Imam Abu Dawud (الامام ابو داود) - 4590 Hadith
Hadith
Imam Abu Dawud : 3781
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عُبَادَةَ الْوَاسِطِيُّ حَدَّثَنَا يَزِيدُ يَعْنِي ابْنَ هَارُونَ أَخْبَرَنَا إِسْرَائِيلُ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ جُحَادَةَ عَنْ عَطِيَّةَ الْعَوْفِيِّ عَنْ أَبِي سَعِيدٍ الْخُدْرِيِّ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَفْضَلُ الْجِهَادِ كَلِمَةُ عَدْلٍ عِنْدَ سُلْطَانٍ جَائِرٍ أَوْ أَمِيرٍ جَائِرٍ
Mums [Muhammadas bin Ubadah Al Wasithi] pasakė, mums pasakė [Yazidas] – tai yra Yazidas bin Harunas – pasakė, mums pasakė [Izraelis] pasakė, mums pasakė [Muhammadas bin Juhadah] iš [Athiyah Al 'Aufi] iš [Abu Sa'id Al Khudri] jis pasakė: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam“ pasakė: „Svarbiausias džihadas yra tiesos perdavimas neteisingam valdovui ar neteisingam lyderiui“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3782
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْعَلَاءِ أَخْبَرَنَا أَبُو بَكْرٍ حَدَّثَنَا مُغِيرَةُ بْنُ زِيَادٍ الْمُوصِلِيُّ عَنْ عَدِيِّ بْنِ عَدِيٍّ عَنْ الْعُرْسِ ابْنِ عَمِيرَةَ الْكِنْدِيِّعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ إِذَا عُمِلَتْ الْخَطِيئَةُ فِي الْأَرْضِ كَانَ مَنْ شَهِدَهَا فَكَرِهَهَا وَقَالَ مَرَّةً أَنْكَرَهَا كَانَ كَمَنْ غَابَ عَنْهَا وَمَنْ غَابَ عَنْهَا فَرَضِيَهَا كَانَ كَمَنْ شَهِدَهَاحَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ يُونُسَ حَدَّثَنَا أَبُو شِهَابٍ عَنْ مُغِيرَةَ ابْنِ زِيَادٍ عَنْ عَدِيِّ بْنِ عَدِيٍّ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ نَحْوَهُ قَالَ مَنْ شَهِدَهَا فَكَرِهَهَا كَانَ كَمَنْ غَابَ عَنْهَا
[Muhammadas Ibnul 'Ala] mums pasakė, [Abu Bakras] mums pasakė, [Mughirah bin Ziyad Al Mushili] iš [Adi bin Adi], iš [Al 'urs bin Amirah Al Kindi] iš Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam sakė: „Jei žemėje įvykdomas nepaklusnumas, žmonės, kurie jį mato, jo nekęs, kitoje istorijoje“, tada jis tai neigia, jis yra kaip tas, kuris to nemato. Tuo tarpu žmogui, kuris to nemato, bet yra patenkintas nepaklusnumu, jis yra kaip tas, kuris jį mato“. [Ahmadas bin Junusas] mums pasakė, [Abu Shihab] iš [Al Mughirah bin Ziyad], iš [Adi bin Adi] iš Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam, kaip yra hadisuose. Jis pasakė: „Kas mato, o paskui neigia, tas yra kaip žmogus, kuris to nemato“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3783
حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ بْنُ حَرْبٍ وَحَفْصُ بْنُ عُمَرَ قَالَا حَدَّثَنَا شُعْبَةُ وَهَذَا لَفْظُهُ عَنْ عَمْرِو بْنِ مُرَّةَ عَنْ أَبِي الْبَخْتَرِيِّ قَالَ أَخْبَرَنِي مَنْ سَمِعَ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ و قَالَ سُلَيْمَانُ حَدَّثَنِي رَجُلٌ مِنْ أَصْحَابِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَنْ يَهْلَكَ النَّاسُ حَتَّى يَعْذِرُوا أَوْ يُعْذِرُوا مِنْ أَنْفُسِهِمْ
Mums buvo pasakyta, kad [Sulaimanas bin Harbas] ir [Hafšas bin Umaras] abu sakė; [Syu'bah] mums pasakė – ir tai yra lafadzas iš to – iš [Amru bin Murrah] iš [Abu Al Bakhtari] jis sakė: „Man buvo pranešta [žmonėms], kurie girdėjo tai iš Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam“, – sakė jis, o Sulaimanas minėjo: „Vyras, kuris buvo Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam draugas, man pasakė, kad Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam sakė: „Žmonės nepražus, kol nepadarys daug klaidų, arba, jis pasakė, „kol neras pasiteisinimų savo klaidoms“.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 3784
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ حَنْبَلٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ أَخْبَرَنَا مَعْمَرٌ عَنْ الزُّهْرِيِّ قَالَ أَخْبَرَنِي سَالِمُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ وَأَبُو بَكْرِ بْنُ سُلَيْمَانَ أَنَّ عَبْدَ اللَّهِ بْنَ عُمَرَ قَالَصَلَّى بِنَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ذَاتَ لَيْلَةٍ صَلَاةَ الْعِشَاءِ فِي آخِرِ حَيَاتِهِ فَلَمَّا سَلَّمَ قَامَ فَقَالَ أَرَأَيْتُكُمْ لَيْلَتَكُمْ هَذِهِ فَإِنَّ عَلَى رَأْسِ مِائَةِ سَنَةٍ مِنْهَا لَا يَبْقَى مِمَّنْ هُوَ عَلَى ظَهْرِ الْأَرْضِ أَحَدٌ قَالَ ابْنُ عُمَرَ فَوَهِلَ النَّاسُ فِي مَقَالَةِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ تِلْكَ فِيمَا يَتَحَدَّثُونَ عَنْ هَذِهِ الْأَحَادِيثِ عَنْ مِائَةِ سَنَةٍ وَإِنَّمَا قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَا يَبْقَى مِمَّنْ هُوَ الْيَوْمَ عَلَى ظَهْرِ الْأَرْضِ يُرِيدُ بِأَنْ يَنْخَرِمَ ذَلِكَ الْقَرْنُ
