Imam Abu Dawud : 4141
حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ حَدَّثَنَا يَحْيَى عَنْ سُفْيَانَ قَالَ حَدَّثَنِي عَبْدُ اللَّهِ بْنُ حَسَنٍ قَالَ حَدَّثَنِي عَمِّي إِبْرَاهِيمُ بْنُ مُحَمَّدِ بْنِ طَلْحَةَ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَمْرٍوعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ مَنْ أُرِيدَ مَالُهُ بِغَيْرِ حَقٍّ فَقَاتَلَ فَقُتِلَ فَهُوَ شَهِيدٌ
Jis pasakė mums giminaitį [Musaddad], jis pasakė mums giminaitį [Yahya] iš [Sufyan]; jis pasakė man [Abdullah bin Hasan]; jis pasakė savo dėdei [Ibrahimui bin Muhammadui bin Thalhahui] pasakiau [Abdullah bin Amru] iš pranašo (sallallaahu „alaihi wasallam“): „Kiekvienas, kuriam be teisių atimamas turtas, kovoja ir žūsta, yra kankinys“.
Imam Abu Dawud : 4142
حَدَّثَنَا هَارُونُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ حَدَّثَنَا أَبُو دَاوُدَ الطَّيَالِسِيُّ وَسُلَيْمَانُ بْنُ دَاوُدَ يَعْنِي أَبَا أَيُّوبَ الْهَاشِمِيَّ عَنْ إِبْرَاهِيمَ بْنِ سَعْدٍ عَنْ أَبِيهِ عَنْ أَبِي عُبَيْدَةَ بْنِ مُحَمَّدِ بْنِ عَمَّارِ بْنِ يَاسِرٍ عَنْ طَلْحَةَ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَوْفٍ عَنْ سَعِيدِ بْنِ زَيْدٍعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ مَنْ قُتِلَ دُونَ مَالِهِ فَهُوَ شَهِيدٌ وَمَنْ قُتِلَ دُونَ أَهْلِهِ أَوْ دُونَ دَمِهِ أَوْ دُونَ دِينِهِ فَهُوَ شَهِيدٌ
[Harunas bin Abdullah] mums pasakė, pasakė [Abu Dawudas Athas Thayalisi] ir [Sulaimanas bin Dawudas] – tai yra Sulaimanas Abu Ayyubas Al Hasyimi – iš [Ibrahimo bin Sa'do], iš [jo tėvo], iš [Abu Ubaidaho bin Muhammado bin Ammaro bin Jasiro], iš [Thalhaho bin Abdullah], iš [Sa'ido bin Zaido], iš pranašo (sallallaahu 'alaihi Wasallam) jis pasakė: „Kiekvienas, kuris nužudomas gindamas savo turtą, yra kankinys; kas nužudomas gindamas savo šeimą, yra kankinys, arba dėl to, kad gina savo kraują, arba dėl to, kad gina savo religiją, yra kankinys“.
Imam Abu Dawud : 4143
حَدَّثَنَا مَخْلَدُ بْنُ خَالِدٍ الشُّعَيْرِيُّ حَدَّثَنَا عُمَرُ بْنُ يُونُسَ حَدَّثَنَا عِكْرِمَةُ يَعْنِي ابْنَ عَمَّارٍ قَالَ حَدَّثَنِي إِسْحَقُ يَعْنِي ابْنَ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي طَلْحَةَ قَالَ قَالَ أَنَسٌكَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِنْ أَحْسَنِ النَّاسِ خُلُقًا فَأَرْسَلَنِي يَوْمًا لِحَاجَةٍ فَقُلْتُ وَاللَّهِ لَا أَذْهَبُ وَفِي نَفْسِي أَنْ أَذْهَبَ لِمَا أَمَرَنِي بِهِ نَبِيُّ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ فَخَرَجْتُ حَتَّى أَمُرَّ عَلَى صِبْيَانٍ وَهُمْ يَلْعَبُونَ فِي السُّوقِ فَإِذَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَابِضٌ بِقَفَايَ مِنْ وَرَائِي فَنَظَرْتُ إِلَيْهِ وَهُوَ يَضْحَكُ فَقَالَ يَا أُنَيْسُ اذْهَبْ حَيْثُ أَمَرْتُكَ قُلْتُ نَعَمْ أَنَا أَذْهَبُ يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ أَنَسٌ وَاللَّهِ لَقَدْ خَدَمْتُهُ سَبْعَ سِنِينَ أَوْ تِسْعَ سِنِينَ مَا عَلِمْتُ قَالَ لِشَيْءٍ صَنَعْتُ لِمَ فَعَلْتَ كَذَا وَكَذَا وَلَا لِشَيْءٍ تَرَكْتُ هَلَّا فَعَلْتَ كَذَا وَكَذَا
Mums [Makhladas bin Khalidas Asy Syu'airi] pasakė, mums [Umaras bin Junusas] pasakė, mums pasakė [Ikrimah] – tai reiškia Ikrimah bin Ammar – jis pasakė; man [Ishaqas] – tai reiškia Ishaqas bin Abdullah bin Abu Talhah – jis pasakė; [Anasas] pasakė: „Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam ramybė ir ramybė) buvo žmogus su geriausia morale. Vieną dieną jis pasiuntė mane su pavedimu. Tada aš pasakiau: „Prisiekiu Alachu, aš neisiu“. Nors širdyje norėjau vykdyti Pranašo (tebūnie jam ramybė ir ramybė) įsakymus. Tada ėjau, kol praėjau vaikus, kurie žaidė turguje, bet staiga Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) juokdamasis griebė mane už apykaklės iš užpakalio. Jis tarė: „O mažasis Anasai, eik, kaip anksčiau įsakiau“. Aš atsakiau: „Taip, o Alacho Pasiuntiny. Aš eisiu“. Anas pasakė: „Alachu prisiekiu, aš jam padėjau septynerius ar devynerius metus. Bet niekada nesutikau jo komentuojant mano veiksmus: „Kodėl tu darai tai ir štai ką?“ Arba ką nors, ką palikau: „Kodėl tu nedarai to ir ano!“.
