Imam Abu Dawud : 1881
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ صَالِحٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ أَخْبَرَنَا ابْنُ جُرَيْجٍ أَخْبَرَنِي ابْنُ طَاوُسٍ عَنْ أَبِيهِأَنَّ أَبَا الصَّهْبَاءِ قَالَ لِابْنِ عَبَّاسٍ أَتَعْلَمُ أَنَّمَا كَانَتْ الثَّلَاثُ تُجْعَلُ وَاحِدَةً عَلَى عَهْدِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَأَبِي بَكْرٍ وَثَلَاثًا مِنْ إِمَارَةِ عُمَرَ قَالَ ابْنُ عَبَّاسٍ نَعَمْ
Mums [Ahmad bin Salih], mums [Abdurrazzaq], mums [Ibnu Juraij], man [Ibnu Thawus] pasakė, kad [jo tėvas] Abu Ash Shahba pasakė Ibn Abbasui: „Ar žinojote, kad trys skyrybos buvo laikomos vienomis Pranašo (SAW) ir Abu Bakro laikais, ir tris kartus Umaro valdymo metu?“ [Ibn Abbasas] pasakė: „Taip.“
Imam Abu Dawud : 1882
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ كَثِيرٍ أَخْبَرَنَا سُفْيَانُ حَدَّثَنِي يَحْيَى بْنُ سَعِيدٍ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ إِبْرَاهِيمَ التَّيْمِيِّ عَنْ عَلْقَمَةَ بْنِ وَقَّاصٍ اللَّيْثِيِّ قَالَ سَمِعْتُ عُمَرَ بْنَ الْخَطَّابِ يَقُولُقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنَّمَا الْأَعْمَالُ بِالنِّيَّاتِ وَإِنَّمَا لِكُلِّ امْرِئٍ مَا نَوَى فَمَنْ كَانَتْ هِجْرَتُهُ إِلَى اللَّهِ وَرَسُولِهِ فَهِجْرَتُهُ إِلَى اللَّهِ وَرَسُولِهِ وَمَنْ كَانَتْ هِجْرَتُهُ لِدُنْيَا يُصِيبُهَا أَوْ امْرَأَةٍ يَتَزَوَّجُهَا فَهِجْرَتُهُ إِلَى مَا هَاجَرَ إِلَيْهِ
Mums [Muhammadas bin Kathiras] pasakė, mums [Sufyanas] pasakė, man [Yahya bin Sa'idas] pasakė iš [Muhammado bin Ibrahimo At Taimi] iš ['Alqamah bin Waqqash Al Laitsi], – sakė jis; – Girdėjau [Umarą bin Al Khathabą] sakant; Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) sakė: „Iš tiesų, darbai priklauso nuo ketinimų, ir kiekvienas žmogus gaus tai, ko ketino. Kas emigravo pas Allahą ir Jo Pasiuntinį, tas jo emigravo pas Allahą ir Jo Pasiuntinį, o kas emigravo dėl pasaulio, kurį norėjo gauti, arba dėl moters, kurią norėjo vesti, tas jo emigravo pagal tai, ko jis ketino.“
Imam Abu Dawud : 1883
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ عَمْرِو بْنِ السَّرْحِ وَسُلَيْمَانُ بْنُ دَاوُدَ قَالَا أَخْبَرَنَا ابْنُ وَهْبٍ أَخْبَرَنِي يُونُسُ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ أَخْبَرَنِي عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ كَعْبِ بْنِ مَالِكٍ أَنَّ عَبْدَ اللَّهِ بْنَ كَعْبٍ وَكَانَ قَائِدَ كَعْبٍ مِنْ بَنِيهِ حِينَ عَمِيَ قَالَ سَمِعْتُ كَعْبَ بْنَ مَالِكٍفَسَاقَ قِصَّتَهُ فِي تَبُوكَ قَالَ حَتَّى إِذَا مَضَتْ أَرْبَعُونَ مِنْ الْخَمْسِينَ إِذَا رَسُولُ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَأْتِي فَقَالَ إِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَأْمُرُكَ أَنْ تَعْتَزِلَ امْرَأَتَكَ قَالَ فَقُلْتُ أُطَلِّقُهَا أَمْ مَاذَا أَفْعَلُ قَالَ لَا بَلْ اعْتَزِلْهَا فَلَا تَقْرَبَنَّهَا فَقُلْتُ لِامْرَأَتِي الْحَقِي بِأَهْلِكِ فَكُونِي عِنْدَهُمْ حَتَّى يَقْضِيَ اللَّهُ سُبْحَانَهُ فِي هَذَا الْأَمْرِ
Mums tai papasakojo [Ahmad bin 'Amr bin As Sarh], taip pat [Sulaiman bin Daud], sakė jie; pranešė mums [Ibnu Wahb], pranešė man [Yunus] iš [Ibn Shihab], pranešė man [Abdurrahman bin Abdullah bin Ka'bin bin Malik], kad [Abdullah bin Ka'bin], kuris buvo Ka'bino vedlys tarp jo vaikų, kai šis buvo aklas, sakė jis; aš girdėjau [Ka'b bin Malik]. Tada jis papasakojo savo istoriją, kai įvyko Tabuko karas, sakė jis; kol praėjus keturiasdešimčiai dienų iš penkiasdešimties dienų, staiga atėjo Alacho Pasiuntinys (SAW) ir tarė: „Iš tiesų, Rasulullah (SAW) įsakė tau laikytis atokiau nuo savo žmonos. Jis paklausė: „Ar turėčiau su juo skirtis, ar kaip?“ Pasiuntinys atsakė: „Ne, laikykis nuo jo atokiau ir nesiartink prie jo!“ Tada aš pasakiau savo žmonai: Grįžk pas savo šeimą ir pasilik su jais, kol Alachas priims sprendimą šiuo klausimu.
