Priimk islamą, spustelėk čia
ISLAM AL-HAQ: QURAN & HADITH
(The True Islam)
Free Download / Download

Imam Abu Dawud (الامام ابو داود) - 4590 Hadith

Hadith

Imam Abu Dawud : 3701

حَدَّثَنَا حُمَيْدُ بْنُ مَسْعَدَةَ حَدَّثَنَا إِسْمَعِيلُ حَدَّثَنَا خَالِدٌ عَنْ مَيْمُونٍ الْقَنَّادِ عَنْ أَبِي قِلَابَةَ عَنْ مُعَاوِيَةَ بْنِ أَبِي سُفْيَانَأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ نَهَى عَنْ رُكُوبِ النِّمَارِ وَعَنْ لُبْسِ الذَّهَبِ إِلَّا مُقَطَّعًاقَالَ أَبُو دَاوُد أَبُو قِلَابَةَ لَمْ يَلْقَ مُعَاوِيَةَ

Mums buvo pasakyta [Humaid bin Mas'adah], mums buvo pasakyta [Isma'il], mums buvo pasakyta [Khalid] iš [Maimun Al Qannad], iš [Abu Qilabah], iš [Mu'awiyah bin Abu Sufyan] sakė: „Rašulullah sallallaahu 'alaihi wasallam uždraudė joti tigru ir nešioti auksą, išskyrus tą, kuris buvo nukirptas“. Abu Dawudas sakė: „Abu Qilabah niekada nebuvo sutikęs Mu'awiyah“.

Hadith

Imam Abu Dawud : 3702

حَدَّثَنَا عُثْمَانُ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا جَرِيرٌ عَنْ الْأَعْمَشِ عَنْ أَبِي وَائِلٍ عَنْ حُذَيْفَةَ قَالَقَامَ فِينَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَائِمًا فَمَا تَرَكَ شَيْئًا يَكُونُ فِي مَقَامِهِ ذَلِكَ إِلَى قِيَامِ السَّاعَةِ إِلَّا حَدَّثَهُ حَفِظَهُ مَنْ حَفِظَهُ وَنَسِيَهُ مَنْ نَسِيَهُ قَدْ عَلِمَهُ أَصْحَابُهُ هَؤُلَاءِ وَإِنَّهُ لَيَكُونُ مِنْهُ الشَّيْءُ فَأَذْكُرُهُ كَمَا يَذْكُرُ الرَّجُلُ وَجْهَ الرَّجُلِ إِذَا غَابَ عَنْهُ ثُمَّ إِذَا رَآهُ عَرَفَهُ

Mums [Uthmanas bin Abu Syaibah] pasakė, mums [Jarir] iš [Al A'masy] iš [Abu Wail] iš [Hudzaifah] pasakė: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam kartą stovėjo prieš mus -khutbah-, nieko neįvyks iki Teismo dienos, nebent jis tuo metu -stovėdamas- paaiškins. Tad įsiminkite tuos, kurie įsimena, ir pamirškite tuos, kurie pamiršta, ir jų draugai tai jau žino. Iš tiesų, aš galiu prisiminti, kas buvo pasakyta tuo metu, kaip žmogus prisimena žmonių, kurie išeina ir vėl susitinka, veidus“.

Hadith

Imam Abu Dawud : 3703

حَدَّثَنَا هَارُونُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ حَدَّثَنَا أَبُو دَاوُدَ الْحَفَرِيُّ عَنْ بَدْرِ بْنِ عُثْمَانَ عَنْ عَامِرٍ عَنْ رَجُلٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ يَكُونُ فِي هَذِهِ الْأُمَّةِ أَرْبَعُ فِتَنٍ فِي آخِرِهَا الْفَنَاءُ

[Harunas bin Abdullah] mums pasakė, [Abu Dawudas Al Hafari] mums pasakė iš [Badro bin Usmano], iš [Amiro], iš [vyro], iš [Abdullaho], iš pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam), jis pasakė: „Mano bendruomenėje bus keturių rūšių šmeižtas, o paskutinė – sunaikinimas“.

