Imam Abu Dawud : 4261
حَدَّثَنَا هَارُونُ بْنُ زَيْدِ بْنِ أَبِي الزَّرْقَاءِ حَدَّثَنَا أَبِي حَدَّثَنَا هِشَامُ بْنُ سَعْدٍ عَنْ أَبِي حَازِمٍ وَزَيْدِ بْنِ أَسْلَمَ أَنَّ أُمَّ الدَّرْدَاءِ قَالَتْ سَمِعْتُ أَبَا الدَّرْدَاءِ قَالَسَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ لَا يَكُونُ اللَّعَّانُونَ شُفَعَاءَ وَلَا شُهَدَاءَ
Mums [Harun bin Zaid bin Abu Az Zarqa] sakė, mums [Mano Tėvas] sakė, mums [Hisyam bin Sa'd] iš [Abu Hazimo] ir [Zaid bin Aslamo] pasakė, kad [Ummu Darda] sakė; Aš girdėjau [Abu Darda] sakant: „Aš girdėjau Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam sakant: 'Tie, kurie mėgsta keikti, negalės užtarti ar liudyti'“.
Imam Abu Dawud : 4262
حَدَّثَنَا مُسْلِمُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ حَدَّثَنَا أَبَانُ ح حَدَّثَنَا زَيْدُ بْنُ أَخْزَمَ الطَّائِيُّ حَدَّثَنَا بِشْرُ بْنُ عُمَرَ حَدَّثَنَا أَبَانُ بْنُ يَزِيدَ الْعَطَّارُ حَدَّثَنَا قَتَادَةُ عَنْ أَبِي الْعَالِيَةِ قَالَ زَيْدٌ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍأَنَّ رَجُلًا لَعَنَ الرِّيحَ وَقَالَ مُسْلِمٌ إِنَّ رَجُلًا نَازَعَتْهُ الرِّيحُ رِدَاءَهُ عَلَى عَهْدِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَلَعَنَهَا فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَا تَلْعَنْهَا فَإِنَّهَا مَأْمُورَةٌ وَإِنَّهُ مَنْ لَعَنَ شَيْئًا لَيْسَ لَهُ بِأَهْلٍ رَجَعَتْ اللَّعْنَةُ عَلَيْهِ
[Musulmonas bin Ibrahimas] mums pasakė, pasakė mums [Abanas]. – kitaip tariant – mums pasakė [Zaidas bin Akhzam Ath Tha`i], mums pasakė [Bisyr bin Umaras], mums pasakė [Abanas bin Yazidas Al 'Aththaras], mums pasakė [Qatadah] iš [Abul 'Aliyah]. [Zaidas] minėjo iš [Ibn Abbaso], kad buvo vyras, kuris keikė vėją. Musulmonas sakė: „Pranašo (SAW) laikais buvo vyras, kurio šaliką nupūtė vėjas, tada jis keikė vėją. Taigi pranašas (SAW) sakė: „Nekeikite jo, nes jam iš tiesų įsakyta. Iš tiesų, žmogus, kuris keikia ką nors, nors ir nenusipelnė prakeiksmo, prakeiksmas sugrįš pas jį patį“.
Imam Abu Dawud : 4263
حَدَّثَنَا ابْنُ مُعَاذٍ حَدَّثَنَا أَبِي حَدَّثَنَا سُفْيَانُ عَنْ حَبِيبٍ عَنْ عَطَاءٍ عَنْ عَائِشَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَا قَالَتْسُرِقَ لَهَا شَيْءٌ فَجَعَلَتْ تَدْعُو عَلَيْهِ فَقَالَ لَهَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَا تُسَبِّخِي عَنْهُ
[Ibn Mu'adz] mums pasakė, [mano tėvas] mums pasakė, [Sufyanui] iš [Habibo] iš [Athos] iš ['Aisyah radliallahu 'anha] pasakė, kad kartą jam kažkas buvo pavogta, tada jis meldėsi vagiui blogio. Taigi Alacho Pasiuntinys (SAW) jam tarė: „Nepalengvink jo nuodėmių“.
