Imam Abu Dawud (الامام ابو داود) - 4590 Hadith
Hadith
Imam Abu Dawud : 3901
حَدَّثَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ عُمَرَ بْنِ مَيْسَرَةَ الْجُشَمِيُّ حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ سَعِيدٍ عَنْ عَوْفٍ حَدَّثَنَا حَمْزَةُ أَبُو عُمَرَ الْعَائِذِيُّ حَدَّثَنِي عَلْقَمَةُ بْنُ وَائِلٍ حَدَّثَنِي وَائِلُ بْنُ حُجْرٍ قَالَكُنْتُ عِنْدَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذْ جِيءَ بِرَجُلٍ قَاتِلٍ فِي عُنُقِهِ النِّسْعَةُ قَالَ فَدَعَا وَلِيَّ الْمَقْتُولِ فَقَالَ أَتَعْفُو قَالَ لَا قَالَ أَفَتَأْخُذُ الدِّيَةَ قَالَ لَا قَالَ أَفَتَقْتُلُ قَالَ نَعَمْ قَالَ اذْهَبْ بِهِ فَلَمَّا وَلَّى قَالَ أَتَعْفُو قَالَ لَا قَالَ أَفَتَأْخُذُ الدِّيَةَ قَالَ لَا قَالَ أَفَتَقْتُلُ قَالَ نَعَمْ قَالَ اذْهَبْ بِهِ فَلَمَّا كَانَ فِي الرَّابِعَةِ قَالَ أَمَا إِنَّكَ إِنْ عَفَوْتَ عَنْهُ يَبُوءُ بِإِثْمِهِ وَإِثْمِ صَاحِبِهِ قَالَ فَعَفَا عَنْهُ قَالَ فَأَنَا رَأَيْتُهُ يَجُرُّ النِّسْعَةَحَدَّثَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ عُمَرَ بْنِ مَيْسَرَةَ حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ سَعِيدٍ قَالَ حَدَّثَنِي جَامِعُ بْنُ مَطَرٍ حَدَّثَنِي عَلْقَمَةُ بْنُ وَائِلٍ بِإِسْنَادِهِ وَمَعْنَاهُ
Mums [Ubaidullah bin Umar bin Maisarah Al Jusyami] sakė, mums [Yahya bin Sa'id] iš [Auf] sakė; mums [Hamzah Abu Umar Al 'Aidzi] sakė, man pasakė [Alqamah bin Wail] sakė, man pasakė [Wail bin Hujr] jis sakė: „Kartą buvau šalia Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam, tada pas jį buvo atvestas žudikas, kurio kaklas buvo surištas virve“. Wail pasakė: „Tada jis pakvietė aukos globėją ir paklausė: „Ar nesigaili?“ Jis atsakė: „Ne“. Jis vėl paklausė: „Ar nenorite imti išpirkos?“ Jis atsakė: „Ne“. Jis vėl paklausė: „Ar norite jį nužudyti?“ Jis atsakė: „Teisingai“. Jis pasakė: „Tada pasiimkite jį“. Kai aukos globėjas išėjo, jis vėl paklausė: „Ar nesigaili?“ – atsakė jis: „Ne“. Jis vėl paklausė: „Ar nenorite imti išpirkos?“ – atsakė jis: „Ne“. Jis vėl paklausė: „Ar norite jį nužudyti?“ – atsakė jis: „Teisingai“. Jis tarė: „Tada pasiimkite jį“. Taigi ketvirtą kartą jis tarė: „Jei jam atleisite, jis neš savo ir jūsų brolio nuodėmes“. Vailas tarė: „Aukos globėjas galiausiai jam atleido“. Vailas tarė: „Mačiau, kaip žudikas nuėmė diržą“. Jis mums pasakė [Ubaidullah bin Umar bin Umar bin Maisarah] pasakė, jis mums pasakė [Yahya bin Sa'id] pasakė; jis man pasakė [Jami' bin Mathar] pasakė, pasakė man [Alqamah bin Wail] su visa jo prasme.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3902
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عَوْفٍ الطَّائِيُّ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْقُدُّوسِ بْنُ الْحَجَّاجِ حَدَّثَنَا يَزِيدُ بْنُ عَطَاءٍ الْوَاسِطِيُّ عَنْ سِمَاكٍ عَنْ عَلْقَمَةَ بْنِ وَائِلٍ عَنْ أَبِيهِ قَالَجَاءَ رَجُلٌ إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِحَبَشِيٍّ فَقَالَ إِنَّ هَذَا قَتَلَ ابْنَ أَخِي قَالَ كَيْفَ قَتَلْتَهُ قَالَ ضَرَبْتُ رَأْسَهُ بِالْفَأْسِ وَلَمْ أُرِدْ قَتْلَهُ قَالَ هَلْ لَكَ مَالٌ تُؤَدِّي دِيَتَهُ قَالَ لَا قَالَ أَفَرَأَيْتَ إِنْ أَرْسَلْتُكَ تَسْأَلُ النَّاسَ تَجْمَعُ دِيَتَهُ قَالَ لَا قَالَ فَمَوَالِيكَ يُعْطُونَكَ دِيَتَهُ قَالَ لَا قَالَ لِلرَّجُلِ خُذْهُ فَخَرَجَ بِهِ لِيَقْتُلَهُ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَمَا إِنَّهُ إِنْ قَتَلَهُ كَانَ مِثْلَهُ فَبَلَغَ بِهِ الرَّجُلُ حَيْثُ يَسْمَعُ قَوْلَهُ فَقَالَ هُوَ ذَا فَمُرْ فِيهِ مَا شِئْتَ فَقَالَ رَسُولُ اللَّه صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَرْسِلْهُ وَقَالَ مَرَّةً دَعْهُ يَبُوءُ بِإِثْمِ صَاحِبِهِ وَإِثْمِهِ فَيَكُونُ مِنْ أَصْحَابِ النَّارِ قَالَ فَأَرْسَلَهُ
[Muhammadas bin Auf Ath Tha`i] mums pasakė, [Abdul Qudus Ibnul Hajjaj] mums pasakė, [Yazidas bin Atha Al Wasithi] iš [Simako] iš [Alqamah bin Wailo] iš [jo tėvo] sakė: „Atėjo vyras pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam), atsivesdamas habsjį, ir tarė: „Tikrai habsjis nužudė mano brolio sūnų!“ Jis paklausė habsjo: „Kaip jį nužudėte?“ Šis atsakė: „Trenkiau jam į galvą kirviu, bet nenorėjau jo nužudyti“. Jis vėl paklausė: „Ar turite lėšų sumokėti išpirką?“ Jis atsakė: „Ne“. Jis vėl paklausė: „Ką manote, jei aš jus išlaisvinsiu, o jūs ieškosite žmonių finansinės pagalbos?“ Jis atsakė: „Nereikia“. Jis vėl paklausė: „Ar įmanoma, kad jūsų globėjai duos jums išpirkos pinigus?“ Jis atsakė: „Ne“. Tada jis tarė vyrui – aukos globėjui: „Atveskite jį“. Taigi vyrai išsivedė habsjį nužudyti. Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Tiesą sakant, jei vyras nužudys įpratusį asmenį, jo padėtis bus tokia pati kaip ir to įprastu asmens“. Pranašo žodžiai pagaliau pasiekė vyro ausis, tada jis tarė: „Aš tai grąžinsiu. Taigi, duokite įsakymus, kaip norite“. Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Išlaisvinkite habsjį“. Kitame pasakojime jis pasakė: „Palikite jį ramybėje, tada jis neš savo draugo – aukos – ir savo paties nuodėmes. Tada jis pateks į pragarą“. Tada aukos globėjas jį paleido.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3903
حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ بْنُ حَرْبٍ حَدَّثَنَا حَمَّادُ بْنُ زَيْدٍ عَنْ يَحْيَى ابْنِ سَعِيدٍ عَنْ أَبِي أُمَامَةَ بْنِ سَهْلٍ قَالَكُنَّا مَعَ عُثْمَانَ وَهُوَ مَحْصُورٌ فِي الدَّارِ وَكَانَ فِي الدَّارِ مَدْخَلٌ مَنْ دَخَلَهُ سَمِعَ كَلَامَ مَنْ عَلَى الْبَلَاطِ فَدَخَلَهُ عُثْمَانُ فَخَرَجَ إِلَيْنَا وَهُوَ مُتَغَيِّرٌ لَوْنُهُ فَقَالَ إِنَّهُمْ لَيَتَوَاعَدُونَنِي بِالْقَتْلِ آنِفًا قَالَ قُلْنَا يَكْفِيكَهُمُ اللَّهُ يَا أَمِيرَ الْمُؤْمِنِينَ قَالَ وَلِمَ يَقْتُلُونَنِي سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ لَا يَحِلُّ دَمُ امْرِئٍ مُسْلِمٍ إِلَّا بِإِحْدَى ثَلَاثٍ كُفْرٌ بَعْدَ إِسْلَامٍ أَوْ زِنًا بَعْدَ إِحْصَانٍ أَوْ قَتْلُ نَفْسٍ بِغَيْرِ نَفْسٍ فَوَاللَّهِ مَا زَنَيْتُ فِي جَاهِلِيَّةٍ وَلَا فِي إِسْلَامٍ قَطُّ وَلَا أَحْبَبْتُ أَنَّ لِي بِدِينِي بَدَلًا مُنْذُ هَدَانِي اللَّهُ وَلَا قَتَلْتُ نَفْسًا فَبِمَ يَقْتُلُونَنِيقَالَ أَبُو دَاوُد عُثْمَانُ وَأَبُو بَكْرٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا تَرَكَا الْخَمْرَ فِي الْجَاهِلِيَّةِ