Hadith

Imam Abu Dawud : 3704

حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ عُثْمَانَ بْنِ سَعِيدٍ الْحِمْصِيُّ حَدَّثَنَا أَبُو الْمُغِيرَةِ حَدَّثَنِي عَبْدُ اللَّهِ بْنُ سَالِمٍ حَدَّثَنِي الْعَلَاءُ بْنُ عُتْبَةَ عَنْ عُمَيْرِ بْنِ هَانِئٍ الْعَنْسِيِّ قَالَ سَمِعْتُ عَبْدَ اللَّهِ بْنَ عُمَرَ يَقُولُكُنَّا قُعُودًا عِنْدَ رَسُولِ اللَّهِ فَذَكَرَ الْفِتَنَ فَأَكْثَرَ فِي ذِكْرِهَا حَتَّى ذَكَرَ فِتْنَةَ الْأَحْلَاسِ فَقَالَ قَائِلٌ يَا رَسُولَ اللَّهِ وَمَا فِتْنَةُ الْأَحْلَاسِ قَالَ هِيَ هَرَبٌ وَحَرْبٌ ثُمَّ فِتْنَةُ السَّرَّاءِ دَخَنُهَا مِنْ تَحْتِ قَدَمَيْ رَجُلٍ مِنْ أَهْلِ بَيْتِي يَزْعُمُ أَنَّهُ مِنِّي وَلَيْسَ مِنِّي وَإِنَّمَا أَوْلِيَائِي الْمُتَّقُونَ ثُمَّ يَصْطَلِحُ النَّاسُ عَلَى رَجُلٍ كَوَرِكٍ عَلَى ضِلَعٍ ثُمَّ فِتْنَةُ الدُّهَيْمَاءِ لَا تَدَعُ أَحَدًا مِنْ هَذِهِ الْأُمَّةِ إِلَّا لَطَمَتْهُ لَطْمَةً فَإِذَا قِيلَ انْقَضَتْ تَمَادَتْ يُصْبِحُ الرَّجُلُ فِيهَا مُؤْمِنًا وَيُمْسِي كَافِرًا حَتَّى يَصِيرَ النَّاسُ إِلَى فُسْطَاطَيْنِ فُسْطَاطِ إِيمَانٍ لَا نِفَاقَ فِيهِ وَفُسْطَاطِ نِفَاقٍ لَا إِيمَانَ فِيهِ فَإِذَا كَانَ ذَاكُمْ فَانْتَظِرُوا الدَّجَّالَ مِنْ يَوْمِهِ أَوْ مِنْ غَدِهِ

Mums [Yahya bin Uthman bin Sa'id Al Himshi] sakė, mums [Abu Al Mughirah] sakė, man [Abdullah bin Salim] sakė, man [Al 'Ala bin Utbah] pasakė iš [Umairo bin Hani Al 'Ansi]; girdėjau [Abdullah bin Umarą] sakant: „Kai sėdėjome šalia Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam, jis papasakojo mums apie šmeižtą, jis ilgai kalbėjo apie šmeižtą, kol paminėjo Al Ahlaso šmeižtą.“ Tada vyras paklausė: „O Alacho Pasiuntiny, kas yra Al Ahlaso šmeižtas?“ Jis atsakė: „Buvo priešiškumas ir karas, o tada malonumų šmeižtas, kurio dūmai kilo iš po vyro, kuris buvo mano šventyklos ekspertas, kojų. Jis tvirtina esąs iš mano giminės, nors nėra. Mano globėjai yra tik pamaldūs žmonės.“ Tada žmonės susitaikys su žmogumi, kuris tarsi šlaunis remiasi į šonkaulį – klaidingas susitarimas. Tada pasirodys aklo žmogaus išbandymas – su galia – ir nebus nė vieno tarp šios tautos, kuris negautų antausio per veidą – iš jo bus sunaikinimo nelaimė. Kai išbandymas bus laikomas pasibaigusiu, jis tęsis. Žmogus, kuris ryte buvo tikintis, vakare taps netikinčiu, todėl žmonės bus suskirstyti į dvi grupes: tikinčiųjų grupę, kurie savo tikėjime neturi veidmainystės, ir žmonių grupę, kurie kupini veidmainystės ir neturi tikėjimo. Jei jūsų būklė tokia, palaukite Dadžalo pasirodymo tą arba kitą dieną.

Hadith

Imam Abu Dawud : 3705

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ يَحْيَى بْنِ فَارِسٍ حَدَّثَنَا ابْنُ أَبِي مَرْيَمَ أَخْبَرَنَا ابْنُ فَرُّوخَ أَخْبَرَنِي أُسَامَةُ بْنُ زَيْدٍ أَخْبَرَنِي ابْنٌ لِقَبِيصَةَ بْنِ ذُؤَيْبٍ عَنْ أَبِيهِ قَالَ قَالَ حُذَيْفَةُ بْنُ الْيَمَانِوَاللَّهِ مَا أَدْرِي أَنَسِيَ أَصْحَابِي أَمْ تَنَاسَوْا وَاللَّهِ مَا تَرَكَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِنْ قَائِدِ فِتْنَةٍ إِلَى أَنْ تَنْقَضِيَ الدُّنْيَا يَبْلُغُ مَنْ مَعَهُ ثَلَاثَ مِائَةٍ فَصَاعِدًا إِلَّا قَدْ سَمَّاهُ لَنَا بِاسْمِهِ وَاسْمِ أَبِيهِ وَاسْمِ قَبِيلَتِهِ