[Ahmadas bin Hanbalas] mums pasakė, [Abdurrazaqas] mums pasakė, [Ma'maras] iš [Az Zuhri] pasakė; mane [Salim bin Abdullah] ir [Abu Bakr bin Sulaimaną] informavo, kad [Abdullah bin Umaras] pasakė: „Vieną naktį pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) paskutinėmis savo gyvenimo dienomis atliko vakaro maldas su mumis.“ Pasisveikinęs su juo, jis atsistojo ir tarė: „Pastebėjau, kad šią naktį per ateinančius šimtą metų niekas šioje žemėje – nuo tos nakties – nebeliks gyvas“. Ibn Umaras pasakė: „Išgirdę pranašo (tebūnie jam ramybė ir ramybė) žodžius, žmonės stebėjosi, ką reiškia „šimtas metų“ jo žodžiuose.“ Iš tiesų, pranašas Muhammadas (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) pasakė: „Tie, kurie gyvi šiandien, po šimto metų nebebus gyvi žemės paviršiuje.“ Tai reiškia, kad jis pabrėžė, jog tas laikas ateis.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3785
حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ سَهْلٍ حَدَّثَنَا حَجَّاجُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ حَدَّثَنَا ابْنُ وَهْبٍ حَدَّثَنِي مُعَاوِيَةُ بْنُ صَالِحٍ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ جُبَيْرٍ عَنْ أَبِيهِ عَنْ أَبِي ثَعْلَبَةَ الْخُشَنِيِّ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَنْ يُعْجِزَ اللَّهُ هَذِهِ الْأُمَّةَ مِنْ نِصْفِ يَوْمٍ
[Musa bin Sahl] mums pasakė, [Hajjaj bin Ibrahim] mums pasakė, [Ibn Wahb] mums pasakė, [Mu'awiyah bin Salih] man pasakė iš ['Abdurrahman bin Jubair] iš [jo tėvo] iš [Abu Tsa'labah Al Khusyani] jis sakė: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam sakė: 'Alachas niekada nesusilpnins šios Ummos per pusę dienos – Prisikėlimo dieną-'.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3786
حَدَّثَنَا عَمْرُو بْنُ عُثْمَانَ حَدَّثَنَا أَبُو الْمُغِيرَةِ حَدَّثَنِي صَفْوَانُ عَنْ شُرَيْحِ بْنِ عُبَيْدٍ عَنْ سَعْدِ بْنِ أَبِي وَقَّاصٍأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ إِنِّي لَأَرْجُو أَنْ لَا تَعْجِزَ أُمَّتِي عِنْدَ رَبِّهَا أَنْ يُؤَخِّرَهُمْ نِصْفَ يَوْمٍقِيلَ لِسَعْدٍ وَكَمْ نِصْفُ ذَلِكَ الْيَوْمِ قَالَ خَمْسُ مِائَةِ سَنَةٍ
Mums [Amru bin Uthman] sakė, mums [Abu Al Mughirah] sakė, man [Shafwanui] buvo pasakyta iš [Syuraih bin Ubaid] iš [Sa'd bin Abu Waqash], kad Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) sakė: „Aš tikrai tikiuosi, kad mano Ummah nesijaus silpna savo Rabbo pusėje, kai Jis baigs jiems pusę dienos“. Tada Sa'do buvo paklausta: „Kiek tuo metu truko pusė dienos?“ Jis atsakė: „Penki šimtai metų“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3787
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ مُحَمَّدِ بْنِ حَنْبَلٍ حَدَّثَنَا إِسْمَعِيلُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ أَخْبَرَنَا أَيُّوبُ عَنْ عِكْرِمَةَأَنَّ عَلِيًّا عَلَيْهِ السَّلَام أَحْرَقَ نَاسًا ارْتَدُّوا عَنْ الْإِسْلَامِ فَبَلَغَ ذَلِكَ ابْنَ عَبَّاسٍ فَقَالَ لَمْ أَكُنْ لِأُحْرِقَهُمْ بِالنَّارِ إِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَا تُعَذِّبُوا بِعَذَابِ اللَّهِ وَكُنْتُ قَاتِلَهُمْ بِقَوْلِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَإِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ مَنْ بَدَّلَ دِينَهُ فَاقْتُلُوهُ فَبَلَغَ ذَلِكَ عَلِيًّا عَلَيْهِ السَّلَام فَقَالَ وَيْحَ ابْنِ عَبَّاسٍ
Mums [Ahmad bin Muhammad bin Hanbal] sakė, mums [Isma'il bin Ibrahim] sakė, mums [Ayyub] iš [Ikrimos] pasakė, kad Ali Alaihis salam kartą degino žmones, kurie atsimetė nuo islamo. Tada žinia pasiekė [Ibn Abbasą], kol jis pasakė: „Iš tiesų, aš niekada jų nedeginsiu ugnimi.“ Girdėjau Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam sakant: „Nekankinkite Alacho kankinimais“. Ir aš kovojau su jais, remdamasis Alacho Pasiuntinio sallallaahu 'alaihi wasallam žodžiais. Iš tiesų, Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam pasakė: „Kas pakeičia savo religiją, tas nužudyk“. Tai galiausiai pasiekė Ali Alaihis pasisveikinimą, kol jis pasakė: „Ibn Abbasas teisus“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3788
حَدَّثَنَا عَمْرُو بْنُ عَوْنٍ أَخْبَرَنَا أَبُو مُعَاوِيَةَ عَنْ الْأَعْمَشِ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ مُرَّةَ عَنْ مَسْرُوقٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَا يَحِلُّ دَمُ رَجُلٍ مُسْلِمٍ يَشْهَدُ أَنْ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ وَأَنِّي رَسُولُ اللَّهِ إِلَّا بِإِحْدَى ثَلَاثٍ الثَّيِّبُ الزَّانِي وَالنَّفْسُ بِالنَّفْسِ وَالتَّارِكُ لِدِينِهِ الْمُفَارِقُ لِلْجَمَاعَةِ
Mums [Amru bin Aun] pasakė, mums [Abu Mu'awiyah] pasakė iš [Al A'masy] iš [Abdullah bin Murrah] iš [Masruq] iš [Abdullah] pasakė: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam pasakė: „Musulmono kraujas nėra halal, jei jis liudija, kad nėra kitos dievybės, vertos garbinimo, išskyrus Alachą, ir aš esu Alacho pasiuntinys, išskyrus vieną iš trijų priežasčių: tėvai, kurie svetimauja, nužudo sielą – qisas – ir palieka islamą – murtad – kurie atsiskiria nuo kongregacijos – musulmonų kongregacijos“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3789