[Sulaimanas bin Harbas] mums pasakė, [Hammadas bin Zaidas] iš [Jahja bin Sa'ido] iš [Abu Umamah bin Sahlo] sakė: „Buvau su [Usmanu], kai jis buvo apsuptas savo namuose. Jo namuose yra koridorius, jei kas nors į jį įeis, galės girdėti virš jo esančių žmonių pokalbius.“ Usmanas įėjo į koridorių, tada išėjo išblyškęs. Jis tarė: „Jie nori mane nužudyti“. Jis – pasakotojas – tarė: „Tada mes pasakėme: „Alachas yra pakankamas tavo gynėjas, o Amirul Mukminin“. Usmanas sutrikęs paklausė: „Kodėl jie nori mane nužudyti?“, nors kartą girdėjau pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam sakant: „Musulmono kraujas nėra halal, išskyrus tris priežastis: netikintys po įtikėjimo, svetimavimas po santuokos ir kitų žmonių sielų žudymas“. „Prisiekiu Alachu, aš niekada nesvetimavau nei Džahilijos laikotarpiu, nei po islamo, ir niekada nesitikėjau pakeisti savo religijos po to, kai Alachas mane vedė, ir taip pat niekada nenužudžiau niekieno sielos – be teisės. Tai dėl kokios priežasties jie mane nužudys?“ Abu Davudas pasakė: „Usmanas ir Abu Bakras, tebūnie juo Alachas patenkintas, niekada negėrė vyno Džahilijos laikotarpiu.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 3904
حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَعِيلَ حَدَّثَنَا حَمَّادٌ قَالَ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ إِسْحَقَ فَحَدَّثَنِي مُحَمَّدُ بْنُ جَعْفَرِ بْنِ الزُّبَيْرِ قَالَ سَمِعْتُ زِيَادَ بْنَ ضُمَيْرَةَ الضُّمَرِيَّ ح و أَخْبَرَنَا وَهْبُ بْنُ بَيَانٍ وَأَحْمَدُ بْنُ سَعِيدٍ الْهَمْدَانِيُّ قَالَا حَدَّثَنَا ابْنُ وَهْبٍ أَخْبَرَنِي عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ أَبِي الزِّنَادِ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ الْحَارِثِ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ جَعْفَرٍ أَنَّهُ سَمِعَ زِيَادَ بْنَ سَعْدِ بْنِ ضُمَيْرَةَ السُّلَمِيَّ وَهَذَا حَدِيثُ وَهْبٍ وَهُوَ أَتَمُ يُحَدِّثُ عُرْوَةَ بْنَ الزُّبَيْرِ عَنْ أَبِيهِ قَالَ مُوسَى وَجَدِّهِوَكَانَا شَهِدَا مَعَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حُنَيْنًا ثُمَّ رَجَعْنَا إِلَى حَدِيثِ وَهْبٍ أَنْ مُحَلِّمَ بْنَ جَثَّامَةَ اللَّيْثِيَّ قَتَلَ رَجُلًا مِنْ أَشْجَعَ فِي الْإِسْلَامِ وَذَلِكَ أَوَّلُ غِيَرٍ قَضَى بِهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَتَكَلَّمَ عُيَيْنَةُ فِي قَتْلِ الْأَشْجَعِيِّ لِأَنَّهُ مِنْ غَطَفَانَ وَتَكَلَّمَ الْأَقْرَعُ بْنُ حَابِسٍ دُونَ مُحَلِّمٍ لِأَنَّهُ مِنْ خِنْدِفَ فَارْتَفَعَتْ الْأَصْوَاتُ وَكَثُرَتْ الْخُصُومَةُ وَاللَّغَطُ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَا عُيَيْنَةُ أَلَا تَقْبَلُ الْغِيَرَ فَقَالَ عُيَيْنَةُ لَا وَاللَّهِ حَتَّى أُدْخِلَ عَلَى نِسَائِهِ مِنْ الْحَرْبِ وَالْحُزْنِ مَا أَدْخَلَ عَلَى نِسَائِي قَالَ ثُمَّ ارْتَفَعَتْ الْأَصْوَاتُ وَكَثُرَتْ الْخُصُومَةُ وَاللَّغَطُ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَا عُيَيْنَةُ أَلَا تَقْبَلُ الْغِيَرَ فَقَالَ عُيَيْنَةُ مِثْلَ ذَلِكَ أَيْضًا إِلَى أَنْ قَامَ رَجُلٌ مِنْ بَنِي لَيْثٍ يُقَالُ لَهُ مُكَيْتِلٌ عَلَيْهِ شِكَّةٌ وَفِي يَدِهِ دَرِقَةٌ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنِّي لَمْ أَجِدْ لِمَا فَعَلَ هَذَا فِي غُرَّةِ الْإِسْلَامِ مَثَلًا إِلَّا غَنَمًا وَرَدَتْ فَرُمِيَ أَوَّلُهَا فَنَفَرَ آخِرُهَا اسْنُنْ الْيَوْمَ وَغَيِّرْ غَدًا فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ خَمْسُونَ فِي فَوْرِنَا هَذَا وَخَمْسُونَ إِذَا رَجَعْنَا إِلَى الْمَدِينَةِ وَذَلِكَ فِي بَعْضِ أَسْفَارِهِ وَمُحَلِّمٌ رَجُلٌ طَوِيلٌ آدَمُ وَهُوَ فِي طَرَفِ النَّاسِ فَلَمْ يَزَالُوا حَتَّى تَخَلَّصَ فَجَلَسَ بَيْنَ يَدَيْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَعَيْنَاهُ تَدْمَعَانِ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنِّي قَدْ فَعَلْتُ الَّذِي بَلَغَكَ وَإِنِّي أَتُوبُ إِلَى اللَّهِ تَبَارَكَ وَتَعَالَى فَاسْتَغْفِرْ اللَّهَ عَزَّ وَجَلَّ لِي يَا رَسُولَ اللَّهِ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَقَتَلْتَهُ بِسِلَاحِكَ فِي غُرَّةِ الْإِسْلَامِ اللَّهُمَّ لَا تَغْفِرْ لِمُحَلِّمٍ بِصَوْتٍ عَالٍ زَادَ أَبُو سَلَمَةَ فَقَامَ وَإِنَّهُ لَيَتَلَقَّى دُمُوعَهُ بِطَرَفِ رِدَائِهِقَالَ ابْنُ إِسْحَقَ فَزَعَمَ قَوْمُهُ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ اسْتَغْفَرَ لَهُ بَعْدَ ذَلِكَ قَالَ أَبُو دَاوُد قَالَ النَّضْرُ بْنُ شُمَيْلٍ الْغِيَرُ الدِّيَةُ
Mums [Musa bin Isma'il] sakė, mums [Hammad] sakė; mums [Muhammad bin Ishaq] sakė, man [Muhammad bin Ja'far bin Az Zubair] sakė; girdėjau [Ziyad bin Dhamrah Adh Dhumari]. -kitaip tariant- Mums buvo pranešta, kad [Wahb bin Bayan] ir [Ahmad bin Sa'id Al Hamdani] abu sakė; [Ibn Vahbas] mums pasakė, pranešė man [Abdurrahmanui bin Abu Az Zinadui] iš [Abdurrahmano Ibnulo Harito] iš [Muhammado bin Džafaro], kad jis girdėjo [Ziyadą bin Sa'd bin Dhumairah As Sulami] – tai yra Vahbo hadisas, ir šis hadisas yra išsamesnis, jis jį papasakojo Urwahui bin Az Zubair – iš [savo tėvo] jis sakė: „[Mozė] ir [jo senelis] dalyvavo Hunaino mūšyje su Pranašu (sallallaahu 'alaihi wasallam).“ Tada grįžome prie Vahbo hadiso, kad Muhallim bin Jatstamah Al Laitsi kartą nužudė vyrą iš Ašdžos (vietovės pavadinimo), nors šis buvo atsivertęs į islamą, ir tai buvo pirmasis islamo išpažinimas (diyat), kurį išpirko Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam). Tada Uyainah aptarė Al Asyja'i nužudymą, nes jis buvo kilęs iš Ghathafano. Tuo tarpu Al Aqra' bin Habis gynė Muhallim, nes jis buvo kilęs iš Khindik. Jų balsai taip pakilo, kad kilo daug ginčų ir sumaišties. Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „O Uyainah, ar nenori priimti išpirkos?“ Jis atsakė: „Prisiekiu Alachu, ne! Kad galėtume atnešti netektį ir liūdesį jo moterims, kaip jis atnešė netektį ir liūdesį mano moterims.