Imam Abu Dawud : 1884
حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ حَدَّثَنَا أَبُو عَوَانَةَ عَنْ الْأَعْمَشِ عَنْ أَبِي الضُّحَى عَنْ مَسْرُوقٍ عَنْ عَائِشَةَ قَالَتْخَيَّرَنَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَاخْتَرْنَاهُ فَلَمْ يَعُدَّ ذَلِكَ شَيْئًا
Jis mums pasakė [Musaddad], mums pasakė [Abu 'Awanah] nuo [Al A'masy] nuo [Abu Adh Dhuha] nuo [Masruq] nuo [Aisyah]: „Rasulullah shallahu 'alaihi wasallam davė man pasirinkimą, todėl aš pasirinkau jį, ir tai nebuvo laikoma skyrybomis.“
Imam Abu Dawud : 1885
حَدَّثَنَا الْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ بْنُ حَرْبٍ عَنْ حَمَّادِ بْنِ زَيْدٍ قَالَ قُلْتُ لِأَيُّوبَهَلْ تَعْلَمُ أَحَدًا قَالَ بِقَوْلِ الْحَسَنِ فِي أَمْرُكِ بِيَدِكِ قَالَ لَا إِلَّا شَيْئًا حَدَّثَنَاهُ قَتَادَةُ عَنْ كَثِيرٍ مَوْلَى ابْنِ سَمُرَةَ عَنْ أَبِي سَلَمَةَ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِنَحْوِهِقَالَ أَيُّوبُ فَقَدِمَ عَلَيْنَا كَثِيرٌ فَسَأَلْتُهُ فَقَالَ مَا حَدَّثْتُ بِهَذَا قَطُّ فَذَكَرْتُهُ لِقَتَادَةَ فَقَالَ بَلَى وَلَكِنَّهُ نَسِيَ حَدَّثَنَا مُسْلِمُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ حَدَّثَنَا هِشَامٌ عَنْ قَتَادَةَ عَنْ الْحَسَنِ فِي أَمْرُكِ بِيَدِكِ قَالَ ثَلَاثٌ
„Ar mums pasakė [Al Hasanas bin Ali], ar mums pasakė [Sulaimanas bin Harbas] iš [Hammado bin Zaido], – tarė jis? – Aš pasakiau [Ayyubui]: „Ar pažįstate ką nors, kas pritaria Al Hasano nuomonei apie posakį „Tavo reikalai tavo rankose“?“ Jobas atsakė: „Ne, išskyrus tai, ką mums pasakė [Katadah] iš [Katsiro], buvusio Ibn Samuros vergo, iš [Abu Salamos], iš [Abu Hurairos], iš pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) su tokiu hadisu.“ Jobas pasakė: „Tada Katsiras atėjo pas mus, ir aš jo paklausiau. Jis pasakė: „Aš visai to nesakau.“ Tada aš tai papasakojau Katatadah, o Katatadah tarė: „Teisingai, bet jis pamiršo.“ Mums [Musulmonas bin Ibrahimas], mums [Hisyamas] iš [Katadaho], iš [Al Hasano] pasakė apie žodžius „Jūsų reikalai yra jūsų rankose“; tai yra tris kartus didesnės skyrybos.
Imam Abu Dawud : 1886
حَدَّثَنَا ابْنُ السَّرْحِ وَإِبْرَاهِيمُ بْنُ خَالِدٍ الْكَلْبِيُّ أَبُو ثَوْرٍ فِي آخَرِينَ قَالُوا حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ إِدْرِيسَ الشَّافِعِيُّ حَدَّثَنِي عَمِّي مُحَمَّدُ بْنُ عَلِيِّ بْنِ شَافِعٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَلِيِّ بْنِ السَّائِبِ عَنْ نَافِعِ بْنِ عُجَيْرِ بْنِ عَبْدِ يَزِيدَ بْنِ رُكَانَةَأَنَّ رُكَانَةَ بْنَ عَبْدِ يَزِيدَ طَلَّقَ امْرَأَتَهُ سُهَيْمَةَ الْبَتَّةَ فَأَخْبَرَ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِذَلِكَ وَقَالَ وَاللَّهِ مَا أَرَدْتُ إِلَّا وَاحِدَةً فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَاللَّهِ مَا أَرَدْتَ إِلَّا وَاحِدَةً فَقَالَ رُكَانَةُ وَاللَّهِ مَا أَرَدْتُ إِلَّا وَاحِدَةً فَرَدَّهَا إِلَيْهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَطَلَّقَهَا الثَّانِيَةَ فِي زَمَانِ عُمَرَ وَالثَّالِثَةَ فِي زَمَانِ عُثْمَانَقَالَ أَبُو دَاوُد أَوَّلُهُ لَفْظُ إِبْرَاهِيمَ وَآخِرُهُ لَفْظُ ابْنِ السَّرْحِ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ يُونُسَ النَّسَائِيُّ أَنَّ عَبْدَ اللَّهِ بْنَ الزُّبَيْرِ حَدَّثَهُمْ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ إِدْرِيسَ حَدَّثَنِي عَمِّي مُحَمَّدُ بْنُ عَلِيٍّ عَنْ ابْنِ السَّائِبِ عَنْ نَافِعِ بْنِ عُجَيْرٍ عَنْ رُكَانَةَ بْنِ عَبْدِ يَزِيدَ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِهَذَا الْحَدِيثِ
Mums [Ibn As Sarh] ir [Ibrahimui bin Khalidui Al Kalbi Abu Tsaurui] bei kitiems buvo pasakyta; jie sakė; mums [Muhammadui bin Idrisui Asy Syafi'i], man [mano dėdei Muhammadui bin Ali bin Syafi'i] pasakė nuo [Abdullah bin Ali bin As Saibo] nuo [Nafi' bin 'Ujair bin Abdu Yazidū bin Rukanah], kad [Rukanah bin Abdu Yazid] visiškai išsiskyrė su savo žmona, būtent Suhaimah, tada jis pranešė apie tai Pranašui sallallaahu 'alaihi wasallam. Ir jis tarė: „Prisiekiu Alachu, neketinu to padaryti, išskyrus vieną kartą.“ Tada Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Prisiekiu Alachu, tu neketini to padaryti, išskyrus vieną kartą.“ Tada Rukana tarė: „Prisiekiu Alachu, neketinu to padaryti, išskyrus vieną kartą.“ Tada Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam grąžino jam savo žmoną. Tada jis su ja išsiskyrė antrą kartą Umaro laikais ir trečią kartą Usmano laikais. Abu Dawudas pasakė; pirmasis yra žodis „Ibrahim“, o kitas – žodis „Ibn As Sarh“. Mums [Muhammadas bin Junusas An Nasai] papasakojo, kad [Abdullah bin Az Zubair] jiems pasakė iš [Muhammado bin Idriso], man [mano dėdė Muhammadas bin Ali] pasakė iš [Ibn As Saibo], iš [Nafi' bin 'Ujair], iš [Rukanah bin Abdu Yazid] iš pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) su šiuo hadisu.