Imam Abu Dawud : 4264
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مَسْلَمَةَ عَنْ مَالِكٍ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَا تَبَاغَضُوا وَلَا تَحَاسَدُوا وَلَا تَدَابَرُوا وَكُونُوا عِبَادَ اللَّهِ إِخْوَانًا وَلَا يَحِلُّ لِمُسْلِمٍ أَنْ يَهْجُرَ أَخَاهُ فَوْقَ ثَلَاثِ لَيَالٍ
[Abdullah bin Maslamah] iš [Maliko] iš [Ibnu Shihab] iš [Anas bin Malik] mums papasakojo, kad pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) sakė: „Nebūkite pikti vienas ant kito, nelaikykite nekęstu vienas kito ir atsukite vienas kitam nugarą. Būkite broliški Alacho tarnai. Ir musulmonui nėra halal tylėti (nutildyti) savo brolį ilgiau nei tris naktis.“
Imam Abu Dawud : 4265
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مَسْلَمَةَ عَنْ مَالِكٍ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ عَنْ عَطَاءِ بْنِ يَزِيدَ اللَّيْثِيِّ عَنْ أَبِي أَيُّوبَ الْأَنْصَارِيِّأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَا يَحِلُّ لِمُسْلِمٍ أَنْ يَهْجُرَ أَخَاهُ فَوْقَ ثَلَاثَةِ أَيَّامٍ يَلْتَقِيَانِ فَيُعْرِضُ هَذَا وَيُعْرِضُ هَذَا وَخَيْرُهُمَا الَّذِي يَبْدَأُ بِالسَّلَامِ
[Abdullah bin Maslamah] iš [Maliko], iš [Ibnu Shihabo], iš [Atha bin Yazid Al Laitsi], iš [Abu Ayyubo Al Ansari] mums papasakojo, kad Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) sakė: „Musulmonui neleidžiama nutildyti savo brolio ilgiau nei tris dienas; kai jiedu susitinka, šis nusisuka, ir kitas taip pat nusisuka. Geriausias iš jų yra tas, kuris pradeda pasisveikinimą.“
Imam Abu Dawud : 4266
حَدَّثَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ عُمَرَ بْنِ مَيْسَرَةَ وَأَحْمَدُ بْنُ سَعِيدٍ السَّرْخَسِيُّ أَنَّ أَبَا عَامِرٍ أَخْبَرَهُم حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ هِلَالٍ قَالَ حَدَّثَنِي أَبِي عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَا يَحِلُّ لِمُؤْمِنٍ أَنْ يَهْجُرَ مُؤْمِنًا فَوْقَ ثَلَاثٍ فَإِنْ مَرَّتْ بِهِ ثَلَاثٌ فَلْيَلْقَهُ فَلْيُسَلِّمْ عَلَيْهِ فَإِنْ رَدَّ عَلَيْهِ السَّلَامَ فَقَدْ اشْتَرَكَا فِي الْأَجْرِ وَإِنْ لَمْ يَرُدَّ عَلَيْهِ فَقَدْ بَاءَ بِالْإِثْمِ زَادَ أَحْمَدُ وَخَرَجَ الْمُسَلِّمُ مِنْ الْهِجْرَةِ
Jis mums [Ubaidullah bin Umar bin Maisarah] ir [Ahmad bin Sa'id As Sarkhasi] pasakė, kad [Abu Amiras] juos informavo, sakė jis; jis mums [Muhammad bin Hilal] pasakė: „Man [mano tėvui] buvo pasakyta iš [Abu Hurairah], kad pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) sakė: „Tikinčiajam neleidžiama nutildyti savo bendratikio ilgiau nei tris dienas. Jei jis viršija šią ribą, tegul jis su juo susitinka ir pasisveikina, jei jis atsakys į pasisveikinimą, tada jis prisijungs prie atlygio, bet jei ne, tada jis grįš prie tylėjimo nuodėmės“. Ahmad pridūrė: „O žmogus, kuris pasisveikina, bus laisvas nuo tylėjimo nuodėmės“.