“ Sa'd tarė: „Tada jų balsai vėl pakilo, kol kilo daug ginčų ir sumaišties.“ Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „O Uyainah, ar nenori priimti išpirkos?“ Uyainah atsakė taip, kaip ir anksčiau, todėl atsistojo vyras iš Banu Laitho, vardu Mukaitil, jis nešėsi ginklą ir skydą. Tada jis tarė: „O Alacho Pasiuntiny, islame niekada negavau išpirkos už šio asmens – žudiko Muhallim – padarytą nusikaltimą, išskyrus kaip ožkų grupė, gerianti – upėje – nes buvo ištroškusios. Tada pirmoji eilė buvo metama, kol paskutinė eilė pabėgo – tai reiškia: „Kiša egzistuoja tam, kad kiti bijotų ir pasimokytų, lygiai taip pat, kaip ožka yra metama, kad kiti bijotų ir išeitų. Dabar laikykitės sunnos ir pakeiskite ją rytoj“. Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tada tarė: „Penkiasdešimt – kupranugarių – sumokėta grynaisiais ir dar penkiasdešimt, kai jie atvyko į Mediną“. Tai nutiko vienos iš jo kelionių metu. Nors Muhallim buvo aukštas, rudos odos vyras, jis sėdėjo tarp minios. Ir jo draugai vis tiek jam padėjo, kol jis išsivadavo iš žmogžudystės – kišos-.“ Tada Muhallimas atsisėdo šalia Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam su ašaromis akyse. Tada jis tarė: „O Alacho Pasiuntiny, kaip žinai, aš padariau kai ką – nužudžiau – dabar atgailauju Allah Tabaaraka Wa Ta'ala, todėl prašau atleidimo Alacho Azza Wa Jalla“. Alacho Pasiuntinys (sallallahu 'alaihi wasallam) tada tarė: „Ar nužudei jį savo ginklu, kai jis dar buvo islamo pradžioje? O Allahai, neatleisk Muhallimui“. Jis ištarė šiuos žodžius garsiai. Abu Salama pridūrė: „Tada Muhallimas atsistojo ir nusišluostė ašaras skaros kampu“. Ibn Ishaqas pasakė: „Jo žmonės buvo tikri, kad Alacho Pasiuntinys (sallallahu 'alaihi wasallam) po to prašys atleidimo Muhallimui“. Abu Dawudas pasakė: „An Nadhr bin Shumail sakė, kad Al Ghiyar yra diyat – išpirka“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3905
حَدَّثَنَا مُسَدَّدُ بْنُ مُسَرْهَدٍ حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ سَعِيدٍ حَدَّثَنَا ابْنُ أَبِي ذِئْبٍ قَالَ حَدَّثَنِي سَعِيدُ بْنُ أَبِي سَعِيدٍ قَالَ سَمِعْتُ أَبَا شُرَيْحٍ الْكَعْبِيَّ يَقُولُقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَلَا إِنَّكُمْ يَا مَعْشَرَ خُزَاعَةَ قَتَلْتُمْ هَذَا الْقَتِيلَ مِنْ هُذَيْلٍ وَإِنِّي عَاقِلُهُ فَمَنْ قُتِلَ لَهُ بَعْدَ مَقَالَتِي هَذِهِ قَتِيلٌ فَأَهْلُهُ بَيْنَ خِيَرَتَيْنِ أَنْ يَأْخُذُوا الْعَقْلَ أَوْ يَقْتُلُوا
[Musaddad bin Musarhad] mums pasakė, [Yahya bin Sa'id] mums pasakė, [Ibn Abu Dzi`b] mums pasakė; [Sa'id Ibn Abu Sa'id] man pasakė; girdėjau [Abu Syuraih Al-ka'bi] sakant: „Alacho Pasiuntinys (SAW) sakė: „O Khuza'ah žmonės! Žinokite, kad jūs visi nužudėte šį Hudzailį, iš tikrųjų aš esu jo įpėdinis, kuris sumokės jo diyat, todėl kas bus nužudytas po mano žodžių, jo įpėdiniui du pasirinkimus: prašyti išpirkos arba nužudyti mainais“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3906
حَدَّثَنَا عَبَّاسُ بْنُ الْوَلِيدِ بْنِ مَزْيَدٍ أَخْبَرَنِي أَبِي حَدَّثَنَا الْأَوْزَاعِيُّ حَدَّثَنِي يَحْيَى ح و حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ حَدَّثَنِي أَبُو دَاوُدَ حَدَّثَنَا حَرْبُ بْنُ شَدَّادٍ حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ أَبِي كَثِيرٍ حَدَّثَنِي أَبُو سَلَمَةَ بْنُ عَبْدِ الرَّحْمَنِ حَدَّثَنَا أَبُو هُرَيْرَةَ قَالَلَمَّا فُتِحَتْ مَكَّةُ قَامَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ مَنْ قُتِلَ لَهُ قَتِيلٌ فَهُوَ بِخَيْرِ النَّظَرَيْنِ إِمَّا أَنْ يُودَى أَوْ يُقَادَ فَقَامَ رَجُلٌ مِنْ أَهْلِ الْيَمَنِ يُقَالُ لَهُ أَبُو شَاةٍ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ اكْتُبْ لِي قَالَ الْعَبَّاسُ اكْتُبُوا لِي فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ اكْتُبُوا لِأَبِي شَاةٍوَهَذَا لَفْظُ حَدِيثِ أَحْمَدَ قَالَ أَبُو دَاوُد اكْتُبُوا لِي يَعْنِي خُطْبَةَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ
Mums [Abbas Ibnul Walid bin Mazyad] sakė, man pasakė [mano tėvas] sakė, mums pasakė [Al Auza'i] sakė, man pasakė [Yahya]. – kitaip tariant – mums pasakė [Ahmad bin Ibrahim] sakė, man pasakė [Abu Dawud] sakė, mums pasakė [Harb bin Syaddad] sakė, mums pasakė [Yahya bin Abu Kathir] sakė, man pasakė [Abu Salamah bin 'Abdurrahman] sakė, mums pasakė [Abu Hurairah] jis sakė: „Mekos miesto atidaryme, Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam, atsistojo ir pamokslavo, sakė: „Kiekvieno iš jūsų šeima nužudyta, tas turi du geriausius pasirinkimus: prašyti išpirkos arba nužudyti mainais“. Tada atsistojo vyras iš Jemeno gyventojų, vardu Abu Shah, ir tarė: „O Alacho Pasiuntiny, parašyk tai už mane“. Al-Abbas tarė: „Tu parašyk už mane“. Pranašas (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) tada tarė: „Rašyk Abu Šachui.“ Tai Ahmado hadiso formuluotė. Abu Davudas tarė: „Tu rašyk man“, turėdamas omenyje Pranašo (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) pamokslą.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3907
حَدَّثَنَا مُسْلِمٌ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ رَاشِدٍ حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ بْنُ مُوسَى عَنْ عَمْرِو بْنِ شُعَيْبٍ عَنْ أَبِيهِ عَنْ جَدِّهِعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَا يُقْتَلُ مُؤْمِنٌ بِكَافِرٍ وَمَنْ قَتَلَ مُؤْمِنًا مُتَعَمِّدًا دُفِعَ إِلَى أَوْلِيَاءِ الْمَقْتُولِ فَإِنْ شَاءُوا قَتَلُوهُ وَإِنْ شَاءُوا أَخَذُوا الدِّيَةَ
[Musulmonas] mums pasakė, mums pasakė [Muhamedas bin Rašidas] mums pasakė, mums pasakė [Suleimanas bin Musa] iš [Amru bin Syu'aib] iš [savo tėvo] iš [savo senelio] iš pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) jis pasakė: „Tikintysis neturėtų būti nužudytas dėl netikinčiojo – kaip qishas-. Taigi, kas tyčia nužudo tikintįjį, byla perduodama aukos globėjui; Jei jie nori, jie gali atkeršyti už nužudymą, o jei nori, gali pareikalauti išpirkos“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3908
حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَعِيلَ حَدَّثَنَا حَمَّادٌ أَخْبَرَنَا مَطَرٌ الْوَرَّاقُ وَأَحْسَبُهُ عَنْ الْحَسَنِ عَنْ جَابِرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَا أُعْفِيَ مَنْ قَتَلَ بَعْدَ أَخْذِهِ الدِّيَةَ
[Musa bin Isma'il] mums pasakė, [Hammad] mums pasakė, [Mathar Al Warraq] mums pasakė, ir manau, kad tai buvo iš [Al Hasano] iš [Jabir bin Abdullah, kuris pasakė: „Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam pasakė: „Neatleisiu tam, kuris nužudo paėmęs išpirką“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3909
حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ حَبِيبِ بْنِ عَرَبِيٍّ حَدَّثَنَا خَالِدُ بْنُ الْحَارِثِ حَدَّثَنَا شُعْبَةُ عَنْ هِشَامِ بْنِ زَيْدٍ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍأَنَّ امْرَأَةً يَهُودِيَّةً أَتَتْ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِشَاةٍ مَسْمُومَةٍ فَأَكَلَ مِنْهَا فَجِيءَ بِهَا إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَسَأَلَهَا عَنْ ذَلِكَ فَقَالَتْ أَرَدْتُ لِأَقْتُلَكَ فَقَالَ مَا كَانَ اللَّهُ لِيُسَلِّطَكِ عَلَى ذَلِكَ أَوْ قَالَ عَلَيَّ فَقَالُوا أَلَا نَقْتُلُهَا قَالَ لَا فَمَا زِلْتُ أَعْرِفُهَا فِي لَهَوَاتِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ
Mums buvo pasakyta [Yahya bin Habib bin Arabi], mums buvo pasakyta [Khalid Ibnul Harith], mums [Syu'bah] buvo pasakyta iš [Hisyam bin Zaid], iš [Anas bin Malik] sakė: „Žydė moteris atėjo pas Alacho Pasiuntinį (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir atnešė užnuodytos ožkienos, kurią jis suvalgė. Po to žydė buvo atvesta pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam). Jis paklausė apie tai, moteris atsakė: „Noriu tave nužudyti!“ Jis pasakė: „Alachas nepalengvins tau to padaryti, arba jis pasakė: „Padaryti – tai – man“. Kompanionai paklausė: „O kas, jei mes jį tiesiog nužudysime?“ Jis atsakė: „Nedarykite to“. Anas tarė: „Ir aš vis dar matau nuodų likučius Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam' gerklėje.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 3910
حَدَّثَنَا دَاوُدُ بْنُ رُشَيْدٍ حَدَّثَنَا عَبَّادُ بْنُ الْعَوَّامِ ح و حَدَّثَنَا هَارُونُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ حَدَّثَنَا سَعِيدُ بْنُ سُلَيْمَانَ حَدَّثَنَا عَبَّادٌ عَنْ سُفْيَانَ ابْنِ حُسَيْنٍ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ سَعِيدٍ وأَبِي سَلَمَةَ قَالَ هَارُونُ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَأَنَّ امْرَأَةً مِنْ الْيَهُودِ أَهْدَتْ إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ شَاةً مَسْمُومَةً قَالَ فَمَا عَرَضَ لَهَا النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَقَالَ أَبُو دَاوُد هَذِهِ أُخْتُ مَرْحَبٍ الْيَهُودِيَّةُ الَّتِي سَمَّتْ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ
[Dawud bin Rasyid] mums pasakė, pasakė [Abbad Ibnul Awwam]. – kitaip tariant – [Harun bin Abdullah] mums pasakė, pasakė [Sa'id bin Sulaiman] mums pasakė [Abbad] iš [Sufyan bin Husain], iš [Az Zuhri], iš [Sa'id] ir [Abu Salamah]. [Aaron] pasakė; iš [Abu Hurairah] jis pasakė: „Žydė moteris padovanojo Pranašui sallallaahu 'alaihi wasallam užnuodytos ožkienos“. Abu Hurairah tęsė: „Bet Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam visiškai nelietė moters – ypač kišašu –“. Abu Dawud pasakė: „Ši moteris yra žydės, kuri nunuodijo Pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam, sesuo.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 3911
حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ بْنُ دَاوُدَ الْمَهْرِيُّ حَدَّثَنَا ابْنُ وَهْبٍ قَالَ أَخْبَرَنِي يُونُسُ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ قَالَ كَانَ جَابِرُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ يُحَدِّثُأَنَّ يَهُودِيَّةً مِنْ أَهْلِ خَيْبَرَ سَمَّتْ شَاةً مَصْلِيَّةً ثُمَّ أَهْدَتْهَا لِرَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَخَذَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الذِّرَاعَ فَأَكَلَ مِنْهَا وَأَكَلَ رَهْطٌ مِنْ أَصْحَابِهِ مَعَهُ ثُمَّ قَالَ لَهُمْ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ارْفَعُوا أَيْدِيَكُمْ وَأَرْسَلَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِلَى الْيَهُودِيَّةِ فَدَعَاهَا فَقَالَ لَهَا أَسَمَمْتِ هَذِهِ الشَّاةَ قَالَتْ الْيَهُودِيَّةُ مَنْ أَخْبَرَكَ قَالَ أَخْبَرَتْنِي هَذِهِ فِي يَدِي لِلذِّرَاعِ قَالَتْ نَعَمْ قَالَ فَمَا أَرَدْتِ إِلَى ذَلِكَ قَالَتْ قُلْتُ إِنْ كَانَ نَبِيًّا فَلَنْ يَضُرَّهُ وَإِنْ لَمْ يَكُنْ نَبِيًّا اسْتَرَحْنَا مِنْهُ فَعَفَا عَنْهَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَلَمْ يُعَاقِبْهَا وَتُوُفِّيَ بَعْضُ أَصْحَابِهِ الَّذِينَ أَكَلُوا مِنْ الشَّاةِ وَاحْتَجَمَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَلَى كَاهِلِهِ مِنْ أَجْلِ الَّذِي أَكَلَ مِنْ الشَّاةِ حَجَمَهُ أَبُو هِنْدٍ بِالْقَرْنِ وَالشَّفْرَةِ وَهُوَ مَوْلًى لِبَنِي بَيَاضَةَ مِنْ الْأَنْصَارِحَدَّثَنَا وَهْبُ بْنُ بَقِيَّةَ حَدَّثَنَا خَالِدٌ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ عَمْرٍو عَنْ أَبِي سَلَمَةَ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَهْدَتْ لَهُ يَهُودِيَّةٌ بِخَيْبَرَ شَاةً مَصْلِيَّةً نَحْوَ حَدِيثِ جَابِرٍ قَالَ فَمَاتَ بِشْرُ بْنُ الْبَرَاءِ بْنِ مَعْرُورٍ الْأَنْصَارِيُّ فَأَرْسَلَ إِلَى الْيَهُودِيَّةِ مَا حَمَلَكِ عَلَى الَّذِي صَنَعْتِ فَذَكَرَ نَحْوَ حَدِيثِ جَابِرٍ فَأَمَرَ بِهَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقُتِلَتْ وَلَمْ يَذْكُرْ أَمْرَ الْحِجَامَةِ
