَلَدِ لِهَذَا فَغَلَيَا ثُمَّ قَالَ لِاثْنَيْنِ طِيبَا بِالْوَلَدِ لِهَذَا فَغَلَيَا فَقَالَ أَنْتُمْ شُرَكَاءُ مُتَشَاكِسُونَ إِنِّي مُقْرِعٌ بَيْنَكُمْ فَمَنْ قُرِعَ فَلَهُ الْوَلَدُ وَعَلَيْهِ لِصَاحِبَيْهِ ثُلُثَا الدِّيَةِ فَأَقْرَعَ بَيْنَهُمْ فَجَعَلَهُ لِمَنْ قُرِعَ فَضَحِكَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَتَّى بَدَتْ أَضْرَاسُهُ أَوْ نَوَاجِذُهُ
Jis mums [Musaddadui], [Jahyai] pasakė iš [Al Ajlah], iš [Ash Sya'bi], iš [Abdullah bin Al Khalil], iš [Zaid bin Arqam]: „Kartą sėdėjau su pranašu (sallallaahu 'alaihi wasallam), ir tada įėjo vyras iš Jemeno ir tarė: „Iš tiesų, trys jemeniečiai atėjo pas Ali ir ginčijosi su Ali dėl vaiko, gimusio moteriai, su kuria jie lytiškai santykiavo per vieną šventą laikotarpį.“ Tada Ali tarė dviem iš jų: „Atiduokite vaiką už šį asmenį!“ Tada jie sušuko, tada jis tarė: „Dviem žmonėms: „Atiduokite vaiką už šį asmenį!“ Tada jie abu sušuko, tada jis tarė dviem žmonėms: „Atiduokite vaiką už šį asmenį!“ Tada jie sušuko. Tada Ali tarė: „Jūs esate priešiški sąjungininkai, aš jums trauksiu burtus.“ Kas trauks loteriją, vaikas bus jo, ir jis privalo sumokėti du trečdalius dijos savo dviem draugams.“ Tada Ali traukė tarp jų burtus. Tada Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) juokėsi tol, kol matėsi jo krūminiai dantys arba kandžiai.
Hadith
Imam Abu Dawud : 1933
حَدَّثَنَا خُشَيْشُ بْنُ أَصْرَمَ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ أَخْبَرَنَا الثَّوْرِيُّ عَنْ صَالِحٍ الْهَمْدَانِيِّ عَنْ الشَّعْبِيِّ عَنْ عَبْدِ خَيْرٍ عَنْ زَيْدِ بْنِ أَرْقَمَ قَالَأُتِيَ عَلِيٌّ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ بِثَلَاثَةٍ وَهُوَ بِالْيَمَنِ وَقَعُوا عَلَى امْرَأَةٍ فِي طُهْرٍ وَاحِدٍ فَسَأَلَ اثْنَيْنِ أَتُقِرَّانِ لِهَذَا بِالْوَلَدِ قَالَا لَا حَتَّى سَأَلَهُمْ جَمِيعًا فَجَعَلَ كُلَّمَا سَأَلَ اثْنَيْنِ قَالَا لَا فَأَقْرَعَ بَيْنَهُمْ فَأَلْحَقَ الْوَلَدَ بِالَّذِي صَارَتْ عَلَيْهِ الْقُرْعَةُ وَجَعَلَ عَلَيْهِ ثُلُثَيْ الدِّيَةِ قَالَ فَذَكَرَ ذَلِكَ لِلنَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَضَحِكَ حَتَّى بَدَتْ نَوَاجِذُهُحَدَّثَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ مُعَاذٍ حَدَّثَنَا أَبِي حَدَّثَنَا شُعْبَةُ عَنْ سَلَمَةَ سَمِعَ الشَّعْبِيَّ عَنْ الْخَلِيلِ أَوْ ابْنِ الْخَلِيلِ قَالَ أُتِيَ عَلِيُّ بْنُ أَبِي طَالِبٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ فِي امْرَأَةٍ وَلَدَتْ مِنْ ثَلَاثَةٍ نَحْوَهُ لَمْ يَذْكُرْ الْيَمَنَ وَلَا النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَلَا قَوْلَهُ طِيبَا بِالْوَلَدِ