Imam Abu Dawud : 4267
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْمُثَنَّي حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ خَالِدِ ابْنِ عَثْمَةَ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ الْمُنِيبِ يَعْنِي الْمَدَنِيَّ قَالَ أَخْبَرَنِي هِشَامُ بْنُ عُرْوَةَ عَنْ عُرْوَةَ عَنْ عَائِشَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَاأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَا يَكُونُ لِمُسْلِمٍ أَنْ يَهْجُرَ مُسْلِمًا فَوْقَ ثَلَاثَةٍ فَإِذَا لَقِيَهُ سَلَّمَ عَلَيْهِ ثَلَاثَ مِرَارٍ كُلُّ ذَلِكَ لَا يَرُدُّ عَلَيْهِ فَقَدْ بَاءَ بِإِثْمِهِ
Mums [Muhammadas Ibnul Mutsanna] sakė, mums [Muhammadas bin Khalidas bin Atsmahas] sakė, mums [Abdullah Ibnul Munib] – tai yra Abdullah bin Munib Al Madani – sakė jis; man [Hisyam bin Urwah] pranešė iš [Urwah] iš ['Aisyah radliallahu 'anha], kad Alacho Pasiuntinys sallallaahu 'alaihi wasallam sakė: „Joks musulmonas neturėtų tylėti su savo bendratikiu ilgiau nei tris dienas. Susitikęs su juo, jis turėtų tris kartus pasisveikinti. Jei į kiekvieną pasisveikinimą jis neatsako, tada jis grįžta prie savo nuodėmės – tylėjimo nuodėmės“.
Imam Abu Dawud : 4268
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الصَّبَّاحِ الْبَزَّازُ حَدَّثَنَا يَزِيدُ بْنُ هَارُونَ أَخْبَرَنَا سُفْيَانُ الثَّوْرِيُّ عَنْ مَنْصُورٍ عَنْ أَبِي حَازِمٍ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَا يَحِلُّ لِمُسْلِمٍ أَنْ يَهْجُرَ أَخَاهُ فَوْقَ ثَلَاثٍ فَمَنْ هَجَرَ فَوْقَ ثَلَاثٍ فَمَاتَ دَخَلَ النَّارَ
Mums [Muhammad bin Ash Shabbah Al Bazzaz] sakė, mums [Yazid bin Harun] sakė, mums [Sufyan Ats Tsauri] iš [Mansuro], iš [Abu Hazimo], iš [Abu Hurairah] sakė: „Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam sakė: „Musulmonui neleidžiama nutildyti savo brolio ilgiau nei tris dienas, nes jei jis tyli ilgiau nei tris dienas, jis miršta, tada eina į pragarą“.
Imam Abu Dawud : 4269
حَدَّثَنَا ابْنُ السَّرْحِ حَدَّثَنَا ابْنُ وَهْبٍ عَنْ حَيْوَةَ عَنْ أَبِي عُثْمَانَ الْوَلِيدِ بْنِ أَبِي الْوَلِيدِ عَنْ عِمْرَانَ بْنِ أَبِي أَنَسٍ عَنْ أَبِي خِرَاشٍ السُّلَمِيِّأَنَّهُ سَمِعَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ مَنْ هَجَرَ أَخَاهُ سَنَةً فَهُوَ كَسَفْكِ دَمِهِ
[Ibnu As Sarh] mums pasakė, [Ibnu Wahb] iš [Haiwah], iš [Abu Uthman Al Walid bin Abu Al Walid], iš [Imran bin Abu Anas], iš [Abu Khirasy As Sulami] mums pasakė, kad kartą girdėjo Pranašą (sallallaahu 'alaihi wa sallam) sakant: „Kas nutildo savo brolį vieneriems metams, tas tas pats, kas pralieti jo kraują“.
