Imam Abu Dawud (الامام ابو داود) - 4590 Hadith
Hadith
Imam Abu Dawud : 3841
حَدَّثَنَا نَصْرُ بْنُ عَلِيٍّ أَخْبَرَنَا أَبُو أَحْمَدَ أَخْبَرَنَا إِسْرَائِيلُ عَنْ سِمَاكِ بْنِ حَرْبٍ عَنْ سَعِيدِ بْنِ جُبَيْرٍ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ قَالَ جَاءَ مَاعِزُ بْنُ مَالِكٍ إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَاعْتَرَفَ بِالزِّنَا مَرَّتَيْنِ فَطَرَدَهُ ثُمَّ جَاءَ فَاعْتَرَفَ بِالزِّنَا مَرَّتَيْنِ فَقَالَ شَهِدْتَ عَلَى نَفْسِكَ أَرْبَعَ مَرَّاتٍ اذْهَبُوا بِهِ فَارْجُمُوهُ
Mums [Nashr bin Ali] sakė, mums [Abu Ahmad] sakė, mums [Izraeliui] pranešė [Simak bin Harb], [Sa'id bin Jubair], [Ibn Abbas] sakė: „Ma'iz atėjo pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wa sallam), kad prisipažintų svetimavęs – jis tai pasakė du kartus – bet Pranašas liepė jam išeiti. Tada Ma'iz atėjo ir vėl prisipažino – jis tai pasakė du kartus – Tada jis tarė: „Tu liudijai prieš save keturis kartus. Paimk jį ir užmėtyk akmenimis“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3842
حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَعِيلَ حَدَّثَنَا جَرِيرٌ حَدَّثَنِي يَعْلَى عَنْ عِكْرِمَةَ أَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ح حَدَّثَنَا زُهَيْرُ بْنُ حَرْبٍ وَعُقْبَةُ بْنُ مُكْرَمٍ قَالَا حَدَّثَنَا وَهْبُ بْنُ جَرِيرٍ حَدَّثَنَا أَبِي قَالَ سَمِعْتُ يَعْلَى يَعْنِي ابْنَ حَكِيمٍ يُحَدِّثُ عَنْ عِكْرِمَةَ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لِمَاعِزِ بْنِ مَالِكٍ لَعَلَّكَ قَبَّلْتَ أَوْ غَمَزْتَ أَوْ نَظَرْتَ قَالَ لَا قَالَ أَفَنِكْتَهَا قَالَ نَعَمْ قَالَ فَعِنْدَ ذَلِكَ أَمَرَ بِرَجْمِهِوَلَمْ يَذْكُرْ مُوسَى عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ وَهَذَا لَفْظُ وَهْبٍ
[Musa bin Ismail] mums pasakė, [Jarir] mums pasakė, [Ya'la] man pasakė iš [Ikrimos], kad Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam). – kitaip tariant – Mums buvo pasakyta, kad [Zuhair bin Harb] ir [Uqbah bin Mukram] abu sakė; [Wahb bin Jarir] mums pasakė, [mano tėvas] mums pasakė; girdėjau [Ya'la] – tai yra Ya'la bin Hakim – sakant iš [Ikrimos] iš [Ibn Abbas], kad Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) paklausė Ma'iz bin Malik: „Galbūt ką tik bučiavai, žvilgtelėjai ar lietei?“ Ma'iz atsakė: „Ne“. Jis paklausė: „Ar turėjote su ja lytinių santykių?“ Ma'iz atsakė: „Taip“. Ibn Abbas pasakė: „Tada jis įsakė jį užmėtyti akmenimis“. Tačiau Musa nepaminėjo Ibn Abbaso. Ir tai yra žodis „Vahb“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3843
حَدَّثَنَا الْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ عَنْ ابْنِ جُرَيْجٍ قَالَ أَخْبَرَنِي أَبُو الزُّبَيْرِ أَنَّ عَبْدَ الرَّحْمَنِ بْنَ الصَّامِتِ ابْنَ عَمِّ أَبِي هُرَيْرَةَ أَخْبَرَهُ أَنَّهُ سَمِعَ أَبَا هُرَيْرَةَ يَقُولُجَاءَ الْأَسْلَمِيُّ نَبِيَّ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَشَهِدَ عَلَى نَفْسِهِ أَنَّهُ أَصَابَ امْرَأَةً حَرَامًا أَرْبَعَ مَرَّاتٍ كُلُّ ذَلِكَ يُعْرِضُ عَنْهُ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَقْبَلَ فِي الْخَامِسَةِ فَقَالَ أَنِكْتَهَا قَالَ نَعَمْ قَالَ حَتَّى غَابَ ذَلِكَ مِنْكَ فِي ذَلِكَ مِنْهَا قَالَ نَعَمْ قَالَ كَمَا يَغِيبُ الْمِرْوَدُ فِي الْمُكْحُلَةِ وَالرِّشَاءُ فِي الْبِئْرِ قَالَ نَعَمْ قَالَ فَهَلْ تَدْرِي مَا الزِّنَا قَالَ نَعَمْ أَتَيْتُ مِنْهَا حَرَامًا مَا يَأْتِي الرَّجُلُ مِنْ امْرَأَتِهِ حَلَالًا قَالَ فَمَا تُرِيدُ بِهَذَا الْقَوْلِ قَالَ أُرِيدُ أَنْ تُطَهِّرَنِي فَأَمَرَ بِهِ فَرُجِمَ فَسَمِعَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ رَجُلَيْنِ مِنْ أَصْحَابِهِ يَقُولُ أَحَدُهُمَا لِصَاحِبِهِ انْظُرْ إِلَى هَذَا الَّذِي سَتَرَ اللَّهُ عَلَيْهِ فَلَمْ تَدَعْهُ نَفْسُهُ حَتَّى رُجِمَ رَجْمَ الْكَلْبِ فَسَكَتَ عَنْهُمَا ثُمَّ سَارَ سَاعَةً حَتَّى مَرَّ بِجِيفَةِ حِمَارٍ شَائِلٍ بِرِجْلِهِ فَقَالَ أَيْنَ فُلَانٌ وَفُلَانٌ فَقَالَا نَحْنُ ذَانِ يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ انْزِلَا فَكُلَا مِنْ جِيفَةِ هَذَا الْحِمَارِ فَقَالَا يَا نَبِيَّ اللَّهِ مَنْ يَأْكُلُ مِنْ هَذَا قَالَ فَمَا نِلْتُمَا مِنْ عِرْضِ أَخِيكُمَا آنِفًا أَشَدُّ مِنْ أَكْلٍ مِنْهُ وَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ إِنَّهُ الْآنَ لَفِي أَنْهَارِ الْجَنَّةِ يَنْقَمِسُ فِيهَاحَدَّثَنَا الْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ حَدَّثَنَا أَبُو عَاصِمٍ حَدَّثَنَا ابْنُ جُرَيْجٍ قَالَ أَخْبَرَنِي أَبُو الزُّبَيْرِ عَنْ ابْنِ عَمِّ أَبِي هُرَيْرَةَ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ بِنَحْوِهِ زَادَ وَاخْتَلَفُوا عَلَيَّ فَقَالَ بَعْضُهُمْ رُبِطَ إِلَى شَجَرَةٍ وَقَالَ بَعْضُهُمْ وُقِفَ
Mums [Al Hasanas bin Ali] pasakojo, mums [Abdurrazaqas] pasakojo iš [Ibn Juraijo]: „Man [Abu Az Zubair] jis pranešė, kad [Abdurrahmanas bin Ash Shamitas] – jo dėdės Abu Hurairah sūnus – jam pasakė, kad jis girdėjo [Abu Hurairah] sakant: „Al Aslami atėjo aplankyti Pranašo (SAW) ir paliudijo, kad svetimavo su moterimi. Jis pakartojo šį teiginį keturis kartus, ir kiekvieną kartą Pranašas (SAW) visada nusisukdavo. Penktą kartą Pranašas (SAW) paklausė: „Ar tiesa, kad tu tai padarei?“ – jis atsakė: „Taip.“ Jis vėl paklausė: „Kol tavo penis neišnyks į jo makštį?“ – jis atsakė: „Taip.“ Jis vėl paklausė: „Kaip pieštukas į butelį, ir kaip kibiro virvė į šulinį?“ Jis atsakė: „Taip“. Jis vėl paklausė: „Ar žinai, kas yra zina?“ Jis atsakė: „Taip. Aš einu pas moterį, kuri man yra haram, kaip vyras eina pas savo žmoną halal būdu“. Jis vėl paklausė: „Ko tu nori iš šio atsakymo?“ Jis atsakė: „Noriu, kad apvalytum mano nuodėmes“. Tada jis įsakė jį užmėtyti akmenimis, ir jis buvo užmėtytas akmenimis. Tada pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) išgirdo du savo bendražygius kalbantis, vienas iš jų tarė kitam: „Pažiūrėk į šį vyrą, Alachas jį uždengė – jei jis neprisipažins – bet jis nenori tylėti – vietoj to jis prisipažįsta – todėl jis buvo užmėtytas akmenimis kaip šuo“. Jis tylėjo, kol kurį laiką paėjęs ir praėjęs pro lavoną paklausė: „Kur yra Fulanas ir Fulanas?