Mums pasakė [Muhammad bin Yahya bin Faris], mums pasakė [Ibn Abu Maryam], mums pasakė [Ibn Farrukh], man pasakė [Usamah bin Zaid], man pasakė [Ibnu Qabishah bin Dzuaib] iš [jo tėvo], jis pasakė; [Hudzaifah bin Yaman] pasakė: „Prisiekiu Alachu, nežinau, ar mano draugai pamiršo, ar apsimetė pamiršę. Prisiekiu Alachu, Rasulullah shallallahu „alaihi wasallam niekada neapleido šmeižikų iki pasaulio gyvenimo pabaigos, kuriame buvo daugiau nei trys šimtai žmonių, nebent jis mums pasakytų savo vardą, savo tėvo vardą ir savo genties vardą“.

Hadith

Imam Abu Dawud : 3706

حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ حَدَّثَنَا أَبُو عَوَانَةَ عَنْ قَتَادَةَ عَنْ نَصْرِ بْنِ عَاصِمٍ عَنْ سُبَيْعِ بْنِ خَالِدٍ قَالَأَتَيْتُ الْكُوفَةَ فِي زَمَنِ فُتِحَتْ تُسْتَرُ أَجْلُبُ مِنْهَا بِغَالًا فَدَخَلْتُ الْمَسْجِدَ فَإِذَا صَدْعٌ مِنْ الرِّجَالِ وَإِذَا رَجُلٌ جَالِسٌ تَعْرِفُ إِذَا رَأَيْتَهُ أَنَّهُ مِنْ رِجَالِ أَهْلِ الْحِجَازِ قَالَ قُلْتُ مَنْ هَذَا فَتَجَهَّمَنِي الْقَوْمُ وَقَالُوا أَمَا تَعْرِفُ هَذَا هَذَا حُذَيْفَةُ بْنُ الْيَمَانِ صَاحِبُ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ حُذَيْفَةُ إِنَّ النَّاسَ كَانُوا يَسْأَلُونَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَنْ الْخَيْرِ وَكُنْتُ أَسْأَلُهُ عَنْ الشَّرِّ فَأَحْدَقَهُ الْقَوْمُ بِأَبْصَارِهِمْ فَقَالَ إِنِّي أَرَى الَّذِي تُنْكِرُونَ إِنِّي قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ أَرَأَيْتَ هَذَا الْخَيْرَ الَّذِي أَعْطَانَا اللَّهُ أَيَكُونُ بَعْدَهُ شَرٌّ كَمَا كَانَ قَبْلَهُ قَالَ نَعَمْ قُلْتُ فَمَا الْعِصْمَةُ مِنْ ذَلِكَ قَالَ السَّيْفُ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ ثُمَّ مَاذَا يَكُونُ قَالَ إِنْ كَانَ لِلَّهِ خَلِيفَةٌ فِي الْأَرْضِ فَضَرَبَ ظَهْرَكَ وَأَخَذَ مَالَكَ فَأَطِعْهُ وَإِلَّا فَمُتْ وَأَنْتَ عَاضٌّ بِجِذْلِ شَجَرَةٍ قُلْتُ ثُمَّ مَاذَا قَالَ ثُمَّ يَخْرُجُ الدَّجَّالُ مَعَهُ نَهْرٌ وَنَارٌ فَمَنْ وَقَعَ فِي نَارِهِ وَجَبَ أَجْرُهُ وَحُطَّ وِزْرُهُ وَمَنْ وَقَعَ فِي نَهْرِهِ وَجَبَ وِزْرُهُ وَحُطَّ أَجْرُهُ قَالَ قُلْتُ ثُمَّ مَاذَا قَالَ ثُمَّ هِيَ قِيَامُ السَّاعَةِحَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ يَحْيَى بْنِ فَارِسٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ عَنْ مَعْمَرٍ عَنْ قَتَادَةَ عَنْ نَصْرِ بْنِ عَاصِمٍ عَنْ خَالِدِ بْنِ خَالِدٍ الْيَشْكُرِيِّ بِهَذَا الْحَدِيثِ قَالَ قُلْتُ بَعْدَ السَّيْفِ قَالَ بَقِيَّةٌ عَلَى أَقْذَاءٍ وَهُدْنَةٌ عَلَى دَخَنٍ ثُمَّ سَاقَ الْحَدِيثَ قَالَ وَكَانَ قَتَادَةُ يَضَعُهُ عَلَى الرِّدَّةِ الَّتِي فِي زَمَنِ أَبِي بَكْرٍ عَلَى أَقْذَاءٍ يَقُولُ قَذًى وَهُدْنَةٌ يَقُولُ صُلْحٌ عَلَى دَخَنٍ عَلَى ضَغَائِنَ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مَسْلَمَةَ الْقَعْنَبِيُّ حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ يَعْنِي ابْنَ الْمُغِيرَةِ عَنْ حُمَيْدٍ عَنْ نَصْرِ بْنِ عَاصِمٍ اللَّيْثِيِّ قَالَ أَتَيْنَا الْيَشْكُرِيَّ فِي رَهْطٍ مِنْ بَنِي لَيْثٍ فَقَالَ مَنْ الْقَوْمُ قُلْنَا بَنُو لَيْثٍ أَتَيْنَاكَ نَسْأَلُكَ عَنْ حَدِيثِ حُذَيْفَةَ فَذَكَرَ الْحَدِيثَ قَالَ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ هَلْ بَعْدَ هَذَا الْخَيْرِ شَرٌّ قَالَ فِتْنَةٌ وَشَرٌّ قَالَ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ هَلْ بَعْدَ هَذَا الشَّرِّ خَيْرٌ قَالَ يَا حُذَيْفَةُ تَعَلَّمْ كِتَابَ اللَّهِ وَاتَّبِعْ مَا فِيهِ ثَلَاثَ مِرَارٍ قَالَ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ هَلْ بَعْدَ هَذَا الشَّرِّ خَيْرٌ قَالَ هُدْنَةٌ عَلَى دَخَنٍ وَجَمَاعَةٌ عَلَى أَقْذَاءٍ فِيهَا أَوْ فِيهِمْ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ الْهُدْنَةُ عَلَى الدَّخَنِ مَا هِيَ قَالَ لَا تَرْجِعُ قُلُوبُ أَقْوَامٍ عَلَى الَّذِي كَانَتْ عَلَيْهِ قَالَ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ أَبَعْدَ هَذَا الْخَيْرِ شَرٌّ قَالَ فِتْنَةٌ عَمْيَاءُ صَمَّاءُ عَلَيْهَا دُعَاةٌ عَلَى أَبْوَابِ النَّارِ فَإِنْ تَمُتْ يَا حُذَيْفَةُ وَأَنْتَ عَاضٌّ عَلَى جِذْلٍ خَيْرٌ لَكَ مِنْ أَنْ تَتَّبِعَ أَحَدًا مِنْهُمْ حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْوَارِثِ حَدَّثَنَا أَبُو التَّيَّاحِ عَنْ صَخْرِ بْنِ بَدْرِ الْعِجْلِيِّ عَنْ سُبَيْعِ بْنِ خَالِدٍ بِهَذَا الْحَدِيثِ عَنْ حُذَيْفَةَ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ فَإِنْ لَمْ تَجِدْ يَوْمَئِذٍ خَلِيفَةً فَاهْرُبْ حَتَّى تَمُوتَ فَإِنْ تَمُتْ وَأَنْتَ عَاضٌّ وَقَالَ فِي آخِرِهِ قَالَ قُلْتُ فَمَا يَكُونُ بَعْدَ ذَلِكَ قَالَ لَوْ أَنَّ رَجُلًا نَتَجَ فَرَسًا لَمْ تُنْتَجْ حَتَّى تَقُومَ السَّاعَةُ

[Musaddadas] mums pasakė, [Abu Awanah] iš [Qatadah], iš [Nashr bin Ashim], iš [Subai' bin Khalid] mums pasakė: „Kartą atvykau į Kufą, užkariaujant Tustaro miestą, kur pirkdavau avis. Tada įėjau į mečetę, ten buvo susirinkusi daug žmonių, ir paaiškėjo, kad ten buvo vyras – jei įsižiūrėsite, suprasite, kad jis kilęs iš Hidžazo regiono; Mekos ir Medinos.“ Paklausiau: „Kas šis vaikinas?“ Žmonės į mane įdėmiai pažvelgė ir sakė: „Jūs nepažįstate šio vaikino! Tai [Hudzaifah Ibnul Yaman], Pranašo Salahos (tebūnie jam ramybė ir ramybė) draugas. Tada Hudzaifah pasakė: „Daugelis žmonių klausinėjo Pranašo Salahos (tebūnie jam ramybė ir ramybė) apie gėrį, o aš klausiau jo apie blogį“. Žmonės tuoj pat įdėmiai pažvelgė į Hudhayfahą. Hudhayfah tęsė: „Žinau, ką jūs neigiate – dėl ko nerimaujate. Kartą paklausiau Alacho Pasiuntinio: „O Alacho Pasiuntiny, ar šį gėrį, kurį mums davė Alachas, seks blogis, kaip ir ankstesniais kartais?“ Jis atsakė: „Taip.“ Vėl paklausiau: „Kaip mes galime būti nuo to išgelbėti?“ Jis atsakė: „Kardu.“ Vėl paklausiau: „O Alacho Pasiuntiny, kas tada nutiks?“ Jis atsakė: „Jei Alachas turi kalifą žemėje, ir jis smogs jums per nugarą bei atims jūsų turtą, pakluskite jam. Priešingu atveju mirsite įkandę medžio šaknis – nepaklusnūs ir užsidarę vienatvėje.“ Vėl paklausiau: „Kas tada nutiks?“ Jis atsakė: „Dadžalas pasirodys su upe ir ugnimi. Kas įkris į jo ugnį, gaus savo atlygį, o jo nuodėmės bus atleistos. O kas įkris į upę, tas nusidės ir jo atlygis bus prarastas.“ Vėl paklausiau: „Kas tada dar?“ Jis atsakė: „Ateis galas“. Mums pasakė [Muhammad bin Yahya bin Faris], mums pasakė [Abdurrazaq] iš [Ma'mar] iš [Qatadah] iš [Nashr bin Ashim] iš [Khalid bin Khalid Al Yasykuri] su tuo pačiu hadisu. Jis – Hudzaifah – paklausė: „Kas dar po kardo?“ Jis atsakė: „Ant akių bus purvo – bjaurumo – ir chaoso, prisidengiančio taika“. Tada jis paminėjo visą hadisą. Jis – pasakotojas – pasakė: „Katadahas pateikė analogiją, kad „akių purvas“ yra riddos – atsimetimo – incidentas, įvykęs Abu Bakro laikais. O „riaušės prisidengiant taika“ yra netikras bandymas siekti taikos“. Mums [Abdullah bin Maslamah Al Qa'nabi] sakė, mums [Sulaimanas] – tai yra Sulaimanas bin Al Mughirah – iš [Humaid] iš [Nashr bin Ashim Al Laitsi] sakė: „Kartą atvykome į [Al Yasykuri] su grupe Banu Laits, jis paklausė: „Kas tie žmonės?““ Mes atsakėme: „Jie yra Bani Laith. Atėjome pas jus paklausti apie Hudzaifos hadisą... tada jis paminėjo tą hadisą. Hudzaifa tarė: „Aš paklausiau: „O Alacho Pasiuntiny, ar po šio gėrio bus blogis?“ Jis atsakė: „Šmeižtas ir bjaurybė“. Aš vėl paklausiau: „O Alacho Pasiuntiny, ar po šio blogio bus gėris?“ Jis atsakė: „O Hudzaifa, studijuok Koraną ir sekite tuo, kas jame yra“. Jis pakartojo šiuos žodžius tris kartus. Aš vėl paklausiau: „O Alacho Pasiuntiny, ar po šio blogio yra gėris?“ Jis atsakė: „Neramumai, prisidengiantys taika, ir grupės, gaubiamos netikėjimo“. Aš paklausiau: „O Alacho Pasiuntiny, ką reiškia riaušės, prisidengiančios taika?“ Jis atsakė: „Jei žmonių širdys nebėra tokios natūralios, kokios yra“. Aš vėl paklausiau: „O Alacho Pasiuntiny, ar po šio gėrio bus blogis?“ Jis atsakė: „Aklųjų ir kurčiųjų šmeižtas – nuo tiesos – jie turi šauklius, kurie yra prie pragaro vartų. O Hudzaifah, jei mirsi grauždamas medžio šaknis – eidamas tolyn – tai geriau, nei sekti jais“. Mums [Musaddad] pasakė, mums [Abdul Warits] pasakė, mums [Abu At Tayyah] pasakė iš [Shakhr bin Badr Al 'Ijli] iš [Subai' bin Khalid] su šiuo hadisu, iš [Hudzaifah] iš Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam, jis pasakė: „Jei tą dieną negausi kalifo – teisingo – tada laikykis nuošalyje, kol mirsi, net jei mirsi grauždamas medžio šaknis“. Ir hadiso pabaigoje Hudzaifah pasakė: „Aš paklausiau: „Kas bus po to?““ Jis atsakė: „Jei tuo metu būtų buvęs vyras, kuris vestų arklius, jis nebūtų pasiekęs rezultatų iki pasaulio pabaigos“.