Imam Abu Dawud : 4270
حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ حَدَّثَنَا أَبُو عَوَانَةَ عَنْ سُهَيْلِ بْنِ أَبِي صَالِحٍ عَنْ أَبِيهِ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ تُفْتَحُ أَبْوَابُ الْجَنَّةِ كُلَّ يَوْمِ اثْنَيْنِ وَخَمِيسٍ فَيُغْفَرُ فِي ذَلِكَ الْيَوْمَيْنِ لِكُلِّ عَبْدٍ لَا يُشْرِكُ بِاللَّهِ شَيْئًا إِلَّا مَنْ بَيْنَهُ وَبَيْنَ أَخِيهِ شَحْنَاءُ فَيُقَالُ أَنْظِرُوا هَذَيْنِ حَتَّى يَصْطَلِحَاقَالَ أَبُو دَاوُد النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ هَجَرَ بَعْضَ نِسَائِهِ أَرْبَعِينَ يَوْمًا وَابْنُ عُمَرَ هَجَرَ ابْنًا لَهُ إِلَى أَنْ مَاتَ قَالَ أَبُو دَاوُد إِذَا كَانَتْ الْهِجْرَةُ لِلَّهِ فَلَيْسَ مِنْ هَذَا بِشَيْءٍ وَإِنَّ عُمَرَ بْنَ عَبْدِ الْعَزِيزِ غَطَّى وَجْهَهُ عَنْ رَجُلٍ
[Musaddad] mums pasakė, [Abu Awanah] mums pasakė iš [Suhail bin Abu Salih], iš [jo tėvo], iš [Abu Hurairah], iš Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam, jis sakė: „Dangaus vartai atidaromi kiekvieną pirmadienį ir ketvirtadienį, tada abiem dienomis kiekvienam, kuris nepriskiria partnerių Alachui, bus atleista, išskyrus tą, kuris priešinasi savo broliui. Tada angelui bus pasakyta: „Palauk šių dviejų žmonių, kol jie susitaikys“. Abu Dawudas pasakė: „Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam kartą nutildė kai kurias savo žmonas keturiasdešimčiai dienų, Ibn Umaras taip pat nutildė savo sūnų, kol šis mirė“. Abu Dawudas pasakė: „Jei tyla yra dėl Alacho, tai šio hadiso grėsmė netaikoma. Umaras bin Abdul Azizas kartą užsidengė veidą nuo nutildyto žmogaus“.
Imam Abu Dawud : 4271
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مَسْلَمَةَ عَنْ مَالِكٍ عَنْ أَبِي الزِّنَادِ عَنْ الْأَعْرَجِ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ إِيَّاكُمْ وَالظَّنَّ فَإِنَّ الظَّنَّ أَكْذَبُ الْحَدِيثِ وَلَا تَحَسَّسُوا وَلَا تَجَسَّسُوا
Abdullah bin Maslamah papasakojo mums iš Maliko, Abu Az Zinado, Al A'rajo, Abu Hurairah, kad Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) sakė: „Venkite įtarimų, nes įtarimas yra blogiausi žodžiai. Neieškokite vienas kito trūkumų ir nešnipinėkite vienas kito.“
Imam Abu Dawud : 4272
حَدَّثَنَا الرَّبِيعُ بْنُ سُلَيْمَانَ الْمُؤَذِّنُ حَدَّثَنَا ابْنُ وَهْبٍ عَنْ سُلَيْمَانَ يَعْنِي ابْنَ بِلَالٍ عَنْ كَثِيرِ بْنِ زَيْدٍ عَنْ الْوَلِيدِ بْنِ رَبَاحٍ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَعَنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ الْمُؤْمِنُ مِرْآةُ الْمُؤْمِنِ وَالْمُؤْمِنُ أَخُو الْمُؤْمِنِ يَكُفُّ عَلَيْهِ ضَيْعَتَهُ وَيَحُوطُهُ مِنْ وَرَائِهِ
Mums [Ar Rabi' bin Sulaimanas Al Muadzdzin] pasakė, mums [Ibnu Wahb] pasakė iš [Sulaimano] – tai yra Sulaimanas bin Bilalas – iš [katsir bin Zaid], iš [Al Walid bin Rabah], iš [Abu Hurairah], iš Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam pasakė: „Tikintysis yra veidrodis kitiems tikintiesiems, o tikintisis yra brolis kitiems tikintiesiems; Jis padėjo jam, kai jis pralaimėjo – dalijosi jo sunkumais – ir rūpinosi juo – gynė jį – iš užnugario“.