Imam Abu Dawud : 1887
حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ بْنُ دَاوُدَ الْعَتَكِيُّ حَدَّثَنَا جَرِيرُ بْنُ حَازِمٍ عَنْ الزُّبَيْرِ بْنِ سَعِيدٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَلِيِّ بْنِ يَزِيدَ بْنِ رُكَانَةَ عَنْ أَبِيهِ عَنْ جَدِّهِأَنَّهُ طَلَّقَ امْرَأَتَهُ الْبَتَّةَ فَأَتَى رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ مَا أَرَدْتَ قَالَ وَاحِدَةً قَالَ آللَّهِ قَالَ آللَّهِ قَالَ هُوَ عَلَى مَا أَرَدْتَقَالَ أَبُو دَاوُد وَهَذَا أَصَحُّ مِنْ حَدِيثِ ابْنِ جُرَيْجٍ أَنَّ رُكَانَةَ طَلَّقَ امْرَأَتَهُ ثَلَاثًا لِأَنَّهُمْ أَهْلُ بَيْتِهِ وَهُمْ أَعْلَمُ بِهِ وَحَدِيثُ ابْنِ جُرَيْجٍ رَوَاهُ عَنْ بَعْضِ بَنِي أَبِي رَافِعٍ عَنْ عِكْرِمَةَ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ
[Sulaimanas bin Daudas Al 'Ataki] mums pasakė, [Jarir bin Hazim] iš [Az Zubair bin Sa'id], iš [Abdullah bin Ali bin Yazid bin Rukanah], iš [savo tėvo], iš [savo senelio], kad jis visiškai išsiskyrė su savo žmona, tada atėjo Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir paklausė: „Ko norite?“ – paklausė jis; kai išsiskyrė. Jis paklausė: „Prisiekiu Alachu?“ Jis atsakė: „Vardan Alacho.“ Jis atsakė: „Tai bus pagal jūsų pageidavimus“. Abu Daudas sakė: „Šis hadisas yra autentiškesnis nei Ibn Juraij hadisas, kad Rukanah tris kartus išsiskyrė su savo žmona, nes jie gyveno jo namuose ir žinojo apie tai daugiau. Tuo tarpu jis papasakojo Ibn Juraij hadisą iš kai kurių žmonių iš Bani Abu Rafi' iš Ikrimos, iš Ibn Abbaso.
Imam Abu Dawud : 1888
حَدَّثَنَا مُسْلِمُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ حَدَّثَنَا هِشَامٌ عَنْ قَتَادَةَ عَنْ زُرَارَةَ بْنِ أَوْفَى عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ إِنَّ اللَّهَ تَجَاوَزَ لِأُمَّتِي عَمَّا لَمْ تَتَكَلَّمْ بِهِ أَوْ تَعْمَلْ بِهِ وَبِمَا حَدَّثَتْ بِهِ أَنْفُسَهَا
Mums pasakė [Musulmonas bin Ibrahimas], mums pasakė [Hisyamas] iš [Katadaho], iš [Zurah bin Aufos], iš [Abu Hurairah], iš Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) jis pasakė: „Iš tiesų, Alachas atleidžia mano žmonėms tai, ko jie nesakė ir ko jie nepadarė, taip pat ir tai, kas yra jų mintyse“.
Imam Abu Dawud : 1889
حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَعِيلَ حَدَّثَنَا حَمَّادٌ ح و حَدَّثَنَا أَبُو كَامِلٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْوَاحِدِ وَخَالِدٌ الطَّحَّانُ الْمَعْنَى كُلُّهُمْ عَنْ خَالِدٍ عَنْ أَبِي تَمِيمَةَ الْهُجَيْمِيِّأَنَّ رَجُلًا قَالَ لِامْرَأَتِهِ يَا أُخَيَّةُ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أُخْتُكَ هِيَ فَكَرِهَ ذَلِكَ وَنَهَى عَنْهُ
Mums [Musai bin Ismailui] buvo pasakyta, mums [Hammadui] buvo pasakyta, ir tai buvo papasakota kitu būdu: mums [Abu Kamilui] buvo pasakyta, mums [Abdul Wahidui] ir [Khalidui Ath Thahhanui] buvo pasakyta [Khalido] ir [Abu Tamimah Al Hujaimi], kad vyras tarė savo žmonai: „O mano mažoji sesuo!“ Tada pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) tarė: „Ar ji tavo sesuo?“ Jam tai nepatiko ir jis uždraudė tai daryti.
Imam Abu Dawud : 1890
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ الْبَزَّازُ حَدَّثَنَا أَبُو نُعَيْمٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ السَّلَامِ يَعْنِي ابْنَ حَرْبٍ عَنْ خَالِدٍ الْحَذَّاءِ عَنْ أَبِي تَمِيمَةَ عَنْ رَجُلٍ مِنْ قَوْمِهِأَنَّهُ سَمِعَ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ سَمِعَ رَجُلًا يَقُولُ لِامْرَأَتِهِ يَا أُخَيَّةُ فَنَهَاهُقَالَ أَبُو دَاوُد وَرَوَاهُ عَبْدُ الْعَزِيزِ بْنُ الْمُخْتَارِ عَنْ خَالِدٍ عَنْ أَبِي عُثْمَانَ عَنْ أَبِي تَمِيمَةَ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَرَوَاهُ شُعْبَةُ عَنْ خَالِدٍ عَنْ رَجُلٍ عَنْ أَبِي تَمِيمَةَ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ
Mums [Muhammadas bin Ibrahimas Al Bazzaras], mums [Abu Nu'aim], mums [Abdussalamas], būtent Ibn Harbas, iš [Khalido Al Hadzdzos`], iš [Abu Tamimos], iš [vyro iš savo tautos] pasakė, kad jis girdėjo Pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam; jis girdėjo vyrą sakant savo žmonai: „O, mano sesuo“. Tada jis tai uždraudė. Abu Daudas pasakė; ir šį hadisą perdavė [Abdul Aziz bin Al Mukhtar] iš [Khalido], iš [Abu Uthmano], iš [Abu Tamimos] iš Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam. Ir tai perdavė [Syu'bah] iš [Khalido], iš [kažko] iš [Abu Tamimos] iš Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam.