Jis mums pasakė [Khusyaisy bin Ashram], [Abdurrazzaq], [Ats Tsauri] iš [Salih Al Hamdani] iš [Asy Sya'bi] iš [Abdu Khair] iš [Zaid bin Arqam]: „Ali radiallahu 'anhu susidūrė su trimis žmonėmis, kai jis buvo Jemene, jie seksualiai užpuolė moterį per vieną šventą laikotarpį.“ Tada Ali paklausė dviejų žmonių: „Ar pripažįstate, kad vaikas yra jūsų?“ Jie atsakė: „Ne.“ Kol Ali jų nepaklausė kartu, ir kiekvieną kartą, kai jis paklausė dviejų žmonių: „Ar atpažįstate jam vaiką?“ Jie atsakė: „Ne.“ Tada jis traukė burtus tarp jų ir pridėjo vaiką prie asmens, kuris traukė, ir įpareigojo jį sumokėti du trečdalius dijos savo dviem draugams. Zaid bin Arqam pasakė: „Tada tai buvo papasakota Pranašui (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir jis juokėsi, kol pasirodė jo krūminiai dantys.“ Mums [Ubaidullah bin Mu'adz] pasakojo, mums [mano tėvui] pasakojo, mums [Syu'bah] pasakojo iš [Salamah], [Ash Sya'bi] girdėjo iš [Al Khalil] arba iš Ibn Al Khalil sakant: [Ali] radiallahu 'anhu susidūrė su moters, pagimdžiusios tris žmones, problema... Kaip ir hadisuose, ir neminimas Jemenas, ir pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam žodžiai: „Paleiskite vaiką!“
Hadith
Imam Abu Dawud : 1934
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ صَالِحٍ حَدَّثَنَا عَنْبَسَةُ بْنُ خَالِدٍ حَدَّثَنِي يُونُسُ بْنُ يَزِيدَ قَالَ قَالَ مُحَمَّدُ بْنُ مُسْلِمِ بْنِ شِهَابٍ أَخْبَرَنِي عُرْوَةُ بْنُ الزُّبَيْرِ أَنَّ عَائِشَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَا زَوْجَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَخْبَرَتْهُأَنَّ النِّكَاحَ كَانَ فِي الْجَاهِلِيَّةِ عَلَى أَرْبَعَةِ أَنْحَاءٍ فَكَانَ مِنْهَا نِكَاحُ النَّاسِ الْيَوْمَ يَخْطُبُ الرَّجُلُ إِلَى الرَّجُلِ وَلِيَّتَهُ فَيُصْدِقُهَا ثُمَّ يَنْكِحُهَا وَنِكَاحٌ آخَرُ كَانَ الرَّجُلُ يَقُولُ لِامْرَأَتِهِ إِذَا طَهُرَتْ مِنْ طَمْثِهَا أَرْسِلِي إِلَى فُلَانٍ فَاسْتَبْضِعِي مِنْهُ وَيَعْتَزِلُهَا زَوْجُهَا وَلَا يَمَسُّهَا أَبَدًا حَتَّى يَتَبَيَّنَ حَمْلُهَا مِنْ ذَلِكَ الرَّجُلِ الَّذِي تَسْتَبْضِعُ مِنْهُ فَإِذَا تَبَيَّنَ حَمْلُهَا أَصَابَهَا زَوْجُهَا إِنْ أَحَبَّ وَإِنَّمَا يَفْعَلُ ذَلِكَ رَغْبَةً فِي نَجَابَةِ الْوَلَدِ فَكَانَ هَذَا النِّكَاحُ يُسَمَّى نِكَاحَ الِاسْتِبْضَاعِ وَنِكَاحٌ آخَرُ يَجْتَمِعُ الرَّهْطُ دُونَ الْعَشَرَةِ فَيَدْخُلُونَ عَلَى الْمَرْأَةِ كُلُّهُمْ يُصِيبُهَا فَإِذَا حَمَلَتْ وَوَضَعَتْ وَمَرَّ لَيَالٍ بَعْدَ أَنْ تَضَعَ حَمْلَهَا أَرْسَلَتْ إِلَيْهِمْ فَلَمْ يَسْتَطِعْ رَجُلٌ مِنْهُمْ أَنْ يَمْتَنِعَ حَتَّى يَجْتَمِعُوا عِنْدَهَا فَتَقُولُ لَهُمْ قَدْ عَرَفْتُمْ الَّذِي كَانَ مِنْ أَمْرِكُمْ وَقَدْ وَلَدْتُ وَهُوَ ابْنُكَ يَا فُلَانُ فَتُسَمِّي مَنْ أَحَبَّتْ مِنْهُمْ بِاسْمِهِ فَيَلْحَقُ بِهِ وَلَدُهَا وَنِكَاحٌ رَابِعٌ يَجْتَمِعُ النَّاسُ الْكَثِيرُ فَيَدْخُلُونَ عَلَى