Hadith

Imam Abu Dawud : 3707

حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ حَدَّثَنَا عِيسَى بْنُ يُونُسَ حَدَّثَنَا الْأَعْمَشُ عَنْ زَيْدِ بْنِ وَهْبٍ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ عَبْدِ رَبِّ الْكَعْبَةِ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَمْرٍوأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ مَنْ بَايَعَ إِمَامًا فَأَعْطَاهُ صَفْقَةَ يَدِهِ وَثَمَرَةَ قَلْبِهِ فَلْيُطِعْهُ مَا اسْتَطَاعَ فَإِنْ جَاءَ آخَرُ يُنَازِعُهُ فَاضْرِبُوا رَقَبَةَ الْآخَرِ قُلْتُ أَنْتَ سَمِعْتَ هَذَا مِنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ سَمِعَتْهُ أُذُنَايَ وَوَعَاهُ قَلْبِي قُلْتُ هَذَا ابْنُ عَمِّكَ مُعَاوِيَةُ يَأْمُرُنَا أَنْ نَفْعَلَ وَنَفْعَلَ قَالَ أَطِعْهُ فِي طَاعَةِ اللَّهِ وَاعْصِهِ فِي مَعْصِيَةِ اللَّهِ

Mums [Musaddad] sakė, mums [Isa bin Yunus] sakė, mums [Al A'masy] buvo pasakyta iš [Zaid bin Wahb], iš ['Abdurrahman bin Abdu Rabbil Ka'bah], iš [Abdullah bin Amru], kad Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam sakė: „Kas prisiekia ištikimybę imamui, tas paspaudžia jam ranką ir atsisako savo nuoširdumo – būti ištikimam – tada tegul suteikia jam paklusnumo teisę kiek įmanoma. Jei yra kita šalis, kuri nori atimti jo valdžią, tegul nukerta jam sprandą.“ Aš – pasakotojas – paklausiau: „Ar tikrai girdėjote tai iš Alacho Pasiuntinio sallallaahu 'alaihi wasallam?“ Abdullah bin Amru atsakė: „Mano dvi ausys tai girdėjo, ir mano širdis tai prisimena.“ Aš pasakiau: „Šis tavo pusbrolis – Mu'awiyah – įsakė mums daryti tai ir tai?“ Jis atsakė: „Pakluskite jam, paklusdami Alachui, ir atsižadėkite jo, jei nepaklusite Jam“.

Hadith

Imam Abu Dawud : 3708

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ يَحْيَى بْنِ فَارِسٍ حَدَّثَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ مُوسَى عَنْ شَيْبَانَ عَنْ الْأَعْمَشِ عَنْ أَبِي صَالِحٍ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ وَيْلٌ لِلْعَرَبِ مِنْ شَرٍّ قَدْ اقْتَرَبَ أَفْلَحَ مَنْ كَفَّ يَدَهُ

Mums [Muhammadas bin Yahya bin Faris] pasakė, mums [Ubaidullah bin Musa] pasakė iš [Syaibano], iš [Al A'masy], iš [Abu Saliho], iš [Abu Hurairah], iš pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam, jis pasakė: „Vargas arabams dėl artėjančio blogio, ir laimingas tas, kuris gali suvaldyti savo ranką“.

Hadith

Imam Abu Dawud : 3709

قَالَ أَبُو دَاوُد حُدِّثْتُ عَنْ ابْنِ وَهْبٍ قَالَ حَدَّثَنَا جَرِيرُ بْنُ حَازِمٍ عَنْ عُبَيْدِ اللَّهِ بْنِ عُمَرَ عَنْ نَافِعٍ عَنْ ابْنِ عُمَرَ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُوشِكُ الْمُسْلِمُونَ أَنْ يُحَاصَرُوا إِلَى الْمَدِينَةِ حَتَّى يَكُونَ أَبْعَدَ مَسَالِحِهِمْ سَلَاحِحَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ صَالِحٍ عَنْ عَنْبَسَةَ عَنْ يُونُسَ عَنْ الزُّهْرِيِّ قَالَ وَسَلَاحِ قَرِيبٌ مِنْ خَيْبَرَ

Abu Dawudas pasakė: „Gavau istoriją iš [Ibn Wahb]; jis mums papasakojo [Jarir bin Hazim] iš [Ubaidullah bin Umar], iš [Nafi'], iš [Ibn Umar], jis pasakė: „Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam pasakė: „Beveik musulmonai buvo apsupti iki pat Medinos, taip, kad galutinė jų gynybos riba buvo Sila – vieta netoli Chaibaro.“ Ahmad bin Salih iš Anbasah, iš Junuso, iš Az Zuhri, jis pasakė: „Sila yra vietos netoli Chaibaro pavadinimas“.