Imam Abu Dawud : 4273
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْعَلَاءِ حَدَّثَنَا أَبُو مُعَاوِيَةَ عَنْ الْأَعْمَشِ عَنْ عَمْرِو بْنِ مُرَّةَ عَنْ سَالِمٍ عَنْ أُمِّ الدَّرْدَاءِ عَنْ أَبِي الدَّرْدَاءِ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَلَا أُخْبِرُكُمْ بِأَفْضَلَ مِنْ دَرَجَةِ الصِّيَامِ وَالصَّلَاةِ وَالصَّدَقَةِ قَالُوا بَلَى يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ إِصْلَاحُ ذَاتِ الْبَيْنِ وَفَسَادُ ذَاتِ الْبَيْنِ الْحَالِقَةُ
Mums [Muhammadas Ibnul 'Ala] pasakė, mums [Abu Mu'awiyah] pasakė iš [Al A'masy] iš [Amru bin Murrah] iš [Salim] iš [Ummu Darda] iš [Abu Darda] jis pasakė: „Rasulullah sallallaahu 'alaihi wa sallam“ pasakė: „Ar neprieštarautumėte, jei pasakyčiau jums kai ką, kas yra aukštesnio už pasninką, maldą ir išmaldą?“ Kompanionai atsakė: „Žinoma, o Alacho Pasiuntiny“. Jis tarė: „Sutaikykite žmones, kurie nesutaria. O žala žmonėms, kurie ginčijasi, yra nušluostymas – nušluostymas gerų darbų, kurie buvo atlikti“.
Imam Abu Dawud : 4274
حَدَّثَنَا نَصْرُ بْنُ عَلِيٍّ أَخْبَرَنَا سُفْيَانُ عَنْ الزُّهْرِيِّ ح و حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ حَدَّثَنَا إِسْمَعِيلُ ح و حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ مُحَمَّدِ بْنِ شَبُّوَيْهِ الْمَرْوَزِيُّ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْرَّزَّاقِ أَخْبَرَنَا مَعْمَرٌ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ حُمَيْدِ بْنِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ عَنْ أُمِّهِأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَمْ يَكْذِبْ مَنْ نَمَى بَيْنَ اثْنَيْنِ لِيُصْلِحَ وَقَالَ أَحْمَدُ بْنُ مُحَمَّدٍ وَمُسَدَّدٌ لَيْسَ بِالْكَاذِبِ مَنْ أَصْلَحَ بَيْنَ النَّاسِ فَقَالَ خَيْرًا أَوْ نَمَى خَيْرًا
[Nashr bin Ali] mums pasakė, pasakė [Sufyan] iš [Az Zuhri]. – kitoje eilutėje teigiama – [Musaddad] mums pasakė, pasakė [Isma'il]. – kitaip teigiama – [Ahmad bin Muhammad bin Syabbuwaih Al Marwazi] mums pasakė, pasakė [Abdurrazaq] mums pasakė, pasakė [Ma'mar] iš [Az Zuhri] iš [Humaid bin 'Abdurrahman] iš [jo motinos], kad pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) sakė: „Nemeluojama apie žmogų, kuris meluoja, kad sutaikytų du žmones“. Ahmad bin Muhammad ir Musaddad sakė: „Nesakoma meluoti, kai kas nors atitaiso dviejų žmonių klaidas, kai jis pasako ką nors gero arba perteikia kažkieno gerus žodžius“.