Imam Abu Dawud : 4144
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مَسْلَمَةَ حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ يَعْنِي ابْنَ الْمُغِيرَةِ عَنْ ثَابِتٍ عَنْ أَنَسٍ قَالَخَدَمْتُ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَشْرَ سِنِينَ بِالْمَدِينَةِ وَأَنَا غُلَامٌ لَيْسَ كُلُّ أَمْرِي كَمَا يَشْتَهِي صَاحِبِي أَنْ أَكُونَ عَلَيْهِ مَا قَالَ لِي فِيهَا أُفٍّ قَطُّ وَمَا قَالَ لِي لِمَ فَعَلْتَ هَذَا أَوْ أَلَّا فَعَلْتَ هَذَا
[Abdullah bin Maslamah] mums pasakė, [Sulaimanas] – tai yra Sulaimanas bin Mughirah – iš [Tsabit] iš [Anas] pasakė: „Dešimt metų padėjau Pranašui sallallaahu 'alaihi wasallam Medinoje. Esu tik vaikas, ne visos mano teikiamos paslaugos atitinka mano draugo – Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam – širdį.“ Bet jis niekada man nepasakė „Ei...!“. Jis taip pat niekada nesakė: „Kodėl tu tai darai!“ arba „Kodėl tu to nedarai šitaip!“.
Imam Abu Dawud : 4145
حَدَّثَنَا هَارُونُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ حَدَّثَنَا أَبُو عَامِرٍ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ هِلَالٍ أَنَّهُ سَمِعَ أَبَاهُ يُحَدِّثُ قَالَ قَالَ أَبُو هُرَيْرَةَ وَهُوَ يُحَدِّثُنَاكَانَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَجْلِسُ مَعَنَا فِي الْمَجْلِسِ يُحَدِّثُنَا فَإِذَا قَامَ قُمْنَا قِيَامًا حَتَّى نَرَاهُ قَدْ دَخَلَ بَعْضَ بُيُوتِ أَزْوَاجِهِ فَحَدَّثَنَا يَوْمًا فَقُمْنَا حِينَ قَامَ فَنَظَرْنَا إِلَى أَعْرَابِيٍّ قَدْ أَدْرَكَهُ فَجَبَذَهُ بِرِدَائِهِ فَحَمَّرَ رَقَبَتَهُ قَالَ أَبُو هُرَيْرَةَ وَكَانَ رِدَاءً خَشِنًا فَالْتَفَتَ فَقَالَ لَهُ الْأَعْرَابِيُّ احْمِلْ لِي عَلَى بَعِيرَيَّ هَذَيْنِ فَإِنَّكَ لَا تَحْمِلُ لِي مِنْ مَالِكَ وَلَا مِنْ مَالِ أَبِيكَ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَا وَأَسْتَغْفِرُ اللَّهَ لَا وَأَسْتَغْفِرُ اللَّهَ لَا وَأَسْتَغْفِرُ اللَّهَ لَا أَحْمِلُ لَكَ حَتَّى تُقِيدَنِي مِنْ جَبْذَتِكَ الَّتِي جَبَذْتَنِي فَكُلُّ ذَلِكَ يَقُولُ لَهُ الْأَعْرَابِيُّ وَاللَّهِ لَا أُقِيدُكَهَا فَذَكَرَ الْحَدِيثَ قَالَ ثُمَّ دَعَا رَجُلًا فَقَالَ لَهُ احْمِلْ لَهُ عَلَى بَعِيرَيْهِ هَذَيْنِ عَلَى بَعِيرٍ شَعِيرًا وَعَلَى الْآخَرِ تَمْرًا ثُمَّ الْتَفَتَ إِلَيْنَا فَقَالَ انْصَرِفُوا عَلَى بَرَكَةِ اللَّهِ تَعَالَى
[Harunas bin Abdullah] mums pasakė, [Abu Amiras] mums pasakė, [Muhammadas bin Hilalas] mums pasakė, kad girdėjo [savo tėvą] sakant, sakė jis; [Abu Hurairah] pasakojo, jis sakė: „Alacho Pasiuntinys (SAW) sėdėjo su mumis ir skaitė hadisą. Kai jis atsistojo, mes taip pat atsistojome, kol pamatėme jį įeinantį į vienos iš savo žmonų namus. Tada jis perskaitė mums hadisą kitą dieną. Tada mes atsistojome, kai jis atsistojo, tada pažvelgėme į beduiną arabą, kuris ėjo pro jį. Beduinas tampė savo skarą, kol jo kaklas paraudo. [Abu Hurairah] pasakė: „Pranašo skara buvo pagaminta iš šiurkščios medžiagos.“ Tada jis atsisuko. Beduinas tarė: „Duokite man maisto – krūvius – ant mano dviejų kupranugarių. Taigi iš tikrųjų jūs negalėsite aprūpinti manęs maisto nei iš savo, nei iš savo tėvo turto.“ Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tada tarė: „Ne. Ir aš prašau Alacho atleidimo, ne. Ir aš prašau Alacho atleidimo, ne. Ir aš prašau Alacho atleidimo. Aš jums neduosiu, kol neduosite man teisės į kišas dėl jūsų potraukio man.“ Ir kiekvieną kartą beduinas arabas sakydavo: „Prisiekiu Alachu, aš jums neduosiu teisės į kišą už tai.“ Tada pasakotojas pamini visą hadisą. Abu Hurairah pasakė: „Tada Alacho Pasiuntinys pasišaukė vyrą ir tarė jam: „Duokite jam maisto atsargų ant šių dviejų kupranugarių, duokite kviečių vienam kupranugariui ir datulių kitam kupranugariui.“ Po to jis atsisuko į mus ir tarė: „Eikite su Alacho Ta'ala palaiminimu“.
Imam Abu Dawud : 4146
حَدَّثَنَا النُّفَيْلِيُّ حَدَّثَنَا زُهَيْرٌ حَدَّثَنَا قَابُوسُ بْنُ أَبِي ظَبْيَانَ أَنَّ أَبَاهُ حَدَّثَهُ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ عَبَّاسٍأَنَّ نَبِيَّ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ إِنَّ الْهَدْيَ الصَّالِحَ وَالسَّمْتَ الصَّالِحَ وَالِاقْتِصَادَ جُزْءٌ مِنْ خَمْسَةٍ وَعِشْرِينَ جُزْءًا مِنْ النُّبُوَّةِ
Mums [An Nufaili] sakė, mums [Zuhair] sakė, mums [Qabus bin Abu Zhabyan] sakė, kad [jo tėvas] jam pasakė, jis sakė; mums [Abdullah bin Abbas] sakė, kad pranašas Allah (sallallaahu 'alaihi wa sallam) sakė: „Iš tiesų, geras vadovavimas, geri sprendimai – religijoje – ir paprastumas yra viena iš dvidešimt penkių pranašystės ženklų“.
Imam Abu Dawud : 4147
حَدَّثَنَا ابْنُ السَّرْحِ حَدَّثَنَا ابْنُ وَهْبٍ عَنْ سَعِيدٍ يَعْنِي ابْنَ أَبِي أَيُّوبَ عَنْ أَبِي مَرْحُومٍ عَنْ سَهْلِ بْنِ مُعَاذٍ عَنْ أَبِيهِأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ مَنْ كَظَمَ غَيْظًا وَهُوَ قَادِرٌ عَلَى أَنْ يُنْفِذَهُ دَعَاهُ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ عَلَى رُءُوسِ الْخَلَائِقِ يَوْمَ الْقِيَامَةِ حَتَّى يُخَيِّرَهُ اللَّهُ مِنْ الْحُورِ الْعِينِ مَا شَاءَقَالَ أَبُو دَاوُد اسْمُ أَبِي مَرْحُومٍ عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ مَيْمُونٍ حَدَّثَنَا عُقْبَةُ بْنُ مُكْرَمٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّحْمَنِ يَعْنِي ابْنَ مَهْدِيٍّ عَنْ بِشْرٍ يَعْنِي ابْنَ مَنْصُورٍ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ عَجْلَانَ عَنْ سُوَيْدِ بْنِ وَهْبٍ عَنْ رَجُلٍ مِنْ أَبْنَاءِ أَصْحَابِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَنْ أَبِيهِ قَالَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ نَحْوَهُ قَالَ مَلَأَهُ اللَّهُ أَمْنًا وَإِيمَانًا لَمْ يَذْكُرْ قِصَّةَ دَعَاهُ اللَّهُ زَادَ وَمَنْ تَرَكَ لُبْسَ ثَوْبِ جَمَالٍ وَهُوَ يَقْدِرُ عَلَيْهِ قَالَ بِشْرٌ أَحْسِبُهُ قَالَ تَوَاضُعًا كَسَاهُ اللَّهُ حُلَّةَ الْكَرَامَةِ وَمَنْ زَوَّجَ لِلَّهِ تَعَالَى تَوَّجَهُ اللَّهُ تَاجَ الْمُلْكِ