Hadith

Imam Abu Dawud : 3710

حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ بْنُ حَرْبٍ وَمُحَمَّدُ بْنُ عِيسَى قَالَا حَدَّثَنَا حَمَّادُ بْنُ زَيْدٍ عَنْ أَيُّوبَ عَنْ أَبِي قِلَابَةَ عَنْ أَبِي أَسْمَاءَ عَنْ ثَوْبَانَ قَالَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنَّ اللَّهَ زَوَى لِي الْأَرْضَ أَوْ قَالَ إِنَّ رَبِّي زَوَى لِي الْأَرْضَ فَرَأَيْتُ مَشَارِقَهَا وَمَغَارِبَهَا وَإِنَّ مُلْكَ أُمَّتِي سَيَبْلُغُ مَا زُوِيَ لِي مِنْهَا وَأُعْطِيتُ الْكَنْزَيْنِ الْأَحْمَرَ وَالْأَبْيَضَ وَإِنِّي سَأَلْتُ رَبِّي لِأُمَّتِي أَنْ لَا يُهْلِكَهَا بِسَنَةٍ بِعَامَّةٍ وَلَا يُسَلِّطَ عَلَيْهِمْ عَدُوًّا مِنْ سِوَى أَنْفُسِهِمْ فَيَسْتَبِيحَ بَيْضَتَهُمْ وَإِنَّ رَبِّي قَالَ لِي يَا مُحَمَّدُ إِنِّي إِذَا قَضَيْتُ قَضَاءً فَإِنَّهُ لَا يُرَدُّ وَلَا أُهْلِكُهُمْ بِسَنَةٍ بِعَامَّةٍ وَلَا أُسَلِّطُ عَلَيْهِمْ عَدُوًّا مِنْ سِوَى أَنْفُسِهِمْ فَيَسْتَبِيحَ بَيْضَتَهُمْ وَلَوْ اجْتَمَعَ عَلَيْهِمْ مِنْ بَيْنِ أَقْطَارِهَا أَوْ قَالَ بِأَقْطَارِهَا حَتَّى يَكُونَ بَعْضُهُمْ يُهْلِكُ بَعْضًا وَحَتَّى يَكُونَ بَعْضُهُمْ يَسْبِي بَعْضًا وَإِنَّمَا أَخَافُ عَلَى أُمَّتِي الْأَئِمَّةَ الْمُضِلِّينَ وَإِذَا وُضِعَ السَّيْفُ فِي أُمَّتِي لَمْ يُرْفَعْ عَنْهَا إِلَى يَوْمِ الْقِيَامَةِ وَلَا تَقُومُ السَّاعَةُ حَتَّى تَلْحَقَ قَبَائِلُ مِنْ أُمَّتِي بِالْمُشْرِكِينَ وَحَتَّى تَعْبُدَ قَبَائِلُ مِنْ أُمَّتِي الْأَوْثَانَ وَإِنَّهُ سَيَكُونُ فِي أُمَّتِي كَذَّابُونَ ثَلَاثُونَ كُلُّهُمْ يَزْعُمُ أَنَّهُ نَبِيٌّ وَأَنَا خَاتَمُ النَّبِيِّينَ لَا نَبِيَّ بَعْدِي وَلَا تَزَالُ طَائِفَةٌ مِنْ أُمَّتِي عَلَى الْحَقِّ قَالَ ابْنُ عِيسَى ظَاهِرِينَ ثُمَّ اتَّفَقَا لَا يَضُرُّهُمْ مَنْ خَالَفَهُمْ حَتَّى يَأْتِيَ أَمْرُ اللَّهِ

Mums buvo pasakyta, kad [Sulaimanas bin Harbas] ir [Muhammadas bin Isa] abu sakė; mums [Hammadas bin Zaidas] iš [Ayyubo] iš [Abu Qilabah] iš [Abu Asmos] iš [Tsaubano] sakė: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam“ sakė: „Alachas priartino šią žemę prie manęs, arba jis pasakė: „Mano Rabanas priartino šią žemę prie manęs, kad galėčiau matyti tarp rytų ir vakarų. Iš tiesų, mano Umos galia tęsis iki man parodyto atstumo. Man buvo duoti du lobiai: raudoni lobiai – auksiniai – ir balti lobiai – sidabriniai. Aš meldžiu Alacho už savo žmones, kad Alachas jų nesunaikintų visuotiniu badu ir kad priešai, išskyrus juos pačius, neleistų jiems užvaldyti viso jų turto ir namų. Mano Rabanas man pasakė: „O Muhammadai, jei aš daviau vieną įsaką, jo negalima atmesti.“ Nesunaikinsiu jų visuotiniu badu ir neduosiu valdžios kitiems priešams, neatimsiu viso jų turto ir namų. Net jei priešai susirinktų iš visų kampelių, arba jis pasakytų: „visur, kol vieni iš jų – priešai – nužudys kitus – pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) žmones, o kitus pagrobs“. Ko aš bijau dėl savo bendruomenės, tai tik tų, kurie nuklys nuo kelio. Jei priešais mano bendruomenę bus pastatytas kardas, tada kardas nebus pakeltas – naudojamas džihadui – kol ateis pasaulio pabaiga. Pasaulio pabaiga neateis, kol kai kurie mano žmonės netaps politeistais ir negarbins stabų. Iš tiesų, mano tautoje bus melagių, trisdešimt jų, ir visi jie tvirtins, kad yra pranašai. – nors – aš esu pranašų antspaudas, po manęs nėra pranašo. Ir visada bus tokių mano žmonių, kurie yra aukščiau tiesos, – pasakė Ibn Isa, – jie egzistuoja, tada abu susitarė pasakyti: „Tie, kurie su jais nesutinka, jiems nepakenks, kol neateis Alacho valia – pasaulio pabaiga“.