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ سِنَانٍ الْبَاهِلِيُّ حَدَّثَنَا إِبْرَاهِيمُ بْنُ طَهْمَانَ عَنْ عَبْدِ الْعَزِيزِ بْنِ رُفَيْعٍ عَنْ عُبَيْدِ بْنِ عُمَيْرٍ عَنْ عَائِشَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَا قَالَتْقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَا يَحِلُّ دَمُ امْرِئٍ مُسْلِمٍ يَشْهَدُ أَنْ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ وَأَنَّ مُحَمَّدًا رَسُولُ اللَّهِ إِلَّا بِإِحْدَى ثَلَاثٍ رَجُلٌ زَنَى بَعْدَ إِحْصَانٍ فَإِنَّهُ يُرْجَمُ وَرَجُلٌ خَرَجَ مُحَارِبًا لِلَّهِ وَرَسُولِهِ فَإِنَّهُ يُقْتَلُ أَوْ يُصْلَبُ أَوْ يُنْفَى مِنْ الْأَرْضِ أَوْ يَقْتُلُ نَفْسًا فَيُقْتَلُ بِهَا
Mums [Muhammadas bin Sinanas Al Bahili] pasakė, mums [Ibrahimas bin Thahmanas] pasakė iš [Abdulio Azizo bin Rufai'], iš [Ubaido bin Umairo], iš ['Aisyah radliallahu 'anha] jis pasakė: „Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam pasakė: „Musulmono kraujas nėra halal, jei jis liudija, kad nėra kito dievo – verto garbinimo – išskyrus Alachą, o Muhammadas yra Alacho pasiuntinys, išskyrus vieną iš trijų priežasčių: jei kas nors svetimauja po santuokos, jis turi būti užmėtytas akmenimis; jei vyras išeina kovoti prieš Alachą ir Jo Pasiuntinį, jis turi būti nužudytas, nukryžiuotas arba išvarytas iš šalies. O tas, kuris nužudo kitą žmogų, turi būti nuteistas mirties bausme už nužudymą“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3790
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ حَنْبَلٍ وَمُسَدَّدٌ قَالَا حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ سَعِيدٍ قَالَ مُسَدَّدٌ حَدَّثَنَا قُرَّةُ بْنُ خَالِدٍ حَدَّثَنَا حُمَيْدُ بْنُ هِلَالٍ حَدَّثَنَا أَبُو بُرْدَةَ قَالَ قَالَ أَبُو مُوسَىأَقْبَلْتُ إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَمَعِي رَجُلَانِ مِنْ الْأَشْعَرِيِّينَ أَحَدُهُمَا عَنْ يَمِينِي وَالْآخَرُ عَنْ يَسَارِي فَكِلَاهُمَا سَأَلَ الْعَمَلَ وَالنَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ سَاكِتٌ فَقَالَ مَا تَقُولُ يَا أَبَا مُوسَى أَوْ يَا عَبْدَ اللَّهِ بْنَ قَيْسٍ قُلْتُ وَالَّذِي بَعَثَكَ بِالْحَقِّ مَا أَطْلَعَانِي عَلَى مَا فِي أَنْفُسِهِمَا وَمَا شَعَرْتُ أَنَّهُمَا يَطْلُبَانِ الْعَمَلَ وَكَأَنِّي أَنْظُرُ إِلَى سِوَاكِهِ تَحْتَ شَفَتِهِ قَلَصَتْ قَالَ لَنْ نَسْتَعْمِلَ أَوْ لَا نَسْتَعْمِلُ عَلَى عَمَلِنَا مَنْ أَرَادَهُ وَلَكِنْ اذْهَبْ أَنْتَ يَا أَبَا مُوسَى أَوْ يَا عَبْدَ اللَّهِ بْنَ قَيْسٍ فَبَعَثَهُ عَلَى الْيَمَنِ ثُمَّ أَتْبَعَهُ مُعَاذَ بْنَ جَبَلٍ قَالَ فَلَمَّا قَدِمَ عَلَيْهِ مُعَاذٌ قَالَ انْزِلْ وَأَلْقَى لَهُ وِسَادَةً وَإِذَا رَجُلٌ عِنْدَهُ مُوثَقٌ قَالَ مَا هَذَا قَالَ هَذَا كَانَ يَهُودِيًّا فَأَسْلَمَ ثُمَّ رَاجَعَ دِينَهُ دِينَ السُّوءِ قَالَ لَا أَجْلِسُ حَتَّى يُقْتَلَ قَضَاءُ اللَّهِ وَرَسُولِهِ قَالَ اجْلِسْ نَعَمْ قَالَ لَا أَجْلِسُ حَتَّى يُقْتَلَ قَضَاءُ اللَّهِ وَرَسُولِهِ ثَلَاثَ مَرَّاتٍ فَأَمَرَ بِهِ فَقُتِلَ ثُمَّ تَذَاكَرَا قِيَامَ اللَّيْلِ فَقَالَ أَحَدُهُمَا مُعَاذُ بْنُ جَبَلٍ أَمَّا أَنَا فَأَنَامُ وَأَقُومُ أَوْ أَقُومُ وَأَنَامُ وَأَرْجُو فِي نَوْمَتِي مَا أَرْجُو فِي قَوْمَتِي
Mums buvo pasakyta, kad [Ahmad bin Hanbal] ir [Musaddad] abu sakė; mums pasakė [Yahya bin Sa'id] sakė; [Musaddad] sakė; mums pasakė [Qurrah bin Khalid] sakė, mums pasakė [Humaid bin Hilal] sakė, mums pasakė [Abu Burdah] jis sakė; [Abu Musa] sakė: „Sutikau Pranašą (tebūnie jam ramybė ir ramybė) su dviem vyrais iš Al Ash'ari; vienas iš jų buvo mano dešinėje, o kitas – kairėje. Abu jie prašė darbo, o Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) tylėjo. Tada jis tarė: „O Abu Musa, ką tu manai? Arba jis tarė: „O Abdullah bin Qais?“ Aš – Abu Musa – pasakiau: „Prisiekiu Tuo, kuris tave atsiuntė su tiesa, aš nežinojau, ko jie norėjo, ir nežinojau, kad abu jie taip pat prašė darbo.“ Tarsi mačiau, kad sivakas po jo lūpomis susitraukė. Tada jis tarė: „Mes niekada neįdarbinsime“, arba jis tarė: „niekada neįdarbinsime nė vieno, kuris nori, kad jis atliktų mūsų darbą. O Abu Musa, eik“, arba jis tarė: „O Abu Abdullah bin Qais“. Tada pranašas pasiuntė Abu Musą į Jemeną, po kurio sekė Mu'adz bin Jabal. Kai Mu'adz atėjo, Abu Musa tarė: „Nusileisk čia“. Tada Abu Musa paėmė Mu'adz pagalvę. Bet staiga šalia jo – Mu'adz – buvo surištas vyras. Mu'adz paklausė: „Kas tai?“ Abu Musa atsakė: „Tai žydas, jis kadaise atsivertė į islamą, bet grįžo prie savo blogos religijos“. Tada Mu'adz tarė: „Nesėsiu, kol jis nebus nužudytas, kaip Alacho ir Jo Pasiuntinio įsakymas“. Jis tai pasakė tris kartus. Abu Musa tarė: „Gerai, dabar atsisėsk“. Mu'adhas pasakė: „Nesėdėsiu, kol jis nebus nužudytas, kaip Alacho ir Jo Pasiuntinio įsakymo forma.“ Jis tai pasakė tris kartus. Tada Abu Musa įsakė nubausti vyrą, ir jis buvo įvykdytas mirties bausme. Po to jie paminėjo naktinę maldą, vienas iš jų – Mu'adhas ibn Džabalas – pasakė: „Aš miegojau ir pabudau“, arba, jis pasakė: „pabudau ir pabudau. Ir tikiuosi, kad miegodamas gausiu budrumo atlygį.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 3791
