Imam Abu Dawud (الامام ابو داود) - 4590 Hadith
Hadith
Imam Abu Dawud : 4061
حَدَّثَنَا مُؤَمَّلُ بْنُ الْفَضْلِ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ شُعَيْبِ بْنِ شَابُورَ عَنْ يَحْيَى بْنِ الْحَارِثِ عَنْ الْقَاسِمِ عَنْ أَبِي أُمَامَةَعَنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنَّهُ قَالَ مَنْ أَحَبَّ لِلَّهِ وَأَبْغَضَ لِلَّهِ وَأَعْطَى لِلَّهِ وَمَنَعَ لِلَّهِ فَقَدْ اسْتَكْمَلَ الْإِيمَانَ
[Muammal Ibnul Fadhl] mums pasakė, mums pasakė [Muhammad bin Syu'aib bin Syabur] iš [Yahya Ibnul Harits], iš [Al Qasim], iš [Abu Umamah], iš Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam, jis pasakė: „Kas myli dėl Alacho, nekenčia dėl Alacho, duoda dėl Alacho ir draudžia dėl Alacho, to tikėjimas yra tobulas“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 4062
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ حَنْبَلٍ حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ سَعِيدٍ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ عَمْرٍو عَنْ أَبِي سَلَمَةَ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَكْمَلُ الْمُؤْمِنِينَ إِيمَانًا أَحْسَنُهُمْ خُلُقًا
Mums buvo pasakyta [Ahmadas bin Hanbalas] sakė, mums tai pasakė [Jahja bin Sa'idas] iš [Muhammado bin Amru], iš [Abu Salamos], iš [Abu Hurairah] jis sakė: „Alacho Pasiuntinys (SAW) sakė: „Tikintieji, kurie turi geriausią tikėjimą, yra tie, kurie turi geriausią moralę“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 4063
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عُبَيْدٍ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ ثَوْرٍ عَنْ مَعْمَرٍ قَالَ وَأَخْبَرَنِي الزُّهْرِيُّ عَنْ عَامِرِ بْنِ سَعْدِ بْنِ أَبِي وَقَّاصٍ عَنْ أَبِيهِ قَالَأَعْطَى رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ رِجَالًا وَلَمْ يُعْطِ رَجُلًا مِنْهُمْ شَيْئًا فَقَالَ سَعْدٌ يَا رَسُولَ اللَّهِ أَعْطَيْتَ فُلَانًا وَفُلَانًا وَلَمْ تُعْطِ فُلَانًا شَيْئًا وَهُوَ مُؤْمِنٌ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَوْ مُسْلِمٌ حَتَّى أَعَادَهَا سَعْدٌ ثَلَاثًا وَالنَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ أَوْ مُسْلِمٌ ثُمَّ قَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنِّي أُعْطِي رِجَالًا وَأَدَعُ مَنْ هُوَ أَحَبُّ إِلَيَّ مِنْهُمْ لَا أُعْطِيهِ شَيْئًا مَخَافَةَ أَنْ يُكَبُّوا فِي النَّارِ عَلَى وُجُوهِهِمْ
Mums [Muhammadas bin Ubaidas] pasakė, mums [Muhammadas bin Cauras] pasakė iš [Ma'maro], sakė jis; man [Az Zuhri] pranešė iš [Amiro bin Sa'd bin Abu Waqasho], iš [jo tėvo], kad jis sakė: „Alacho Pasiuntinys (SAW) kartą davė kažką keliems vyrams, bet nedavė nė vienam iš jų. Tada Sa'd tarė: „O Alacho Pasiuntiny, tu duodi tam ir tam, tam ir tam, bet nieko neduodi kitam tam ir tam, net jei jis yra tikintis?“ Tada Pranašas (SAW) paklausė: „Ar jis tiesiog musulmonas?“ Sa'd pakartojo šį teiginį tris kartus, ir Pranašas (SAW) visada sakydavo: „Ar jis tiesiog musulmonas?“ Po to Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) pasakė: „Aš daviau kai kuriems žmonėms, o ne tiems, kurie man buvo labiau mylimi, bijodamas, kad jų veidai būtų palaidoti ugnyje.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 4064
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عُبَيْدٍ حَدَّثَنَا ابْنُ ثَوْرٍ عَنْ مَعْمَرٍ قَالَ وَقَالَ الزُّهْرِيُّ { قُلْ لَمْ تُؤْمِنُوا وَلَكِنْ قُولُوا أَسْلَمْنَا } قَالَ نَرَى أَنَّ الْإِسْلَامَ الْكَلِمَةُ وَالْإِيمَانَ الْعَمَلُ
[Muhammadas bin Ubaidas] mums pasakė, [Ibn Tsauras] iš [Ma'maro] pasakė; [Az zuhri] apie Alacho žodį pasakė: „-sakykite jiems-: „Jūs dar netikite, bet sakykite: „Mes paklusome“-“ - Klausimai. Al Hujurat: 14- jis pasakė: „Mes laikomės nuomonės, kad islamas yra kalba, o tikėjimas yra praktika“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 4065
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ حَنْبَلٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ ح و حَدَّثَنَا إِبْرَاهِيمُ بْنُ بَشَّارٍ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ الْمَعْنَى قَالَا حَدَّثَنَا مَعْمَرٌ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ عَامِرِ بْنِ سَعْدٍ عَنْ أَبِيهِأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَسَمَ بَيْنَ الْمُسْلِمِينَ قَسْمًا فَقُلْتُ أَعْطِ فُلَانًا فَإِنَّهُ مُؤْمِنٌ قَالَ أَوْ مُسْلِمٌ إِنِّي لَأُعْطِي الرَّجُلَ الْعَطَاءَ وَغَيْرُهُ أَحَبُّ إِلَيَّ مِنْهُ مَخَافَةَ أَنْ يُكَبَّ عَلَى وَجْهِهِ