“ – abu atsakė; „Mes, o Alacho Pasiuntiny!“, – tarė jis, – „Jūs abu, prašau, nulipkite, paimkite ir suvalgykite šį himaro lavoną!“ Tada abu tarė: „O Alacho Pasiuntiny, kas yra tas žmogus, kuris nori suvalgyti šį lavoną?“ Jis atsakė: „Tai, apie ką kalbėjote apie savo brolio savigarbą, yra blogiau nei šis lavonas. Prisiekiu Tuo, kurio rankoje yra mano siela, iš tiesų dabar jūsų draugas, kuris buvo užmėtytas akmenimis, plaukioja dangaus upėse.“ [Al Hasanas bin Ali] mums pasakė, [Abu Ašimas] mums pasakė, [Ibn Juraidžas] mums pasakė; pranešė man [Abu Az Zubair] iš [jo dėdės Abu Hurairah sūnaus] iš [Abu Hurairah], kaip rašoma hadise. Jis – Hasanas bin Ali – pridūrė: „Jie ginčijosi su manimi, kai kurie iš jų sakė: „Tiesiog pririšk jį prie medžio kamieno“, o kiti sakė: „Liepk man atsistoti“.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 3844
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْمُتَوَكِّلِ الْعَسْقَلَانِيُّ وَالْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ قَالَا حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ أَخْبَرَنَا مَعْمَرٌ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ أَبِي سَلَمَةَ عَنْ جَابِرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِأَنَّ رَجُلًا مِنْ أَسْلَمَ جَاءَ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَاعْتَرَفَ بِالزِّنَا فَأَعْرَضَ عَنْهُ ثُمَّ اعْتَرَفَ فَأَعْرَضَ عَنْهُ حَتَّى شَهِدَ عَلَى نَفْسِهِ أَرْبَعَ شَهَادَاتٍ فَقَالَ لَهُ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَبِكَ جُنُونٌ قَالَ لَا قَالَ أُحْصِنْتَ قَالَ نَعَمْ قَالَ فَأَمَرَ بِهِ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَرُجِمَ فِي الْمُصَلَّى فَلَمَّا أَذَلَقَتْهُ الْحِجَارَةُ فَرَّ فَأُدْرِكَ فَرُجِمَ حَتَّى مَاتَ فَقَالَ لَهُ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ خَيْرًا وَلَمْ يُصَلِّ عَلَيْهِ
[Muhammad Ibnul Mutawakkil Al Asqalani] ir [Al Hasan bin Ali] abu sakė: [Abdurrazaq] sakė: [Ma'mar] pranešė mums iš [Az Zuhri] iš [Abu Salamah] iš [Jabir bin Abdullah], kad vyras iš Aslamo atėjo pas Alacho Pasiuntinį (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaima) ir prisipažino, kad svetimavo, bet šis nuo jo nusisuko. Vyras vėl prisipažino ir nusisuko, kol vyras paliudijo – prisipažino – keturis kartus. Galiausiai Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaima) paklausė jo: „Ar tu išprotėjai?“ Jis atsakė: „Ne.“ Jis vėl paklausė: „Ar esi vedęs?“ Jis atsakė: „Taip.“ Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaima) įsakė jį užmėtyti akmenimis, ir jis buvo užmėtytas akmenimis atviroje vietoje. Pajutęs akmenų skausmą, jis pabėgo. Tada jis buvo sugautas ir vėl užmėtytas akmenimis, kol mirė. Tada pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) pasakė vyrui: „Jis yra gerumoje“. Bet jis to nemeldė.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3845
حَدَّثَنَا أَبُو كَامِلٍ حَدَّثَنَا يَزِيدُ يَعْنِي ابْنَ زُرَيْعٍ ح و حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ مَنِيعٍ عَنْ يَحْيَى بْنِ زَكَرِيَّا وَهَذَا لَفْظُهُ عَنْ دَاوُدَ عَنْ أَبِي نَضْرَةَ عَنْ أَبِي سَعِيدٍ قَالَ لَمَّا أَمَرَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِرَجْمِ مَاعِزِ بْنِ مَالِكٍ خَرَجْنَا بِهِ إِلَى الْبَقِيعِ فَوَاللَّهِ مَا أَوْثَقْنَاهُ وَلَا حَفَرْنَا لَهُ وَلَكِنَّهُ قَامَ لَنَا قَالَ أَبُو كَامِلٍ قَالَ فَرَمَيْنَاهُ بِالْعِظَامِ وَالْمَدَرِ وَالْخَزَفِ فَاشْتَدَّ وَاشْتَدَدْنَا خَلْفَهُ حَتَّى أَتَى عَرْضَ الْحَرَّةِ فَانْتَصَبَ لَنَا فَرَمَيْنَاهُ بِجَلَامِيدِ الْحَرَّةِ حَتَّى سَكَتَ قَالَ فَمَا اسْتَغْفَرَ لَهُ وَلَا سَبَّهُ حَدَّثَنَا مُؤَمَّلُ بْنُ هِشَامٍ حَدَّثَنَا إِسْمَعِيلُ عَنْ الْجُرَيْرِيِّ عَنْ أَبِي نَضْرَةَ قَالَ جَاءَ رَجُلٌ إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ نَحْوَهُ وَلَيْسَ بِتَمَامِهِ قَالَ ذَهَبُوا يَسُبُّونَهُ فَنَهَاهُمْ قَالَ ذَهَبُوا يَسْتَغْفِرُونَ لَهُ فَنَهَاهُمْ قَالَ هُوَ رَجُلٌ أَصَابَ ذَنْبًا حَسِيبُهُ اللَّهُ
[Abu Kamilas] mums pasakė, [Yazidas] – turiu omenyje Yazidą bin Zurai – kitaip tariant, [Ahmadas bin Mani] mums pasakė iš [Yahya bin Zakariya], ir tai yra jo žodžiai, iš [Daudo] iš [Abu Nadhrah] iš [Abu Sa'ido] jis pasakė: „Kai pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam įsakė užmėtyti akmenimis Ma'iz bin Malik, mes jį nuvežėme į Baqi“. Prisiekiu Alachu, mes jo nesurišome ir nepalaidojome – pusės jo kūno – bet jis tiesiog stovėjo priešais mus.“ [Abu Kamilas] tęsė savo istoriją: „Tada mes į jį mėtėme kaulus, molį ir keramikos šukes. Kol galiausiai jis pabėgo, o mes jį vijosimės iki Al Harrah pakraščių. Kai jį pagavome, mėtėme ten didesnius akmenis, kol jis mirė.“ Abu Kamilas sakė: „Niekas už jį nesimeldė, kaip ir niekas jo nekritikavo“. Mums [Muamalas bin Hišamas] pasakė, mums [Ismailui] buvo papasakota iš [Al Džurairi] iš [Abu Nadros]: „Vienas vyras atėjo aplankyti Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam), kaip sakoma hadise, bet jis nepilnas.“ Jis – pasakotojas – pasakė: „Kompanai jį kritikavo, bet Pranašas jam uždraudė.“ Jis pasakė: „Tada jie prašė jo atleisti, bet jis taip pat uždraudė jiems.“ Tada jis pasakė: „Jis yra žmogus, kuris nusideda, ir Alachas jį nubaus“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3846
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ أَبِي بَكْرِ بْنِ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ يَعْلَى بْنِ الْحَارِثِ حَدَّثَنَا أَبِي عَنْ غَيْلَانَ عَنْ عَلْقَمَةَ بْنِ مَرْثَدٍ عَنْ ابْنِ بُرَيْدَةَ عَنْ أَبِيهِأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ اسْتَنْكَهَ مَاعِزًا
[Muhammadas bin Abu Bakras bin Abu Syaibah] mums pasakė, mums pasakė [Yahya bin Ya'la Ibnul Harith] mums pasakė, mums pasakė [mano tėvas] iš [Ghailano], iš [Alqamah bin Martsado], iš [Ibn Buraidah], iš [jo tėvo] jis sakė: „Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) užuodė Ma'izo burnos kvapą – galbūt jei buvo khamero kvapas-“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3847