[Sulaimanas bin Dawudas Al Mahri] mums pasakė, [Ibnu Wahbas] mums pasakė; jis pranešė man [Yunusui] iš [Ibn Shihabo], kad jis sakė: „[Džabiras bin Abdullah] kartą man papasakojo, kad žydė iš Chaibaro gyventojų apibarstė nuodų ant keptos ožkienos. Tada jis padavė mėsą pranašui (sallallaahu 'alaihi wasallam). Tada pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) paėmė ožkos ranką ir suvalgė ją su savo draugais. Tada pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) visiems tarė: „Pakelkite rankas – daugiau jų nevalgykite!“. Tada pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) pasiuntė pasiuntinį pakviesti žydės. Tada jis paklausė moters: „Ar įdėjote nuodų į šią mėsą?“ Žydė moteris atsakė: „Kas jums pranešė?“ Jis atsakė: „Man naujienas teikia tai, kas yra mano rankoje“. Žydė moteris tarė: „Teisingai“. Jis vėl paklausė: „Ko tu nori?“ Žydė moteris atsakė: „Savo širdyje tariau: „Jei jis pranašas, jam negrės pavojus, bet jei jis ne pranašas, galime nuo jo pailsėti“. Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam atleido žydei ir jos nenubaudė. Jo kompanionai, kurie valgė ožkieną, mirė, o Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam turėjo mėlynę ant kaklo dėl suvalgytos mėsos. Tada jį sudraskė Abu Hindas – buvęs Bani Bayadhah vergas iš Ansaro – ragu ir aštriu peiliu. Mums [Wahb bin Baqiyyah] sakė, mums [Khalidui] buvo pasakyta iš [Muhammad bin Amru] iš [Abu Salamah], kad kartą viena chaibarų žydė padovanojo keptą ožką Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam dovanų, kaip rašoma Džabiro hadise. Jis – pasakotojas – pasakė: „Bisyr bin Al Bara bin Ma'rur Al Ansari mirė, nes valgė ožkieną, todėl Alacho Pasiuntinys pasiuntė ką nors pasiimti žydės. Jis paklausė: „Kas paskatino jus tai padaryti?“ – tada tai paminėta Džabiro hadise. Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam įsakė nubausti moterį, todėl ji buvo nužudyta. Tačiau jis nepaminėjo istorijos apie puodelių mėtymą.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 3912
حَدَّثَنَا وَهْبُ بْنُ بَقِيَّةَ عَنْ خَالِدٍ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ عَمْرٍو عَنْ أَبِي سَلَمَةَ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ قَالَكَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقْبَلُ الْهَدِيَّةَ وَلَا يَأْكُلُ الصَّدَقَةَحَدَّثَنَا وَهْبُ بْنُ بَقِيَّةَ فِي مَوْضِعٍ آخَرَ عَنْ خَالِدٍ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ عَمْرٍو عَنْ أَبِي سَلَمَةَ وَلَمْ يَذْكُرْ أَبَا هُرَيْرَةَ قَالَ كَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقْبَلُ الْهَدِيَّةَ وَلَا يَأْكُلُ الصَّدَقَةَ زَادَ فَأَهْدَتْ لَهُ يَهُودِيَّةٌ بِخَيْبَرَ شَاةً مَصْلِيَّةً سَمَّتْهَا فَأَكَلَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِنْهَا وَأَكَلَ الْقَوْمُ فَقَالَ ارْفَعُوا أَيْدِيَكُمْ فَإِنَّهَا أَخْبَرَتْنِي أَنَّهَا مَسْمُومَةٌ فَمَاتَ بِشْرُ بْنُ الْبَرَاءِ بْنِ مَعْرُورٍ الْأَنْصَارِيُّ فَأَرْسَلَ إِلَى الْيَهُودِيَّةِ مَا حَمَلَكِ عَلَى الَّذِي صَنَعْتِ قَالَتْ إِنْ كُنْتَ نَبِيًّا لَمْ يَضُرَّكَ الَّذِي صَنَعْتُ وَإِنْ كُنْتَ مَلِكًا أَرَحْتُ النَّاسَ مِنْكَ فَأَمَرَ بِهَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقُتِلَتْ ثُمَّ قَالَ فِي وَجَعِهِ الَّذِي مَاتَ فِيهِ مَازِلْتُ أَجِدُ مِنْ الْأَكْلَةِ الَّتِي أَكَلْتُ بِخَيْبَرَ فَهَذَا أَوَانُ قَطَعَتْ أَبْهَرِي
[Wahab bin Baqiyyah] mums papasakojo iš [Chalid], iš [Muhammad bin Amru], iš [Abu Salamah], iš [Abu Hurairah]: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam gavo dovanų, bet nevalgė zakato“. [Wahb bin Baqiyyah] mums papasakojo – kitame pasakojime – iš [Chalid], iš [Muhammad bin Amru], iš [Abu Salamah] – bet jis nepaminėjo Abu Hurairah, jis pasakė: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam gavo dovanų, bet nevalgė zakato“. Jis pridūrė: „Tada buvo Chaibaro žydų moteris, kuri padovanojo jam dovanų ritinėlį – nuodais išteptą mėsą. Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam ir jo draugai valgė ožkieną.“ Bet tada jis tarė: „Pakelkite rankas – nustokite valgyti – nes iš tikrųjų ši ožkiena man pranešė, kad ji buvo užnuodyta“. Bisyr Ibnul Al Bara bin Ma'rur Al Ansari galiausiai mirė. Tada pranašas pasiuntė pasiuntinį pas žydę. Jis paklausė: „Kas paskatino tave tai padaryti?“ Moteris atsakė: „Jei esi pranašas, tai, ką darau, tau nepakenks. Bet jei būtum tik karalius, būčiau nuo tavęs nuraminęs žmones“. Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tada įsakė nužudyti moterį, ir ji buvo nužudyta. Tada, ligos, kuri jį privedė prie mirties, metu, jis pasakė: „Aš vis dar jaučiu tai, ką valgiau Chaibare, ir dabar atėjo laikas man nukirsti nugarą – mano mirtis“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3913
حَدَّثَنَا مَخْلَدُ بْنُ خَالِدٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ حَدَّثَنَا مَعْمَرٌ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ ابْنِ كَعْبِ بْنِ مَالِكٍ عَنْ أَبِيهِأَنَّ أُمَّ مُبَشِّرٍ قَالَتْ لِلنَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي مَرَضِهِ الَّذِي مَاتَ فِيهِ مَا يُتَّهَمُ بِكَ يَا رَسُولَ اللَّهِ فَإِنِّي لَا أَتَّهِمُ بِابْنِي شَيْئًا إِلَّا الشَّاةَ الْمَسْمُومَةَ الَّتِي أَكَلَ مَعَكَ بِخَيْبَرَ وَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَأَنَا لَا أَتَّهِمُ بِنَفْسِي إِلَّا ذَلِكَ فَهَذَا أَوَانُ قَطَعَتْ أَبْهَرِيقَالَ أَبُو دَاوُد وَرُبَّمَا حَدَّثَ عَبْدُ الرَّزَّاقِ بِهَذَا الْحَدِيثِ مُرْسَلًا عَنْ مَعْمَرٍ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَرُبَّمَا حَدَّثَ بِهِ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ كَعْبِ بْنِ مَالِكٍ وَذَكَرَ عَبْدُ الرَّزَّاقِ أَنَّ مَعْمَرًا كَانَ يُحَدِّثُهُمْ بِالْحَدِيثِ مَرَّةً مُرْسَلًا فَيَكْتُبُونَهُ وَيُحَدِّثُهُمْ مَرَّةً بِهِ فَيُسْنِدُهُ فَيَكْتُبُونَهُ وَكُلٌّ صَحِيحٌ عِنْدَنَا قَالَ عَبْدُ الرَّزَّاقِ فَلَمَّا قَدِمَ ابْنُ الْمُبَارَكِ عَلَى مَعْمَرٍ أَسْنَدَ لَهُ مَعْمَرٌ أَحَادِيثَ كَانَ يُوقِفُهَا حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ حَنْبَلٍ حَدَّثَنَا إِبْرَاهِيمُ بْنُ خَالِدٍ حَدَّثَنَا رَبَاحٌ عَنْ مَعْمَرٍ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ كَعْبِ بْنِ مَالِكٍ عَنْ أُمِّهِ أُمِّ مُبَشِّرٍ قَالَ أَبُو سَعِيدِ بْنُ الْأَعْرَابِيِّ كَذَا قَالَ عَنْ أُمِّهِ وَالصَّوَابُ عَنْ أَبِيهِ عَنْ أُمِّ مُبَشِّرٍ دَخَلْتُ عَلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَذَكَرَ مَعْنَى حَدِيثِ مَخْلَدِ بْنِ خَالِدٍ نَحْوَ حَدِيثِ جَابِرٍ قَالَ فَمَاتَ بِشْرُ بْنُ الْبَرَاءِ بْنِ مَعْرُورٍ فَأَرْسَلَ إِلَى الْيَهُودِيَّةِ فَقَالَ مَا حَمَلَكِ عَلَى الَّذِي صَنَعْتِ فَذَكَرَ نَحْوَ حَدِيثِ جَابِرٍ فَأَمَرَ بِهَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقُتِلَتْ وَلَمْ يَذْكُرْ الْحِجَامَةَ