Mums [Ibn As Sarh] pasakė, mums [Ibnu Wahb] pasakė [Sa'id] – tai yra Said bin Abu Ayyub – iš [Abu Marhumo], iš [Sahl bin Mu'adz], iš [jo tėvo], kad Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam sakė: „Kas sulaiko pyktį, net jei ir gali jį išreikšti, tą Prisikėlimo dieną Alachas pašauks tarp žmonių, kol Alachas lieps jam pasirinkti angelą, kurį jis nori“. Abu Dawudas pasakė: „Abu Marhumo vardas yra Abdurrahman bin Maimun“. Mums [Uqbah bin Mukram] pasakė, mums pasakė ['Abdurrahman] – tai reiškia Abdur Rahman bin Mahdi – iš [Bisyr] – tai reiškia Bisyr bin Mansur – iš [Muhammad bin 'Ajlan], iš [Suwaid bin Wahb], iš [vyro] tarp Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) bendražygių sūnų, iš [jo tėvo] jis pasakė: 'Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam pasakė: 'Alachas įvykdys saugumą ir tikėjimą, – bet jis nepaminėjo šios istorijos ankstesniame hadise, – tada Alachas pašauks tą, – pridūrė pasakotojas, – 'kuris atsisako dėvėti gerus drabužius, net jei ir gali, – sako [Bisyr]; maniau, kad jis pasakė, – nes jis nusižemina, Alachas aprengs jį šlovės drabužiais. Ir kas tuokiasi dėl Alacho, Alachas duos jam karaliaus karūną'.
Imam Abu Dawud : 4148
حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا أَبُو مُعَاوِيَةَ عَنْ الْأَعْمَشِ عَنْ إِبْرَاهِيمَ التَّيْمِيِّ عَنْ الْحَارِثِ بْنِ سُوَيْدٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَا تَعُدُّونَ الصُّرَعَةَ فِيكُمْ قَالُوا الَّذِي لَا يَصْرَعُهُ الرِّجَالُ قَالَ لَا وَلَكِنَّهُ الَّذِي يَمْلِكُ نَفْسَهُ عِنْدَ الْغَضَبِ
[Abu Bakr bin Abu Syaibah] mums pasakė, [Abu Mu'awiyah] mums pasakė iš [Al A'masy], iš [Ibrahim At Taimi], iš [Al Harith bin Suwaid], iš [Abdullah] jis pasakė: „Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam pasakė: „Kas, jūsų manymu, yra stipriausias?“ Kompanionai atsakė: „Tai žmogus, kuris yra nenugalimas imtynių varžybose“. Jis pasakė: „Ne taip, stiprus žmogus yra tas, kuris sugeba susivaldyti, kai yra piktas“.
Imam Abu Dawud : 4149
حَدَّثَنَا يُوسُفُ بْنُ مُوسَى حَدَّثَنَا جَرِيرُ بْنُ عَبْدِ الْحَمِيدِ عَنْ عَبْدِ الْمَلِكِ بْنِ عُمَيْرٍ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ أَبِي لَيْلَى عَنْ مُعَاذِ بْنِ جَبَلٍ قَالَاسْتَبَّ رَجُلَانِ عِنْدَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَغَضِبَ أَحَدُهُمَا غَضَبًا شَدِيدًا حَتَّى خُيِّلَ إِلَيَّ أَنَّ أَنْفَهُ يَتَمَزَّعُ مِنْ شِدَّةِ غَضَبِهِ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنِّي لَأَعْلَمُ كَلِمَةً لَوْ قَالَهَا لَذَهَبَ عَنْهُ مَا يَجِدُهُ مِنْ الْغَضَبِ فَقَالَ مَا هِيَ يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ يَقُولُ اللَّهُمَّ إِنِّي أَعُوذُ بِكَ مِنْ الشَّيْطَانِ الرَّجِيمِ قَالَ فَجَعَلَ مُعَاذٌ يَأْمُرُهُ فَأَبَى وَمَحِكَ وَجَعَلَ يَزْدَادُ غَضَبًا