Mums [Ahmad bin Hanbal] pasakė, mums pasakė [Abdurrazaq]. – kitaip tariant – mums [Ibrahim bin Basysyar] pasakė, mums pasakė [Sufyan], tai turėjo omenyje abu žodžius; mums [Ma'mar] pasakė [Az Zuhri] iš [Amir bin Sa'd] iš [jo tėvo], jis sakė: „Pranašas (sallallaahu bin Sa'd) kažką išdalino musulmonams“. Aš – Sa'd- tada pasakiau: „Duok tiek ir tiek, nes jis tikintysis“. Jis atsakė: „O gal jis tiesiog musulmonas? Iš tiesų, aš padovanojau dovaną vienam vyrui, o kitą – tą, kuriam negavau, – man patiko labiau nei jį; Taip buvo todėl, kad jis nerimavo, jog jo veidas bus panardintas į –pragarą–“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 4066
حَدَّثَنَا أَبُو الْوَلِيدِ الطَّيَالِسِيُّ حَدَّثَنَا شُعْبَةُ قَالَ وَاقِدُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ أَخْبَرَنِي عَنْ أَبِيهِ أَنَّهُ سَمِعَ ابْنَ عُمَرَ يُحَدِّثُعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنَّهُ قَالَ لَا تَرْجِعُوا بَعْدِي كُفَّارًا يَضْرِبُ بَعْضُكُمْ رِقَابَ بَعْضٍ
Mums buvo pasakyta, kad [Abu Al Walid Ath Thayalisi] sakė, mums pasakė [Syu'bah] sakė; [Waqid bin Abdullah] pranešė man iš [savo tėvo], kad jis girdėjo [Ibn Umarą] pasakojant iš pranašo (sallallaahu) „alaihi wasallam“, jis sakė: „Negrįžkite prie netikėjimo po mano išvykimo, tada žudykite vienas kitą“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 4067
حَدَّثَنَا عُثْمَانُ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا جَرِيرٌ عَنْ فُضَيْلِ بْنِ غَزْوَانَ عَنْ نَافِعٍ عَنْ ابْنِ عُمَرَ قَالَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَيُّمَا رَجُلٍ مُسْلِمٍ أَكْفَرَ رَجُلًا مُسْلِمًا فَإِنْ كَانَ كَافِرًا وَإِلَّا كَانَ هُوَ الْكَافِرُ
Mums buvo pasakyta [Uthmanas bin Abu Syaibah] sakė, mums [Jarirui] buvo pasakyta [Fudhailas bin Ghazwanas], [Nafis], [Ibn Umaras] sakė: „Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam sakė: „Musulmonas, kuris netiki savo broliu musulmonu, jei tai tiesa, tai jis yra netikintis. Bet jei tai netiesa, tada netikėjimas sugrįš pas jį – asmenį, kuris kaltino...“
Hadith
Imam Abu Dawud : 4068
حَدَّثَنَا أَبُو بَكْرِ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ نُمَيْرٍ حَدَّثَنَا الْأَعْمَشُ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ مُرَّةَ عَنْ مَسْرُوقٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَمْرٍو قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَرْبَعٌ مَنْ كُنَّ فِيهِ فَهُوَ مُنَافِقٌ خَالِصٌ وَمَنْ كَانَتْ فِيهِ خَلَّةٌ مِنْهُنَّ كَانَ فِيهِ خَلَّةٌ مِنْ نِفَاقٍ حَتَّى يَدَعَهَا إِذَا حَدَّثَ كَذَبَ وَإِذَا وَعَدَ أَخْلَفَ وَإِذَا عَاهَدَ غَدَرَ وَإِذَا خَاصَمَ فَجَرَ
Mums buvo pasakyta [Abu Bakr bin Abu Syaibah] sakė, mums buvo pasakyta [Abdullah bin Numairas] sakė, mums [Al A'masy] buvo pasakyta [Abdullah bin Murrah], [Masruq], [Abdullah bin Amru] sakė: „Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wa sallam) sakė: „Kas savyje turi keturis dalykus, tas yra tikras veidmainis, bet jei tik jų yra, tai jame yra veidmainystės, kol jis jos neatsisako; jei kalbi, meluoji, jei pažadi, sulaužai pažadą, jei tau duodamas pasitikėjimas, išduodi, o jei nesutinki, apgaudinėji.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 4069
حَدَّثَنَا أَبُو صَالِحٍ الْأَنْطَاكِيُّ أَخْبَرَنَا أَبُو إِسْحَقَ الْفَزَارِيُّ عَنْ الْأَعْمَشِ عَنْ أَبِي صَالِحٍ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَا يَزْنِي الزَّانِي حِينَ يَزْنِي وَهُوَ مُؤْمِنٌ وَلَا يَسْرِقُ حِينَ يَسْرِقُ وَهُوَ مُؤْمِنٌ وَلَا يَشْرَبُ الْخَمْرَ حِينَ يَشْرَبُهَا وَهُوَ مُؤْمِنٌ وَالتَّوْبَةُ مَعْرُوضَةٌ بَعْدُ
[Abu Salihas Al Anthaki] mums pasakė, [Abu Ishakas Al Fazari] iš [Al A'masy] iš [Abu Salihas] iš [Abu Hurairah] mums pasakė: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam pasakė: „Žmogus, kuris svetimauja, nevadinamas tikinčiuoju, kai svetimauja, vagis nevadinamas tikinčiuoju, kai vagia, žmogus, kuris geria vyną, nevadinamas tikinčiuoju, kai geria khamer, ir atgailos durys visada bus atvertos po to“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 4070