Imam Abu Dawud : 1891
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْمُثَنَّى حَدَّثَنَا عَبْدُ الْوَهَّابِ حَدَّثَنَا هِشَامٌ عَنْ مُحَمَّدٍ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنَّ إِبْرَاهِيمَ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَمْ يَكْذِبْ قَطُّ إِلَّا ثَلَاثًا ثِنْتَانِ فِي ذَاتِ اللَّهِ تَعَالَى قَوْلُهُ{ إِنِّي سَقِيمٌ }وَقَوْلُهُ{ بَلْ فَعَلَهُ كَبِيرُهُمْ هَذَا }وَبَيْنَمَا هُوَ يَسِيرُ فِي أَرْضِ جَبَّارٍ مِنْ الْجَبَابِرَةِ إِذْ نَزَلَ مَنْزِلًا فَأُتِيَ الْجَبَّارُ فَقِيلَ لَهُ إِنَّهُ نَزَلَ هَاهُنَا رَجُلٌ مَعَهُ امْرَأَةٌ هِيَ أَحْسَنُ النَّاسِ قَالَ فَأَرْسَلَ إِلَيْهِ فَسَأَلَهُ عَنْهَا فَقَالَ إِنَّهَا أُخْتِي فَلَمَّا رَجَعَ إِلَيْهَا قَالَ إِنَّ هَذَا سَأَلَنِي عَنْكِ فَأَنْبَأْتُهُ أَنَّكِ أُخْتِي وَإِنَّهُ لَيْسَ الْيَوْمَ مُسْلِمٌ غَيْرِي وَغَيْرُكِ وَإِنَّكِ أُخْتِي فِي كِتَابِ اللَّهِ فَلَا تُكَذِّبِينِي عِنْدَهُ وَسَاقَ الْحَدِيثَقَالَ أَبُو دَاوُد رَوَى هَذَا الْخَبَرَ شُعَيْبُ بْنُ أَبِي حَمْزَةَ عَنْ أَبِي الزِّنَادِ عَنْ الْأَعْرَجِ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ نَحْوَهُ
Mums [Muhammadui bin Al Mutsanna] buvo pasakyta, mums [Abdul Wahhabui] buvo pasakyta, mums [Hisyam] buvo pasakyta iš [Muhammado] iš [Abu Hurairah] iš Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam, kad Ibrahimas sallallaahu 'alaihi wasallam nemelavo, išskyrus tris dalykus, du dalykus apie Alacho esmę ta'ala, jo žodžius; „Iš tiesų, tu sergi“ ir jo žodžius; bet tas, kuris tai padarė, buvo didelis jų stabas, ir kai jis vaikščiojo po šalį, kurią valdė autoritarinis asmuo, kai sustojo vienoje vietoje, jį susidūrė autoritarinis valdovas ir tarė tam valdovui: „Iš tiesų, čia sustojo vyras su gražiausia moterimi.“ Jis pasakė: „Tada valdovas atsiuntė pas jį pasiuntinį ir paklausė apie moterį.“ Tada Ibrahimas pasakė: „Iš tikrųjų ji yra mano sesuo.“ Tada, kai Ibrahimas grįžo pas savo žmoną, jis pasakė: „Iš tikrųjų šie valdovai klausė manęs apie tave, tada aš jiems pasakiau, kad tu esi mano sesuo.“ „Iš tiesų, šiandien nėra kito musulmono, išskyrus mane ir tave, ir tu esi mano sesuo Alacho knygoje, todėl nemeluok man jo akivaizdoje!“ Tada Muhammadas bin Al-Mutsanna paminėjo šį hadisą. Abu Daudas pasakė: „Šią naujieną papasakojo [Syu'aib bin Abu Hamzah] iš [Abu Az Zinad], iš [Al A'raj], iš [Abu Hurairah] iš Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam that's like.“
Imam Abu Dawud : 1892
حَدَّثَنَا عُثْمَانُ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ وَمُحَمَّدُ بْنُ الْعَلَاءِ الْمَعْنَى قَالَا حَدَّثَنَا ابْنُ إِدْرِيسَ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ إِسْحَقَ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ عَمْرِو بْنِ عَطَاءٍ قَالَ ابْنُ الْعَلَاءِ ابْنِ عَلْقَمَةَ بْنِ عَيَّاشٍ عَنْ سُلَيْمَانَ بْنِ يَسَارٍ عَنْ سَلَمَةَ بْنِ صَخْرٍ قَالَ ابْنُ الْعَلَاءِ الْبَيَاضِيُّ قَالَكُنْتُ امْرَأً أُصِيبُ مِنْ النِّسَاءِ مَا لَا يُصِيبُ غَيْرِي فَلَمَّا دَخَلَ شَهْرُ رَمَضَانَ خِفْتُ أَنْ أُصِيبَ مِنْ امْرَأَتِي شَيْئًا يُتَابَعُ بِي حَتَّى أُصْبِحَ فَظَاهَرْتُ مِنْهَا حَتَّى يَنْسَلِخَ شَهْرُ رَمَضَانَ فَبَيْنَا هِيَ تَخْدُمُنِي ذَاتَ لَيْلَةٍ إِذْ تَكَشَّفَ لِي مِنْهَا شَيْءٌ فَلَمْ أَلْبَثْ أَنْ نَزَوْتُ عَلَيْهَا فَلَمَّا أَصْبَحْتُ خَرَجْتُ إِلَى قَوْمِي فَأَخْبَرْتُهُمْ الْخَبَرَ وَقُلْتُ امْشُوا مَعِي إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالُوا لَا وَاللَّهِ فَانْطَلَقْتُ إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَخْبَرْتُهُ فَقَالَ أَنْتَ بِذَاكَ يَا سَلَمَةُ قُلْتُ أَنَا بِذَاكَ يَا رَسُولَ اللَّهِ مَرَّتَيْنِ وَأَنَا صَابِرٌ لِأَمْرِ اللَّهِ فَاحْكُمْ فِيَّ مَا أَرَاكَ اللَّهُ قَالَ حَرِّرْ رَقَبَةً قُلْتُ وَالَّذِي بَعَثَكَ بِالْحَقِّ مَا أَمْلِكُ رَقَبَةً غَيْرَهَا وَضَرَبْتُ صَفْحَةَ رَقَبَتِي قَالَ فَصُمْ شَهْرَيْنِ مُتَتَابِعَيْنِ قَالَ وَهَلْ أَصَبْتُ الَّذِي أَصَبْتُ إِلَّا مِنْ الصِّيَامِ قَالَ فَأَطْعِمْ وَسْقًا مِنْ تَمْرٍ بَيْنَ سِتِّينَ مِسْكِينًا قُلْتُ وَالَّذِي بَعَثَكَ بِالْحَقِّ لَقَدْ بِتْنَا وَحْشَيْنِ مَا لَنَا طَعَامٌ قَالَ فَانْطَلِقْ إِلَى صَاحِبِ صَدَقَةِ بَنِي زُرَيْقٍ فَلْيَدْفَعْهَا إِلَيْكَ فَأَطْعِمْ سِتِّينَ مِسْكِينًا وَسْقًا مِنْ تَمْرٍ وَكُلْ أَنْتَ وَعِيَالُكَ بَقِيَّتَهَا فَرَجَعْتُ إِلَى قَوْمِي فَقُلْتُ وَجَدْتُ عِنْدَكُمْ الضِّيقَ وَسُوءَ الرَّأْيِ وَوَجَدْتُ عِنْدَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ السَّعَةَ وَحُسْنَ الرَّأْيِ وَقَدْ أَمَرَنِي أَوْ أَمَرَ لِي بِصَدَقَتِكُمْ زَادَ ابْنُ الْعَلَاءِ قَالَ ابْنُ إِدْرِيسَ بَيَاضَةُ بَطْنٌ مِنْ بَنِي زُرَيْقٍ