Imam Abu Dawud : 4275
حَدَّثَنَا الرَّبِيعُ بْنُ سُلَيْمَانَ الْجِيزِيُّ حَدَّثَنَا أَبُو الْأَسْوَدِ عَنْ نَافِعٍ يَعْنِي ابْنَ يَزِيدَ عَنْ ابْنِ الْهَادِي أَنَّ عَبْدَ الْوَهَّابِ بْنَ أَبِي بَكْرٍ حَدَّثَهُ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ عَنْ حُمَيْدِ بْنِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ عَنْ أُمِّهِ أُمِّ كُلْثُومٍ بِنْتِ عُقْبَةَ قَالَتْمَا سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُرَخِّصُ فِي شَيْءٍ مِنْ الْكَذِبِ إِلَّا فِي ثَلَاثٍ كَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ لَا أَعُدُّهُ كَاذِبًا الرَّجُلُ يُصْلِحُ بَيْنَ النَّاسِ يَقُولُ الْقَوْلَ وَلَا يُرِيدُ بِهِ إِلَّا الْإِصْلَاحَ وَالرَّجُلُ يَقُولُ فِي الْحَرْبِ وَالرَّجُلُ يُحَدِّثُ امْرَأَتَهُ وَالْمَرْأَةُ تُحَدِّثُ زَوْجَهَا
Mums [Ar Rabi' bin Sulaiman Al Jizi] pasakė, mums [Abul Aswad] iš [nafi'] – tai yra Nafi' bin Yazid – iš [Ibnul Hadi] pasakė, kad [Abdul Wahhab bin Abu Bakr] jam pasakė, iš [Ibnu Shihab] iš [Humaid bin 'Abdurrahman] iš jo motinos [Ummu Kulthum bint Uqbah] jis sakė: „Niekada negirdėjau, kad Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wasallam) atleidžia už melą, išskyrus tris vietas.“ Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam pasakė: „Aš nelaikau jo melagiu; žmogumi, kuris gerina santykius tarp žmonių. Jis pasakė žodį – melą –, bet jis to nenorėjo pasakyti kitaip, kaip tik norėdamas sudaryti taiką. Žmogus, kuris melavo kare. Ir vyras, kuris melavo savo žmonai, arba žmona, kuri melavo savo vyrui – dėl gerovės-“.
Imam Abu Dawud : 4276
حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ حَدَّثَنَا بِشْرٌ عَنْ خَالِدِ بْنِ ذَكْوَانَ عَنْ الرُّبَيِّعِ بِنْتِ مُعَوِّذِ ابْنِ عَفْرَاءَ قَالَتْجَاءَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَدَخَلَ عَلَيَّ صَبِيحَةَ بُنِيَ بِي فَجَلَسَ عَلَى فِرَاشِي كَمَجْلِسِكَ مِنِّي فَجَعَلَتْ جُوَيْرِيَاتٌ يَضْرِبْنَ بِدُفٍّ لَهُنَّ وَيَنْدُبْنَ مَنْ قُتِلَ مِنْ آبَائِي يَوْمَ بَدْرٍ إِلَى أَنْ قَالَتْ إِحْدَاهُنَّ وَفِينَا نَبِيٌّ يَعْلَمُ مَا فِي الْغَدِ فَقَالَ دَعِي هَذِهِ وَقُولِي الَّذِي كُنْتِ تَقُولِينَ
[Musaddad] mums pasakė, [Bisyr] mums pasakė iš [Khalid bin Dzakwan] iš [Ar Rubai' bint Mu'awwadz bin Afra]: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam atėjo manęs aplankyti ryte, kai gyveno tame pačiame name su manimi.“ Tada jis atsisėdo ant mano lovos, tarsi tu sėdėtum šalia manęs. Vergės tada mušė tamburinus, dainavo dainas, minėdamos mano tėvų, žuvusių Badro mūšyje, vardus, kol viena iš jų pasakė: „Tarp mūsų yra Pranašas, kuris žino, kas nutiks rytoj“. Jis taip pat pasakė: „Palikite tą paskutinį sakinį ir pasakykite, ką sakėte anksčiau“.
Imam Abu Dawud : 4277
حَدَّثَنَا الْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْرَّزَّاقِ أَخْبَرَنَا مَعْمَرٌ عَنْ ثَابِتٍ عَنْ أَنَسٍ قَالَلَمَّا قَدِمَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْمَدِينَةَ لَعِبَتْ الْحَبَشَةُ لَقُدُومِهِ فَرَحًا بِذَلِكَ لَعِبُوا بِحِرَابِهِمْ
Mums buvo pasakyta [Al Hasanas bin Ali], mums buvo pasakyta [Abdurrazaqas], mums [Ma'marui] buvo pasakyta [Thabitas], iš [Anaso] jis sakė: „Kai Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wa sallam) atvyko į Mediną, habsjos žmonės žaidė, nes buvo patenkinti jo atvykimu. Jie žaidė su savo karo ginklais“.