الْمَرْأَةِ لَا تَمْتَنِعُ مِمَّنْ جَاءَهَا وَهُنَّ الْبَغَايَا كُنَّ يَنْصِبْنَ عَلَى أَبْوَابِهِنَّ رَايَاتٍ يَكُنَّ عَلَمًا لِمَنْ أَرَادَهُنَّ دَخَلَ عَلَيْهِنَّ فَإِذَا حَمَلَتْ فَوَضَعَتْ حَمْلَهَا جُمِعُوا لَهَا وَدَعَوْا لَهُمْ الْقَافَةَ ثُمَّ أَلْحَقُوا وَلَدَهَا بِالَّذِي يَرَوْنَ فَالْتَاطَهُ وَدُعِيَ ابْنَهُ لَا يَمْتَنِعُ مِنْ ذَلِكَ فَلَمَّا بَعَثَ اللَّهُ مُحَمَّدًا صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ هَدَمَ نِكَاحَ أَهْلِ الْجَاهِلِيَّةِ كُلَّهُ إِلَّا نِكَاحَ أَهْلِ الْإِسْلَامِ الْيَوْمَ
Mums [Ahmad bin Salih], mums [Anbasah bin Khalid], man [Yunus bin Yazid] pasakė jis; [Muhammad bin Muslim bin Shihab] pasakė; man [Urwah bin Az Zubair] pranešė, kad [Aisyah], tebūnie Alachas ja patenkintas, pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) žmona. Ji jam pranešė, kad santuoka nežinojimo laikotarpiu buvo grindžiama keturiais tipais, tarp šių santuokų yra ir šių dienų žmonių santuokos, būtent vyras pasipirša kieno nors globėjai, tada duoda jai kraitį, tada vyras ją veda. Ir kita santuoka yra tokia, kai vyras sako savo žmonai: jei ji tyra po menstruacijų, eik pas tą ir ana ir permiegok su juo! Ir jos vyras ją paliko ir neturėjo su ja lytinių santykių amžinai, kol nepaaiškėjo, kad ji nėščia nuo vyro, kuris su ja permiego. Tada, kai paaiškėja, kad ji nėščia, jos vyras gali su ja lytiškai santykiauti, jei nori, ir jis tai daro, nes nori užtikrinti vaiko intelektą. Ši santuoka vadinama „istibdha“ santuoka. Kita santuoka – kai susirenka grupė, kurioje mažiau nei dešimt žmonių, ir sutinka moterį, ir visi jie lytiškai su ja lytiškai santykiauja. Kai moteris pastoja ir pagimdo, ir po gimdymo praeina kelios naktys, jis siunčia pas juos pasiuntinį, ir nė vienas iš jų negali atsisakyti, kol jie nesusirenka pas jį. Tada moteris jiems sako: „Jūs žinojote apie savo ankstesnius romanus, kol aš pagimdžiau, ir jis yra jūsų sūnus, o toks ir anas.“ Moteris įvardija iš jų tą asmenį, kuris jai patinka, ir vaikas seka paskui ją. O ketvirtoji santuoka – kai susirenka didelė grupė žmonių ir prieina prie moters, kuri neatsisako nė vieno, kuris pas ją ateina. Jos yra prostitutės ir virš savo durų kabindavo vėliavas kaip ženklą tiems, kurie jų geidžia ir su jomis susitinka. Tada, jei moteris nėščia ir pagimdė, jie surenkami ir atveda žmones, kurie yra pėdsakų žinovai, tada jie priskiria vaiką asmeniui, kurį mato, tada tas asmuo priima jį kaip savo vaiką ir vaikas vadinamas jo vaiku, tas asmuo negali jo atstumti. Tada, kai Alachas pasiuntė Muhammadą (sallallaahu 'alaihi wasallam), jis sunaikino visas „džahilijos“ santuokas, išskyrus musulmonų santuokas šiuo metu.