Jie pasakė mums [Uthmanui bin Abu Syaibahui] ir [Muhammadui bin Al 'Ala`]; pasakė mums [Ibn Idrisui] [Muhammadui bin Ishaqui] iš [Muhammadui bin 'Amr bin 'Atho`]. Ibn Al 'Ala` bin 'Alqamah bin 'Ayyasy pasakė; iš [Sulaimano bin Yasaro] iš [Salamah bin Shakhr], pasakė jis; Ibn Al 'Ala` Al Bayadhi pasakė: „Aš anksčiau dažnai mylėdavausi su savo žmona, kitaip nei kiti žmonės, kurie mylėdavosi su savo žmonomis. Kai prasidėjo Ramadano mėnuo, nerimavau dėl lytinių santykių su žmona, todėl tai tęsėsi iki ryto. Taigi aš rūpinausi savo žmona, kol baigėsi Ramadano mėnuo. Kai naktį jis man padėjo, jis staiga šiek tiek atmerkė akis, todėl netrukus aš su juo lytiškai santykiavau. Tada ryte išėjau pas savo žmones ir papasakojau jiems apie tai, ir pasakiau:“ Eik su manimi pas Alacho Pasiuntinį (tebūnie jam ramybė ir ramybė)! Tada jie pasakė: „Ne, prisiekiu Alachu, mes neisime su tavimi.“ Taigi nuėjau pas Allaho Pasiuntinį (tebūnie jam ramybė ir ramybė) ir papasakojau jam apie tai. Tada jis tarė: „O Salama, ar tu tai padarei?“ Aš sakau: „Aš tai padariau du kartus ir buvau kantrus Alacho sprendimui, todėl nuspręsk už mane, ką Alachas tau parodė.“ Jis tarė: „Išlaisvink vergus“. Aš sakau: „Prisiekiu Tuo, kuris tave atsiuntė su tiesa, neturiu kito vergo, išskyrus Jį.“ Jis tarė: „Pasninkaukite du mėnesius iš eilės!“ Tada aš pasakiau: „Man niekada nieko nenutiko, išskyrus tada, kai pasninkaudavau.“ Jis tarė: „Pamaitink vieną vasak datulę šešiasdešimčiai vargšų“. Tada aš pasakiau: „Prisiekiu Tuo, kuris tave atsiuntė su tiesa, mes praleidome naktį be maisto.“ Jis tarė: „Eik pas Sadaqos prižiūrėtoją Bani Zuraiq, tegul jis tau tai duoda ir pamaitink šešiasdešimt vargšų žmonių viena vasaq datule, o likusią dalį suvalgyk su savo šeima.“ Tada grįžau pas savo žmones ir pasakiau: „Radau pas jus ankštumą ir blogas nuomones, o pas Alacho Pasiuntinį (sallallaahu 'alaihi wasallam) radau erdvumą ir geras nuomones. Jis įsakė, kad man būtų duota tavo sadaqa.“ [Ibn Al 'Ala`] pridūrė; [Ibn Idris] Bayadhah tarė: „Bani Zuraiq klanas.“
Imam Abu Dawud : 1893
حَدَّثَنَا الْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ آدَمَ حَدَّثَنَا ابْنُ إِدْرِيسَ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ إِسْحَقَ عَنْ مَعْمَرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ حَنْظَلَةَ عَنْ يُوسُفَ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ سَلَامٍ عَنْ خُوَيْلَةَ بِنْتِ مَالِكِ بْنِ ثَعْلَبَةَ قَالَتْظَاهَرَ مِنِّي زَوْجِي أَوْسُ بْنُ الصَّامِتِ فَجِئْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَشْكُو إِلَيْهِ وَرَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُجَادِلُنِي فِيهِ وَيَقُولُ اتَّقِي اللَّهَ فَإِنَّهُ ابْنُ عَمِّكِ فَمَا بَرِحْتُ حَتَّى نَزَلَ الْقُرْآنُ{ قَدْ سَمِعَ اللَّهُ قَوْلَ الَّتِي تُجَادِلُكَ فِي زَوْجِهَا }إِلَى الْفَرْضِ فَقَالَ يُعْتِقُ رَقَبَةً قَالَتْ لَا يَجِدُ قَالَ فَيَصُومُ شَهْرَيْنِ مُتَتَابِعَيْنِ قَالَتْ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنَّهُ شَيْخٌ كَبِيرٌ مَا بِهِ مِنْ صِيَامٍ قَالَ فَلْيُطْعِمْ سِتِّينَ مِسْكِينًا قَالَتْ مَا عِنْدَهُ مِنْ شَيْءٍ يَتَصَدَّقُ بِهِ قَالَتْ فَأُتِيَ سَاعَتَئِذٍ بِعَرَقٍ مِنْ تَمْرٍ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ فَإِنِّي أُعِينُهُ بِعَرَقٍ آخَرَ قَالَ قَدْ أَحْسَنْتِ اذْهَبِي فَأَطْعِمِي بِهَا عَنْهُ سِتِّينَ مِسْكِينًا وَارْجِعِي إِلَى ابْنِ عَمِّكِقَالَ وَالْعَرَقُ سِتُّونَ صَاعًا قَالَ أَبُو دَاوُد فِي هَذَا إِنَّهَا كَفَّرَتْ عَنْهُ مِنْ غَيْرِ أَنْ تَسْتَأْمِرَهُ قَالَ أَبُو دَاوُد وَهَذَا أَخُو عُبَادَةَ بْنِ الصَّامِتِ حَدَّثَنَا الْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْعَزِيزِ بْنُ يَحْيَى أَبُو الْأَصْبَغِ الْحَرَّانِيُّ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ سَلَمَةَ عَنْ ابْنِ إِسْحَقَ بِهَذَا الْإِسْنَادِ نَحْوَهُ إِلَّا أَنَّهُ قَالَ وَالْعَرَقُ مِكْتَلٌ يَسَعُ ثَلَاثِينَ صَاعًا قَالَ أَبُو دَاوُد وَهَذَا أَصَحُّ مِنْ حَدِيثِ يَحْيَى بْنِ آدَمَ حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَعِيلَ حَدَّثَنَا أَبَانُ حَدَّثَنَا يَحْيَى عَنْ أَبِي سَلَمَةَ بْنِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ قَالَ يَعْنِي بِالْعَرَقِ زِنْبِيلًا يَأْخُذُ خَمْسَةَ عَشَرَ صَاعًا
Jis mums pasakė [Al Hasan bin Ali], mums pasakė [Yahya bin Adam], mums pasakė [Ibnu Idris] iš [Muhammad bin Ishaq], iš [Ma'mar bin Abdullah bin Hanzhalah], iš [Yusuf bin Abdullah bin Salam], iš [Khuwailah bint Malik bin Tsa'labah]: „Mano vyras, būtent Aus bin Ash Shamit, mane vedė, tada atėjau pas Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam ir pasiskundžiau jam, o Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam kalbėjosi su manimi apie tai, jis pasakė: „Bijok Alacho, jis tavo dėdės sūnus!“ Aš neišėjau, kol nenužengė Koranas: „Iš tiesų, Alachas išgirdo moters, kuri padavė tave į teismą dėl savo vyro ir pasiskundė šiuo reikalu Alachui, žodžius. Ir Alachas išgirdo jūsų abiejų klausimus ir atsakymus.“ Iš tiesų, Alachas yra Visagirdintis, Visamatantis iki pat Alacho reikalaujamų įsipareigojimų paminėjimo. Tada jis tarė: „Jis išlaisvino vergą“. Khuwailah tarė: „Jis to neturi.“ Jis tarė: „Jis pasninkavo du mėnesius iš eilės.“ Khuwailah tarė: „O Alacho Pasiuntiny, iš tiesų jis buvo senas žmogus, jis negalėjo pasninkauti.“ Jis tarė: „Tegul jis pamaitina šešis vargšus“. Khuwailah tarė: „Jis neturėjo nieko, kam galėtų duoti išmaldos.“ Khuwailah tarė: „Tuo metu jam buvo duota viena arako data. Sakau: o Alacho Pasiuntiny, aš jam padėsiu su kita araku.“ Jis tarė: „Tu padarei gera, eik ir pamaitink šešiasdešimt vargšų ir grįžk pas savo dėdės sūnų“. Ma'mar bin Abdullah bin Hanzhalah tarė: „Arakas yra šešiasdešimt ša“. Abu Daudas šiame hadite sakė: „Iš tikrųjų Khuwailah sumokėjo kafarą už savo vyrą neprašydama iš jo atlygio.“ Abu Daudas tarė: ir šis asmuo buvo Ubadah bin Ash Shamit brolis. Jis mums [Al Hasan bin Ali], jis mums [Abdul Aziz bin Yahya Abu Al Ashbagh Al Harrani], jis mums [Muhammad bin Salamah] pasakė iš [Ibn Ishaq] tokią sanadą, tik jis pasakė; ir „araq yra krepšys, kuriame telpa trisdešimt šašų“, – pasakė Abu Daudas; ir šis hadisas yra autentiškesnis nei Jahjos bin Adamo hadisas. Jis mums pasakė Musa bin Isma'il, jis mums pasakė Aban, jis mums pasakė Jahją iš Abu Salamah bin Abdurrahman, – sakė jis; ką reiškia „araq yra krepšys, kuriame telpa penkiolika šašų“.
Imam Abu Dawud : 1894
حَدَّثَنَا ابْنُ السَّرْحِ حَدَّثَنَا ابْنُ وَهْبٍ أَخْبَرَنِي ابْنُ لَهِيعَةَ وَعَمْرُو بْنُ الْحَارِثِ عَنْ بُكَيْرِ بْنِ الْأَشَجِّ عَنْ سُلَيْمَانَ بْنِ يَسَارٍ بِهَذَا الْخَبَرِقَالَ فَأُتِيَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِتَمْرٍ فَأَعْطَاهُ إِيَّاهُ وَهُوَ قَرِيبٌ مِنْ خَمْسَةِ عَشَرَ صَاعًا قَالَ تَصَدَّقْ بِهَذَا قَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ عَلَى أَفْقَرَ مِنِّي وَمِنْ أَهْلِي فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كُلْهُ أَنْتَ وَأَهْلُكَ
Mums [Ibnu As Sarh] pranešė, mums [Ibnu Wahb] pranešė, informavo mane [Ibnu Luhai'ah] ir ['Amr bin Al Harith] iš [Bukair bin Al Asyajj] iš [Sulaiman bin Yasar] apie šią naujieną. Jis pasakė: „Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam gavo datulių, ir jis jas jam davė, ir datulių buvo apie penkiolika ša.“ Jis pasakė: „Aduokite išmaldą su šiomis datulėmis“. Jis paklausė: „O Alacho Pasiuntiny, ar turėčiau duoti išmaldą žmonėms, kurie yra vargingesni už mane ir už mano šeimą?“ Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam pasakė: „Valgykite su savo šeima“.