Mums buvo pasakyta [Makhlad bin Khalid] sakė, mums buvo pasakyta [Abdurrazaq] sakė, mums buvo pasakyta [Ma'mar] iš [Az Zuhri] iš [Ibnu Ka'b bin Malik] iš [jo tėvo] sakė: „Umm Mubasysyr pasakė Pranašui sallallaahu 'alaihi wasallam', kai šis sirgo ir mirė: „Dėl ko skundžiatės, o Alacho Pasiuntiny? Neturiu kuo skųstis dėl savo sūnaus, išskyrus nuodingą ožkieną, kurią jis valgė su tavimi Chaibare“. Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam tada atsakė: „Aš taip pat nesiskundžiu niekuo kitu, išskyrus užnuodytą ožkieną, ir dabar atėjo laikas man perpjauti nugarą – mirtis–“. Abu Dawudas pasakė: „Galbūt Abdurrazaqas šį hadisą perpasakojo mursališkai iš Ma'maro, iš Az Zuhri, iš Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam). Ir galbūt jis taip pat perpasakojo hadisą iš Az Zuhri, iš „Abdurrahman bin Ka'b bin Malik“. Abdurrazaqas sakė, kad Ma'maras kartą jiems papasakojo šį hadisą mursališkai. Tačiau kažkada jie jį užrašė, kol jis jiems pasakojo. Ir mes manome, kad visa tai yra autentiška.“ Abdurrazaqas pasakė: „Kai Ibnul Mubarak atvyko pas Ma'marą, Ma'maras rėmėsi keliais Ibn Mubarako hadisais, kuriuos norėjo pacituoti.“ Mums [Ahmadas bin Hanbalas] sakė, mums [Ibrahimas bin Khalidas] sakė, mums [Rabah] pasakė iš [Ma'maro], iš [Az Zuhri], iš ['Abdurrahmano bin Abdullah bin Ka'b bin Malik], iš savo motinos Umm Mubasysir. Abu Sa'idas Ibnul A'rabi sakė; tai jis sakė iš savo motinos. Bet tiesa yra ta, kad iš [jo tėvo], iš [Ummu Mubasysir] jis sakė: „Atėjau pamatyti pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam...“ tada jis paminėjo Makhlado bin Khalido hadiso, pavyzdžiui, Džabiro hadiso, prasmę. Jis – pasakotojas – pasakė: „Bisyr Ibnul Bara bin Ma'rur mirė, todėl jis pasiuntė ką nors pas žydę. Jis paklausė: „Kas paskatino jus tai padaryti?“ – tada jis paminėjo Džabiro (صلله وسليه علله علله علله علله عليه وسلم) hadisą: „tada buvo įsakyta nubausti moterį, todėl moteris buvo nužudyta“. Ir jis nepaminėjo istorijos apie taurėmis dengimą.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3914
حَدَّثَنَا عَلِيُّ بْنُ الْجَعْدِ حَدَّثَنَا شُعْبَةُ ح و حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَعِيلَ حَدَّثَنَا حَمَّادٌ عَنْ قَتَادَةَ عَنْ الْحَسَنِ عَنْ سَمُرَةَأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ مَنْ قَتَلَ عَبْدَهُ قَتَلْنَاهُ وَمَنْ جَدَعَ عَبْدَهُ جَدَعْنَاهُحَدَّثَنَا مُحَمَّدُ ابْنُ الْمُثَنَّى حَدَّثَنَا مُعَاذُ بْنُ هِشَامٍ حَدَّثَنِي أَبِي عَنْ قَتَادَةَ بِإِسْنَادِهِ مِثْلَهُ قَالَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَنْ خَصَى عَبْدَهُ خَصَيْنَاهُ ثُمَّ ذَكَرَ مِثْلَ حَدِيثِ شُعْبَةَ وَحَمَّادٍ قَالَ أَبُو دَاوُد وَرَوَاهُ أَبُو دَاوُدَ الطَّيَالِسِيُّ عَنْ هِشَامٍ مِثْلَ حَدِيثِ مُعَاذٍ حَدَّثَنَا الْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ حَدَّثَنَا سَعِيدُ بْنُ عَامِرٍ عَنْ ابْنِ أَبِي عَرُوبَةَ عَنْ قَتَادَةَ بِإِسْنَادِ شُعْبَةَ مِثْلَهُ زَادَ ثُمَّ إِنَّ الْحَسَنَ نَسِيَ هَذَا الْحَدِيثَ فَكَانَ يَقُولُ لَا يُقْتَلُ حُرٌّ بِعَبْدٍ
Mums [Ali Ibnul Ja'd] pasakė, mums [Syu'bah] pasakė. – kitaip tariant – Mums [Musa bin Isma'il] pasakė, mums [Hammadui] iš [Katadah] iš [Al Hasano] iš [Samuros] buvo pasakyta, kad pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam pasakė: „Kas nužudys savo vergą, tą mes nužudysime, o kas nukirs savo vergui nosį, tam nukirsime“. Mums [Muhamedas Ibnul Mutsanna] pasakė, mums [Mu'adz bin Hisham] pasakė, man [mano tėvui] iš [Katadah] pasakė su ta pačia sanada. Jis pasakė: „Alacho Pasiuntinys sallallaahu 'alaihi wasallam pasakė: „Kas kastruoja savo vergą, tą mes kastruojame“. Tada jis paminėjo Syu'bah ir Hamamd hadisus.“ Abu Dawudas pasakė: „[Abu Dawudas Ath Thayalisi] perpasakojo tai iš [Hišamo], kaip [Mu'adz] hadisą. [Al Hasanas bin Ali] mums pasakė, pasakė [Sa'idas bin Amiras] iš [Ibn Abu Arubah] iš [Katadah] su sanada [Syu'bah], kaip tas hadisas. Jis tik pridūrė, kad Al Hasanas pamiršo šį hadisą. Jis pareiškė: „Laisvas žmogus neturėtų būti nužudytas dėl vergo – būtent kišo –“.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 3915
حَدَّثَنَا مُسْلِمُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ حَدَّثَنَا هِشَامٌ عَنْ قَتَادَةَ عَنْ الْحَسَنِ قَالَلَا يُقَادُ الْحُرُّ بِالْعَبْدِ
Mums [musulmonui bin Ibrahimui] buvo papasakota, kad jis, mums [Hišam] iš [Katadaho] iš [Al Hasano] buvo papasakota, kad jis sakė: „Laisvas žmogus neturėtų būti atkeršytas už vergo nužudymą“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3916
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْحَسَنِ بْنِ تَسْنِيمٍ الْعَتَكِيُّ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ بَكْرٍ أَخْبَرَنَا سَوَّارٌ أَبُو حَمْزَةَ حَدَّثَنَا عَمْرُو بْنُ شُعَيْبٍ عَنْ أَبِيهِ عَنْ جَدِّهِ قَالَجَاءَ رَجُلٌ مُسْتَصْرِخٌ إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ جَارِيَةٌ لَهُ يَا رَسُولَ اللَّهِ فَقَالَ وَيْحَكَ مَا لَكَ قَالَ شَرًّا أَبْصَرَ لِسَيِّدِهِ جَارِيَةً لَهُ فَغَارَ فَجَبَّ مَذَاكِيرَهُ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَلَيَّ بِالرَّجُلِ فَطُلِبَ فَلَمْ يُقْدَرْ عَلَيْهِ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ اذْهَبْ فَأَنْتَ حُرٌّ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ عَلَى مَنْ نُصْرَتِي قَالَ عَلَى كُلِّ مُؤْمِنٍ أَوْ قَالَ كُلِّ مُسْلِمٍقَالَ أَبُو دَاوُد الَّذِي عَتَقَ كَانَ اسْمُهُ رَوْحُ بْنُ دِينَارٍ قَالَ أَبُو دَاوُد الَّذِي جَبَّهُ زِنْبَاعٌ قَالَ أَبُو دَاوُد هَذَا زِنْبَاعٌ أَبُو رَوْحٍ كَانَ مَوْلَى الْعَبْدِ