Hadith
Imam Abu Dawud : 1935
حَدَّثَنَا سَعِيدُ بْنُ مَنْصُورٍ وَمُسَدَّدٌ قَالَا حَدَّثَنَا سُفْيَانُ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ عُرْوَةَ عَنْ عَائِشَةَاخْتَصَمَ سَعْدُ بْنُ أَبِي وَقَّاصٍ وَعَبْدُ بْنُ زَمْعَةَ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي ابْنِ أَمَةِ زَمْعَةَ فَقَالَ سَعْدٌ أَوْصَانِي أَخِي عُتْبَةُ إِذَا قَدِمْتُ مَكَّةَ أَنْ أَنْظُرَ إِلَى ابْنِ أَمَةِ زَمْعَةَ فَأَقْبِضَهُ فَإِنَّهُ ابْنُهُ وَقَالَ عَبْدُ بْنُ زَمْعَةَ أَخِي ابْنُ أَمَةِ أَبِي وُلِدَ عَلَى فِرَاشِ أَبِي فَرَأَى رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ شَبَهًا بَيِّنًا بِعُتْبَةَ فَقَالَ الْوَلَدُ لِلْفِرَاشِ وَلِلْعَاهِرِ الْحَجَرُ وَاحْتَجِبِي عَنْهُ يَا سَوْدَةُ زَادَ مُسَدَّدٌ فِي حَدِيثِهِ وَقَالَ هُوَ أَخُوكَ يَا عَبْدُ
Mums [Sa'id bin Mansur] ir [Musaddad] buvo pasakyta; jie sakė, kad mums [Sufyan] pranešė iš [Az Zuhri] iš ['Urwah] iš [Aisyah]; Sa'd bin Abu Waqqash ir 'Abdu bin Zam'ah ginčijosi su Prophet al-Lailah (tebūnie jam Dievo malonė) dėl vergės Zamos vaiko. Sa'd pasakė: „Mano brolis 'Utbah davė man testamentą, kai atvykau į Meką pamatyti vergės Zamos vaiko, o tada jį pasiimti, nes jis buvo jo vaikas.“ Abdu bin Zam'ah pasakė: „Jis yra mano brolis, mano tėvo vergo sūnus ir gimė mano tėvo lovoje.“ Tada Prophet al-Lailah (tebūnie jam Dievo malonė) pamatė didelį panašumą į 'Utbah. Tada jis pasakė: „Vaikas seka lovos savininką, o tas, kuris svetimauja, nieko negauna.“ „O tu, atimk nuo jo hidžabą“, – pridūrė Musaddadas savo hadise; ir jis tarė: „Jis yra tavo brolis, o Abdu.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 1936
حَدَّثَنَا زُهَيْرُ بْنُ حَرْبٍ حَدَّثَنَا يَزِيدُ بْنُ هَارُونَ أَخْبَرَنَا حُسَيْنٌ الْمُعَلِّمُ عَنْ عَمْرِو بْنِ شُعَيْبٍ عَنْ أَبِيهِ عَنْ جَدِّهِ قَالَقَامَ رَجُلٌ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنَّ فُلَانًا ابْنِي عَاهَرْتُ بِأُمِّهِ فِي الْجَاهِلِيَّةِ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَا دَعْوَةَ فِي الْإِسْلَامِ ذَهَبَ أَمْرُ الْجَاهِلِيَّةِ الْوَلَدُ لِلْفِرَاشِ وَلِلْعَاهِرِ الْحَجَرُ
[Zuhair bin Harb] mums papasakojo, [Yazid bin Harun] mums papasakojo, [Husain Al Mu'allim] mums papasakojo iš ['Amr bin Shu'aib] iš [jo tėvo] iš [jo senelio], – tarė jis; vyras atsistojo ir tarė: „O Alacho Pasiuntiny, iš tiesų Tas ir anas yra mano sūnus. Aš lytiškai santykiavau su jo motina nežinojimo metu.“ Alacho Pasiuntinys (sallallahu 'alaihi wasallam) pasakė: „Islame nėra pripažinimo, nežinojimo reikalai išnyko, vaikas seka lovos savininką, o tas, kuris svetimauja, nieko negauna.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 1937
حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَعِيلَ حَدَّثَنَا مَهْدِيُّ بْنُ مَيْمُونٍ أَبُو يَحْيَى حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي يَعْقُوبَ عَنْ الْحَسَنِ بْنِ سَعْدٍ مَوْلَى الْحَسَنِ بْنِ عَلِيِّ بْنِ أَبِي طَالِبٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ عَنْ رَبَاحٍ قَالَزَوَّجَنِي أَهْلِي أَمَةً لَهُمْ رُومِيَّةً فَوَقَعْتُ عَلَيْهَا فَوَلَدَتْ غُلَامًا أَسْوَدَ مِثْلِي فَسَمَّيْتُهُ عَبْدَ اللَّهِ ثُمَّ وَقَعْتُ عَلَيْهَا فَوَلَدَتْ غُلَامًا أَسْوَدَ مِثْلِي فَسَمَّيْتُهُ عُبَيْدَ اللَّهِ ثُمَّ طَبِنَ لَهَا غُلَامٌ لِأَهْلِي رُومِيٌّ يُقَالُ لَهُ يُوحَنَّهْ فَرَاطَنَهَا بِلِسَانِهِ فَوَلَدَتْ غُلَامًا كَأَنَّهُ وَزَغَةٌ مِنْ الْوَزَغَاتِ فَقُلْتُ لَهَا مَا هَذَا فَقَالَتْ هَذَا لِيُوحَنَّهْ فَرَفَعْنَا إِلَى عُثْمَانَ أَحْسَبُهُ قَالَ مَهْدِيٌّ قَالَ فَسَأَلَهُمَا فَاعْتَرَفَا فَقَالَ لَهُمَا أَتَرْضَيَانِ أَنْ أَقْضِيَ بَيْنَكُمَا بِقَضَاءِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَضَى أَنَّ الْوَلَدَ لِلْفِرَاشِ وَأَحْسَبُهُ قَالَ فَجَلَدَهَا وَجَلَدَهُ وَكَانَا مَمْلُوكَيْنِ
Jis mums [Musa bin Isma'il], Mahdi bin Maimun Abu Yahya], Muhammad bin Abdullah bin Abu Ya'qub] pasakė, kad iš [Al Hasan bin Sa'd], buvusio Al Hasan bin Ali bin Abu Talibo vergo (tebūnie Alachas juo patenkintas), iš [Rabah], – sakė jis; mano šeima mane ištekino už romėnų vergės, tada aš įsikišau į jos reikalus, ir ji pagimdė juodaodį vaiką, panašų į mane, tada aš jį pavadinau Abdullah. Tada aš įsikišau į jos reikalus, ir ji pagimdė juodaodį vaiką, panašų į mane, ir aš jį pavadinau „Ubaidullah“. Tada jis patraukė mano šeimos romėnų vergo, vardu Ruhanah, dėmesį, ir jis kalbėjo su ja užsienio kalba. Tada ji pagimdė vaiką, spalvos kaip driežas, tada aš paklausiau: „Kas tai?“ Jis atsakė: „Tai Juhanos vaikas.“ Tada pasiskundžiau [Usmanui] – pagalvojau apie Mahdi – pasakė Rabah; tada jis paklausė jų abiejų, ir jie tai pripažino. Tada Usmanas pasakė: Ar jūs abu sutinkate, jei aš nuspręsiu tarp jūsų, vadovaudamasis Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) sprendimu? Iš tiesų, Rasulullah, shallallahu 'alaihi wasallam, nusprendė, kad vaikai seka lovos savininką. – Al-Hasanas tarė; tada jis nuplakė juos abu, ir jie tapo vergais.