حَدَّثَنَا إِسْحَقُ بْنُ سُوَيْدٍ الرَّمْلِيُّ حَدَّثَنَا ابْنُ أَبِي مَرْيَمَ أَخْبَرَنَا نَافِعٌ يَعْنِي ابْنَ زَيْدٍ قَالَ حَدَّثَنِي ابْنُ الْهَادِ أَنَّ سَعِيدَ بْنَ أَبِي سَعِيدٍ الْمَقْبُرِيَّ حَدَّثَهُ أَنَّهُ سَمِعَ أَبَا هُرَيْرَةَ يَقُولُقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذَا زَنَى الرَّجُلُ خَرَجَ مِنْهُ الْإِيمَانُ كَانَ عَلَيْهِ كَالظُّلَّةِ فَإِذَا انْقَطَعَ رَجَعَ إِلَيْهِ الْإِيمَانُ
[Ishaq bin Suwaid Ar Ramli] mums pasakė, [Ibn Abu Maryam] mums pasakė, [Nafi'] – turint omenyje Nafi' bin Zaid – jis pasakė; [Ibnul Had] man pasakė, kad [Sa'id bin Abu Sa'id Al Maqburi] jam pasakė, kad kartą jis girdėjo [Abu Hurairah] sakant: „Alacho Pasiuntinys (SAW) sakė: „Jei vyras svetimauja, tai tikėjimas, kuris jame yra, išgaruoja kaip debesis, o kai jis pasibaigia, tikėjimas sugrįžta pas jį“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 4071
حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَعِيلَ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْعَزِيزِ بْنُ أَبِي حَازِمٍ قَالَ حَدَّثَنِي بِمِنًى عَنْ أَبِيهِ عَنْ ابْنِ عُمَرَ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ الْقَدَرِيَّةُ مَجُوسُ هَذِهِ الْأُمَّةِ إِنْ مَرِضُوا فَلَا تَعُودُوهُمْ وَإِنْ مَاتُوا فَلَا تَشْهَدُوهُمْ
[Musa bin Ismail] mums pasakė, [Abdul Aziz bin Abu Hazim] mums pasakė; jis man Minoje pasakė, iš [jo tėvo], iš [Ibn Umaro], iš pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) jis sakė: „Kadarijai yra šios bendruomenės magai. Jei jie serga, nelankykite jų, o jei miršta, nelydėkite jų kūnų“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 4072
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ كَثِيرٍ أَخْبَرَنَا سُفْيَانُ عَنْ عُمَرَ بْنِ مُحَمَّدٍ عَنْ عُمَرَ مَوْلَى غُفْرَةَ عَنْ رَجُلٍ مِنْ الْأَنْصَارِ عَنْ حُذَيْفَةَ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِكُلِّ أُمَّةٍ مَجُوسٌ وَمَجُوسُ هَذِهِ الْأُمَّةِ الَّذِينَ يَقُولُونَ لَا قَدَرَ مَنْ مَاتَ مِنْهُمْ فَلَا تَشْهَدُوا جَنَازَتَهُ وَمَنْ مَرِضَ مِنْهُمْ فَلَا تَعُودُوهُمْ وَهُمْ شِيعَةُ الدَّجَّالِ وَحَقٌّ عَلَى اللَّهِ أَنْ يُلْحِقَهُمْ بِالدَّجَّالِ
Mums [Muhammadas bin Abu Kathiras] pasakė, mums [Sufyanas] pasakė iš [Umaro bin Muhammado] iš [Umaro] – buvusio vergo, – kurį išlaisvino Ghufra – nuo [vyro] Ansaro, nuo [Hudzaifos] jis pasakė: „Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wa sallam) pasakė: „Kiekviena tauta turi savo magai, o šios Ummos magai yra žmonės, kurie sako: „Nėra likimo“. Jei kas nors miršta, nelankykite jo kūno, o jei kas nors iš jų serga, nelankykite jo. Jie yra Dajjal grupė, todėl Alacho teisė yra sujungti juos su Dajjal.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 4073
حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ أَنَّ يَزِيدَ بْنَ زُرَيْعٍ وَيَحْيَى بْنَ سَعِيدٍ حَدَّثَاهُمْ قَالَا حَدَّثَنَا عَوْفٌ قَالَ حَدَّثَنَا قَسَامَةُ بْنُ زُهَيْرٍ قَالَ حَدَّثَنَا أَبُو مُوسَى الْأَشْعَرِيُّ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنَّ اللَّهَ خَلَقَ آدَمَ مِنْ قَبْضَةٍ قَبَضَهَا مِنْ جَمِيعِ الْأَرْضِ فَجَاءَ بَنُو آدَمَ عَلَى قَدْرِ الْأَرْضِ جَاءَ مِنْهُمْ الْأَحْمَرُ وَالْأَبْيَضُ وَالْأَسْوَدُ وَبَيْنَ ذَلِكَ وَالسَّهْلُ وَالْحَزْنُ وَالْخَبِيثُ وَالطَّيِّبُ زَادَ فِي حَدِيثِ يَحْيَى وَبَيْنَ ذَلِكَوَالْإِخْبَارُ فِي حَدِيثِ يَزِيدَ
Mums [Musaddad] pasakė, kad [Yazid bin Zurai] ir [Yahya bin Sa'id] jiems pasakė, abu sakė; mums pasakė [Auf], jis sakė; mums pasakė [Qasamah bin Zuhair], jis sakė; mums pasakė [Abu Musa Al Asy'ari], jis sakė: „Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wasallam) pasakė: „Alachas sukūrė Adomą iš saujos dirvožemio iš visų rūšių dirvožemio. Tada palikuonys atsirado įvairūs pagal dirvožemio elementus. Yra raudonų, baltų, juodų ir tarpinių spalvų. Vieni švelnūs, kiti šiurkštūs, vieni blogi, kiti geri.“ Ir Jahjos hadise yra papildymas: „ir taip pat yra keletas šių savybių“, kalbant apie lafadz redakcinį straipsnį, aukščiau pateiktas hadisas yra Jazidų istorija.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 4074