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ إِسْحَقَ الْأَهْوَازِيُّ حَدَّثَنَا أَبُو أَحْمَدَ حَدَّثَنَا بُشَيْرُ بْنُ الْمُهَاجِرِ حَدَّثَنِي عَبْدُ اللَّهِ بْنُ بُرَيْدَةَ عَنْ أَبِيهِ قَالَكُنَّا أَصْحَابَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ نَتَحَدَّثُ أَنَّ الْغَامِدِيَّةَ وَمَاعِزَ بْنَ مَالِكٍ لَوْ رَجَعَا بَعْدَ اعْتِرَافِهِمَا أَوْ قَالَ لَوْ لَمْ يَرْجِعَا بَعْدَ اعْتِرَافِهِمَا لَمْ يَطْلُبْهُمَا وَإِنَّمَا رَجَمَهُمَا عِنْدَ الرَّابِعَةِ
Mums [Ahmad bin Ishaq Al Ahwazi] sakė, mums [Abu Ahmad] sakė, mums [Busyair Ibnul Muhajir] sakė, man [Abdullah bin Buraidah] sakė, kad [jo tėvas] sakė: „Mes, Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam bendražygiai, kartą aptarėme moters Al Ghamidiyah ir Ma'iz bin Malik istoriją, jei abu jie norėjo atsiimti savo prisipažinimą arba jis pasakė: „Jei negrįšite pas Pranašą po prisipažinimo, žinoma, jis jų daugiau neieškos – prašys jų prisipažinimo dar kartą.“ Jis užmėtė juos akmenimis tik tada, kai prisipažinimas buvo pakartotas keturis kartus.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 3848
حَدَّثَنَا عَبْدَةُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ وَمُحَمَّدُ بْنُ دَاوُدَ بْنِ صَبِيحٍ قَالَ عَبْدَةُ أَخْبَرَنَا حَرَمِيُّ بْنُ حَفْصٍ قَالَ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عُلَاثَةَ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْعَزِيزِ بْنُ عُمَرَ بْنِ عَبْدِ الْعَزِيزِ أَنَّ خَالِدَ بْنَ اللَّجْلَاجِ حَدَّثَهُ أَنَّ اللَّجْلَاجَ أَبَاهُ أَخْبَرَهُ أَنَّهُ كَانَ قَاعِدًا يَعْتَمِلُ فِي السُّوقِ فَمَرَّتْ امْرَأَةٌ تَحْمِلُ صَبِيًّا فَثَارَ النَّاسُ مَعَهَا وَثُرْتُ فِيمَنْ ثَارَ فَانْتَهَيْتُ إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَهُوَ يَقُولُ مَنْ أَبُو هَذَا مَعَكِ فَسَكَتَتْ فَقَالَ شَابٌّ حَذْوَهَا أَنَا أَبُوهُ يَا رَسُولَ اللَّهِ فَأَقْبَلَ عَلَيْهَا فَقَالَ مَنْ أَبُو هَذَا مَعَكِ قَالَ الْفَتَى أَنَا أَبُوهُ يَا رَسُولَ اللَّهِ فَنَظَرَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِلَى بَعْضِ مَنْ حَوْلَهُ يَسْأَلُهُمْ عَنْهُ فَقَالُوا مَا عَلِمْنَا إِلَّا خَيْرًا فَقَالَ لَهُ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَحْصَنْتَ قَالَ نَعَمْ فَأَمَرَ بِهِ فَرُجِمَ قَالَ فَخَرَجْنَا بِهِ فَحَفَرْنَا لَهُ حَتَّى أَمْكَنَّا ثُمَّ رَمَيْنَاهُ بِالْحِجَارَةِ حَتَّى هَدَأَ فَجَاءَ رَجُلٌ يَسْأَلُ عَنْ الْمَرْجُومِ فَانْطَلَقْنَا بِهِ إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقُلْنَا هَذَا جَاءَ يَسْأَلُ عَنْ الْخَبِيثِ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَهُوَ أَطْيَبُ عِنْدَ اللَّهِ مِنْ رِيحِ الْمِسْكِ فَإِذَا هُوَ أَبُوهُ فَأَعَنَّاهُ عَلَى غُسْلِهِ وَتَكْفِينِهِ وَدَفْنِهِ وَمَا أَدْرِي قَالَ وَالصَّلَاةِ عَلَيْهِ أَمْ لَا وَهَذَا حَدِيثُ عَبْدَةَ وَهُوَ أَتَمُّ حَدَّثَنَا هِشَامُ بْنُ عَمَّارٍ حَدَّثَنَا صَدَقَةُ بْنُ خَالِدٍ ح و حَدَّثَنَا نَصْرُ بْنُ عَاصِمٍ الْأَنْطَاكِيُّ حَدَّثَنَا الْوَلِيدُ جَمِيعًا قَالَا حَدَّثَنَا مُحَمَّدٌ وَقَالَ هِشَامٌ مُحَمَّدُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ الشُّعَيْثِيُّ عَنْ مَسْلَمَةَ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ الْجُهَنِيِّ عَنْ خَالِدِ بْنِ اللَّجْلَاجِ عَنْ أَبِيهِ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِبَعْضِ هَذَا الْحَدِيثِ
Mums pasakė [Abdah bin Abdullah] ir [Muhammad bin Dawud bin Shabih] pasakė; [Abdah] pasakė; mus informavo [Harami bin Hafsh], jis pasakė; mums pasakė [Muhammad bin Abdullah bin Ulatsah] pasakė, mums pasakė [Abdul Aziz bin Umar bin Abdul Aziz], kad [Khalid Ibnul Lajlaj] jam pasakė, kad [Lajlaj] jo tėvas Khalidas kartą jam pasakė: „Jis sėdėjo ir dirbo turguje, kai pro šalį praėjo moteris, nešanti mažą vaiką. Žmonės kritikavo moterį, aš taip pat kritikavau moterį. Tada atvedžiau moterį pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam), jis paklausė: „Kas yra vaiko, kurį nešiojate, tėvas?“ Moteris tylėjo. Vyras, kuris buvo šalia jo, tarė: „O Alacho Pasiuntiny, aš esu jo tėvas“. Jis vėl atsisuko į moterį ir paklausė: „Kas yra vaiko, kurį nešiojate, tėvas?“ Jaunuolis toliau atsakė: „O Alacho Pasiuntiny, aš esu tėvas“. Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam kreipėsi į minią, paklausė jų apie jaunuolį, jie atsakė: „Mes nepažįstame šio jaunuolio, išskyrus tai, kad jis yra geras žmogus“. Tada jis paklausė jaunuolio: „Ar kada nors buvote vedęs?“ Jis atsakė: „Taip“. Tada jis įsakė jį užmėtyti akmenimis, ir jis buvo užmėtytas akmenimis. Lajlaj pasakė: „Tada mes paėmėme jaunuolį ir iškasėme jam duobę, tada mėtėme į jį akmenis, kol jis daugiau nebejudėjo“. Po to atėjo vyras ir paklausė apie jaunuolį, kuris buvo užmėtytas akmenimis, mes pakvietėme jį susitikti su Pranašu sallallaahu 'alaihi wasallam. Mes pasakėme Pranašui: „Šis asmuo atėjo paklausti apie tą blogą žmogų – užmėtytą akmenimis jaunuolį“. Tačiau pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) iš tikrųjų pasakė: „Tikrai Alacho akyse tas jaunuolis kvepia geriau nei muskuso aliejus“. Ir paaiškėjo, kad ką tik atvykęs vyras buvo to jaunuolio tėvas, tada mes padėjome jam nuprausti, apvynioti ir palaidoti. Bet nežinau, ar jis prisijungė prie maldos, ar ne.“ Tai yra Abdaho perpasakotas hadisas, redakcijos skiltis yra išsamesnė. Mums papasakojo [Hisyam bin Ammar] sakė, mums papasakojo [Shadaqah bin Khalid]. - kitoje eilutėje teigiama- mums papasakojo [Nashr bin Ashim Al Anthaki] sakė, mums papasakojo [Al Walid] viską, abu sakė; pasakė mums [Muhamedas], o Hisyam Muhammad bin Abdullah Asy Syu'aitsi pasakė, iš [Maslamah bin Abdullah Al Juhani] iš [Khalid Ibnul Lajlaj] iš [jo tėvo] iš Pranašo sallallaahu „alaihi wasallam, pasakojimo dalis yra tokia pati“, kaip ir šis.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3849