Hadith
Imam Abu Dawud : 1938
حَدَّثَنَا مَحْمُودُ بْنُ خَالِدٍ السُّلَمِيُّ حَدَّثَنَا الْوَلِيدُ عَنْ أَبِي عَمْرٍو يَعْنِي الْأَوْزَاعِيَّ حَدَّثَنِي عَمْرُو بْنُ شُعَيْبٍ عَنْ أَبِيهِ عَنْ جَدِّهِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَمْرٍوأَنَّ امْرَأَةً قَالَتْ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنَّ ابْنِي هَذَا كَانَ بَطْنِي لَهُ وِعَاءً وَثَدْيِي لَهُ سِقَاءً وَحِجْرِي لَهُ حِوَاءً وَإِنَّ أَبَاهُ طَلَّقَنِي وَأَرَادَ أَنْ يَنْتَزِعَهُ مِنِّي فَقَالَ لَهَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنْتِ أَحَقُّ بِهِ مَا لَمْ تَنْكِحِي
[Mahmudas bin Khalidas As Sulami] mums papasakojo, [Al Walidas] mums papasakojo iš [Abu 'Amr Al Auza'i], [Amr bin Shu'aib] man papasakojo iš [savo tėvo] iš [savo senelio Abdullah bin 'Amr], kad viena moteris pasakė: „O Alacho Pasiuntiny, iš tiesų mano dukra, mano pilvas yra jos vieta, mano speneliai yra jos geriamoji vieta, o mano plaštaka yra jos namai, o jos tėvas ją išsiskyrė ir nori ją iš manęs atimti.“ Tada Alacho Pasiuntinys (shallallahu 'alaihi wasallam) jai tarė: „Tu turi daugiau teisių į ją, kol nesi ištekėjusi.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 1939
حَدَّثَنَا الْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ الْحُلْوَانِيُّ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ وَأَبُو عَاصِمٍ عَنْ ابْنِ جُرَيْجٍ أَخْبَرَنِي زِيَادٌ عَنْ هِلَالِ بْنِ أُسَامَةَ أَنَّ أَبَا مَيْمُونَةَ سَلْمَى مَوْلًى مِنْ أَهْلِ الْمَدِينَةِ رَجُلَ صِدْقٍ قَالَبَيْنَمَا أَنَا جَالِسٌ مَعَ أَبِي هُرَيْرَةَ جَاءَتْهُ امْرَأَةٌ فَارِسِيَّةٌ مَعَهَا ابْنٌ لَهَا فَادَّعَيَاهُ وَقَدْ طَلَّقَهَا زَوْجُهَا فَقَالَتْ يَا أَبَا هُرَيْرَةَ وَرَطَنَتْ لَهُ بِالْفَارِسِيَّةِ زَوْجِي يُرِيدُ أَنْ يَذْهَبَ بِابْنِي فَقَالَ أَبُو هُرَيْرَةَ اسْتَهِمَا عَلَيْهِ وَرَطَنَ لَهَا بِذَلِكَ فَجَاءَ زَوْجُهَا فَقَالَ مَنْ يُحَاقُّنِي فِي وَلَدِي فَقَالَ أَبُو هُرَيْرَةَ اللَّهُمَّ إِنِّي لَا أَقُولُ هَذَا إِلَّا أَنِّي سَمِعْتُ امْرَأَةً جَاءَتْ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَأَنَا قَاعِدٌ عِنْدَهُ فَقَالَتْ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنَّ زَوْجِي يُرِيدُ أَنْ يَذْهَبَ بِابْنِي وَقَدْ سَقَانِي مِنْ بِئْرِ أَبِي عِنَبَةَ وَقَدْ نَفَعَنِي فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ اسْتَهِمَا عَلَيْهِ فَقَالَ زَوْجُهَا مَنْ يُحَاقُّنِي فِي وَلَدِي فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ هَذَا أَبُوكَ وَهَذِهِ أُمُّكَ فَخُذْ بِيَدِ أَيِّهِمَا شِئْتَ فَأَخَذَ بِيَدِ أُمِّهِ فَانْطَلَقَتْ بِهِ