حَدَّثَنَا الْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ حَدَّثَنَا الْحِمَّانِيُّ يَعْنِى عَبْدَ الْحَمِيدِ ابْنَ عَبْدِ الرَّحْمَنِ عَنْ طَلْحَةَ بْنِ يَحْيَى وَبُرَيْدِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ أَبِي بُرْدَةَ عَنْ أَبِي بُرْدَةَ عَنْ أَبِي مُوسَى قَالَقَدِمَ عَلَيَّ مُعَاذٌ وَأَنَا بِالْيَمَنِ وَرَجُلٌ كَانَ يَهُودِيًّا فَأَسْلَمَ فَارْتَدَّ عَنْ الْإِسْلَامِ فَلَمَّا قَدِمَ مُعَاذٌ قَالَ لَا أَنْزِلُ عَنْ دَابَّتِي حَتَّى يُقْتَلَ فَقُتِلَ قَالَ أَحَدُهُمَا وَكَانَ قَدْ اسْتُتِيبَ قَبْلَ ذَلِكَحَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْعَلَاءِ حَدَّثَنَا حَفْصٌ حَدَّثَنَا الشَّيْبَانِيُّ عَنْ أَبِي بُرْدَةَ بِهَذِهِ الْقِصَّةِ قَالَ فَأُتِيَ أَبُو مُوسَى بِرَجُلٍ قَدْ ارْتَدَّ عَنْ الْإِسْلَامِ فَدَعَاهُ عِشْرِينَ لَيْلَةً أَوْ قَرِيبًا مِنْهَا فَجَاءَ مُعَاذٌ فَدَعَاهُ فَأَبَى فَضَرَبَ عُنُقَهُ قَالَ أَبُو دَاوُد وَرَوَاهُ عَبْدُ الْمَلِكِ بْنُ عُمَيْرٍ عَنْ أَبِي بُرْدَةَ لَمْ يَذْكُرْ الِاسْتِتَابَةَ وَرَوَاهُ ابْنُ فُضَيْلٍ عَنْ الشَّيْبَانِيِّ عَنْ سَعِيدِ بْنِ أَبِي بُرْدَةَ عَنْ أَبِيهِ عَنْ أَبِي مُوسَى لَمْ يَذْكُرْ فِيهِ الِاسْتِتَابَةَ حَدَّثَنَا ابْنُ مُعَاذٍ حَدَّثَنَا أَبِي حَدَّثَنَا الْمَسْعُودِيُّ عَنْ الْقَاسِمِ بِهَذِهِ الْقِصَّةِ قَالَ فَلَمْ يَنْزِلْ حَتَّى ضُرِبَ عُنُقُهُ وَمَا اسْتَتَابَهُ
Mums [Al Hasanas bin Ali] pasakė, mums [Al Himmani] – tai yra Abdul Hamidas bin 'Abdurrahmanas Al Himmani – iš [Thalhah bin Yahya] ir [Buraidas bin Abdullah bin Abu Burdah] iš [Abu Burdah], iš [Abu Musos] sakė: „Kartą, kai buvau Jemene, pas mane atėjo Muadzas, ir ten buvo žydas, kuris atsivertė į islamą, o vėliau atsimetė nuo tikėjimo. Kai Mu'adzas atvyko, jis pasakė: „Nelipsiu nuo žirgo, kol jis – žydas – nebus nužudytas“. Galiausiai žydas buvo nužudytas. Vienas iš dviejų – Abu Musa ir Mu'adzas – pasakė: „Žydo buvo paprašyta atgailauti prieš jam vykdant mirties bausmę“. Mums [Muhammadas Ibnul 'Ala] pasakė, mums [Hafšas] pasakė, mums [Ash Syaibani] iš [Abu Burdah] papasakojo tą pačią istoriją.“ Jis – Abu Burdah – pasakė: „Pas [Abu Musą] atėjo vyras, kuris buvo atsimetęs nuo islamo. Tada jis paragino jį atgailauti dvidešimt dienų ar mažiau. Tada atvyko Mu'adzas ir paragino jį atgailauti, bet vyras nenorėjo, kol galiausiai Mu'adzas nukirto jam sprandą.“ Abu Dawudas pasakė: „Šį hadisą perdavė [Abdul Malik bin Umairas] iš [Abu Burdah], bet jis nepaminėjo žodžių „prašymas atgailos“. [Ibn Fudhailas] taip pat perpasakojo iš [Ash Syaibani] iš [Sa'id bin Abu Burdah], iš [jo tėvo], iš [Abu Musos], ir jis taip pat savo hadise nepaminėjo žodžių „prašymas atgailos“.“ [Ibn Mu'adzas] mums pasakė, [mano tėvas] mums pasakė, [Al Mas'udi] iš [Al Qasimo] papasakojo šią istoriją: „Mu'adzas dar nebuvo išlipęs iš savo transporto priemonės, kol tam vyrui – atskalūnui – nebuvo nukirstas kaklas, nepaprašius jo pirmiausia atgailauti“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3792
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ مُحَمَّدٍ الْمَرْوَزِيُّ حَدَّثَنَا عَلِيُّ بْنُ الْحُسَيْنِ بْنِ وَاقِدٍ عَنْ أَبِيهِ عَنْ يَزِيدَ النَّحْوِيِّ عَنْ عِكْرِمَةَ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ قَالَكَانَ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ سَعْدِ بْنِ أَبِي سَرْحٍ يَكْتُبُ لِرَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَزَلَّهُ الشَّيْطَانُ فَلَحِقَ بِالْكُفَّارِ فَأَمَرَ بِهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنْ يُقْتَلَ يَوْمَ الْفَتْحِ فَاسْتَجَارَ لَهُ عُثْمَانُ بْنُ عَفَّانَ فَأَجَارَهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ
[Ahmad bin Muhammad Al Marwazi] mums pasakė, [Ali bin Al Husain bin Waqid] iš [jo tėvo], iš [Yazid An Nahwi], iš [Ikrimah], iš [Ibn Abbas] jis sakė: „Abdullah bin Sa'd bin Abu Sarh kartą parašė susitarimo laišką su Alacho Pasiuntiniu (SAW) (tebūnie jam ramybė ir ramybė), bet Šėtonas jį sužlugdė, kol jis prisijungė prie netikinčiųjų.“ Rasulullah bin Shallallahu bin Alaich (tebūnie jam ramybė ir ramybė) taip pat įsakė jį nužudyti Mekos miesto užkariavimo pradžioje. Tačiau Uthman bin Affan garantavo jam apsaugą, o Rasulullah bin Saw (tebūnie jam ramybė ir ramybė) garantavo jo saugumą.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 3793