Mums [Jusufas bin Musa] pasakė, mums tai papasakojo [Džariras bin Abdulas Hamidas] iš [Abdulio Maliko bin Umairo], iš [Abdurrahmano bin Abu Lailos], iš [Mu'adzo bin Džabalo] jis sakė: „Šalia Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) buvo du vyrai, kritikuojantys vienas kitą. Vienas iš jų buvo toks piktas, kad man atrodė, jog jam lūžo nosis nuo augančio pykčio. Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tada tarė: „Iš tiesų, aš tikrai žinau sakinį, kurį kas nors perskaitys, ir jo jaučiamas pyktis išnyks“. Tada kažkas paklausė: „O Alacho Pasiuntiny, kas tai?“ Jis atsakė: „ALLAHUMMA INNI A'UUDZU BIKA MINASYSYAITHAANIRRAJIIM – O Alache, ieškau prieglobsčio tavyje nuo prakeikto velnio“. Pasakotojas sakė: „Tada Mu'adzas liepė vyrui tai pasakyti, bet šis nenorėjo ir vietoj to dar labiau supyko.“
Imam Abu Dawud : 4150
حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا أَبُو مُعَاوِيَةَ عَنْ الْأَعْمَشِ عَنْ عَدِيِّ بْنِ ثَابِتٍ عَنْ سُلَيْمَانَ بْنِ صُرَدٍ قَالَاسْتَبَّ رَجُلَانِ عِنْدَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَجَعَلَ أَحَدُهُمَا تَحْمَرُّ عَيْنَاهُ وَتَنْتَفِخُ أَوْدَاجُهُ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنِّي لَأَعْرِفُ كَلِمَةً لَوْ قَالَهَا هَذَا لَذَهَبَ عَنْهُ الَّذِي يَجِدُ أَعُوذُ بِاللَّهِ مِنْ الشَّيْطَانِ الرَّجِيمِ فَقَالَ الرَّجُلُ هَلْ تَرَى بِي مِنْ جُنُونٍ
Mums [Abu Bakr bin Abu Syaibah] pasakė, mums [Abu Mu'awiyah] pasakė [Al A'masy], [Adi bin Thabit], [Sulaiman bin Shurd] pasakė: „Buvo du žmonės, kritikuojantys vienas kitą Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) pusėje, vieno iš jų akys paraudusios, o kaklo venos, regis, buvo susitraukusios.“ Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) pasakė: „Iš tiesų, žinau sakinį, kurį perskaitęs kas nors išnyksta jausdamas pyktį. Būtent: A'UUDZU BILLAAHI MINAS SYAITHAANIR RAJIIMI – Ieškau prieglobsčio pas Alach nuo prakeikto velnio.“ Tada piktas vyras paklausė: „Ar žiūrite į mane taip, lyg būčiau išprotėjęs?“
Imam Abu Dawud : 4151
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ حَنْبَلٍ حَدَّثَنَا أَبُو مُعَاوِيَةَ حَدَّثَنَا دَاوُدُ بْنُ أَبِي هِنْدٍ عَنْ أَبِي حَرْبِ بْنِ أَبِي الْأَسْوَدِ عَنْ أَبِي ذَرٍّ قَالَإِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَنَا إِذَا غَضِبَ أَحَدُكُمْ وَهُوَ قَائِمٌ فَلْيَجْلِسْ فَإِنْ ذَهَبَ عَنْهُ الْغَضَبُ وَإِلَّا فَلْيَضْطَجِعْحَدَّثَنَا وَهْبُ بْنُ بَقِيَّةَ عَنْ خَالِدٍ عَنْ دَاوُدَ عَنْ بَكْرٍ أَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بَعَثَ أَبَا ذَرٍّ بِهَذَا الْحَدِيثِ قَالَ أَبُو دَاوُد وَهَذَا أَصَحُّ الْحَدِيثَيْنِ
Mums [Ahmad bin Hanbal] buvo pasakyta, mums [Abu Mu'awiyah] buvo pasakyta, mums [Dawud bin Abu Hind] buvo pasakyta iš [Abu Harb bin Abul Aswad] iš [Abu Dharr]: „Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam ramybė ir ramybė) mums pasakė: „Jei kuris nors iš jūsų supyksta ir stovi, tegul atsisėda. Jei jo pyktis praeina – tai yra tai, ko jis nori – jei ne, tegul atsigula“. Mums [Wahb bin Baqiyyah] buvo pasakyta iš [Khalid] iš [Dawud] iš [Bakr], kad Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) pasiuntė Abu Dharr su šio hadiso žinia“. Abu Dawudas pasakė: „Šis hadisas yra autentiškiausias iš dviejų egzistuojančių hadisų“.