Mums [Muhammadas bin Al Hasanas bin Tasnimas Al 'Ataki] sakė, mums [Muhammadas bin Bakras] sakė, mums [Sawwaras Abu Hamzahas] sakė, mums [Amru bin Syu'aibas] pasakė iš [jo tėvo], iš [jo senelio] jis sakė: „Vyras atėjo pas Pranašą (tebūnie jam ramybė ir ramybė) šaukdamas ir tarė: „O Alacho Pasiuntiny, pavergei moterį!“ Jis tarė: „Vargas tau, kas tau darosi?“ Jis atsakė: „Blogai tai, kad jis – vergas – pamatė savo šeimininko vergę. Tada jo šeimininkas pavydėjo, kol nupjovė jam lytinius organus“. Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Atveskite vyrą čia“. Tada vyras buvo ieškomas, bet jo nepavyko rasti. Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Dabar esate laisvi, prašau, eikite“. Tada jis paklausė: „O Alacho Pasiuntiny, į ką turėčiau kreiptis pagalbos?“ Šis atsakė: „Į kiekvieną tikintįjį arba, jo teigimu, į kiekvieną musulmoną“. Abu Davudas tarė: „Išlaisvinto vergo vardas buvo Rauh bin Dinaras“. Abu Davudas vėl tarė: „Tuo tarpu asmuo, kuris nupjovė vergo lytinius organus, buvo Zinba.“ Abu Davudas tarė: „Zinba“ Abu Rauh taip pat buvo buvęs vergas.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3917
حَدَّثَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ عُمَرَ بْنِ مَيْسَرَةَ وَمُحَمَّدُ بْنُ عُبَيْدٍ الْمَعْنَى قَالَا حَدَّثَنَا حَمَّادُ بْنُ زَيْدٍ عَنْ يَحْيَى بْنِ سَعِيدٍ عَنْ بُشَيْرِ بْنِ يَسَارٍ عَنْ سَهْلِ بْنِ أَبِي حَثْمَةَ وَرَافِعِ بْنِ خَدِيجٍأَنَّ مُحَيِّصَةَ بْنَ مَسْعُودٍ وَعَبْدَ اللَّهِ بْنَ سَهْلٍ انْطَلَقَا قِبَلَ خَيْبَرَ فَتَفَرَّقَا فِي النَّخْلِ فَقُتِلَ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ سَهْلٍ فَاتَّهَمُوا الْيَهُودَ فَجَاءَ أَخُوهُ عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ سَهْلٍ وَابْنَا عَمِّهِ حُوَيِّصَةُ وَمُحَيِّصَةُ فَأَتَوْا النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَتَكَلَّمَ عَبْدُ الرَّحْمَنِ فِي أَمْرِ أَخِيهِ وَهُوَ أَصْغَرُهُمْ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْكُبْرَ الْكُبْرَ أَوْ قَالَ لِيَبْدَأْ الْأَكْبَرُ فَتَكَلَّمَا فِي أَمْرِ صَاحِبِهِمَا فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُقْسِمُ خَمْسُونَ مِنْكُمْ عَلَى رَجُلٍ مِنْهُمْ فَيُدْفَعُ بِرُمَّتِهِ قَالُوا أَمْرٌ لَمْ نَشْهَدْهُ كَيْفَ نَحْلِفُ قَالَ فَتُبَرِّئُكُمْ يَهُودُ بِأَيْمَانِ خَمْسِينَ مِنْهُمْ قَالُوا يَا رَسُولَ اللَّهِ قَوْمٌ كُفَّارٌ قَالَ فَوَدَاهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِنْ قِبَلِهِقَالَ سَهْلٌ دَخَلْتُ مِرْبَدًا لَهُمْ يَوْمًا فَرَكَضَتْنِي نَاقَةٌ مِنْ تِلْكَ الْإِبِلِ رَكْضَةً بِرِجْلِهَا قَالَ حَمَّادٌ هَذَا أَوْ نَحْوَهُ قَالَ أَبُو دَاوُد رَوَاهُ بِشْرُ بْنُ الْمُفَضَّلِ وَمَالِكٌ عَنْ يَحْيَى بْنِ سَعِيدٍ قَالَ فِيهِ أَتَحْلِفُونَ خَمْسِينَ يَمِينًا وَتَسْتَحِقُّونَ دَمَ صَاحِبِكُمْ أَوْ قَاتِلِكُمْ وَلَمْ يَذْكُرْ بِشْرٌ دَمًا و قَالَ عَبْدَةُ عَنْ يَحْيَى كَمَا قَالَ حَمَّادٌ وَرَوَاهُ ابْنُ عُيَيْنَةَ عَنْ يَحْيَى فَبَدَأَ بِقَوْلِهِ تُبَرِّئُكُمْ يَهُودُ بِخَمْسِينَ يَمِينًا يَحْلِفُونَ وَلَمْ يَذْكُرْ الِاسْتِحْقَاقَ قَالَ أَبُو دَاوُد وَهَذَا وَهْمٌ مِنْ ابْنِ عُيَيْنَةَ
Mums [Ubaidullah bin Umar bin Masarah] ir [Muhammad bin Ubaid] tai reiškė, abu sakė; mums [Hammad bin Zaid], [Yahya bin Sa'id], [Busyair bin Yasar], [Sahl bin Abu Hatsmah] ir [Rafi' bin Khadij] pasakė: „Muhayishah bin Mas'ud ir Abdullah bin Sahl išvyko į Khaibarą, bet jiedu išsiskyrė datulių palmių plantacijoje. Tada Abdullah bin Sahl buvo nužudytas, ir jie apkaltino žydus jo nužudymu. Tada jo brolis, vardu Abdurrahman bin Sahl, atėjo su dviem dėdės sūnumis, Huwayishah ir Muhayishah, pas pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam). Tada Abdurrahman papasakojo apie savo brolį – jis buvo mažiausias tarp savo brolių – ir pasakė: „Turėtumėte pradėti nuo didesniojo, turėtumėte pradėti nuo didesniojo.“ Arba jis pasakė: „Tegul tai pradeda didesnis.“ Tada abu papasakojo apie savo nužudytą brolį – Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wasallam) tarė: „Tegul penkiasdešimt iš jūsų prisiekia vienu iš jų – žydu, kuris nužudė – kad galėtumėte išpirkti savo brolio, kuris tapo trapus, kaulus.“ Jie atsakė: „Mes tiesiogiai nematėme įvykio, tai kaip galime prisiekti!“ Jis tarė: „Žydai bus išteisinti nuo jūsų kaltinimų, jei jie galės duoti penkiasdešimties savo žmonių priesaiką.“ Kompanionai atsakė: „Jie yra neištikimieji!“ Jis – pasakotojas – tarė: „Tada Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wasallam) išpirko – diyat – aukos sielą iš jo paties asmeninio turto.“ Sahlas tarė: „Vieną dieną įėjau į jų kupranugarių aptvarą, staiga mane koja spyrė kupranugarinė patelė.“ Hammadas pakomentavo: „Tai hadisas arba kažkas panašaus.“ Abu Dawudas pasakė: „[Bisyras Ibnul Mufadhdhalas] ir [Malikas] perpasakojo tai iš [Yahya bin Sa'id]. Hadise jis teigė: „Ar nori prisiekti penkiasdešimt priesaikų, tada turėsi teisę siekti atkeršyti už savo draugo nužudymą?“ Tačiau Bisyras nemini žodžio „kraujas“. [Abdah] taip pat pasakė iš [Yahya], kaip sakė [Hammadas]. [Ibn Uyainah] taip pat perpasakojo iš [Yahya], bet jis pradėjo sakiniu: „Žydai bus atleisti nuo jūsų kaltinimų, jei duos jums penkiasdešimt priesaikų“, ir jis nepaminėjo žodžio „turintis teisę“. Abu Dawudas pasakė: „Ir tai yra Ibn Uyainah maskuotė“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3918