Imam Abu Dawud : 4278
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ عُبَيْدِ اللَّهِ الْغُدَانِيُّ حَدَّثَنَا الْوَلِيدُ بْنُ مُسْلِمٍ حَدَّثَنَا سَعِيدُ بْنُ عَبْدِ الْعَزِيزِ عَنْ سُلَيْمَانَ بْنِ مُوسَى عَنْ نَافِعٍ قَالَسَمِعَ ابْنُ عُمَرَ مِزْمَارًا قَالَ فَوَضَعَ إِصْبَعَيْهِ عَلَى أُذُنَيْهِ وَنَأَى عَنْ الطَّرِيقِ وَقَالَ لِي يَا نَافِعُ هَلْ تَسْمَعُ شَيْئًا قَالَ فَقُلْتُ لَا قَالَ فَرَفَعَ إِصْبَعَيْهِ مِنْ أُذُنَيْهِ وَقَالَ كُنْتُ مَعَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَسَمِعَ مِثْلَ هَذَا فَصَنَعَ مِثْلَ هَذَاقَالَ أَبُو عَلِيٍّ الْلُؤْلُؤِيُّ سَمِعْت أَبَا دَاوُد يَقُولُ هَذَا حَدِيثٌ مُنْكَرٌ حَدَّثَنَا مَحْمُودُ بْنُ خَالِدٍ حَدَّثَنَا أَبِي حَدَّثَنَا مُطْعِمُ بْنُ الْمِقْدَامِ قَالَ حَدَّثَنَا نَافِعٌ قَالَ كُنْتُ رِدْفَ ابْنِ عُمَرَ إِذْ مَرَّ بِرَاعٍ يَزْمُرُ فَذَكَرَ نَحْوَهُ قَالَ أَبُو دَاوُد أُدْخِلَ بَيْنَ مُطْعِمٍ وَنَافِعٍ سُلَيْمَانُ بْنُ مُوسَى حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ جَعْفَرٍ الرَّقِّيُّ قَالَ حَدَّثَنَا أَبُو الْمَلِيحِ عَنْ مَيْمُونٍ عَنْ نَافِعٍ قَالَ كُنَّا مَعَ ابْنِ عُمَرَ فَسَمِعَ صَوْتَ زَامِرٍ فَذَكَرَ نَحْوَهُ قَالَ أَبُو دَاوُد وَهَذَا أَنْكَرُهَا
[Ahmad bin Ubaidullah Al Ghudani] mums pasakė, [Al Walid bin Muslim] mums pasakė, [Sa'id bin Abdul Aziz] iš [Sulaiman bin Musa] iš [Nafi] sakė: „[Ibn Umar] išgirdo fleitos garsą, tada, tolyn nuo kelio, prisidėjo pirštus prie ausų. Tada jis manęs paklausė: „O Nafi“, ar girdėjai ką nors?“ Aš atsakiau: „Ne“. Nafi tęsė: „Tada Ibn Umar vėl pakėlė pirštus nuo abiejų ausų“, tada jis tarė: „Kartą buvau su pranašu (sallallaahu 'alaihi wasallam), tada jis išgirdo tokį garsą ir taip pat taip pasielgė“. Abu Ali Al Lu`lu`I pasakė: „Girdėjau Abu Dawudą sakant: „Šis hadisas yra aukščiausio laipsnio blogis.““ [Mahmudas bin Khalidas] mums pasakė, [mano tėvas] mums pasakė, [Muth'imas Ibnul Miqdamas] mums pasakė; [Nafis] mums pasakė: „Aš jojau iš paskos [Ibn Umaras], tai kai jis pravažiavo piemenį, kuris pūtė fleitą... tada jis paminėjo hadisą.“ Abu Dawudas pasakė: „Tarp Muth'imo ir Nafis įterpė vardą – Sulaimanas bin Musa.“ [Ahmadas bin Ibrahimas] mums pasakė, [Abdullah bin Ja'far Ar Raqqi] mums pasakė; [Abulas Malihas] iš [Maimuno] iš [Nafis] mums pasakė: „Aš buvau su [Ibn Umaru], tada jis išgirdo fleitos garsą... tada jis paminėjo kažką panašaus į tą hadisą.“ Abu Dawudas pasakė: „Ir tai yra pats neteisingiausias dalykas“.