Imam Abu Dawud : 4152
حَدَّثَنَا بَكْرُ بْنُ خَلَفٍ وَالْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ الْمَعْنَى قَالَا حَدَّثَنَا إِبْرَاهِيمُ بْنُ خَالِدٍ حَدَّثَنَا أَبُو وَائِلٍ الْقَاصُّ قَالَ دَخَلْنَا عَلَى عُرْوَةَ بْنِ مُحَمَّدٍ السَّعْدِيِّ فَكَلَّمَهُ رَجُلٌ فَأَغْضَبَهُ فَقَامَ فَتَوَضَّأَ ثُمَّ رَجَعَ وَقَدْ تَوَضَّأَ فَقَالَ حَدَّثَنِي أَبِي عَنْ جَدِّي عَطِيَّةَ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنَّ الْغَضَبَ مِنْ الشَّيْطَانِ وَإِنَّ الشَّيْطَانَ خُلِقَ مِنْ النَّارِ وَإِنَّمَا تُطْفَأُ النَّارُ بِالْمَاءِ فَإِذَا غَضِبَ أَحَدُكُمْ فَلْيَتَوَضَّأْ
Jis mums [Bakr bin Khalaf] ir [Al Hasan bin Ali] pasakė, ką jie abu pasakė; jis mums [Ibrahim bin Khalid] pasakė, jis mums [Abu Wail Al Qash] pasakė: „Nėjome aplankyti [Urwah bin Muhammad As Sa'di], tada vienas vyras kalbėjo su juo ir supykdė jį. Tada jis atsistojo, nusiprausė ir vėl grįžo nusiprausęs. Po to jis tarė: „[Mano tėvas] man pasakojo iš mano senelio [Athiyah]. Jis sakė, kad pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) kartą pasakė: „Iš tiesų, pyktis kyla iš velnio, o velnias buvo sukurtas iš ugnies, o ugnis užgesinama vandeniu, todėl jei kuris nors iš jūsų supyksta, nusiprauskite“.
Imam Abu Dawud : 4153
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مَسْلَمَةَ عَنْ مَالِكٍ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ عَنْ عُرْوَةَ بْنِ الزُّبَيْرِ عَنْ عَائِشَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَا أَنَّهَا قَالَتْمَا خُيِّرَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي أَمْرَيْنِ إِلَّا اخْتَارَ أَيْسَرَهُمَا مَا لَمْ يَكُنْ إِثْمًا فَإِنْ كَانَ إِثْمًا كَانَ أَبْعَدَ النَّاسِ مِنْهُ وَمَا انْتَقَمَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِنَفْسِهِ إِلَّا أَنْ تُنْتَهَكَ حُرْمَةُ اللَّهِ تَعَالَى فَيَنْتَقِمُ لِلَّهِ بِهَا
Mums [Abdullah bin Maslamah] iš [Maliko], iš [Ibn Shihabo], iš [Urwah bin Az Zubairo] iš ['Aisyah radliallahu 'anha] papasakojo: „Alacho Pasiuntiniui (tebūnie jam ramybė ir ramybė) nebuvo duoti du pasirinkimai, nebent jis pasirinktų lengviausią iš dviejų, jei tik tai nebuvo susiję su nuodėme. Jei tai yra nuodėmės dalis, tai jis yra žmogus, kuris labiausiai vengia nuodėmės tarp žmonių. Ir Rasulullah (tebūnie jam ramybė ir ramybė) niekada nejautė sau pykčio, nebent tai būtų susiję su Alacho garbės įžeidimu, todėl jis keršijo dėl Alacho“.
Imam Abu Dawud : 4154
حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ حَدَّثَنَا يَزِيدُ بْنُ زُرَيْعٍ حَدَّثَنَا مَعْمَرٌ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ عُرْوَةَ عَنْ عَائِشَةَ قَالَتْمَا ضَرَبَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ خَادِمًا وَلَا امْرَأَةً قَطُّ
Mums [Musaddad] pasakė, mums [Yazid bin Zurai] pasakė, mums [Ma'mar] pasakė iš [Az Zuhri] iš [Urwah] iš ['Aishah] jis pasakė: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam niekada nemušė vergo ar moters“.
Imam Abu Dawud : 4155
حَدَّثَنَا يَعْقُوبُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عَبْدِ الرَّحْمَنِ الطُّفَاوِيُّ عَنْ هِشَامِ بْنِ عُرْوَةَ عَنْ أَبِيهِ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ يَعْنِي ابْنَ الزُّبَيْرِفِي قَوْلِهِ{ خُذْ الْعَفْوَ }قَالَ أُمِرَ نَبِيُّ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنْ يَأْخُذَ الْعَفْوَ مِنْ أَخْلَاقِ النَّاسِ
[Ya'qub bin Ibrahim] mums papasakojo, papasakojo mums [Muhammad bin 'Abdurrahman Ath Thufawi] iš [Hisyam bin Urwah], iš [jo tėvo], iš [Abdullah] – tai yra Abdullah bin Az Zubair – apie Alacho žodį: „-ir atleisk-“ – klausimai. Al A'raf: 177 – jis sakė: „Pranašui (sallallahu 'alaihi wa sallam) buvo įsakyta visada atleisti žmonėms, turintiems įvairią moralę“.
Imam Abu Dawud : 4156
حَدَّثَنَا عُثْمَانُ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْحَمِيدِ يَعْنِي الْحِمَّانِيَّ حَدَّثَنَا الْأَعْمَشُ عَنْ مُسْلِمٍ عَنْ مَسْرُوقٍ عَنْ عَائِشَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَا قَالَتْكَانَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذَا بَلَغَهُ عَنْ الرَّجُلِ الشَّيْءُ لَمْ يَقُلْ مَا بَالُ فُلَانٍ يَقُولُ وَلَكِنْ يَقُولُ مَا بَالُ أَقْوَامٍ يَقُولُونَ كَذَا وَكَذَا
Mums [Uthmanas bin Abu Syaibah] sakė, mums pasakė [Abdul Hamidas] – tai yra Abdul Hamidas Al Himani – sakė, mums pasakė [Al A'masy] iš [musulmono] iš [Masruqo] iš ['Aisyah radliallahu 'anha] jis pasakė: „Kai žinia pasiekė Pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam, kad kažkas kažką pasakė, jis niekada nepasakė: „Kodėl Fulanas tai pasakė?“, bet paklausė: „Kodėl žmonės mėgsta sakyti tai ir aną?“
Imam Abu Dawud : 4157
حَدَّثَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ عُمَرَ بْنِ مَيْسَرَةَ حَدَّثَنَا حَمَّادُ بْنُ زَيْدٍ حَدَّثَنَا سَلْمٌ الْعَلَوِيُّ عَنْ أَنَسٍأَنَّ رَجُلًا دَخَلَ عَلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَعَلَيْهِ أَثَرُ صُفْرَةٍ وَكَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَلَّمَا يُوَاجِهُ رَجُلًا فِي وَجْهِهِ بِشَيْءٍ يَكْرَهُهُ فَلَمَّا خَرَجَ قَالَ لَوْ أَمَرْتُمْ هَذَا أَنْ يَغْسِلَ ذَا عَنْهُقَالَ أَبُو دَاوُد سَلْمٌ لَيْسَ هُوَ عَلَوِيًّا كَانَ يُبْصِرُ فِي النُّجُومِ وَشَهِدَ عِنْدَ عَدِيِّ بْنِ أَرْطَاةَ عَلَى رُؤْيَةِ الْهِلَالِ فَلَمْ يُجِزْ شَهَادَتَهُ
Mums buvo pasakyta [Ubaidullah bin Umar bin Maisarah], mums buvo pasakyta [Hammad bin Zaid], mums buvo pasakyta [Salm Al 'Alawi] iš [Anas] sakė: „Atėjo vyras pasitikti Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam, ant jo buvo geltonų -za'faran- pėdsakų, ir Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam retai sutikdavo žmogų su nedraugiška veido išraiška dėl kažko, ko jis nekenčia. Kai vyras išėjo, jis tarė: „Jei liepsite vyrui nuvalyti nuo jo spalvą“. Abu Dawudas pasakė: „Salmas nebuvo alavijis – Ali radiallahu 'anhu palikuonis –, bet jis buvo žmogus, kuriam patiko matyti žvaigždes. Jis kartą paliudijo Adi bin Arthaho pusėje, kad matė Hilalą, bet Adi bin Arthahas neatsižvelgė į jo parodymus.“
Imam Abu Dawud : 4158
حَدَّثَنَا نَصْرُ بْنُ عَلِيٍّ قَالَ أَخْبَرَنِي أَبُو أَحْمَدَ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ عَنْ الْحَجَّاجِ بْنِ فُرَافِصَةَ عَنْ رَجُلٍ عَنْ أَبِي سَلَمَةَ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ ح و حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْمُتَوَكِّلِ الْعَسْقَلَانِيُّ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ أَخْبَرَنَا بِشْرُ بْنُ رَافِعٍ عَنْ يَحْيَى بْنِ أَبِي كَثِيرٍ عَنْ أَبِي سَلَمَةَ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَرَفَعَاهُ جَمِيعًا قَالَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْمُؤْمِنُ غِرٌّ كَرِيمٌ وَالْفَاجِرُ خِبٌّ لَئِيمٌ
[Nashr bin Ali] mums pasakė; [Abu Ahmad] man pasakė, [Sufyan] mums pasakė iš [Al Hajjaj bin Furafishah] iš [vyro] iš [Abu Salamah] iš [Abu Hurairah]. -kitaip tai minima-- [Muhammad Ibnul Mutawakkil Al 'Asqalani] mums pasakė, [Abdurrazaq] mums pasakė, [Bisyr bin Rafi'] mums pasakė iš [Yahya bin Abu Katsir] iš [Abu Salamah] iš [Abu Hurairah] abu interpretavo šį hadisą, jis pasakė: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam pasakė: „Tikintysis yra geras ir dosnus, o ne šykštus, o fajir yra blogas ir niekšas“.