حَدَّثَنَا عُثْمَانُ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ الْمُفَضَّلِ حَدَّثَنَا أَسْبَاطُ بْنُ نَصْرٍ قَالَ زَعَمَ السُّدِّيُّ عَنْ مُصْعَبِ بْنِ سَعْدٍ عَنْ سَعْدٍ قَالَلَمَّا كَانَ يَوْمُ فَتْحِ مَكَّةَ اخْتَبَأَ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ سَعْدِ بْنِ أَبِي سَرْحٍ عِنْدَ عُثْمَانَ بْنِ عَفَّانَ فَجَاءَ بِهِ حَتَّى أَوْقَفَهُ عَلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ بَايِعْ عَبْدَ اللَّهِ فَرَفَعَ رَأْسَهُ فَنَظَرَ إِلَيْهِ ثَلَاثًا كُلُّ ذَلِكَ يَأْبَى فَبَايَعَهُ بَعْدَ ثَلَاثٍ ثُمَّ أَقْبَلَ عَلَى أَصْحَابِهِ فَقَالَ أَمَا كَانَ فِيكُمْ رَجُلٌ رَشِيدٌ يَقُومُ إِلَى هَذَا حَيْثُ رَآنِي كَفَفْتُ يَدِي عَنْ بَيْعَتِهِ فَيَقْتُلُهُ فَقَالُوا مَا نَدْرِي يَا رَسُولَ اللَّهِ مَا فِي نَفْسِكَ أَلَّا أَوْمَأْتَ إِلَيْنَا بِعَيْنِكَ قَالَ إِنَّهُ لَا يَنْبَغِي لِنَبِيٍّ أَنْ تَكُونَ لَهُ خَائِنَةُ الْأَعْيُنِ
[Uthmanas bin Abu Syaibah] mums pasakė, [Ahmadas bin Al Mufadhdhalas] mums pasakė, [Asbathas bin Nashras] mums pasakė; [Kaip Sudi] tiki, kad jis perdavė [Mush'ab bin Sa'd] iš [Sa'd], jis sakė: „Kai prasidėjo Mekos miesto užkariavimas, Abdullah bin Sa'd bin Abu Sarh pasislėpė už Uthmano bin Affano ir paprašė apsaugos. Tada Uthmanas nuvedė jį pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wa sallam) ir tarė: „O Rasulullah, būk ištikimas Abdullah“. Tada jis pakėlė galvą ir tris kartus pažvelgė į ją, kiekvieną kartą nenorėdamas jos priimti. Tačiau trečią kartą jis priėmė ir prisiekė ištikimybę.“ Po to, atsisuko į savo draugus ir tarė: „Argi tarp jūsų nėra išmintingo žmogaus, kuris tiki Alacho Pasiuntinio sprendimu, kuris pasipriešino šiam asmeniui ir paprašė apsaugos garantijos, ir kuris, pamatęs mane atitraukiant ranką, kad prisiekčiau jam ištikimybę, jį nužudytų?“ Taigi jie – draugai – tarė: „Mes nežinome, kas tavyje, Alacho Pasiuntiny, jei tu mums nesignalizē savo akimis. Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam tarė: „Iš tiesų, Pranašui netinka būti nesąžiningam savo akių signalais.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 3794
حَدَّثَنَا قُتَيْبَةُ بْنُ سَعِيدٍ حَدَّثَنَا حُمَيْدُ بْنُ عَبْدِ الرَّحْمَنِ عَنْ أَبِيهِ عَنْ أَبِي إِسْحَقَ عَنْ الشَّعْبِيِّ عَنْ جَرِيرٍ قَالَسَمِعْتُ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ إِذَا أَبَقَ الْعَبْدُ إِلَى الشِّرْكِ فَقَدْ حَلَّ دَمُهُ
Mums buvo pasakyta [Qutaibah bin Sa'id] sakė, mums [Humaid bin 'Abdurrahman] buvo pasakyta [jo tėvo], [Abu Ishaqo], [Ash Sya'bi], [Jariro], jis sakė: „Girdėjau pranašą (sallallaahu 'alaihi wa sallam) sakant: „Jei tarnas pabėga į netikėlių šalį, jo kraujas yra halal“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3795
حَدَّثَنَا عَبَّادُ بْنُ مُوسَى الْخُتَّلِيُّ أَخْبَرَنَا إِسْمَعِيلُ بْنُ جَعْفَرٍ الْمَدَنِيُّ عَنْ إِسْرَائِيلَ عَنْ عُثْمَانَ الشَّحَّامِ عَنْ عِكْرِمَةَ قَالَ حَدَّثَنَا ابْنُ عَبَّاسٍأَنَّ أَعْمَى كَانَتْ لَهُ أُمُّ وَلَدٍ تَشْتُمُ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَتَقَعُ فِيهِ فَيَنْهَاهَا فَلَا تَنْتَهِي وَيَزْجُرُهَا فَلَا تَنْزَجِرُ قَالَ فَلَمَّا كَانَتْ ذَاتَ لَيْلَةٍ جَعَلَتْ تَقَعُ فِي النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَتَشْتُمُهُ فَأَخَذَ الْمِغْوَلَ فَوَضَعَهُ فِي بَطْنِهَا وَاتَّكَأَ عَلَيْهَا فَقَتَلَهَا فَوَقَعَ بَيْنَ رِجْلَيْهَا طِفْلٌ فَلَطَّخَتْ مَا هُنَاكَ بِالدَّمِ فَلَمَّا أَصْبَحَ ذُكِرَ ذَلِكَ لِرَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَجَمَعَ النَّاسَ فَقَالَ أَنْشُدُ اللَّهَ رَجُلًا فَعَلَ مَا فَعَلَ لِي عَلَيْهِ حَقٌّ إِلَّا قَامَ فَقَامَ الْأَعْمَى يَتَخَطَّى النَّاسَ وَهُوَ يَتَزَلْزَلُ حَتَّى قَعَدَ بَيْنَ يَدَيْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ أَنَا صَاحِبُهَا كَانَتْ تَشْتُمُكَ وَتَقَعُ فِيكَ فَأَنْهَاهَا فَلَا تَنْتَهِي وَأَزْجُرُهَا فَلَا تَنْزَجِرُ وَلِي مِنْهَا ابْنَانِ مِثْلُ اللُّؤْلُؤَتَيْنِ وَكَانَتْ بِي رَفِيقَةً فَلَمَّا كَانَ الْبَارِحَةَ جَعَلَتْ تَشْتُمُكَ وَتَقَعُ فِيكَ فَأَخَذْتُ الْمِغْوَلَ فَوَضَعْتُهُ فِي بَطْنِهَا وَاتَّكَأْتُ عَلَيْهَا حَتَّى قَتَلْتُهَا فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَلَا اشْهَدُوا أَنَّ دَمَهَا هَدَرٌ
[Abbadas bin Musa Al Khuttali] mums pasakė, [Isma'il bin Ja'far Al Madani] iš [Izraelio] iš [Usmano Asy Syahhamo] iš [Ikrimos] mums pasakė, [Ibn Abbasas] kartą mums pasakė: „Aklas vyras turėjo Ummul Walad – vergę, kuri buvo jo žmona – kuri įžeidė Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam), ir jis tikrai įžeidė. Vyras jai draudė ir grasino, bet jis nesiliovė ir toliau draudė, bet moteris jį ignoravo.“ Ibn Abbasas tęsė istoriją: „Vieną naktį moteris vėl kritikavo Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam), todėl vyras paėmė aštrų peilį, uždėjo jį moteriai ant pilvo ir dūrė. Vyras ją nužudė, o tarp moters kojų gimė mažytis kūdikis, palikdamas ją kruviną.“ Kai išaušo rytas, apie šį įvykį buvo pranešta Pranašui (sallallaahu 'alaihi wasallam). Tada jis surinko žmones ir tarė: „Prisiekiu Alachu, kad vyras atliko veiksmą dėl manęs, jis yra tiesoje“. Tada aklasis vyras žengė tarp žmonių, kol atsisėdo priešais Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam). Tada jis tarė: „O Alacho Pasiuntiny, aš esu jos vyras. Bet jis tave kritikavo ir įžeidinėjo, aš jam uždraudžiau ir grasinau, bet jis nesustojo ir to neignoravo. Iš jos aš esu palaiminta dviem gražiais vaikais, tarsi spindinčiomis žvaigždėmis, ši moteris mane labai myli. Tačiau praėjusią naktį jis tave kritikavo ir įžeidinėjo, tada aš paėmiau aštrų peilį, padėjau peilį jam į pilvą ir badžiau jį, kol jis mirė.“ Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tada tarė: „Žinokite, kad moters kraujas yra veltui – halal-“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3796
حَدَّثَنَا عُثْمَانُ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ وَعَبْدُ اللَّهِ بْنُ الْجَرَّاحِ عَنْ جَرِيرٍ عَنْ مُغِيرَةَ عَنْ الشَّعْبِيِّ عَنْ عَلِيٍّ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُأَنَّ يَهُودِيَّةً كَانَتْ تَشْتُمُ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَتَقَعُ فِيهِ فَخَنَقَهَا رَجُلٌ حَتَّى مَاتَتْ فَأَبْطَلَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ دَمَهَا
[Uthmanas bin Abu Syaibah] ir [Abdullah Ibnul Jarrah] iš [Jarir] iš [Mughirah] iš [Ash Sha'bi] iš [Ali radliallahu 'anhu] mums papasakojo: „Žydų moteris pasmerkė Pranašą (tebūnie jam ramybė ir ramybė), tada vyras smaugė jai kaklą, kol ji mirė. Tada Rasulullah (tebūnie jam ramybė ir ramybė) leido jo kraujui iššvaistyti savo kraują“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3797
حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَعِيلَ حَدَّثَنَا حَمَّادٌ عَنْ يُونُسَ عَنْ حُمَيْدِ بْنِ هِلَالٍ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ح و حَدَّثَنَا هَارُونُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ وَنُصَيْرُ بْنُ الْفَرَجِ قَالَا حَدَّثَنَا أَبُو أُسَامَةَ عَنْ يَزِيدَ بْنِ زُرَيْعٍ عَنْ يُونُسَ بْنِ عُبَيْدٍ عَنْ حُمَيْدِ بْنِ هِلَالٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ مُطَرِّفٍ عَنْ أَبِي بَرْزَةَ قَالَكُنْتُ عِنْدَ أَبِي بَكْرٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ فَتَغَيَّظَ عَلَى رَجُلٍ فَاشْتَدَّ عَلَيْهِ فَقُلْتُ تَأْذَنُ لِي يَا خَلِيفَةَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَضْرِبُ عُنُقَهُ قَالَ فَأَذْهَبَتْ كَلِمَتِي غَضَبَهُ فَقَامَ فَدَخَلَ فَأَرْسَلَ إِلَيَّ فَقَالَ مَا الَّذِي قُلْتَ آنِفًا قُلْتُ ائْذَنْ لِي أَضْرِبُ عُنُقَهُ قَالَ أَكُنْتَ فَاعِلًا لَوْ أَمَرْتُكَ قُلْتُ نَعَمْ قَالَ لَا وَاللَّهِ مَا كَانَتْ لِبَشَرٍ بَعْدَ مُحَمَّدٍ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَقَالَ أَبُو دَاوُد هَذَا لَفْظُ يَزِيدَ قَالَ أَحْمَدُ بْنُ حَنْبَلٍ أَيْ لَمْ يَكُنْ لِأَبِي بَكْرٍ أَنْ يَقْتُلَ رَجُلًا إِلَّا بِإِحْدَى الثَّلَاثِ الَّتِي قَالَهَا رَسُولُ اللَّه صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كُفْرٌ بَعْدَ إِيمَانٍ أَوْ زِنًا بَعْدَ إِحْصَانٍ أَوْ قَتْلُ نَفْسٍ بِغَيْرَ نَفْسٍ وَكَانَ لِلنَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنْ يَقْتُلَ
Mums [Musa bin Isma'il] pasakė, mums [Hammadas] pasakė iš [Yunuso], iš [Humaid bin Hilalo], iš Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam. Kitaip tariant, mums buvo pasakyta, kad [Harun bin Abdullah] ir [Nushair Ibnul Faraj] abu sakė; mums [Abu Usamah] pasakė iš [Yazid bin Zurai'], iš [Yunus bin Ubaid], iš [Humaid bin Hilalo], iš [Abdullah bin Mutharrif], iš [Abu Barzah] jis sakė: „Kartą buvau netoli [Abu Bakr radliallahu 'anhu], jis pyko ant vieno vyro ir jo pyktis augo. Tada aš pasakiau: „O kalifai Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam, ar galiu nukirsti jam galvą?“ Abu Barzah pasakė: „Mano žodžiai išsklaidė jo pyktį.“ Tada jis atsistojo ir nuėjo į namus.“ Tada Abu Bakras pasiuntė pasiuntinį manęs iškviesti. Abu Bakras paklausė: „Ką ką tik pasakei?“ Aš atsakiau: „Anksčiau paprašiau leidimo nupjauti jam kaklą.“ Abu Bakras vėl paklausė: „Ar padarysi tai, jei įsakysiu?“ Aš atsakiau: „Žinoma“. Tada Abu Bakras tarė: „Prisiekiu Alachu, ne! Niekas negali viršyti Muhammado (SAW) patarimo.“ Abu Dawudas tarė: „Tai yra Jazido lafadzas.“ Ahmadas bin Hanbalas tarė: „Tai yra, Abu Bakras nieko nežudytų, išskyrus dėl vienos iš trijų priežasčių – leidžiama nužudyti musulmoną – kaip sakė pranašas (SAW). Būtent: netikėjimas po įtikėjimo, svetimavimas po santuokos ir sielos žudymas. Dėl šios priežasties pranašui (SAW) leido nužudyti.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 3798
حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ بْنُ حَرْبٍ حَدَّثَنَا حَمَّادٌ عَنْ أَيُّوبَ عَنْ أَبِي قِلَابَةَ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍأَنَّ قَوْمًا مِنْ عُكْلٍ أَوْ قَالَ مِنْ عُرَيْنَةَ قَدِمُوا عَلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَاجْتَوَوْا الْمَدِينَةَ فَأَمَرَ لَهُمْ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِلِقَاحٍ وَأَمَرَهُمْ أَنْ يَشْرَبُوا مِنْ أَبْوَالِهَا وَأَلْبَانِهَا فَانْطَلَقُوا فَلَمَّا صَحُّوا قَتَلُوا رَاعِيَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَاسْتَاقُوا النَّعَمَ فَبَلَغَ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ خَبَرُهُمْ مِنْ أَوَّلِ النَّهَارِ فَأَرْسَلَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي آثَارِهِمْ فَمَا ارْتَفَعَ النَّهَارُ حَتَّى جِيءَ بِهِمْ فَأَمَرَ بِهِمْ فَقُطِعَتْ أَيْدِيهِمْ وَأَرْجُلُهُمْ وَسُمِرَ أَعْيُنُهُمْ وَأُلْقُوا فِي الْحَرَّةِ يَسْتَسْقُونَ فَلَا يُسْقَوْنَقَالَ أَبُو قِلَابَةَ فَهَؤُلَاءِ قَوْمٌ سَرَقُوا وَقَتَلُوا وَكَفَرُوا بَعْدَ إِيمَانِهِمْ وَحَارَبُوا اللَّهَ وَرَسُولَهُ حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَعِيلَ حَدَّثَنَا وُهَيْبٌ عَنْ أَيُّوبَ بِإِسْنَادِهِ بِهَذَا الْحَدِيثِ قَالَ فِيهِ فَأَمَرَ بِمَسَامِيرَ فَأُحْمِيَتْ فَكَحَلَهُمْ وَقَطَّعَ أَيْدِيَهُمْ وَأَرْجُلَهُمْ وَمَا حَسَمَهُمْ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الصَّبَّاحِ بْنِ سُفْيَانَ قَالَ أَخْبَرَنَا ح و حَدَّثَنَا عَمْرُو بْنُ عُثْمَانَ حَدَّثَنَا الْوَلِيدُ عَنْ الْأَوْزَاعِيِّ عَنْ يَحْيَى يَعْنِي ابْنَ أَبِي كَثِيرٍ عَنْ أَبِي قِلَابَةَ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ بِهَذَا الْحَدِيثِ قَالَ فِيهِ فَبَعَثَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي طَلَبِهِمْ قَافَةً فَأُتِيَ بِهِمْ قَالَ فَأَنْزَلَ اللَّهُ تَبَارَكَ وَتَعَالَى فِي ذَلِكَ{ إِنَّمَا جَزَاءُ الَّذِينَ يُحَارِبُونَ اللَّهَ وَرَسُولَهُ وَيَسْعَوْنَ فِي الْأَرْضِ فَسَادًا }الْآيَةَ حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَعِيلَ حَدَّثَنَا حَمَّادٌ أَخْبَرَنَا ثَابِتٌ وَقَتَادَةُ وَحُمَيْدٌ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ ذَكَرَ هَذَا الْحَدِيثَ قَالَ أَنَسٌ فَلَقَدْ رَأَيْتُ أَحَدَهُمْ يَكْدِمُ الْأَرْضَ بِفِيهِ عَطَشًا حَتَّى مَاتُوا حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ بَشَّارٍ حَدَّثَنَا ابْنُ أَبِي عَدِيٍّ عَنْ هِشَامٍ عَنْ قَتَادَةَ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ بِهَذَا الْحَدِيثِ نَحْوَهُ زَادَ ثُمَّ نَهَى عَنْ الْمُثْلَةِ وَلَمْ يَذْكُرْ مِنْ خِلَافٍ وَرَوَاهُ شُعْبَةُ عَنْ قَتَادَةَ وَسَلَّامُ بْنُ مِسْكِينٍ عَنْ ثَابِتٍ جَمِيعًا عَنْ أَنَسٍ لَمْ يَذْكُرَا مِنْ خِلَافٍ وَلَمْ أَجِدْ فِي حَدِيثِ أَحَدٍ قَطَّعَ أَيْدِيَهُمْ وَأَرْجُلَهُمْ مِنْ خِلَافٍ إِلَّا فِي حَدِيثِ حَمَّادِ بْنِ سَلَمَةَ
Mums buvo pasakyta, kad [Sulaimanas bin Harbas] sakė, mums buvo pasakyta, kad [Hammadas] iš [Ayyubo] iš [Abu Qilabah] iš [Anas bin Malik] sakė: „Kai kurie žmonės iš 'Ukl, arba, jis sakė, iš Urainah atėjo aplankyti Alacho Pasiuntinio sallallaahu 'alaihi wasallam. Tačiau jie nebuvo pritaikyti Medinos klimatui – kol nesusirgo.“ Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam įsakė jiems parūpinti liką – nėščią kupranugarį. Jis įsakė jiems gerti kupranugario šlapimą ir pieną. Jie nuėjo į kupranugarių aptvarą, bet pasveikę nužudė Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam bandą ir išsinešė kupranugarius. Apie vidurdienį Pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam pasiekė žinia apie tai, kas jiems nutiko. Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tada pasiuntė kelis žmones sekti jų pėdomis. Saulė dar nebuvo patekėjusi, žmonės buvo suimti ir atvesti pas jį. Jis taip pat įsakė juos nubausti, nukirsti jiems rankas ir kojas, išlupti akis ir išmesti į dykumą. Jie prašė atsigerti, bet jiems nedavė.“ [Abu Qilabah] pasakė: „Tie žmonės vogė ir žudė, atsimetė po tikėjimo ir kovojo prieš Alachą ir Jo Pasiuntinį“. [Musa bin Isma'il] mums papasakojo, [Wuhaib] mums papasakojo iš [Ayyubo] su savo sanad, kaip ir hadise. Tačiau savo hadise jis pridūrė: „Jis įsakė paimti keletą įkaitintų vinių, tada jos buvo perpjautos – šiomis vinimis – jų rankos ir kojos taip pat buvo perpjautos, bet jis neliepė sustabdyti jų kraujo pritvirtinant karštą geležį“. [Muhammad bin Ash Shabbah bin Sufyan] mums pasakė; informavo mus. Kitaip tariant, [Amru bin Uthman] mums pasakė, pasakė mums [Al Walid] iš [Al Auza'i] iš [Yahya] – tai yra Yahya bin Abu Katsir – iš [Abu Qilabah] iš [Anas bin Malik] su tuo pačiu hadisu. Šiame hadise jis pasakė: „Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tada pasiuntė teliksandi jų ieškoti, kol galiausiai jie buvo sugauti. Anas pasakė: „Alachas Tabaaraka Wa Ta'ala tada atskleidė eilutę: „Iš tiesų, atpildas skirtas tiems, kurie kovoja prieš Allahą ir Jo Pasiuntinį ir daro žalą..