حَدَّثَنَا مُسَدَّدُ بْنُ مُسَرْهَدٍ حَدَّثَنَا الْمُعْتَمِرُ قَالَ سَمِعْتُ مَنْصُورَ بْنَ الْمُعْتَمِرِ يُحَدِّثُ عَنْ سَعْدِ بْنِ عُبَيْدَةَ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ حَبِيبٍ أَبِي عَبْدِ الرَّحْمَنِ السُّلَمِيِّ عَنْ عَلِيٍّ عَلَيْهِ السَّلَام قَالَ كُنَّا فِي جَنَازَةٍ فِيهَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِبَقِيعِ الْغَرْقَدِ فَجَاءَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَجَلَسَ وَمَعَهُ مِخْصَرَةٌ فَجَعَلَ يَنْكُتُ بِالْمِخْصَرَةِ فِي الْأَرْضِ ثُمَّ رَفَعَ رَأْسَهُ فَقَالَ مَا مِنْكُمْ مِنْ أَحَدٍ مَا مِنْ نَفْسٍ مَنْفُوسَةٍ إِلَّا كَتَبَ اللَّهُ مَكَانَهَا مِنْ النَّارِ أَوْ مِنْ الْجَنَّةِ إِلَّا قَدْ كُتِبَتْ شَقِيَّةً أَوْ سَعِيدَةً قَالَ فَقَالَ رَجُلٌ مِنْ الْقَوْمِ يَا نَبِيَّ اللَّهِ أَفَلَا نَمْكُثُ عَلَى كِتَابِنَا وَنَدَعُ الْعَمَلَ فَمَنْ كَانَ مِنْ أَهْلِ السَّعَادَةِ لَيَكُونَنَّ إِلَى السَّعَادَةِ وَمَنْ كَانَ مِنْ أَهْلِ الشِّقْوَةِ لَيَكُونَنَّ إِلَى الشِّقْوَةِ قَالَ اعْمَلُوا فَكُلٌّ مُيَسَّرٌ أَمَّا أَهْلُ السَّعَادَةِ فَيُيَسَّرُونَ لِلسَّعَادَةِ وَأَمَّا أَهْلُ الشِّقْوَةِ فَيُيَسَّرُونَ لِلشِّقْوَةِ ثُمَّ قَالَ نَبِيُّ اللَّهِ { فَأَمَّا مَنْ أَعْطَى وَاتَّقَى وَصَدَّقَ بِالْحُسْنَى فَسَنُيَسِّرُهُ لِلْيُسْرَى وَأَمَّا مَنْ بَخِلَ وَاسْتَغْنَى وَكَذَّبَ بِالْحُسْنَى فَسَنُيَسِّرُهُ لِلْعُسْرَى }
[Musaddad bin Musarhad] mums pasakė, [Al Mu'tamir] mums pasakė: „Girdėjau [Mansur Ibnul Mu'tamir] pasakojant iš [Sa'd bin Ubaidah], iš [Abdullah bin Habib, Abu 'Abdurrahman As Sulami], iš [Ali Alaihis Salam]: „Kartą buvome Baqi Gharqad kapinėse, ir tuo metu ten buvo Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam. Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tada priėjo ir atsisėdo, nešinas lazda. Tada jis nubrėžė liniją lazda ir pakėlė galvą, tarė: „Nėra nė vieno iš jūsų, išskyrus Alachą, kuris nustatė jo vietą; pragare ar danguje. Ir nė vienas iš jūsų, išskyrus Alachą, nenustatė, ar jis bus laimingas, ar nelaimingas?“ Tada vienas vyras paklausė: „Ar nebūtų geriau, jei mes tiesiog tylėtume ir sektume tuo, ką mums skyrė likimas, ir atsisakytume labdaros.“ „Nes jei jis yra vienas iš tų žmonių, kuriems lemta laimė, jis bus laimingas, o jei jis yra tarp tų, kuriems lemta nelaimė, jis bus nelaimingas.“ Jis pasakė: „Turėtumėte ir toliau daryti gerus darbus, nes visiems bus suteikta lengvumo siekti savo likimo. Žmonės, kuriems lemta laimė, lengviau pasieks tą laimę, o žmonės, kuriems lemta nelaimė, lengviau pasieks nelaimę.“ Tada jis perskaitė: „Žmogui, kuris aukoja savo turtus Alacho kelyje, yra pamaldus ir patvirtina, kad yra geriausias atlygis – dangus, Mes paruošime jam lengvą kelią. O tiems, kurie yra šykštūs ir mano, kad yra pakankamai geri, ir neigia geriausią atlygį, Mes paruošime jam sunkų kelią.“ – Klausimai. Al Lail: 5-10.
Hadith
Imam Abu Dawud : 4075
حَدَّثَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ مُعَاذٍ حَدَّثَنَا أَبِي حَدَّثَنَا كَهْمَسٌ عَنْ ابْنِ بُرَيْدَةَ عَنْ يَحْيَى بْنِ يَعْمَرَ قَالَ كَانَ أَوَّلَ مَنْ تَكَلَّمَ فِي الْقَدَرِ بِالْبَصْرَةِ مَعْبَدٌ الْجُهَنِيُّ فَانْطَلَقْتُ أَنَا وَحُمَيْدُ بْنُ عَبْدِ الرَّحْمَنِ الْحِمْيَرِيُّ حَاجَّيْنِ أَوْ مُعْتَمِرَيْنِ فَقُلْنَا لَوْ لَقِينَا أَحَدًا مِنْ أَصْحَابِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَسَأَلْنَاهُ عَمَّا يَقُولُ هَؤُلَاءِ فِي الْقَدَرِ فَوَفَّقَ اللَّهُ لَنَا عَبْدَ اللَّهِ بْنَ عُمَرَ دَاخِلًا فِي الْمَسْجِدِ فَاكْتَنَفْتُهُ أَنَا وَصَاحِبِي فَظَنَنْتُ أَنَّ صَاحِبِي سَيَكِلُ الْكَلَامَ إِلَيَّ فَقُلْتُ أَبَا عَبْدِ الرَّحْمَنِ إِنَّهُ قَدْ ظَهَرَ قِبَلَنَا نَاسٌ يَقْرَءُونَ الْقُرْآنَ وَيَتَفَقَّرُونَ الْعِلْمَ يَزْعُمُونَ أَنْ لَا قَدَرَ وَالْأَمْرَ أُنُفٌ فَقَالَ إِذَا لَقِيتَ أُولَئِكَ فَأَخْبِرْهُمْ أَنِّي بَرِيءٌ مِنْهُمْ وَهُمْ بُرَآءُ مِنِّي وَالَّذِي يَحْلِفُ بِهِ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ عُمَرَ لَوْ أَنَّ لِأَحَدِهِمْ مِثْلَ أُحُدٍ ذَهَبًا فَأَنْفَقَهُ مَا قَبِلَهُ اللَّهُ مِنْهُ حَتَّى يُؤْمِنَ بِالْقَدَرِ ثُمَّ قَالَ حَدَّثَنِي عُمَرُ بْنُ الْخَطَّابِ قَالَبَيْنَمَا نَحْنُ عِنْدَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذْ طَلَعَ عَلَيْنَا رَجُلٌ شَدِيدُ بَيَاضِ الثِّيَابِ شَدِيدُ سَوَادِ الشَّعْرِ لَا يُرَى عَلَيْهِ أَثَرُ السَّفَرِ وَلَا نَعْرِفُهُ حَتَّى جَلَسَ إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَسْنَدَ رُكْبَتَيْهِ إِلَى رُكْبَتَيْهِ وَوَضَعَ كَفَّيْهِ عَلَى فَخِذَيْهِ وَقَالَ يَا مُحَمَّدُ أَخْبِرْنِي عَنْ الْإِسْلَامِ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْإِسْلَامُ أَنْ تَشْهَدَ أَنْ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ وَأَنَّ مُحَمَّدًا رَسُولُ اللَّهِ وَتُقِيمَ الصَّلَاةَ وَتُؤْتِيَ الزَّكَاةَ وَتَصُومَ رَمَضَانَ وَتَحُجَّ الْبَيْتَ إِنْ اسْتَطَعْتَ إِلَيْهِ سَبِيلًا قَالَ صَدَقْتَ قَالَ فَعَجِبْنَا لَهُ يَسْأَلُهُ وَيُصَدِّقُهُ قَالَ فَأَخْبِرْنِي عَنْ الْإِيمَانِ قَالَ أَنْ تُؤْمِنَ بِاللَّهِ وَمَلَائِكَتِهِ وَكُتُبِهِ وَرُسُلِهِ وَالْيَوْمِ الْآخِرِ وَتُؤْمِنَ بِالْقَدَرِ خَيْرِهِ وَشَرِّهِ قَالَ صَدَقْتَ قَالَ فَأَخْبِرْنِي عَنْ الْإِحْسَانِ قَالَ أَنْ تَعْبُدَ اللَّهَ كَأَنَّكَ تَرَاهُ فَإِنْ لَمْ تَكُنْ تَرَاهُ فَإِنَّهُ يَرَاكَ قَالَ فَأَخْبِرْنِي عَنْ السَّاعَةِ قَالَ مَا الْمَسْئُولُ عَنْهَا بِأَعْلَمَ مِنْ السَّائِلِ قَالَ فَأَخْبِرْنِي عَنْ أَمَارَاتِهَا قَالَ أَنْ تَلِدَ الْأَمَةُ رَبَّتَهَا وَأَنْ تَرَى الْحُفَاةَ الْعُرَاةَ الْعَالَةَ رِعَاءَ الشَّاءِ يَتَطَاوَلُونَ فِي الْبُنْيَانِ قَالَ ثُمَّ انْطَلَقَ فَلَبِثْتُ ثَلَاثًا ثُمَّ قَالَ يَا عُمَرُ هَلْ تَدْرِي مَنْ السَّائِلُ قُلْتُ اللَّهُ وَرَسُولُهُ أَعْلَمُ قَالَ فَإِنَّهُ جِبْرِيلُ أَتَاكُمْ يُعَلِّمُكُمْ دِينَكُمْحَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ حَدَّثَنَا يَحْيَى عَنْ عُثْمَانَ بْنِ غِيَاثٍ قَالَ حَدَّثَنِي عَبْدُ اللَّهِ بْنُ بُرَيْدَةَ عَنْ يَحْيَى بْنِ يَعْمَرَ وَحُمَيْدِ بْنِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ قَالَا لَقِيَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ عُمَرَ فَذَكَرْنَا لَهُ الْقَدَرَ وَمَا يَقُولُونَ فِيهِ فَذَكَرَ نَحْوَهُ زَادَ قَالَ وَسَأَلَهُ رَجُلٌ مِنْ مُزَيْنَةَ أَوْ جُهَيْنَةَ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ فِيمَا نَعْمَلُ أَفِي شَيْءٍ قَدْ خَلَا أَوْ مَضَى أَوْ فِي شَيْءٍ يُسْتَأْنَفُ الْآنَ قَالَ فِي شَيْءٍ قَدْ خَلَا وَمَضَى فَقَالَ الرَّجُلُ أَوْ بَعْضُ الْقَوْمِ فَفِيمَ الْعَمَلُ قَالَ إِنَّ أَهْلَ الْجَنَّةِ يُيَسَّرُونَ لِعَمَلِ أَهْلِ الْجَنَّةِ وَإِنَّ أَهْلَ النَّارِ يُيَسَّرُونَ لِعَمَلِ أَهْلِ النَّارِ حَدَّثَنَا مَحْمُودُ بْنُ خَالِدٍ حَدَّثَنَا الْفِرْيَابِيُّ عَنْ سُفْيَانَ قَالَ حَدَّثَنَا عَلْقَمَةُ بْنُ مَرْثَدٍ عَنْ سُلَيْمَانَ بْنِ بُرَيْدَةَ عَنْ ابْنِ يَعْمَرَ بِهَذَا الْحَدِيثِ يَزِيدُ وَيَنْقُصُ قَالَ فَمَا الْإِسْلَامُ قَالَ إِقَامُ الصَّلَاةِ وَإِيتَاءُ الزَّكَاةِ وَحَجُّ الْبَيْتِ وَصَوْمُ شَهْرِ رَمَضَانَ وَالِاغْتِسَالُ مِنْ الْجَنَابَةِ قَالَ أَبُو دَاوُد عَلْقَمَةُ مُرْجِئٌ
Mums [Ubaidullah bin Mu'adz] pasakė, mums [Mano tėvas] pasakė, mums [Kahmasui] pasakė [Ibn Buraidah], [Yahya bin Ya'mar] pasakė: „Pirmasis, kuris kalbėjo apie likimo klausimą Basros mieste, buvo Ma'bad Al Juhani. Su Humaid bin 'Abdurrahman Al Himyari ėjome į hadžą arba umrą. Tada sumurmėjome: „Jei sutiksime vieną iš Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam palydovų, paklausime jo, ką žmonės sako apie likimą.“ Tada Alachas lėmė, kad mes susitiksime su [Abdullah bin Umaru], kai jis ruošėsi įeiti į mečetę, todėl su draugu priėjome prie jo.“ Pamaniau, kad mano draugas man atstos pokalbį, todėl pasakiau: „O Abu Abdurrahmanai, tarp mūsų atsirado žmonių, kurie skaito Koraną ir stropiai siekia žinių, bet tiki, kad likimo nėra, ir viskas tiesiog nutinka be jokio likimo įsikišimo!“ Tada Ibn Umaras tarė: „Jei juos sutiksite, pasakykite, kad aš nuo jų atsiskyriau, ir jie taip pat atsiskyrė nuo manęs. Ir prisiekiu Tuo, kurio vardu Abdullah bin Umaras prisiekia, jei jie turi aukso, tokio dydžio kaip Uhudo kalnas, ir tada jį išleidžia, tai Alachas jo nepriims, kol nepatikės likimu.“ Tada jis tarė: „[Umaras Ibnul Khathtabas] man pasakė, jis sakė: „Kol buvome su Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam, staiga atėjo vyras, vilkintis labai baltais drabužiais ir labai juodais plaukais. Nebuvo jokių ženklų, kad jis būtų ilgoje kelionėje, bet nė vienas iš mūsų jo nepažinojo.