حَدَّثَنَا عُثْمَانُ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا طَلْقُ بْنُ غَنَّامٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ السَّلَامِ بْنُ حَفْصٍ حَدَّثَنَا أَبُو حَازِمٍ عَنْ سَهْلِ بْنِ سَعْدٍعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنَّ رَجُلًا أَتَاهُ فَأَقَرَّ عِنْدَهُ أَنَّهُ زَنَى بِامْرَأَةٍ سَمَّاهَا لَهُ فَبَعَثَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِلَى الْمَرْأَةِ فَسَأَلَهَا عَنْ ذَلِكَ فَأَنْكَرَتْ أَنْ تَكُونَ زَنَتْ فَجَلَدَهُ الْحَدَّ وَتَرَكَهَا
[Uthmanas bin Abu Syaibah] mums pasakė, [Thalqas bin Ghannamas] mums pasakė, [Abdussalamas bin Hafšas] mums pasakė, [Abu Hazimas] iš [Sahlas bin Sa'das] iš Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) pasakė, kad atėjo jo aplankyti vyras ir prisipažino, kad svetimavo su moterimi, kurios vardą jis jam paminėjo. Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam pasišaukė moterį ir paklausė apie vyro prisipažinimo tiesą. Tačiau moteris to nepripažino, todėl Pranašas nuplakė vyrą ir paliko ją ramybėje.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 3850
حَدَّثَنَا قُتَيْبَةُ بْنُ سَعِيدٍ قَالَ حَدَّثَنَا ح و حَدَّثَنَا ابْنُ السَّرْحِ الْمَعْنَى قَالَ أَخْبَرَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ وَهْبٍ عَنْ ابْنِ جُرَيْجٍ عَنْ أَبِي الزُّبَيْرِ عَنْ جَابِرٍ أَنَّ رَجُلًا زَنَى بِامْرَأَةٍ فَأَمَرَ بِهِ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَجُلِدَ الْحَدَّ ثُمَّ أُخْبِرَ أَنَّهُ مُحْصَنٌ فَأَمَرَ بِهِ فَرُجِمَ قَالَ أَبُو دَاوُد رَوَى هَذَا الْحَدِيثَ مُحَمَّدُ بْنُ بَكْرٍ الْبُرْسَانِيُّ عَنْ ابْنِ جُرَيْجٍ مَوْقُوفًا عَلَى جَابِرٍ وَرَوَاهُ أَبُو عَاصِمٍ عَنْ ابْنِ جُرَيْجٍ بِنَحْوِ ابْنِ وَهْبٍ لَمْ يَذْكُرْ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ إِنَّ رَجُلًا زَنَى فَلَمْ يُعْلَمْ بِإِحْصَانِهِ فَجُلِدَ ثُمَّ عُلِمَ بِإِحْصَانِهِ فَرُجِمَ
Mums [Qutaibah bin Sa'id] pasakė; mums pasakė. – kitaip tai minima – mums [Ibn As Sarh] pasakęs tai, ką jis turėjo omenyje, jis pasakė; pranešė mums [Abdullah bin Wahb] iš [Ibn Juraij], iš [Abu Az Zubair] iš [Jabir] sakydamas: „Buvo vyras, kuris svetimavo su moterimi, todėl Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) įsakė jam įvykdyti bausmę. Jis taip pat buvo nuplaktas kaip bausmė, tada Pranašui buvo pranešta, kad vyras vedęs, todėl Pranašas įsakė jį užmėtyti akmenimis.“ Abu Dawudas pasakė: „Šį hadisą [Muhammad bin Bakr Al Bursani] perdavė iš [Ibn Juraij] mauquf būdu, būtent savo draugui [Jabir“. [Abu Ašimas] taip pat perpasakojo iš [Ibn Juraij], pavyzdžiui, Ibn Vahbo hadisą, bet jis nepaminėjo pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam). Jis – Ibn Vahbas – pasakė: „Vyras svetimauja, bet dar nežinoma, ar jis vedęs, ar ne, tada jis yra nuplakamas. Tada paaiškėja, kad jis vedęs, todėl jis buvo užmėtomas akmenimis“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3851
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عَبْدِ الرَّحِيمِ أَبُو يَحْيَى الْبَزَّازُ أَخْبَرَنَا أَبُو عَاصِمٍ عَنْ ابْنِ جُرَيْجٍ عَنْ أَبِي الزُّبَيْرِ عَنْ جَابِرٍ أَنَّ رَجُلًا زَنَى بِامْرَأَةٍ فَلَمْ يَعْلَمْ بِإِحْصَانِهِ فَجُلِدَ ثُمَّ عَلِمَ بِإِحْصَانِهِ فَرُجِمَ
[Muhammadas bin 'Abdurrahimas Abu Yahya Al Bazzazas] mums pasakė, [Abu Ashimas] iš [Ibn Juraijo] iš [Abu Az Zubairo] iš [Džabiro] mums pasakė: „Vyras svetimauja su moterimi, bet nežinoma, ar jis vedęs, ar ne, tada jis yra nuplakamas. Kai paaiškėjo, kad jis vedęs, jis buvo užmėtomas akmenimis.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 3852
حَدَّثَنَا مُسْلِمُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ أَنَّ هِشَامًا الدَّسْتُوَائِيَّ وَأَبَانَ ابْنَ يَزِيدَ حَدَّثَاهُمْ الْمَعْنَى عَنْ يَحْيَى عَنْ أَبِي قِلَابَةَ عَنْ أَبِي الْمُهَلَّبِ عَنْ عِمْرَانَ بْنِ حُصَيْنٍأَنَّ امْرَأَةً قَالَ فِي حَدِيثِ أَبَانَ مِنْ جُهَيْنَةَ أَتَتْ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَتْ إِنَّهَا زَنَتْ وَهِيَ حُبْلَى فَدَعَا النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَلِيًّا لَهَا فَقَالَ لَهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَحْسِنْ إِلَيْهَا فَإِذَا وَضَعَتْ فَجِئْ بِهَا فَلَمَّا أَنْ وَضَعَتْ جَاءَ بِهَا فَأَمَرَ بِهَا النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَشُكَّتْ عَلَيْهَا ثِيَابُهَا ثُمَّ أَمَرَ بِهَا فَرُجِمَتْ ثُمَّ أَمَرَهُمْ فَصَلُّوا عَلَيْهَا فَقَالَ عُمَرُ يَا رَسُولَ اللَّهِ تُصَلِّي عَلَيْهَا وَقَدْ زَنَتْ قَالَ وَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ لَقَدْ تَابَتْ تَوْبَةً لَوْ قُسِّمَتْ بَيْنَ سَبْعِينَ مِنْ أَهْلِ الْمَدِينَةِ لَوَسِعَتْهُمْ وَهَلْ وَجَدْتَ أَفْضَلَ مِنْ أَنْ جَادَتْ بِنَفْسِهَا لَمْ يَقُلْ عَنْ أَبَانَ فَشُكَّتْ عَلَيْهَا ثِيَابُهَاحَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْوَزِيرِ الدِّمَشْقِيُّ حَدَّثَنَا الْوَلِيدُ عَنْ الْأَوْزَاعِيِّ قَالَ فَشُكَّتْ عَلَيْهَا ثِيَابُهَا يَعْنِي فَشُدَّتْ
Mums [Musulmonui bin Ibrahimui] buvo pasakyta, kad [Hisyam Ad Dustuwa`i] ir [Abanas bin Yazidas] jiems prasmingai papasakojo, nuo [Yahya], nuo [Abu Qilabah], nuo [Abu Al Muhallab] iki [Imranas bin Hushainas], kad yra moteris (Abano iš Juhainah hadise) atėjo pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir pasakė, kad ji svetimavo ir buvo nėščia. Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) pasišaukė savo globėją, Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam, tarė globėjui: „Elkis su ja gerai, jei ji pagimdė, atvesk ją čia“. Kai moteris pagimdė, ji buvo atvesta pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam), ir jis įsakė įvykdyti bausmę. Moters drabužiai buvo surišti, kad nebūtų apnuogintos jos lytiniai organai, ir jis vėl įsakė nedelsiant įvykdyti bausmę, todėl ji buvo užmėtyta akmenimis. Tada jis įsakė savo draugams už jį melstis, jie taip pat už jį meldėsi. Tada Umaras tarė: „O Alacho Pasiuntiny, kodėl jūs jai meldžiatės, nors ji svetimavo?“ Jis atsakė: „Prisiekiu Tuo, kurio rankoje yra mano siela, jis atgailavo, ir jei jo atgaila būtų paskirstyta septyniasdešimčiai Medinos gyventojų, to pakaktų. Ar manote, kad yra kas nors svarbiau už šios moters pastangas – ji atėjo pati savo noru?“. Tačiau pasakotojas nepaminėjo Abano žodžiais „Moters drabužiai buvo surišti, kad nebūtų apnuogintos jos lytiniai organai“. Mums [Muhammadas Ibnul Waziras Ad Dimasyqi] sakė, mums [Al Walidui] iš [Al Auza'i] buvo pasakyta, kad jis sakė: „Moters drabužiai buvo surišti – kad nebūtų matomos jos intymios vietos – tai yra, surišti“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3853
حَدَّثَنَا إِبْرَاهِيمُ بْنُ مُوسَى الرَّازِيُّ أَخْبَرَنَا عِيسَى بْنُ يُونُسَ عَنْ بُشَيْرِ بْنِ الْمُهَاجِرِ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ بُرَيْدَةَ عَنْ أَبِيهِأَنَّ امْرَأَةً يَعْنِي مِنْ غَامِدٍ أَتَتْ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَتْ إِنِّي قَدْ فَجَرْتُ فَقَالَ ارْجِعِي فَرَجَعَتْ فَلَمَّا أَنْ كَانَ الْغَدُ أَتَتْهُ فَقَالَتْ لَعَلَّكَ أَنْ تَرُدَّنِي كَمَا رَدَدْتَ مَاعِزَ بْنَ مَالِكٍ فَوَاللَّهِ إِنِّي لَحُبْلَى فَقَالَ لَهَا ارْجِعِي فَرَجَعَتْ فَلَمَّا كَانَ الْغَدُ أَتَتْهُ فَقَالَ لَهَا ارْجِعِي حَتَّى تَلِدِي فَرَجَعَتْ فَلَمَّا وَلَدَتْ أَتَتْهُ بِالصَّبِيِّ فَقَالَتْ هَذَا قَدْ وَلَدْتُهُ فَقَالَ لَهَا ارْجِعِي فَأَرْضِعِيهِ حَتَّى تَفْطِمِيهِ فَجَاءَتْ بِهِ وَقَدْ فَطَمَتْهُ وَفِي يَدِهِ شَيْءٌ يَأْكُلُهُ فَأَمَرَ بِالصَّبِيِّ فَدُفِعَ إِلَى رَجُلٍ مِنْ الْمُسْلِمِينَ وَأَمَرَ بِهَا فَحُفِرَ لَهَا وَأَمَرَ بِهَا فَرُجِمَتْ وَكَانَ خَالِدٌ فِيمَنْ يَرْجُمُهَا فَرَجَمَهَا بِحَجَرٍ فَوَقَعَتْ قَطْرَةٌ مِنْ دَمِهَا عَلَى وَجْنَتِهِ فَسَبَّهَا فَقَالَ لَهُ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَهْلًا يَا خَالِدُ فَوَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ لَقَدْ تَابَتْ تَوْبَةً لَوْ تَابَهَا صَاحِبُ مَكْسٍ لَغُفِرَ لَهُ وَأَمَرَ بِهَا فَصُلِّيَ عَلَيْهَا وَدُفِنَتْ
Mums [Ibrahimas bin Musa Ar Razi] pasakė, mums [Isa bin Yunus] iš [Busyair Ibnul Muhajir] pasakė, mums [Abdullah bin Buraidah] iš [jo tėvo] pasakė: „Moteris iš Gamido atėjo pas Pranašą (sallallaahu) „alaihi wasallam“, ji pasakė: „Aš padariau įžeidimą – neištikimybę“. Jis tarė: „Eik namo“. Moteris grįžo namo. Kitą dieną jis vėl atėjo pas jį ir tarė: „Ar ketini įsakyti man grįžti, kaip įsakei Ma'iz? Prisiekiu Alachu, aš tikrai nėščia“. Tada jis jam tarė: „Eik namo“. Moteris grįžo namo. Kitą dieną ji vėl atėjo pas jį, todėl jis tarė: „Eik namo, kol pagimdysi“. Tada moteris grįžo namo. Pagimdžiusi ji vėl atėjo pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam) su kūdikiu ir tarė: „Aš pagimdžiau šį kūdikį“. Tada jis jam tarė: „Eik namo ir žindyk vaiką, kol jį nujunkysi“. Atjunkiusi jį, moteris grįžo pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam) nešdama kūdikį, kuris kažką valgė rankose. Jis įsakė perduoti vaiką vienam iš musulmonų bendruomenės vyrų, o tada įsakė jį užmėtyti akmenimis. Tada jai buvo iškasta duobė, moteris buvo įdėta į duobę ir užmėtyta akmenimis. Khalidas buvo vienas iš tų, kurie užmėtė moterį akmenimis, jis mėtė į ją akmenis, kol jos kraujas užtepė ją, jis taip pat iš jos tyčiojosi. Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tarė Khalidui: „Palauk, Khalidai!“ Prisiekiu Tuo, kurio rankose yra mano siela, jis atgailavo. Jei jo atgailą būtų padaręs persekiotojas, jam būtų atleista.“ Tada jis įsakė – rūpintis moters kūnu – moteriai buvo sukalbėtos maldos ir ji buvo palaidota.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3854
حَدَّثَنَا عُثْمَانُ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا وَكِيعُ بْنُ الْجَرَّاحِ عَنْ زَكَرِيَّا أَبِي عِمْرَانَ قَالَ سَمِعْتُ شَيْخًا يُحَدِّثُ عَنْ ابْنِ أَبِي بَكْرَةَ عَنْ أَبِيهِأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ رَجَمَ امْرَأَةً فَحُفِرَ لَهَا إِلَى الثَّنْدُوَةِقَالَ أَبُو دَاوُد أَفْهَمَنِي رَجُلٌ عَنْ عُثْمَانَ قَالَ أَبُو دَاوُد قَالَ الْغَسَّانِيُّ جُهَيْنَةُ وَغَامِدٌ وَبَارِقٌ وَاحِدٌ قَالَ أَبُو دَاوُد حُدِّثْتُ عَنْ عَبْدِ الصَّمَدِ بْنِ عَبْدِ الْوَارِثِ قَالَ حَدَّثَنَا زَكَرِيَّا بْنُ سُلَيْمٍ بِإِسْنَادِهِ نَحْوَهُ زَادَ ثُمَّ رَمَاهَا بِحَصَاةٍ مِثْلَ الْحِمِّصَةِ ثُمَّ قَالَ ارْمُوا وَاتَّقُوا الْوَجْهَ فَلَمَّا طَفِئَتْ أَخْرَجَهَا فَصَلَّى عَلَيْهَا وَقَالَ فِي التَّوْبَةِ نَحْوَ حَدِيثِ بُرَيْدَةَ
[Uthmanas bin Abu Syaibah] mums pasakė, [Waki' Ibnul Jarrah] mums pasakė iš [Zakariya Abu Imran]: „Girdėjau, kaip [šeichas] [Ibn Abu Bakrah] iš [jo tėvo] sakė: „Pranašas (sallallaahu) „alaihi wasallam“ užmėtė akmenimis moterį, o tada padarė jai skylę iki krūtinės“. Abu Daudas pasakė: „Vienas vyras man tai suprato iš Uthmano“. Abu Daudas vėl pasakė: „Al Ghassani pasakė: „Juhainah, Ghamid ir Bariq yra tas pats“. Abu Daudas pasakė: „Gavau istoriją iš [Abdu Ash Shamad bin Abdul Warits]“, – sakė jis; „Zakariya bin Sulaim] savo sanadoje papasakojo mums tokį hadisą. Bet jis pridūrė: „Tada jis sviedė jį akmenukais, panašiais į kviečių grūdus. Po to jis pasakė: „Mesk, bet laikykis atokiau nuo veido“.“ Kai moteris mirė, jis ištraukė ją iš duobės ir jai pasimeldė.“ Ir savo hadise jis kalbėjo apie atgailos klausimą, kaip ir Buraidos hadise.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3855