Imam Abu Dawud : 4159
حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ عَنْ ابْنِ الْمُنْكَدِرِ عَنْ عُرْوَةَ عَنْ عَائِشَةَ قَالَتْاسْتَأْذَنَ رَجُلٌ عَلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ بِئْسَ ابْنُ الْعَشِيرَةِ أَوْ بِئْسَ رَجُلُ الْعَشِيرَةِ ثُمَّ قَالَ ائْذَنُوا لَهُ فَلَمَّا دَخَلَ أَلَانَ لَهُ الْقَوْلَ فَقَالَتْ عَائِشَةُ يَا رَسُولَ اللَّهِ أَلَنْتَ لَهُ الْقَوْلَ وَقَدْ قُلْتَ لَهُ مَا قُلْتَ قَالَ إِنَّ شَرَّ النَّاسِ عِنْدَ اللَّهِ مَنْزِلَةً يَوْمَ الْقِيَامَةِ مَنْ وَدَعَهُ أَوْ تَرَكَهُ النَّاسُ لِاتِّقَاءِ فُحْشِهِ
[Musaddad] mums pasakė, [Sufyan] iš [Ibnul Munkadir] iš [urwah] iš ['Aisyah] mums pasakė: „Vienas vyras paprašė Pranašo (sallallaahu 'alaihi wa sallam) leidimo, tada jis pasakė: „Jis yra bjaurus žmogus savo tautoje, arba jis pasakė: „Jis yra bjaurus žmogus savo tautoje“. Po to jis tarė: „Leiskite jam užeiti“. Ir kai vyras įėjo, jis sušvelnino savo žodžius vyrui. „Aiša paklausė: „O Alacho Pasiuntiny, kodėl sušvelnei savo žodžius jam?“, nors tu apie tą žmogų pasakei tai, ką sakei?“ Jis atsakė: „Blogiausias žmogus Alacho akyse Prisikėlimo dieną yra tas, kurį žmonės paliko, nes jis norėjo išvengti savo blogų dalykų“.
Imam Abu Dawud : 4160
حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَعِيلَ حَدَّثَنَا حَمَّادٌ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ عَمْروٍ عَنْ أَبِي سَلَمَةَ عَنْ عَائِشَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَاأَنَّ رَجُلًا اسْتَأْذَنَ عَلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِئْسَ أَخُو الْعَشِيرَةِ فَلَمَّا دَخَلَ انْبَسَطَ إِلَيْهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَكَلَّمَهُ فَلَمَّا خَرَجَ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ لَمَّا اسْتَأْذَنَ قُلْتَ بِئْسَ أَخُو الْعَشِيرَةِ فَلَمَّا دَخَلَ انْبَسَطْتَ إِلَيْهِ فَقَالَ يَا عَائِشَةُ إِنَّ اللَّهَ لَا يُحِبُّ الْفَاحِشَ الْمُتَفَحِّشَحَدَّثَنَا عَبَّاسٌ الْعَنْبَرِيُّ حَدَّثَنَا أَسْوَدُ بْنُ عَامِرٍ حَدَّثَنَا شَرِيكٌ عَنْ الْأَعْمَشِ عَنْ مُجَاهِدٍ عَنْ عَائِشَةَ فِي هَذِهِ الْقِصَّةِ قَالَتْ فَقَالَ تَعْنِي النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَا عَائِشَةُ إِنَّ مِنْ شِرَارِ النَّاسِ الَّذِينَ يُكْرَمُونَ اتِّقَاءَ أَلْسِنَتِهِمْ
Mums [Musa bin Isma'il] pasakė, mums [Hammadui] pasakė [Muhammadas bin Amru], [Abu Salamah] ir ['Aisyah radliallahu 'anha]: „Vienas vyras paprašė pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam leidimo, tada pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Jis yra blogiausias iš savo tautos brolių“. Taigi, kai vyras įėjo, Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam kalbėjosi su juo ir parodė linksmą veidą. Kai vyras išėjo, aš paklausiau: „O Alacho Pasiuntiny, kodėl jį įleidai, nors prieš tai sakei: „Jis yra blogiausias iš savo brolių“? O kai jis įėjo, tavo veidas nušvito?“ Tada jis atsakė: „O 'Aisyah, iš tiesų Alachas nemėgsta niekšų ir niekšiškos kalbos“. [Abbas Al Anbari] mums pasakė, [Aswad bin Amir] mums pasakė, [Sharik] mums papasakojo [Al A'masy], [Mujahid], [Aisyah] apie šią istoriją, jis sakė: „Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) sakė: „O Aisyah, iš tiesų blogiausi žmonės yra tie, kuriems suteikiama šlovė, kad jie – žmonės – galėtų išvengti piktų Jo žodžių“.