“ – Klausimai. Al Maidah: 33-. Mums papasakojęs [Musa bin Isma'il] mums pasakė, pasakė mums [Hammad] pasakė, pasakė mums [Thabit], [Qatadah] ir [Humaid] iš [Anas bin Malik], jis tada paminėjo hadisą. Anas pasakė: „Mačiau vieną iš jų, iš troškulio laižantį žemę burna, kol mirė“. Mums [Muhamedas bin Basišaras] papasakojo, papasakojo mums [Ibn Abu Adi] iš [Hišamo], iš [Katadah], iš [Anaso bin Maliko] tą patį hadisą, bet pridūrė: „tada jis uždraudė daryti mutslah – lavono luošinimą ar pjaustymą – ir nepaminėjo žodžio „min khilaf“ – skersai“. [Syu'bah] taip pat papasakojo iš [Katadah] ir [Salamo bin Miskino], iš [Tsabito]. Visi jie taip pat yra iš [Anaso], bet ir juose nepaminėjo žodžio „min khilaf“ – nukirto rankas ir kojas skersai. Niekada neradau jokiame hadise, kuriame būtų parašyta: „jis nukirto jiems rankas ir kojas skersai“, išskyrus Hammado bin Salamos papasakotus hadisus“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 3799
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ صَالِحٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ وَهْبٍ أَخْبَرَنِي عَمْرٌو عَنْ سَعِيدِ بْنِ أَبِي هِلَالٍ عَنْ أَبِي الزِّنَادِ عَنْ عَبِدْ اللَّهِ بْنِ عُبَيْدِ اللَّهِ قَالَ أَحْمَدُ هُوَ يَعْنِي عَبْدَ اللَّهِ بْنَ عُبَيْدِ اللَّهِ بْنِ عُمَرَ بْنِ الْخَطَّابِ عَنْ ابْنِ عُمَرَأَنَّ نَاسًا أَغَارُوا عَلَى إِبِلِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَاسْتَاقُوهَا وَارْتَدُّوا عَنْ الْإِسْلَامِ وَقَتَلُوا رَاعِيَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مُؤْمِنًا فَبَعَثَ فِي آثَارِهِمْ فَأُخِذُوا فَقَطَّعَ أَيْدِيَهُمْ وَأَرْجُلَهُمْ وَسَمَلَ أَعْيُنَهُمْقَالَ وَنَزَلَتْ فِيهِمْ آيَةُ الْمُحَارَبَةِ وَهُمْ الَّذِينَ أَخْبَرَ عَنْهُمْ أَنَسُ بْنُ مَالِكٍ الْحَجَّاجَ حِينَ سَأَلَهُ
[Ahmadas bin Salihas] mums pasakė, [Abdullah bin Wahbas] man pasakė [Amru] iš [Sa'ido bin Abu Hilalo], iš [Abu Az Zinado], iš [Abdullah bin Ubaidullaho] – Ahmadas sakė; jis buvo Abdullah bin Ubaidullah bin Umaras bin Al Khathtabas – iš [Ibn Umaro] jis sakė: „Kai kurie žmonės pavogė pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) kupranugarius, jie atsimetė nuo islamo ir nužudė pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) piemenis, kurie tikėjo. Tada jis pasiuntė šnipus sekti jų pėdomis, ir jie buvo suimti. Jis nupjovė jiems rankas ir kojas, išdūrė akis.“ Ibn Umaras tęsė: „Tada nužengė eilutė Al Muharabah – karas – apie juos. Tai Anasas bin Malikas pranešė Al Hajjajui, kai šis jo paklausė.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 3800
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ عَمْرِو بْنِ السَّرْحِ أَخْبَرَنَا ابْنُ وَهْبٍ أَخْبَرَنِي اللَّيْثُ بْنُ سَعْدٍ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ عَجْلَانَ عَنْ أَبِي الزِّنَادِأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَمَّا قَطَّعَ الَّذِينَ سَرَقُوا لِقَاحَهُ وَسَمَلَ أَعْيُنَهُمْ بِالنَّارِ عَاتَبَهُ اللَّهُ تَعَالَى فِي ذَلِكَ فَأَنْزَلَ اللَّهُ تَعَالَى{ إِنَّمَا جَزَاءُ الَّذِينَ يُحَارِبُونَ اللَّهَ وَرَسُولَهُ وَيَسْعَوْنَ فِي الْأَرْضِ فَسَادًا أَنْ يُقَتَّلُوا أَوْ يُصَلَّبُوا }الْآيَةَحَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ كَثِيرٍ قَالَ أَخْبَرَنَا ح و حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَعِيلَ حَدَّثَنَا هَمَّامٌ عَنْ قَتَادَةَ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ سِيرِينَ قَالَ كَانَ هَذَا قَبْلَ أَنْ تَنْزِلَ الْحُدُودُ يَعْنِي حَدِيثَ أَنَسٍ
Mums buvo pranešta [Ahmad bin Amru bin As Sarh] sakė, mums buvo pranešta [Ibn Wahb] sakė, man [Al laits bin Sa'd] buvo pranešta iš [Muhammad bin 'Ajlan], iš [Abu Az Zinad] sakė: „Kai Alacho Pasiuntinys nukirto rankas ir kojas bei išdūrė akis tiems, kurie pavogė jo kupranugarius ugnimi, Alachas Ta'ala pasmerkė šį poelgį. Tada Alachas atskleidė eilutę: „Iš tiesų, vienintelis kerštas tiems, kurie kovoja prieš Alachą ir Jo Pasiuntinį ir kelia nelaimę žemės paviršiuje, yra tas, kad jie būtų nužudyti arba nukryžiuoti...“ Muhammad bin Kathir mums pasakė, jis pasakė; pranešė mums. – kitaip minima – Musa bin Isma'il mums pasakė, papasakojo mums Hammam iš Katados iš Muhammad bin Sirin, jis pasakė: „Tai buvo prieš apreiškiant hududo įstatymą, būtent, kaip teigiama Anaso hadise“.