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مَسْلَمَةَ الْقَعْنَبِيُّ عَنْ مَالِكٍ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ عَنْ عُبَيْدِ اللَّهِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عُتْبَةَ بْنِ مَسْعُودٍ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ وَزَيْدِ بْنِ خَالِدٍ الْجُهَنِيِّ أَنَّهُمَا أَخْبَرَاهُأَنَّ رَجُلَيْنِ اخْتَصَمَا إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ أَحَدُهُمَا يَا رَسُولَ اللَّهِ اقْضِ بَيْنَنَا بِكِتَابِ اللَّهِ وَقَالَ الْآخَرُ وَكَانَ أَفْقَهَهُمَا أَجَلْ يَا رَسُولَ اللَّهِ فَاقْضِ بَيْنَنَا بِكِتَابِ اللَّهِ وَأْذَنْ لِي أَنْ أَتَكَلَّمَ قَالَ تَكَلَّمْ قَالَ إِنَّ ابْنِي كَانَ عَسِيفًا عَلَى هَذَا وَالْعَسِيفُ الْأَجِيرُ فَزَنَى بِامْرَأَتِهِ فَأَخْبَرُونِي أَنَّ عَلَى ابْنِي الرَّجْمَ فَافْتَدَيْتُ مِنْهُ بِمِائَةِ شَاةٍ وَبِجَارِيَةٍ لِي ثُمَّ إِنِّي سَأَلْتُ أَهْلَ الْعِلْمِ فَأَخْبَرُونِي أَنَّ عَلَى ابْنِي جَلْدَ مِائَةٍ وَتَغْرِيبَ عَامٍ وَإِنَّمَا الرَّجْمُ عَلَى امْرَأَتِهِ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَمَا وَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ لَأَقْضِيَنَّ بَيْنَكُمَا بِكِتَابِ اللَّهِ أَمَّا غَنَمُكَ وَجَارِيَتُكَ فَرَدٌّ إِلَيْكَ وَجَلَدَ ابْنَهُ مِائَةً وَغَرَّبَهُ عَامًا وَأَمَرَ أُنَيْسًا الْأَسْلَمِيَّ أَنْ يَأْتِيَ امْرَأَةَ الْآخَرِ فَإِنْ اعْتَرَفَتْ رَجَمَهَا فَاعْتَرَفَتْ فَرَجَمَهَا
Mes pasakėme [Abdullah bin Maslamah Al Qa'nabi] iš [Malik], iš [Ibn Shihab], iš [Ubaidullah bin Abdullah bin Utbah bin Mas'ud], iš [Abu Hurairah] ir [Zaid bin Khalid Al Juhani], kad abu jie jam pranešė, jog yra du vyrai, kurie ginčijasi ir skundėsi Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam. Vienas iš jų tarė: „O Alacho Pasiuntiny, duok mums nuosprendį pagal Alacho Knygą.“ Tada kitas – ir jis buvo labiau išmanantis iš jųdviejų – tarė: „Taip, o Alacho Pasiuntiny, duok mums nuosprendį pagal Alacho Knygą. Ir duok man galimybę pasikalbėti“. Jis tarė: „Kalbėk“. Tada vyras tarė: „Mano sūnus dirbo šiam vyrui, tada mano sūnus svetimavo su jo žmona. Tada žmonės man pasakė, kad mano sūnų reikia užmėtyti akmenimis, todėl aš jį išpirkau šimtu avių ir verge, kuri priklausė man.“ „Po to paklausiau ekspertų, jie man pasakė, kad mano sūnus turi būti šimtą kartų sumuštas ir ištremtas vieneriems metams, o moteris turi būti užmėtyta akmenimis.“ Rasulullah shallahu 'alaihi wasallam tarė: „Prisiekiu Tuo, kurio rankoje yra mano siela, aš tikrai paskelbsiu jums nuosprendį pagal Alacho Knygą. Jūsų ožkos ir tarnaitės bus jums grąžintos.“ Tada jis nuplakė vyro sūnų ir ištremė jį vieneriems metams. Tada įsakė Unais Al Aslami atvesti moterį, o jei ji prisipažins, bus užmėtyta akmenimis. Moteris prisipažino ir galiausiai buvo užmėtyta akmenimis.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 3856
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مَسْلَمَةَ قَالَ قَرَأْتُ عَلَى مِالِكِ بْنِ أَنَسٍ عَنْ نَافِعٍ عَنْ ابْنِ عُمَرَ أَنَّهُ قَالَإِنَّ الْيَهُودَ جَاءُوا إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَذَكَرُوا لَهُ أَنَّ رَجُلًا مِنْهُمْ وَامْرَأَةً زَنَيَا فَقَالَ لَهُمْ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَا تَجِدُونَ فِي التَّوْرَاةِ فِي شَأْنِ الزِّنَا فَقَالُوا نَفْضَحُهُمْ وَيُجْلَدُونَ فَقَالَ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ سَلَامٍ كَذَبْتُمْ إِنَّ فِيهَا الرَّجْمَ فَأَتَوْا بِالتَّوْرَاةِ فَنَشَرُوهَا فَجَعَلَ أَحَدُهُمْ يَدَهُ عَلَى آيَةِ الرَّجْمِ ثُمَّ جَعَلَ يَقْرَأُ مَا قَبْلَهَا وَمَا بَعْدَهَا فَقَالَ لَهُ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ سَلَامٍ ارْفَعْ يَدَيْكَ فَرَفَعَهَا فَإِذَا فِيهَا آيَةُ الرَّجْمِ فَقَالُوا صَدَقَ يَا مُحَمَّدُ فِيهَا آيَةُ الرَّجْمِ فَأَمَرَ بِهِمَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَرُجِمَاقَالَ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ عُمَرَ فَرَأَيْتُ الرَّجُلَ يَحْنِي عَلَى الْمَرْأَةِ يَقِيهَا الْحِجَارَةَ
Mums [Abdullah bin Maslamah] sakė: „Aš skaičiau anksčiau [Malik bin Anas] iš [nafi'] iš [Ibn Umar], kad jis sakė: „Žydai atėjo pas pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam, jie prieš jį minėjo, kad vyras ir moteris iš jų svetimavo. Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tada jiems tarė: „Kokį įstatymą randate Toroje dėl svetimavimo?“ Jie atsakė: „Mes pasmerksime ir nuplaksime kaltininkus“. Abdullah bin Salam tarė: „Jūs meluojate! Toroje yra įsakymas užmėtyti akmenimis“. Tada jie atnešė Torą ir ją atvertė. Vienas iš jų uždengė eilutę apie užmėtymą akmenimis ranka, tada perskaitė eilutę prieš ir po jos – tai yra, jis neskaitė dalies, kuri buvo uždengta ranka.“ Abdullah bin Salam tada tarė: „Pakelkite rankas!“ Jis pakėlė ranką ir rado eilutę, kurioje kalbama apie užmėtymą akmenimis. Tada jie tarė: „O Muhamedai, jis teisus! Toroje iš tiesų yra eilutė apie užmėtymą akmenimis.“ Tada Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) įsakė juos užmėtyti akmenimis, ir jie buvo užmėtyti akmenimis.“ Abdullah bin Umaras pasakė: „Mačiau vyrą, apkabinantį savo moterį, kad jos neužmuštų akmenys.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 3857
حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْوَاحِدِ بْنُ زِيَادٍ عَنْ الْأَعْمَشِ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ مُرَّةَ عَنْ الْبَرَاءِ بْنِ عَازِبٍ قَالَمَرُّوا عَلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِيَهُودِيٍّ قَدْ حُمِّمَ وَجْهُهُ وَهُوَ يُطَافُ بِهِ فَنَاشَدَهُمْ مَا حَدُّ الزَّانِي فِي كِتَابِهِمْ قَالَ فَأَحَالُوهُ عَلَى رَجُلٍ مِنْهُمْ فَنَشَدَهُ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَا حَدُّ الزَّانِي فِي كِتَابِكُمْ فَقَالَ الرَّجْمُ وَلَكِنْ ظَهَرَ الزِّنَا فِي أَشْرَافِنَا فَكَرِهْنَا أَنْ يُتْرَكَ الشَّرِيفُ وَيُقَامُ عَلَى مَنْ دُونَهُ فَوَضَعْنَا هَذَا عَنَّا فَأَمَرَ بِهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَرُجِمَ ثُمَّ قَالَ اللَّهُمَّ إِنِّي أَوَّلُ مَنْ أَحْيَا مَا أَمَاتُوا مِنْ كِتَابِكَ