Imam Abu Dawud : 1895
قَالَ أَبُو دَاوُد قَرَأْتُ عَلَى مُحَمَّدِ بْنِ وَزِيرٍ الْمِصْرِيِّ قُلْتُ لَهُ حَدَّثَكُمْ بِشْرُ بْنُ بَكْرٍ حَدَّثَنَا الْأَوْزَاعِيُّ حَدَّثَنَا عَطَاءٌ عَنْ أَوْسٍ أَخِي عُبَادَةَ بْنِ الصَّامِتِأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَعْطَاهُ خَمْسَةَ عَشَرَ صَاعًا مِنْ شَعِيرٍ إِطْعَامَ سِتِّينَ مِسْكِينًاقَالَ أَبُو دَاوُد وَعَطَاءٌ لَمْ يُدْرِكْ أَوْسًا وَهُوَ مِنْ أَهْلِ بَدْرٍ قَدِيمُ الْمَوْتِ وَالْحَدِيثُ مُرْسَلٌ وَإِنَّمَا رَوَوْهُ عَنْ الْأَوْزَاعِيِّ عَنْ عَطَاءٍ أَنَّ أَوْسًا
Abu Daudas pasakė: „Aš perskaičiau istoriją [Muhammadui bin Wazirui Al Mishri], pasakiau jam; [Bisyr bin Bakr] jums papasakojo, papasakojo mums [Al Auza'i], papasakojo mums [„Atho“] apie [Aus] brolį „Ubadah bin Ash Shamit“, kad pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) davė jam penkiolika šašų kviečių, kad pamaitintų šešiasdešimt vargšų.“ Abu Daudas pasakė: „Atha“ nesutiko Auso, kuris buvo tarp tų, kurie dalyvavo Badro kare ir buvo seniai mirę. Šis hadisas yra mursalo hadisas, jie jį papasakojo iš Al Auza'i, iš „Atho“, to Auso.
Imam Abu Dawud : 1896
حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَعِيلَ حَدَّثَنَا حَمَّادٌ عَنْ هِشَامِ بْنِ عُرْوَةَأَنَّ جَمِيلَةَ كَانَتْ تَحْتَ أَوْسِ بْنِ الصَّامِتِ وَكَانَ رَجُلًا بِهِ لَمَمٌ فَكَانَ إِذَا اشْتَدَّ لَمَمُهُ ظَاهَرَ مِنْ امْرَأَتِهِ فَأَنْزَلَ اللَّهُ تَعَالَى فِيهِ كَفَّارَةَ الظِّهَارِحَدَّثَنَا هَارُونُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْفَضْلِ حَدَّثَنَا حَمَّادُ بْنُ سَلَمَةَ عَنْ هِشَامِ بْنِ عُرْوَةَ عَنْ عُرْوَةَ عَنْ عَائِشَةَ مِثْلَهُ
Mums [Musai bin Ismailui], mums [Hammadui] buvo pasakyta iš [Hisyam bin 'Urwah], kad Džamila buvo Aus bin Ash Shamit žmona ir kad jis žavėjosi moterimis. Kai jo susižavėjimas buvo didelis, jis pažvelgė į savo žmoną, tada Alachas apreiškė jam eilutę apie kafarah zhihar. Tai mums pasakė [Harun bin Abdullah], tai mums pasakė [Muhammad bin Al Fadhl], tai mums pasakė [Hammad bin Salamah] iš [Hisham bin 'Urwah], iš ['Urwah], iš [Aisyah] taip.
Imam Abu Dawud : 1897
حَدَّثَنَا إِسْحَقُ بْنُ إِسْمَعِيلَ الطَّالَقَانِيُّ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ حَدَّثَنَا الْحَكَمُ بْنُ أَبَانَ عَنْ عِكْرِمَةَأَنَّ رَجُلًا ظَاهَرَ مِنْ امْرَأَتِهِ ثُمَّ وَاقَعَهَا قَبْلَ أَنَّ يُكَفِّرَ فَأَتَى النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَخْبَرَهُ فَقَالَ مَا حَمَلَكَ عَلَى مَا صَنَعْتَ قَالَ رَأَيْتُ بَيَاضَ سَاقِهَا فِي الْقَمَرِ قَالَ فَاعْتَزِلْهَا حَتَّى تُكَفِّرَ عَنْكَ
Mums [Ishaq bin Isma'il Ath Thalaqani], mums [Sufyan], mums [Al Hakam bin Aban] iš [Ikrimos] buvo pasakyta, kad vienas vyras vedė jo žmoną ir turėjo su ja lytinių santykių prieš sumokėdamas kafarą. Tada jis atėjo pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir pranešė jam apie tai. Tada jis paklausė: „Kas paskatino tave padaryti tai, ką padarei?“ Jis atsakė: „Mėnesienos šviesoje mačiau jos blauzdos baltumą.“ Jis tarė: „Laikykis nuo jo atokiau, kol sumokėsi kafarą“.