Imam Abu Dawud : 4279
حَدَّثَنَا مُسْلِمُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ قَالَ حَدَّثَنَا سَلَّامُ بْنُ مِسْكِينٍ عَنْ شَيْخٍشَهِدَ أَبَا وَائِلٍ فِي وَلِيمَةٍ فَجَعَلُوا يَلْعَبُونَ يَتَلَعَّبُونَ يُغَنُّونَ فَحَلَّ أَبُو وَائِلٍ حَبْوَتَهُ وَقَالَ سَمِعْتْ عَبْدَ اللَّهِ يَقُولُ سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ الْغِنَاءُ يُنْبِتُ النِّفَاقَ فِي الْقَلْبِ
[Musulmonas bin Ibrahimas] mums pasakė; [Sallamas bin Miskinas] iš [šeicho] mums papasakojo, kad matė [Abu Wailą] per „walimah“ puotą. Žmonės grojo tamburinais ir dainavo dainas, tada Abu Wailas atsikėlė iš sėdėjimo ant sėdmenų, šlaunimis prispaustomis prie krūtinės, ir tarė: „Girdėjau [Abdullah] sakant: „Girdėjau Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam sakant: „Dainavimas augins džiaugsmą širdyje“.“
Imam Abu Dawud : 4280
حَدَّثَنَا هَارُونُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ وَمُحَمَّدُ بْنُ الْعَلَاءِ أَنَّ أَبَا أُسَامَةَ أَخْبَرَهُمْ عَنْ مُفَضَّلِ بْنِ يُونُسَ عَنْ الْأَوْزَاعِيِّ عَنْ أَبِي يَسَارٍ الْقُرَشِيِّ عَنْ أَبِي هَاشِمٍ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أُتِيَ بِمُخَنَّثٍ قَدْ خَضَّبَ يَدَيْهِ وَرِجْلَيْهِ بِالْحِنَّاءِ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَا بَالُ هَذَا فَقِيلَ يَا رَسُولَ اللَّهِ يَتَشَبَّهُ بِالنِّسَاءِ فَأَمَرَ بِهِ فَنُفِيَ إِلَى النَّقِيعِ فَقَالُوا يَا رَسُولَ اللَّهِ أَلَا نَقْتُلُهُ فَقَالَ إِنِّي نُهِيتُ عَنْ قَتْلِ الْمُصَلِّينَقَالَ أَبُو أُسَامَةَ وَالنَّقِيعُ نَاحِيَةٌ عَنْ الْمَدِينَةِ وَلَيْسَ بِالْبَقِيعِ
Mums [Harun bin Abdullah] ir [Muhammad Ibnul 'Ala] buvo papasakota, kad [Abu Usamah] pranešė jiems iš [Mufadhdhal bin Yunus], iš [Al Auza'i], iš [Abu Yasar Al Qurasyi], iš [Abu Hashim], iš [Abu Hurairah]: „Kartą pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam) atėjo transvestitas, kuris dažė savo nagus chna dažais. Taigi Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) paklausė: „Kas šiam žmogui negerai?“ Kompanionai atsakė: „O Alacho Pasiuntiny, šis žmogus panašus į moterį“. Tada jis įsakė nubausti tą žmogų, todėl jis buvo ištremtas į vietą, vadinamą Naqi. Kompanionai paklausė: „O Alacho Pasiuntiny, ar neturėtume jo tiesiog nužudyti?“ Jis atsakė: „Man draudžiama žudyti žmones, kurie meldžiasi“. Abu Usamah pasakė: „Naqi“ yra vieta Medinos miesto pakraštyje, o ne Baki.