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ عَمْرِو بْنِ السَّرْحِ أَخْبَرَنَا ابْنُ وَهْبٍ أَخْبَرَنِي مَالِكٌ عَنْ أَبِي لَيْلَى بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ سَهْلٍ عَنْ سَهْلِ بْنِ أَبِي حَثْمَةَأَنَّهُ أَخْبَرَهُ هُوَ وَرِجَالٌ مِنْ كُبَرَاءِ قَوْمِهِ أَنَّ عَبْدَ اللَّهِ بْنَ سَهْلٍ وَمُحَيِّصَةَ خَرَجَا إِلَى خَيْبَرَ مِنْ جَهْدٍ أَصَابَهُمْ فَأُتِيَ مُحَيِّصَةُ فَأُخْبِرَ أَنَّ عَبْدَ اللَّهِ بْنَ سَهْلٍ قَدْ قُتِلَ وَطُرِحَ فِي فَقِيرٍ أَوْ عَيْنٍ فَأَتَى يَهُودَ فَقَالَ أَنْتُمْ وَاللَّهِ قَتَلْتُمُوهُ قَالُوا وَاللَّهِ مَا قَتَلْنَاهُ فَأَقْبَلَ حَتَّى قَدِمَ عَلَى قَوْمِهِ فَذَكَرَ لَهُمْ ذَلِكَ ثُمَّ أَقْبَلَ هُوَ وَأَخُوهُ حُوَيِّصَةُ وَهُوَ أَكْبَرُ مِنْهُ وَعَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ سَهْلٍ فَذَهَبَ مُحَيِّصَةُ لِيَتَكَلَّمَ وَهُوَ الَّذِي كَانَ بِخَيْبَرَ فَقَالَ لَهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَبِّرْ كَبِّرْ يُرِيدُ السِّنَّ فَتَكَلَّمَ حُوَيِّصَةُ ثُمَّ تَكَلَّمَ مُحَيِّصَةُ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِمَّا أَنْ يَدُوا صَاحِبَكُمْ وَإِمَّا أَنْ يُؤْذَنُوا بِحَرْبٍ فَكَتَبَ إِلَيْهِمْ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِذَلِكَ فَكَتَبُوا إِنَّا وَاللَّهِ مَا قَتَلْنَاهُ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِحُوَيِّصَةَ وَمُحَيِّصَةَ وَعَبْدِ الرَّحْمَنِ أَتَحْلِفُونَ وَتَسْتَحِقُّونَ دَمَ صَاحِبِكُمْ قَالُوا لَا قَالَ فَتَحْلِفُ لَكُمْ يَهُودُ قَالُوا لَيْسُوا مُسْلِمِينَ فَوَدَاهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِنْ عِنْدِهِ فَبَعَثَ إِلَيْهِمْ مِائَةَ نَاقَةٍ حَتَّى أُدْخِلَتْ عَلَيْهِمْ الدَّارَقَالَ سَهْلٌ لَقَدْ رَكَضَتْنِي مِنْهَا نَاقَةٌ حَمْرَاءُ
Mums [Ahmad bin Amru bin As Sarh] sakė, mums [Ibnu Wahb] sakė, man [Malikui] pranešė [Abu Laila bin Abdullah bin 'Abdurrahman bin Sahl] iš [Sahl bin Abu Hatsmah], kad jis ir keli jo žmonių atstovai jam pranešė, jog Abdullah bin Sahl ir Muhayishah išvyko į Chaibarą dėl patiriamų kančių. Tada buvo atvestas Muhayyishah, tada buvo pranešta, kad Abdullah bin Sahl buvo nužudytas ir įmestas į duobę ar šulinį. Tada Muhayishah nuėjo pas žydus ir paklausė: „Alachu prisiekiu, ar jūs jį nužudėte?“ Žydai atsakė: „Alachu prisiekiu, mes jo nenužudėme“. Tada Muhayishah išėjo iki Medinos, o tada papasakojo visus įvykius savo žmonėms. Tada jis, jo brolis Huwayishah – jis buvo vyresnis – ir Abdurrahmanas bin Sahlas nuėjo pas Pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam. Muhayishah prabilo – nes tuo metu jis buvo Chaibare – bet Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Pirmiausia senieji, pirmiausia senieji“. Tada prabilo Huwayishah, o Muhayishah tęsė, tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Jie nori sumokėti už tavo draugą arba paskelbs karą!“ Tada Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam parašė jiems laišką, reikalaudamas šio reikalo, o jie atsakė į jo laišką: „Prisiekiu Alachu, mes jo nenužudėme“. Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tarė Huwayishah, Muhayishah ir 'Abdurrahman bin Sahl: „Ar norite prisiekti, kad turėtumėte teisę nužudyti savo brolį?“ Jie atsakė: „Ne.“ Jis atsakė: „Žydai prisiekia jūsų kaltinimais.“ Jie atsakė: „Jie nėra musulmonai!“ Tada Alacho Pasiuntinys (ramybė ir Alacho palaima tebūnie jam) sumokėjo už viešąjį gyvenimą savo pinigais ir siuntė kupranugarius, kol jie buvo atvesti į jų namus. Sahl tarė: „Vienas iš kupranugarių, raudonas kupranugaris, mane spyrė.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 3919
حَدَّثَنَا مَحْمُودُ بْنُ خَالِدٍ وَكَثِيرُ بْنُ عُبَيْدٍ قَالَا حَدَّثَنَا ح و حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الصَّبَّاحِ بْنِ سُفْيَانَ أَخْبَرَنَا الْوَلِيدُ عَنْ أَبِي عَمْرٍو عَنْ عَمْرِو بْنِ شُعَيْبٍعَنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنَّهُ قَتَلَ بِالْقَسَامَةِ رَجُلًا مِنْ بَنِي نَصْرِ بْنِ مَالِكٍ بِبَحْرَةِ الرُّغَاءِ عَلَى شَطِّ لِيَّةِ الْبَحْرَةِ قَالَ الْقَاتِلُ وَالْمَقْتُولُ مِنْهُمْ وَهَذَا لَفْظُ مَحْمُودٍ بِبَحْرَةٍ أَقَامَهُ مَحْمُودٌ وَحْدَهُ عَلَى شَطِّ لِيَّةَ
Mums buvo pasakyta, kad [Mahmud bin Khalid] ir [Katsir bin Ubaid] abu sakė; mums pasakė. – Kitaip tariant, tai minima – Mums buvo pasakyta, kad [Muhammad bin Ash Shabbah bin Sufyan] sakė, jis mums [Al Walid] pasakė iš [Abu Amru] iš [Amru bin Syu'aib] iš Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam, kad jis nužudė vyrą iš Nashr bin Maliko genties dėl priesaikos, būtent žemumoje, vadinamoje Rugha, pakrantėje. Jis – Mahmud – pasakė: „Nei tas, kuris žudo, nei tas, kuris yra nužudomas, nėra iš jų – bani Nashr –“. Tai yra Mahmudo lafadzas, būtent, Mahmud turi savo lafdh – savo istorijoje kaip; „žemumoje, vadinamoje Rugha“, pakrantėje“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3920
حَدَّثَنَا الْحَسَنُ بْنُ مُحَمَّدِ بْنِ الصَّبَّاحِ الزَّعْفَرَانِيُّ حَدَّثَنَا أَبُو نُعَيْمٍ حَدَّثَنَا سَعِيدُ بْنُ عُبَيْدٍ الطَّائِيُّ عَنْ بُشَيْرِ بْنِ يَسَارٍزَعَمَ أَنَّ رَجُلًا مِنْ الْأَنْصَارِ يُقَالُ لَهُ سَهْلُ بْنُ أَبِي حَثْمَةَ أَخْبَرَهُ أَنَّ نَفَرًا مِنْ قَوْمِهِ انْطَلَقُوا إِلَى خَيْبَرَ فَتَفَرَّقُوا فِيهَا فَوَجَدُوا أَحَدَهُمْ قَتِيلًا فَقَالُوا لِلَّذِينَ وَجَدُوهُ عِنْدَهُمْ قَتَلْتُمْ صَاحِبَنَا فَقَالُوا مَا قَتَلْنَاهُ وَلَا عَلِمْنَا قَاتِلًا فَانْطَلَقْنَا إِلَى نَبِيِّ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ فَقَالَ لَهُمْ تَأْتُونِي بِالْبَيِّنَةِ عَلَى مَنْ قَتَلَ هَذَا قَالُوا مَا لَنَا بَيِّنَةٌ قَالَ فَيَحْلِفُونَ لَكُمْ قَالُوا لَا نَرْضَى بِأَيْمَانِ الْيَهُودِ فَكَرِهَ نَبِيُّ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنْ يُبْطِلَ دَمَهُ فَوَدَاهُ مِائَةً مِنْ إِبِلِ الصَّدَقَةِ
[Al Hasanas bin Muhammad bin Ash Shabbah Az Za'farani] mums pasakė, [Abu Nu'aim] mums pasakė, [Sa'id bin Ubaid Ath Tha`i] iš [Busyair bin Yasar] manė, kad ansarų vyras, vardu [Sahl bin Abu Hatsmah], pranešė jam, kad vienas iš jo tautiečių išvyksta į Chaibarą. Tada jie išsisklaidė, kol rado vieną iš jų nužudytą. Jie sakė sutiktiems žmonėms: „Jūs nužudėte mūsų brolį!“ Žmonės atsakė: „Mes jo nenužudėme ir nematėme žudiko.“ Taigi nuėjome pas pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam). Jis – pasakotojas – pasakė: „Jis paklausė jų: „Ar atėjote pas mane su įrodymais, kas jį nužudė – jūsų draugą –?“ Jie atsakė: „Mes neturime įrodymų“. Jis atsakė: „Jie – žydai – prisieks ant jūsų!“ Jie sakė: „Mums nepatinka žydų priesaika“. Pranašas (sallallaahu) „nenorėjo, kad jo mirtis būtų veltui, todėl jis sumokėjo už išmaldą šimtu kupranugarių“.