Mums [Al Hasanas bin Ali Al Hulwani], mums [Abdurrazzaqas] ir [Abu 'Ashim] iš [Juraij] mums [Ziyad] pasakė iš [Hilal bin Usamah], kad [Abu Maimunah], buvęs Medinos gyventojas, yra sąžiningas žmogus, – sakė jis; – kol aš sėdėjau su [Abu Hurairah], pas jį atėjo persė moteris, kuri atsivedė savo vaiką – abu pareiškė daugiau teisių į vaiką – ir jos vyras su ja buvo išsiskyręs. Moteris kalbėjo persų kalba: „O Abu Hurairah, mano vyras nori pasiimti mano vaiką.“ Tada Abu Hurairah, vartodamas užsienio kalbą, tarė jam: „Traukti burtus dėl vaiko.“ Tada jos vyras atėjo ir tarė: „Kas ginčijasi su manimi dėl mano vaiko?“ Tada Abu Hurairah tarė: „O Allah, aš to nesakiau kitaip, nei todėl, kad girdėjau moterį ateinant pas Alacho Pasiuntinį: „SAW“ (tebūnie jam ramybė ir ramybė), kai aš sėdėjau šalia jos. Tada ji tarė: O Rasulullah, šallallahu 'alaihi wasallam, iš tiesų mano vyras ruošėsi eiti su mano vaiku, tuo tarpu jis padėjo man atnešti vandens iš Abu 'Inabah šulinio ir davė man pašaukimo. Tada pranašas (sallallahu 'alaihi wasallam) tarė: „Užrakinkite vaiką!“ – tada jos vyras paklausė. – „Kas ginčysis su manimi dėl mano vaiko?“ Tada pranašas (sallallahu 'alaihi wasallam) tarė: „Tai tavo tėvas ir štai tavo motina, paimk už rankos tą, kurį nori!“ Tada jis paėmė savo motinos ranką, o moteris nuėjo jo paimti.
Hadith
Imam Abu Dawud : 1940
حَدَّثَنَا الْعَبَّاسُ بْنُ عَبْدِ الْعَظِيمِ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْمَلِكِ بْنُ عَمْرٍو حَدَّثَنَا عَبْدُ الْعَزِيزِ بْنُ مُحَمَّدٍ عَنْ يَزِيدَ بْنِ الْهَادِ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ إِبْرَاهِيمَ عَنْ نَافِعِ بْنِ عُجَيْرٍ عَنْ أَبِيهِ عَنْ عَلِيٍّ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ قَالَخَرَجَ زَيْدُ بْنُ حَارِثَةَ إِلَى مَكَّةَ فَقَدِمَ بِابْنَةِ حَمْزَةَ فَقَالَ جَعْفَرٌ أَنَا آخُذُهَا أَنَا أَحَقُّ بِهَا ابْنَةُ عَمِّي وَعِنْدِي خَالَتُهَا وَإِنَّمَا الْخَالَةُ أُمٌّ فَقَالَ عَلِيٌّ أَنَا أَحَقُّ بِهَا ابْنَةُ عَمِّي وَعِنْدِي ابْنَةُ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَهِيَ أَحَقُّ بِهَا فَقَالَ زَيْدٌ أَنَا أَحَقُّ بِهَا أَنَا خَرَجْتُ إِلَيْهَا وَسَافَرْتُ وَقَدِمْتُ بِهَا فَخَرَجَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَذَكَرَ حَدِيثًا قَالَ وَأَمَّا الْجَارِيَةُ فَأَقْضِي بِهَا لِجَعْفَرٍ تَكُونُ مَعَ خَالَتِهَا وَإِنَّمَا الْخَالَةُ أُمٌّحَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عِيسَى حَدَّثَنَا سُفْيَانُ عَنْ أَبِي فَرْوَةَ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ أَبِي لَيْلَى بِهَذَا الْخَبَرِ وَلَيْسَ بِتَمَامِهِ قَالَ وَقَضَى بِهَا لِجَعْفَرٍ وَقَالَ إِنَّ خَالَتَهَا عِنْدَهُ حَدَّثَنَا عَبَّادُ بْنُ مُوسَى أَنَّ إِسْمَعِيلَ بْنَ جَعْفَرٍ حَدَّثَهُمْ عَنْ إِسْرَائِيلَ عَنْ أَبِي إِسْحَقَ عَنْ هَانِئٍ وَهُبَيْرَةَ عَنْ عَلِيٍّ قَالَ لَمَّا خَرَجْنَا مِنْ مَكَّةَ تَبِعَتْنَا بِنْتُ حَمْزَةَ تُنَادِي يَا عَمُّ يَا عَمُّ فَتَنَاوَلَهَا عَلِيٌّ فَأَخَذَ بِيَدِهَا وَقَالَ دُونَكِ بِنْتَ عَمِّكِ فَحَمَلَتْهَا فَقَصَّ الْخَبَرَ قَالَ وَقَالَ جَعْفَرٌ ابْنَةُ عَمِّي وَخَالَتُهَا تَحْتِي فَقَضَى بِهَا النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِخَالَتِهَا وَقَالَ الْخَالَةُ بِمَنْزِلَةِ الْأُمِّ
Mums [Al Abbas bin Abdul 'Azhim], mums [Abdul Malik bin 'Amr], mums [Abdul Aziz bin Muhammad] pasakė iš [Yazid bin Al Had], iš [Muhammad bin Ibrahim], iš [Nafi' bin 'Ujair], iš [jo tėvo], iš [Ali] radiallahu 'anhu, – sakė jis; – Zaidas bin Haritha nuvyko į Meką ir atsivežė Hamzos dukterį, tada Ja'far tarė: „Aš ją pasiimsiu, turiu daugiau teisių į ją, ji yra mano dėdės vaikas, o jos teta – iš motinos pusės – yra mano žmona, iš tikrųjų teta iš motinos pusės yra tas pats, kas motina.“ Tada Ali tarė: „Aš turiu daugiau teisių į ją, ji yra mano dėdės vaikas, o pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) sūnus yra mano žmona, ir jis turi daugiau teisių į ją.“ Tada Zaidas tarė: „Aš turiu daugiau teisių į jį.“ Aš išėjau ir nuėjau pas jį, ir atėjau jo pasiimti. Tada pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) paminėjo hadisą, sakydamas: „Kalbant apie vaiką, aš nusprendžiau, kad Ja'far bus su savo teta, iš tikrųjų jo teta iš motinos pusės yra kaip motina.“ Jis mums [Muhammad bin Isa] pasakė, pasakė mums [Sufyan] iš [Abu Farwah] iš [Abdurrahman bin Abu Laila] su šiuo hadisu nėra tobulas. Jis pasakė; ir jis nusprendė, kad vaikas skirtas Ja'far, jis pasakė: „Iš tiesų jo teta iš motinos pusės yra jo žmona“. Jis mums [Abbad bin Musa] pasakė, kad [Isma'il bin Ja'far], jis jiems pasakė iš [Izraelio] iš [Abu Ishaq] iš [Hani`] ir [Hubairah] iš [Ali], sakė jis; mes išėjome iš Mekos, ir mus sekė Hamzos duktė, jis pašaukė: „O dėde, o dėde!“ Tada Ali paėmė jį ir paėmė už rankos. Jis tarė Fatimai: „Paimk savo dėdės sūnų!“ Tada Fatima jį nešė. Ali papasakojo šį hadisą, sakydamas: „Džafaras sakė: Jis yra mano dėdės sūnus, o jo teta iš motinos pusės yra mano žmona.“ Tada Pranašas (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) nusprendė, kad vaikas priklauso jo tetai iš motinos pusės, ir tarė: „Motina iš motinos pusės yra kaip motina.“