Imam Abu Dawud : 1898
حَدَّثَنَا الزَّعْفَرَانِيُّ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ بْنُ عُيَيْنَةَ عَنْ الْحَكَمِ بْنِ أَبَانَ عَنْ عِكْرِمَةَأَنَّ رَجُلًا ظَاهَرَ مِنْ امْرَأَتِهِ فَرَأَى بَرِيقَ سَاقِهَا فِي الْقَمَرِ فَوَقَعَ عَلَيْهَا فَأَتَى النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَمَرَهُ أَنْ يُكَفِّرَحَدَّثَنَا زِيَادُ بْنُ أَيُّوبَ حَدَّثَنَا إِسْمَعِيلُ حَدَّثَنَا الْحَكَمُ بْنُ أَبَانَ عَنْ عِكْرِمَةَ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ نَحْوَهُ وَلَمْ يَذْكُرْ السَّاقَ حَدَّثَنَا أَبُو كَامِلٍ أَنَّ عَبْدَ الْعَزِيزِ بْنَ الْمُخْتَارِ حَدَّثَهُمْ حَدَّثَنَا خَالِدٌ حَدَّثَنِي مُحَدِّثٌ عَنْ عِكْرِمَةَ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِنَحْوِ حَدِيثِ سُفْيَانَ قَالَ أَبُو دَاوُد و سَمِعْت مُحَمَّدَ بْنَ عِيسَى يُحَدِّثُ بِهِ حَدَّثَنَا الْمُعْتَمِرُ قَالَ سَمِعْتُ الْحَكَمَ بْنَ أَبَانَ يُحَدِّثُ بِهَذَا الْحَدِيثِ وَلَمْ يَذْكُرْ ابْنَ عَبَّاسٍ قَالَ عَنْ عِكْرِمَةَ قَالَ أَبُو دَاوُد كَتَبَ إِلَيَّ الْحُسَيْنُ بْنُ حُرَيْثٍ قَالَ أَخْبَرَنَا الْفَضْلُ بْنُ مُوسَى عَنْ مَعْمَرٍ عَنْ الْحَكَمِ بْنِ أَبَانَ عَنْ عِكْرِمَةَ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ بِمَعْنَاهُ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ
Mums [Az Za'farani] buvo pasakyta, [Sufyan bin 'Uyainah] iš [Al Hakam bin Aban] iš [Ikrimos] mums papasakojo, kad vyras paėmė menzhiharą savo žmonai, tada pamatė jos baltas veršeles mėnulio šviesoje, tada permiegojo su ja ir atėjo pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam). Tada jis liepė jam sumokėti kafarą. Mums [Ziyad bin Ayyub] pasakė mums [Isma'il], mums [Al Hakam bin Aban] pasakė mums [Ikrimah] iš [Ibn Abbas] iš Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) taip, ir jis neužsiminė apie veršelius. Mums [Abu Kamil] pasakė mums, kad [Abdul Aziz bin Al Mukhtar] jiems pasakė; [Khalidas] mums pasakė, [kažkas] man pasakė iš [Ikrimos] iš Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) su hadisu, panašiu į Sufiano hadisą. Abu Daudas pasakė: „Girdėjau [Muhammadą bin Isa] pasakojant apie tai.“ Mums papasakojęs [Al Mu'tamirą], jis pasakė: „Girdėjau [Al Hakamą bin Abaną], jis perpasakojo šį hadisą ir nepaminėjo Ibn Abbaso. Jis tai pasakė iš [Ikrimos]. Abu Daudas pasakė: „[Al Huseinas bin Huraitsas] parašė man laišką, jis pasakė; pranešė mums [Al Fadhlas bin Musa] iš [Ma'maro] iš [Al Hakamo bin Abano], iš [Ikrimos] iš [Ibn Abbaso] Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) prasme.“
Imam Abu Dawud : 1899
حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ بْنُ حَرْبٍ حَدَّثَنَا حَمَّادٌ عَنْ أَيُّوبَ عَنْ أَبِي قِلَابَةَ عَنْ أَبِي أَسْمَاءَ عَنْ ثَوْبَانَ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَيُّمَا امْرَأَةٍ سَأَلَتْ زَوْجَهَا طَلَاقًا فِي غَيْرِ مَا بَأْسٍ فَحَرَامٌ عَلَيْهَا رَائِحَةُ الْجَنَّةِ
Mums pasakė [Sulaimanas bin Harbas], mums pasakė [Hamadas] iš [Ayyubo], iš [Abu Qilabah], iš [Abu Asmos], iš [Tsaubano], – sakė jis; – Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam pasakė: „Bet kuri moteris, kuri prašo vyro skyrybų ne dėl jo kaltės, jai rojaus kvapas yra haram“.
Imam Abu Dawud : 1900
حَدَّثَنَا الْقَعْنَبِيُّ عَنْ مَالِكٍ عَنْ يَحْيَى بْنِ سَعِيدٍ عَنْ عَمْرَةَ بِنْتِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ سَعْدِ بْنِ زُرَارَةَ أَنَّهَا أَخْبَرَتْهُعَنْ حَبِيبَةَ بِنْتِ سَهْلٍ الْأَنْصَارِيَّةِ أَنَّهَا كَانَتْ تَحْتَ ثَابِتِ بْنِ قَيْسِ بْنِ شَمَّاسٍ وَأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ خَرَجَ إِلَى الصُّبْحِ فَوَجَدَ حَبِيبَةَ بِنْتَ سَهْلٍ عِنْدَ بَابِهِ فِي الْغَلَسِ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَنْ هَذِهِ فَقَالَتْ أَنَا حَبِيبَةُ بِنْتُ سَهْلٍ قَالَ مَا شَأْنُكِ قَالَتْ لَا أَنَا وَلَا ثَابِتُ بْنُ قَيْسٍ لِزَوْجِهَا فَلَمَّا جَاءَ ثَابِتُ بْنُ قَيْسٍ قَالَ لَهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ هَذِهِ حَبِيبَةُ بِنْتُ سَهْلٍ وَذَكَرَتْ مَا شَاءَ اللَّهُ أَنْ تَذْكُرَ وَقَالَتْ حَبِيبَةُ يَا رَسُولَ اللَّهِ كُلُّ مَا أَعْطَانِي عِنْدِي فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِثَابِتِ بْنِ قَيْسٍ خُذْ مِنْهَا فَأَخَذَ مِنْهَا وَجَلَسَتْ هِيَ فِي أَهْلِهَا
Mums [Al Qa'nabi] buvo pasakyta iš [Malik], iš [Yahya bin Sa'id], iš ['Amrah bint Abdurrahman bin Sa'd bin Zurarah], kad jis jam pranešė iš [Habibah bint Sahl Al Ansariyah], kad ji yra Thabit bin Qais bin Syahs žmona, ir Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wasallam) išėjo atlikti Rytinės maldos, tada jis rado Habibah bint Sahl priešais duris nakties tamsoje. Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam paklausė: „Kas tai?“ Habibah atsakė: „Aš esu Habibah bint Sahl.“ Jis paklausė: „Ko tau reikia?“ Jis atsakė: „Tarp manęs ir Thabit bin Qais nebėra jokių santykių.“ Kai atėjo Thabit bin Qais, jam tarė: „Tai Habiba bint Sahl, ir ji papasakojo, ką Alachas norėjo, kad būtų paminėta“. Umm Habibah tarė: „O Alacho Pasiuntiny, – aš pasiduodu – viskas, ką jis davė, yra man.“ Taigi Alacho Pasiuntinys tarė Thabit bin Qais: „Paimk tai iš jo.“ Tada jis paėmė. Ir Habibah atsisėdo pas savo šeimą.