“ Tada jis priėjo prie Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam), atsirėmė keliais ant Pranašo kelių ir uždėjo delnus ant abiejų jo šlaunų. Po to jis paklausė: „O Muhamedai, papasakok man apie islamą?“ Tada jis atsakė: „Islamas yra tai, kad jūs liudijate, jog nėra kito dievo, verto garbinimo, išskyrus Alachą, ir Muhamedas yra Jo pasiuntinys. Jūs atliekate maldas, mokate zakatą, pasninkaujate Ramadano metu ir, jei galite, keliaujate į Baitullah.“ Vyras tarė: „Jūs teisus“. Umaras tarė: „Mes buvome juo nustebinti, jis paklausė ir pats tai patvirtino.“ Vyras vėl paklausė: „Papasakokite man apie tikėjimą?“ Jis atsakė: „Tikėjimas yra tai, kad jūs tikite Alachu, Jo angelais, Jo knygomis, Jo pasiuntiniais, Paskutine diena ir tikite likimu; blogu ar geru.“ Vyras tarė: „Jūs teisus“. Vyras tęsė: „Pasakyk man, kas yra ihsan?“ Jis atsakė: „Jūs garbinate Alachą, tarsi Jį matytumėte, o jei negalite Jo matyti, iš tiesų Jis gali matyti jus.“ Vyras vėl paklausė: „Papasakok man apie Teismo dieną?“ Jis atsakė: „Ne tai, kad klausiamas asmuo žino geriau nei klausiantis.“ Vyras paklausė: „Tai papasakok man ženklus?“ Jis atsakė: „Jei vergas pagimdė savo šeimininką, tada matai žmones basomis – vargšus – ir avių piemenis, besivaržančius statyti aukštus pastatus.“ Umaras pasakė: „Tada vyras išėjo, o aš tylėjau tris dienas. Tada jis tarė: „O Umarai, ar žinai, kas buvo tas vyras, kuris uždavė tą klausimą?“ Aš atsakiau: „Alachas ir Jo Pasiuntinys žino geriau.“ Jis pasakė: „Tai Gabrielius, jis atėjo pas tave, kad pamokytų tave apie tavo religinius dalykus“. Jis mums pasakė [Musaddad] pasakė, jis mums pasakė [Yahya] iš [Uthman bin Ghiyats] pasakė; man [Abdullah bin Buraidah] pasakojo, kad [Yahya bin Ya'mar] ir [Humaid bin 'Abdurrahman] abu sakė: „Mes susitikome su [Abdullah bin Umar], tada papasakojome jam apie likimą ir ką žmonės apie jį sako... tada jis paminėjo hadisą.“ Tačiau jis pridūrė: „Tada buvo vyras iš Muzainos arba Juhainos, kuris paklausė pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam): „O Alacho Pasiuntiny, kaip turėtume daryti labdarą? Ar ši praktika pagrįsta praėjusiu likimu, ar kažkuo nauju?“ Jis atsakė: „Remiantis tuo, kas buvo nulemta“. Vyras arba keli žmonės vėl paklausė: „Tai kodėl mes darome labdarą?“ Jis atsakė: „Iš tiesų, dangaus žmonėms bus lengviau daryti gerus darbus dėl dangaus žmonių darbų, o pragaro žmonėms bus lengviau daryti gerus darbus dėl pragaro žmonių darbų“. [Mahmudas bin Khalidas] mums pasakė, [Al Firyabi] mums pasakė iš [Sufyano], jis pasakė; [Alqamah bin Martsad] mums pasakė iš [Sulaimano bin Buraidah], iš [Ibn Ya'maro] su tuo pačiu hadisu „didėjimas ir mažėjimas“. Jis paklausė: „Tai kas yra islamas?“ Jis atsakė: „Atlikite maldas, mokėkite zakatą, atlikite hadžą, pasninkaukite per Ramadano mėnesį ir prauskitės Junubą“. Abu Dawudas pasakė: „Alqamah yra murjiah“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 4076
حَدَّثَنَا عُثْمَانُ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا جَرِيرٌ عَنْ أَبِي فَرْوَةَ الْهَمْدَانِيِّ عَنْ أَبِي زُرْعَةَ بْنِ عَمْرِو بْنِ جَرِيرٍ عَنْ أَبِي ذَرٍّ وَأَبِي هُرَيْرَةَ قَالَاكَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَجْلِسُ بَيْنَ ظَهْرَيْ أَصْحَابِهِ فَيَجِيءُ الْغَرِيبُ فَلَا يَدْرِي أَيُّهُمْ هُوَ حَتَّى يَسْأَلَ فَطَلَبْنَا إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنْ نَجْعَلَ لَهُ مَجْلِسًا يَعْرِفُهُ الْغَرِيبُ إِذَا أَتَاهُ قَالَ فَبَنَيْنَا لَهُ دُكَّانًا مِنْ طِينٍ فَجَلَسَ عَلَيْهِ وَكُنَّا نَجْلِسُ بِجَنْبَتَيْهِ وَذَكَرَ نَحْوَ هَذَا الْخَبَرِ فَأَقْبَلَ رَجُلٌ فَذَكَرَ هَيْئَتَهُ حَتَّى سَلَّمَ مِنْ طَرَفِ السِّمَاطِ فَقَالَ السَّلَامُ عَلَيْكَ يَا مُحَمَّدُ قَالَ فَرَدَّ عَلَيْهِ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ
Mums [Uthmanas bin Abu Syaibah] sakė, mums [Jarir] papasakojo [Abu Farwah Al Hamdani], [Abu Zur'ah bin Amru bin Jarir], [Abu Dzar] ir [Abu Hurairah] abu sakė: „Kai Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam sėdėjo su savo draugais, staiga atėjo nepažįstamasis, ir nė vienas iš mūsų jo nepažinojo, kol jis nepaprašė pamatyti. Tada mes paprašėme jo leidimo paruošti vietą atsisėsti, kad užsieniečiai galėtų jį sutikti. Tada mes padarėme jam gana aukštą molio kėdę, tada jis atsisėdo ant jos, o mes sėdėjome šalia jo... Tada jis pasakė hadisą. Tada atėjo vyras... tada jis užsiminė apie vyro būklę, kol šis pasisveikino iš susirinkusiųjų galo, tarė: „Ramybė tebūnie tau, o Muhammadai“. Jis – pasakotojas – pasakė: „Pranašas shallallahu 'alaihi wasallam tada atsakė į jo pasisveikinimą“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 4077
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ كَثِيرٍ أَخْبَرَنَا سُفْيَانُ عَنْ أَبِي سِنَانٍ عَنْ وَهْبِ بْنِ خَالِدٍ الْحِمْصِيِّ عَنْ ابْنِ الدَّيْلَمِيِّ قَالَ أَتَيْتُ أُبَيَّ بْنَ كَعْبٍ فَقُلْتُ لَهُوَقَعَ فِي نَفْسِي شَيْءٌ مِنْ الْقَدَرِ فَحَدِّثْنِي بِشَيْءٍ لَعَلَّ اللَّهَ أَنْ يُذْهِبَهُ مِنْ قَلْبِي قَالَ لَوْ أَنَّ اللَّهَ عَذَّبَ أَهْلَ سَمَاوَاتِهِ وَأَهْلَ أَرْضِهِ عَذَّبَهُمْ وَهُوَ غَيْرُ ظَالِمٍ لَهُمْ وَلَوْ رَحِمَهُمْ كَانَتْ رَحْمَتُهُ خَيْرًا لَهُمْ مِنْ أَعْمَالِهِمْ وَلَوْ أَنْفَقْتَ مِثْلَ أُحُدٍ ذَهَبًا فِي سَبِيلِ اللَّهِ مَا قَبِلَهُ اللَّهُ مِنْكَ حَتَّى تُؤْمِنَ بِالْقَدَرِ وَتَعْلَمَ أَنَّ مَا أَصَابَكَ لَمْ يَكُنْ لِيُخْطِئَكَ وَأَنَّ مَا أَخْطَأَكَ لَمْ يَكُنْ لِيُصِيبَكَ وَلَوْ مُتَّ عَلَى غَيْرِ هَذَا لَدَخَلْتَ النَّارَقَالَ ثُمَّ أَتَيْتُ عَبْدَ اللَّهِ بْنَ مَسْعُودٍ فَقَالَ مِثْلَ ذَلِكَ قَالَ ثُمَّ أَتَيْتُ حُذَيْفَةَ بْنَ الْيَمَانِ فَقَالَ مِثْلَ ذَلِكَ قَالَ ثُمَّ أَتَيْتُ زَيْدَ بْنَ ثَابِتٍ فَحَدَّثَنِي عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِثْلَ ذَلِكَ
[Muhammadas bin Kathiras] mums pasakė, [Sufyanas] iš [Abu Sinano] iš [Wahb bin Khalid Al Himshi] iš [Ibn Ad Dailami] sakė: „Nuėjau pas [Ubay bin Ka'bą], tada jam pasakiau: „Mane neramina kažkas likimo srityje, tad papasakok man apie ką nors, tegul Alachas pašalina tą nerimą iš mano širdies“. Jis atsakė: „Jei Alachas kankina visus kūrinius danguje ir žemėje, tai nėra neteisybė, kurią Jis jiems daro, ir jei Jis suteikia jiems gailestingumą, iš tiesų Jo gailestingumas yra geresnis už jų atliktus darbus. Jei duosite išmaldą su auksu, tokiu dideliu kaip Uhudo kalnas Alacho kelyje, Alachas to nepriims, kol nepatikėsite likimu. Ir jūs žinote, kad tai, kas skirta jūsų daliai, jūsų neaplenks, ir tai, kas skirta ne jūsų daliai, to negausite. Jei mirsite ne remdamiesi šiuo tikėjimu, pateksite į pragarą“. Abu Ad Dailami pasakė: „Tada nuėjau pas [Abdullah bin Mas'ud], ir jis pasakė tą patį. Tada nuėjau pas [Hudzaifah Ibnul Yaman], ir jis pasakė tą patį. Tada nuėjau pas [Zaid bin Thabit], ir jis man papasakojo pranašo (sallallaahu) hadisą: „alaihi wasallam irgi toks“.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 4078
حَدَّثَنَا جَعْفَرُ بْنُ مُسَافِرٍ الْهُذَلِيُّ حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ حَسَّانَ حَدَّثَنَا الْوَلِيدُ بْنُ رَبَاحٍ عَنْ إِبْرَاهِيمَ بْنِ أَبِي عَبْلَةَ عَنْ أَبِي حَفْصَةَ قَالَ قَالَ عُبَادَةُ بْنُ الصَّامِتِ لِابْنِهِ يَا بُنَيَّ إِنَّكَ لَنْ تَجِدَ طَعْمَ حَقِيقَةِ الْإِيمَانِ حَتَّى تَعْلَمَ أَنَّ مَا أَصَابَكَ لَمْ يَكُنْ لِيُخْطِئَكَ وَمَا أَخْطَأَكَ لَمْ يَكُنْ لِيُصِيبَكَ سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ إِنَّ أَوَّلَ مَا خَلَقَ اللَّهُ الْقَلَمَ فَقَالَ لَهُ اكْتُبْ قَالَ رَبِّ وَمَاذَا أَكْتُبُ قَالَ اكْتُبْ مَقَادِيرَ كُلِّ شَيْءٍ حَتَّى تَقُومَ السَّاعَةُ يَا بُنَيَّ إِنِّي سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ مَنْ مَاتَ عَلَى غَيْرِ هَذَا فَلَيْسَ مِنِّي
[Ja'far bin Musafir Al Hudzali] mums pasakė, [Yahya bin Hassan] mums pasakė, [Al Walid bin Rabah] iš [Ibrahim bin Abu Ablah] iš [Abu Hafshah] jis pasakė; [Ubadah bin Ash Shamit] tarė savo sūnui: „O mano sūnau, tikrai tu negalėsi paragauti tikėjimo skonio, kol nesuprasi, kad tai, kas lemta būti tavo dalimi, tavęs nepraeis, o tai, kas lemta būti tavo dalimi, tu negausi.“ Kartą girdėjau pranašą (sallallaahu 'alaihi wa sallam) sakant: „Pirmiausia, ką Alachas sukūrė, buvo rašiklis, tada Alachas jam tarė: „Rašyk!“ Rašiklis atsakė: „O Raba, ką turėčiau rašyti?“ Alachas atsakė: „Užrašyk visus likimus, kurie įvyks iki Teismo dienos“. O mano sūnau, kartą girdėjau Pranašą (tebūnie jam ramybė ir ramybė) sakant: „Kas miršta be tokio tikėjimo, tas ne iš mano grupės“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 4079
حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ ح و حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ صَالِحٍ الْمَعْنَى قَالَ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ بْنُ عُيَيْنَةَ عَنْ عَمْرِو بْنِ دِينَارٍ سَمِعَ طَاوُسًا يَقُولُ سَمِعْتُ أَبَا هُرَيْرَةَ يُخْبِرُعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ احْتَجَّ آدَمُ وَمُوسَى فَقَالَ مُوسَى يَا آدَمُ أَنْتَ أَبُونَا خَيَّبْتَنَا وَأَخْرَجْتَنَا مِنْ الْجَنَّةِ فَقَالَ آدَمُ أَنْتَ مُوسَى اصْطَفَاكَ اللَّهُ بِكَلَامِهِ وَخَطَّ لَكَ التَّوْرَاةَ بِيَدِهِ تَلُومُنِي عَلَى أَمْرٍ قَدَّرَهُ عَلَيَّ قَبْلَ أَنْ يَخْلُقَنِي بِأَرْبَعِينَ سَنَةً فَحَجَّ آدَمُ مُوسَىقَالَ أَحْمَدُ بْنُ صَالِحٍ عَنْ عَمْرٍو عَنْ طَاوُسٍ سَمِعَ أَبَا هُرَيْرَةَ
[Musaddad] mums pasakė, [Sufyan] mums pasakė. – kitaip tariant, tai minima – Pranešęs mums [Ahmad bin Salih] tai reiškia, jis pasakė; papasakojo mums [Sufyan bin Uyainah] iš [Amru bin Dinaro], kad girdėjo [Thawusą] sakant; girdėjau [Abu Hurairah] pranešimą iš Alacho Pasiuntinio (sallallaahu 'alaihi wasallam), jis sakė: „Adomas ir Musa ginčijosi tarpusavyje. Musa tarė: „O Adame, tu esi mūsų tėvas, tu mums pakenkei ir išvedei mus iš rojaus!“ Adomas atsakė: „O Moze, Alachas pasirinko ir davė tau Toros knygą, kodėl kaltini mane dėl reikalo, kurį Alachas man paskelbė keturiasdešimt metų prieš mano sukūrimą?“ Taigi Adomas sugebėjo nugalėti Mozę.“ Ahmad bin Salih sakė, kad iš Amru, iš Thawuso jis girdėjo iš Abu Hurairah.
Hadith
Imam Abu Dawud : 4080
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ صَالِحٍ قَالَ حَدَّثَنَا ابْنُ وَهْبٍ قَالَ أَخْبَرَنِي هِشَامُ بْنُ سَعْدٍ عَنْ زَيْدِ بْنِ أَسْلَمَ عَنْ أَبِيهِ أَنَّ عُمَرَ بْنَ الْخَطَّابِ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنَّ مُوسَى قَالَ يَا رَبِّ أَرِنَا آدَمَ الَّذِي أَخْرَجَنَا وَنَفْسَهُ مِنْ الْجَنَّةِ فَأَرَاهُ اللَّهُ آدَمَ فَقَالَ أَنْتَ أَبُونَا آدَمُ فَقَالَ لَهُ آدَمُ نَعَمْ قَالَ أَنْتَ الَّذِي نَفَخَ اللَّهُ فِيكَ مِنْ رُوحِهِ وَعَلَّمَكَ الْأَسْمَاءَ كُلَّهَا وَأَمَرَ الْمَلَائِكَةَ فَسَجَدُوا لَكَ قَالَ نَعَمْ قَالَ فَمَا حَمَلَكَ عَلَى أَنْ أَخْرَجْتَنَا وَنَفْسَكَ مِنْ الْجَنَّةِ فَقَالَ لَهُ آدَمُ وَمَنْ أَنْتَ قَالَ أَنَا مُوسَى قَالَ أَنْتَ نَبِيُّ بَنِي إِسْرَائِيلَ الَّذِي كَلَّمَكَ اللَّهُ مِنْ وَرَاءِ الْحِجَابِ لَمْ يَجْعَلْ بَيْنَكَ وَبَيْنَهُ رَسُولًا مِنْ خَلْقِهِ قَالَ نَعَمْ قَالَ أَفَمَا وَجَدْتَ أَنَّ ذَلِكَ كَانَ فِي كِتَابِ اللَّهِ قَبْلَ أَنْ أُخْلَقَ قَالَ نَعَمْ قَالَ فِيمَ تَلُومُنِي فِي شَيْءٍ سَبَقَ مِنْ اللَّهِ تَعَالَى فِيهِ الْقَضَاءُ قَبْلِي قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عِنْدَ ذَلِكَ فَحَجَّ آدَمُ مُوسَى فَحَجَّ آدَمُ مُوسَى
Mums [Ahmad bin Salih] pasakė jis; mums [Ibn Wahb] pasakė jis; man [Hisyam bin Sa'd] pranešė [Zaid bin Aslam] iš [jo tėvo], kad [Umar Ibnul Khaththab] pasakė: „Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam pasakė: „Mozė tarė: „O Raba, parodyk man Adomą, tą, kuris mus ir save išėmė iš dangaus“. Tada Alachas parodė jam Adomą, Mozė tarė: „Tu esi Adomas, mūsų tėvas!“ Adomas atsakė: „Taip“. Mozė vėl paklausė: „Ar tu esi tas asmuo, kuriam Alachas įkvėpė dvasią, suteikė žinias apie visų dalykų pavadinimus, ir Alachas įsakė angelams nusilenkti, o tada jie nusilenkė tau?“ Adomas atsakė: „Taip“. Musa paklausė: „Tai kas paskatino tave išvaryti mus ir save iš dangaus?“ Adomas atsakė: „Tai kas tu esi?“ Mozė atsakė: „Aš esu Mozė“. Adomas paklausė: „Ar tu esi tas Pranašas iš Izraelio vaikų, kurį Alachas pakvietė kalbėti iš už šydo be jokio tarpininko?“ Musa atsakė: „Taip“. Adomas paklausė: „Ar nesupranti, kad visa tai nustatė Alachas Savo knygoje – Al Lauhul Mahfudh – prieš man susikuriant?“ Musa atsakė: „Taip“. Adomas paklausė: „Tai kodėl kaltini mane dėl to, ką Alachas nustatė prieš man susikuriant?“ Tuo metu Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) tada tarė: „Adomas nugalėjo Musą, Adomas nugalėjo Musą“.