[Musaddad] mums pasakė, [Abdul Wahid bin Ziyad] iš [Al A'masy] iš [Abdullah bin Murrah] iš [Al Bara bin Azib] mums pasakė: „Žmonės praėjo pro šalį, Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam, nešdami žydą, kurio veidas buvo apdegintas anglimi, kad būtų paraduotas. Tada jis jų paklausė: „Koks yra svetimavimo įstatymas, esantis jų šventojoje knygoje?“ Tada jie perdavė atsakymą į klausimą vienam iš jų. Tada jis jo paklausė: „Koks yra svetimavimo įstatymas jūsų šventojoje knygoje?“ Jis atsakė: „Užmėtyti akmenimis. Tačiau svetimavimas dažnai pasitaiko tarp mūsų aukštesniųjų, ir mes taip pat nesame patenkinti, jei garbingi žmonės nėra baudžiami ir yra baudžiami tik paprastiems žmonėms, todėl galiausiai mes panaikinome bausmę.“ Tada pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam įsakė, kad svetimautojas būtų nubaustas užmėtant akmenimis, todėl jis buvo užmėtytas akmenimis.“ Po to jis tarė: „O Allah, aš buvau pirmasis žmogus, suteikęs gyvybę tam, ką jie užšaldė nuo bausmės Tavo knygoje“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3858
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْعَلَاءِ حَدَّثَنَا أَبُو مُعَاوِيَةَ عَنْ الْأَعْمَشِ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ مُرَّةَ عَنْ الْبَرَاءِ بْنِ عَازِبٍ قَالَمُرَّ عَلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِيَهُودِيٍّ مُحَمَّمٍ مَجْلُودٍ فَدَعَاهُمْ فَقَالَ هَكَذَا تَجِدُونَ حَدَّ الزَّانِي فَقَالُوا نَعَمْ فَدَعَا رَجُلًا مِنْ عُلَمَائِهِمْ قَالَ لَهُ نَشَدْتُكَ بِاللَّهِ الَّذِي أَنْزَلَ التَّوْرَاةَ عَلَى مُوسَى أَهَكَذَا تَجِدُونَ حَدَّ الزَّانِي فِي كِتَابِكُمْ فَقَالَ اللَّهُمَّ لَا وَلَوْلَا أَنَّكَ نَشَدْتَنِي بِهَذَا لَمْ أُخْبِرْكَ نَجِدُ حَدَّ الزَّانِي فِي كِتَابِنَا الرَّجْمَ وَلَكِنَّهُ كَثُرَ فِي أَشْرَافِنَا فَكُنَّا إِذَا أَخَذْنَا الرَّجُلَ الشَّرِيفَ تَرَكْنَاهُ وَإِذَا أَخَذْنَا الرَّجُلَ الضَّعِيفَ أَقَمْنَا عَلَيْهِ الْحَدَّ فَقُلْنَا تَعَالَوْا فَنَجْتَمِعُ عَلَى شَيْءٍ نُقِيمُهُ عَلَى الشَّرِيفِ وَالْوَضِيعِ فَاجْتَمَعْنَا عَلَى التَّحْمِيمِ وَالْجَلْدِ وَتَرَكْنَا الرَّجْمَ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ اللَّهُمَّ إِنِّي أَوَّلُ مَنْ أَحْيَا أَمْرَكَ إِذْ أَمَاتُوهُ فَأَمَرَ بِهِ فَرُجِمَ فَأَنْزَلَ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ{ يَا أَيُّهَا الرَّسُولُ لَا يَحْزُنْكَ الَّذِينَ يُسَارِعُونَ فِي الْكُفْرِ إِلَى قَوْلِهِ يَقُولُونَ إِنْ أُوتِيتُمْ هَذَا فَخُذُوهُ وَإِنْ لَمْ تُؤْتَوْهُ فَاحْذَرُوا إِلَى قَوْلِهِ وَمَنْ لَمْ يَحْكُمْ بِمَا أَنْزَلَ اللَّهُ فَأُولَئِكَ هُمْ الْكَافِرُونَ فِي الْيَهُودِ إِلَى قَوْلِهِ وَمَنْ لَمْ يَحْكُمْ بِمَا أَنْزَلَ اللَّهُ فَأُولَئِكَ هُمْ الظَّالِمُونَ فِي الْيَهُودِ إِلَى قَوْلِهِ وَمَنْ لَمْ يَحْكُمْ بِمَا أَنْزَلَ اللَّهُ فَأُولَئِكَ هُمْ الْفَاسِقُونَ }قَالَ هِيَ فِي الْكُفَّارِ كُلُّهَا يَعْنِي هَذِهِ الْآيَةَ
[Muhamedas Ibnul 'Ala] mums pasakė, [Abu Awanah] iš [Al A'masy] iš [Abdullah bin Murrah] iš [Al bara bin Azibo] pasakė: „Žydas, kurio veidas buvo pajuodęs – nes buvo išteptas anglimi – ir nuplaktas, buvo atvestas pas Alacho Pasiuntinį (sallallaahu 'alaihi wasallam). Jis juos pasišaukė ir paklausė: „Ar taip radote įstatymą svetimautojams?“ Jie atsakė: „Teisingai“. Tada jis pasišaukė vyrą iš jų mokslininkų ir tarė: „Prisiekiame Alachu ant jūsų, Tuo, kuris apreiškė Torą Mozei. Ar taip randate bausmę svetimautojams savo knygose?“ Vyras atsakė: „Prisiekiu Alachu, ne. Jei neprisieksite Alachu, aš jums nesakysiu. Mes nustatėme, kad mūsų knygoje svetimavimo įstatymas yra užmėtymas akmenimis.“ Tačiau svetimavimas iš tikrųjų yra įprastas tarp garbingų žmonių tarp mūsų, ir kai randame juos tai darant, mes neskiriame bausmės užmėtant akmenimis. Bet jei tai daro paprasti žmonės tarp mūsų, mes tai vykdome. Tada mes tarėmės, kad rastume bausmę, kurią galėtume taikyti svetimautojams tiek garbingiems, tiek paprastiems tarp mūsų. Taigi mes sutarėme dėl tahmimo bausmės – veido ištepimo anglimi – ir plakimo bausmės. Alacho Pasiuntinys (shallallahu 'alaihi wasallam) tada tarė: „O Allah, iš tiesų aš pirmasis atgaivinau Tavo įsakymą – bausmę tiems, kurie buvo nužudyti – jie jos neįvykdė“. Tada Jis įsakė užmėtyti svetimautoją akmenimis, ir galiausiai svetimautojas buvo užmėtytas akmenimis. Tada Allah Azza Wa Jalla apreiškė eilutę: „O Pasiuntiny, neleisk tau liūdėti dėl tų, kurie skuba parodyti savo netikėjimą...“, kol Jo žodžiai; „-Jie sako: „Jei jums duota tai, ką jie pakeitė, - priimkite tai, o jei jums duota kažkas kita, būkite atsargūs“ - pagal Jo žodį; „-Kas nesprendžia pagal tai, ką apreiškė Alachas, tie yra netikintieji...“ - ši eilutė susijusi su žydais, iki Jo žodžio; „-Kas nesprendžia reikalų pagal tai, ką apreiškė Alachas, tie yra nedorėliai...“ - ši eilutė susijusi su žydais, iki Jo žodžio; „-Kas nesprendžia reikalų pagal tai, ką apreiškė Alachas, tie yra nedorėliai...“ - visos šios eilutės susijusios su netikinčiaisiais.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3859
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ سَعِيدٍ الْهَمْدَانِيُّ حَدَّثَنَا ابْنُ وَهْبٍ حَدَّثَنِي هِشَامُ بْنُ سَعْدٍ أَنَّ زَيْدَ بْنَ أَسْلَمَ حَدَّثَهُ عَنْ ابْنِ عُمَرَ قَالَأَتَى نَفَرٌ مِنْ يَهُودٍ فَدَعَوْا رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِلَى الْقُفِّ فَأَتَاهُمْ فِي بَيْتِ الْمِدْرَاسِ فَقَالُوا يَا أَبَا الْقَاسِمِ إِنَّ رَجُلًا مِنَّا زَنَى بِامْرَأَةٍ فَاحْكُمْ بَيْنَهُمْ فَوَضَعُوا لِرَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وِسَادَةً فَجَلَسَ عَلَيْهَا ثُمَّ قَالَ بِالتَّوْرَاةِ فَأُتِيَ بِهَا فَنَزَعَ الْوِسَادَةَ مِنْ تَحْتِهِ فَوَضَعَ التَّوْرَاةَ عَلَيْهَا ثُمَّ قَالَ آمَنْتُ بِكِ وَبِمَنْ أَنْزَلَكِ ثُمَّ قَالَ ائْتُونِي بِأَعْلَمِكُمْ فَأُتِيَ بِفَتًى شَابٍّثُمَّ ذَكَرَ قِصَّةَ الرَّجْمِ نَحْوَ حَدِيثِ مَالِكٍ عَنْ نَافِعٍ
Mums buvo pasakyta, kad [Ahmad bin Sa'id Al Hamdani] sakė, mums buvo pasakyta, kad [Ibnu Wahb] sakė, man buvo pasakyta, kad [Zaid bin Aslam] jam iš [Ibn Umar] pasakė: „Keletas žydų atėjo ir pakvietė صلى الله عليه وسلم atvykti į Quffą – vietą netoli Medinos – tada jis atėjo pas juos į vietą, kur jie paprastai skaitydavo Koraną. Jie pasakė: „O Abul Qasim, vienas iš mūsų svetimavo su moterimi, todėl paskelbk jiems įstatymą“. Tada jie davė صلى الله عليه وسلم pagalvę, ir jis atsisėdo. Tada jis paprašė Toros, ir jam buvo duotas Toros rankraštis. Jis pakėlė pagalvę, ant kurios sėdėjo, padėjo ant jos Torą ir tarė: „Aš tikiu tavimi ir Tuo, kuris tave atsiuntė“. Po to jis tarė: „Atveskite man labiausiai išprususį žmogų iš jūsų.“ Tada buvo atvestas jaunuolis, kuris papasakojo užmėtymo akmenimis istoriją pagal Maliko iš Nafio hadisą.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3860
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ يَحْيَى حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ أَخْبَرَنَا مَعْمَرٌ عَنْ الزُّهْرِيِّ حَدَّثَنَا رَجُلٌ مِنْ مُزَيْنَةَ ح و حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ صَالِحٍ حَدَّثَنَا عَنْبَسَةُ حَدَّثَنَا يُونُسُ قَالَ قَالَ مُحَمَّدُ بْنُ مُسْلِمٍ سَمِعْتُ رَجُلًا مِنْ مُزَيْنَةَ مِمَّنْ يَتَّبِعُ الْعِلْمَ وَيَعِيهِ ثُمَّ اتَّفَقَا وَنَحْنُ عِنْدَ سَعِيدِ بْنِ الْمُسَيِّبِ فَحَدَّثَنَا عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ وَهَذَا حَدِيثُ مَعْمَرٍ وَهُوَ أَتَمُّ قَالَزَنَى رَجُلٌ مِنْ الْيَهُودِ وَامْرَأَةٌ فَقَالَ بَعْضُهُمْ لِبَعْضٍ اذْهَبُوا بِنَا إِلَى هَذَا النَّبِيِّ فَإِنَّهُ نَبِيٌّ بُعِثَ بِالتَّخْفِيفِ فَإِنْ أَفْتَانَا بِفُتْيَا دُونَ الرَّجْمِ قَبِلْنَاهَا وَاحْتَجَجْنَا بِهَا عِنْدَ اللَّهِ قُلْنَا فُتْيَا نَبِيٍّ مِنْ أَنْبِيَائِكَ قَالَ فَأَتَوْا النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَهُوَ جَالِسٌ فِي الْمَسْجِدِ فِي أَصْحَابِهِ فَقَالُوا يَا أَبَا الْقَاسِمِ مَا تَرَى فِي رَجُلٍ وَامْرَأَةٍ زَنَيَا فَلَمْ يُكَلِّمْهُمْ كَلِمَةً حَتَّى أَتَى بَيْتَ مِدْرَاسِهِمْ فَقَامَ عَلَى الْبَابِ فَقَالَ أَنْشُدُكُمْ بِاللَّهِ الَّذِي أَنْزَلَ التَّوْرَاةَ عَلَى مُوسَى مَا تَجِدُونَ فِي التَّوْرَاةِ عَلَى مَنْ زَنَى إِذَا أَحْصَنَ قَالُوا يُحَمَّمُ وَيُجَبَّهُ وَيُجْلَدُ وَالتَّجْبِيهُ أَنْ يُحْمَلَ الزَّانِيَانِ عَلَى حِمَارٍ وَتُقَابَلُ أَقْفِيَتُهُمَا وَيُطَافُ بِهِمَا قَالَ وَسَكَتَ شَابٌّ مِنْهُمْ فَلَمَّا رَآهُ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ سَكَتَ أَلَظَّ بِهِ النِّشْدَةَ فَقَالَ اللَّهُمَّ إِذْ نَشَدْتَنَا فَإِنَّا نَجِدُ فِي التَّوْرَاةِ الرَّجْمَ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَمَا أَوَّلُ مَا ارْتَخَصْتُمْ أَمْرَ اللَّهِ قَالَ زَنَى ذُو قَرَابَةٍ مِنْ مَلِكٍ مِنْ مُلُوكِنَا فَأَخَّرَ عَنْهُ الرَّجْمَ ثُمَّ زَنَى رَجُلٌ فِي أُسْرَةٍ مِنْ النَّاسِ فَأَرَادَ رَجْمَهُ فَحَالَ قَوْمُهُ دُونَهُ وَقَالُوا لَا يُرْجَمُ صَاحِبُنَا حَتَّى تَجِيءَ بِصَاحِبِكَ فَتَرْجُمَهُ فَاصْطَلَحُوا عَلَى هَذِهِ الْعُقُوبَةِ بَيْنَهُمْ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَإِنِّي أَحْكُمُ بِمَا فِي التَّوْرَاةِ فَأَمَرَ بِهِمَا فَرُجِمَاقَالَ الزُّهْرِيُّ فَبَلَغَنَا أَنَّ هَذِهِ الْآيَةَ نَزَلَتْ فِيهِمْ{ إِنَّا أَنْزَلْنَا التَّوْرَاةَ فِيهَا هُدًى وَنُورٌ يَحْكُمُ بِهَا النَّبِيُّونَ الَّذِينَ أَسْلَمُوا }كَانَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِنْهُمْ
Mums [Muhammadas bin Jahja] pasakė, mums [Abdurrazaqas] pasakė, mums [Ma'maras] iš [Az Zuhri] pasakė, mums pasakė [vyras Muzainah]. -kitaip tariant - mums [Ahmadas bin Salihas] pasakė, mums pasakė [Anbasahas] pasakė, mums pasakė [Yunusas] pasakė; [Muhammadas bin Muslimas] pasakė; girdėjau [vyrą] Muzainah, žmogų, kuris stropiai tai studijavo ir įsiminė, abu - Ma'maras ir Yunusas - tada sutiko, kol buvome šalia Sa'ido Ibnul Musayyabo, sakė jis; mums papasakojo iš [Abu Hurairah] - ir tai yra Ma'maro hadisas, ir jis yra išsamesnis - jis pasakė: „Žydų vyras svetimavo su moterimi.“ Tada kai kurie iš jų tarė kitiems: „Eikime pas šį Pranašą – Muhammadą (tebūnie jam ramybė ir Dievo ramybė) – jis yra Pranašas, kuris buvo pasiųstas atnešti patogumo. Jei vėliau jis duos mums fatvą su kita bausme nei užmėtymas akmenimis, priimkime ją, tada panaudosime ją kaip įrodymą Alacho akyse. „Tai yra fatva iš Pranašo iš Tavo Pranašų“. Jis – pasakotojas – tarė: „Galiausiai jie atėjo pas Pranašą (tebūnie jam ramybė ir Dievo ramybė), kuris sėdėjo mečetėje su savo draugais. Jie tarė: „O Abul Kasimai, ką jūs manote, jei vyras ir moteris svetimauja?“ Jis neatsakė jiems nė žodžio, kol nepriėjo pas juos, kur jie skaitė Koraną. Tada jis atsistojo priešais duris ir tarė: „Prisiekiu jums Alacho, kuris apreiškė Torą Mozei, vardu, kokią bausmę rasite savo šventojoje knygoje susituokusiems svetimautojams?“ Jie atsakė: „Jo veidas buvo išteptas anglimi, tada jis jį pakėlė – nugaromis vienas į kitą – ir paradavo bei sumušė.“ Vienas jaunuolis nutilo. Taigi, kai pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) pamatė, kad jaunuolis tyli, jis sustiprino savo priesaiką jam, kad šis atsakytų. Jis taip pat tarė: „O Allah, jei tu (Muhamedai) prisieki mums, tai iš tiesų Toroje randame užmėtymo akmenimis bausmę.“ Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tarė: „Tai ką jūs pirmiausia išgelbėjote nuo Alacho bausmės – užmėtymo akmenimis –?“ Jaunuolis atsakė: „Kai vienas iš mūsų karaliaus giminaičių svetimauja, užmėtymo akmenimis bausmė atidedama. Tada, kai vienas iš žmonių svetimauja ir jam skiriama užmėtymo akmenimis bausmė, jo žmonės įsikiša, kad tam sutrukdytų.“ Jie pasakė: „Mūsų draugas nebus užmėtytas akmenimis, kol jūs neateisite su savo draugu, kad būtų užmėtytas akmenimis – kartu.“ Taigi jie visi galiausiai sutiko su šia bausme.“ Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) tada pasakė: „Aš nubausiu, kaip parašyta Toroje“. Tada jis įsakė – kad abu būtų užmėtyti akmenimis – taigi abu buvo užmėtyti akmenimis.“ Az Zuhri pasakė: „Mus pasiekė žinia, kad apie juos buvo apreikšta ši eilutė: „Iš tiesų, Mes nusiuntėme Toros Knygą – joje yra vedimas ir šviesa, kuri apšviečia – kuria žydų tautos bylą sprendė pranašai, kurie pasidavė Alachui...“ Ir Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) buvo vienas iš šių pranašų.“