Hadith

Imam Abu Dawud : 3711

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عَوْفٍ الطَّائِيُّ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ إِسْمَعِيلَ حَدَّثَنِي أَبِي قَالَ ابْنُ عَوْفٍ وَقَرَأْتُ فِي أَصْلِ إِسْمَعِيلَ قَالَ حَدَّثَنِي ضَمْضَمٌ عَنْ شُرَيْحٍ عَنْ أَبِي مَالِكٍ يَعْنِي الْأَشْعَرِيَّ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنَّ اللَّهَ أَجَارَكُمْ مِنْ ثَلَاثِ خِلَالٍ أَنْ لَا يَدْعُوَ عَلَيْكُمْ نَبِيُّكُمْ فَتَهْلَكُوا جَمِيعًا وَأَنْ لَا يَظْهَرَ أَهْلُ الْبَاطِلِ عَلَى أَهْلِ الْحَقِّ وَأَنْ لَا تَجْتَمِعُوا عَلَى ضَلَالَةٍ

Mums [Muhammadas bin Auf Ath Tha`i] pasakė, mums [Muhammadas bin Ismailas] pasakė, man [mano tėvui] pasakė. [Ibn Aufas] pasakė; aš skaičiau Ismailo knygoje; jis pasakė; man [Dhamdhamui] pasakė [Syuraih] iš [Abu Maliko] – tai yra Abul Malik Al Asy'ari – jis pasakė: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam pasakė: „Alachas jus saugo nuo trijų dalykų; neleiskite savo Pranašui melstis už blogus dalykus, kol nepakliūsite į nelaimę, neleiskite melo šalininkams – netikintiesiems – nugalėti tiesos šalininkų ir neleiskite jums klaidinti“.

Hadith

Imam Abu Dawud : 3712

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ سُلَيْمَانَ الْأَنْبَارِيُّ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّحْمَنِ عَنْ سُفْيَانَ عَنْ مَنْصُورٍ عَنْ رِبْعِيِّ بْنِ حِرَاشٍ عَنْ الْبَرَاءِ بْنِ نَاجِيَةَ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ مَسْعُودٍعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ تَدُورُ رَحَى الْإِسْلَامِ لِخَمْسٍ وَثَلَاثِينَ أَوْ سِتٍّ وَثَلَاثِينَ أَوْ سَبْعٍ وَثَلَاثِينَ فَإِنْ يَهْلَكُوا فَسَبِيلُ مَنْ هَلَكَ وَإِنْ يَقُمْ لَهُمْ دِينُهُمْ يَقُمْ لَهُمْ سَبْعِينَ عَامًا قَالَ قُلْتُ أَمِمَّا بَقِيَ أَوْ مِمَّا مَضَى قَالَ مِمَّا مَضَىقَالَ أَبُو دَاوُد مَنْ قَالَ خِرَاشٍ فَقَدْ أَخْطَأَ

[Muhammadas bin Sulaimanas Al Anbari] mums pasakė, [Abdurrahmanas] iš [Sufyano] iš [Mansuro] iš [rib'I bin Hirasy] iš [Al Bara bin Najiah] iš [Abdullah bin Mas'udo] iš pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) pasakė: „Islamo ratas suksis trisdešimt penkerius, trisdešimt šešerius ar trisdešimt septynerius metus. Jei jie žūsta, tai yra tų, kurie žuvo prieš juos, kelias, bet jei jie įkurs religiją, tai jie išliks iki septyniasdešimt metų“. Ibn Mas'udas pasakė: „Tada aš paklausiau: „Skaičiuojant nuo trisdešimt penkerių metų arba pradedant nuo Islamo valstybės įkūrimo pradžios – pranašystės laikais –?“ Jis atsakė: „Skaičiuojant nuo pradžios“. Abu Dawudas pasakė: „Kas sakė Rib'ie bin Hirasy, tas klydo“.

Hadith

Imam Abu Dawud : 3713

حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ صَالِحٍ حَدَّثَنَا عَنْبَسَةُ حَدَّثَنِي يُونُسُ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ قَالَ حَدَّثَنِي حُمَيْدُ بْنُ عَبْدِ الرَّحْمَنِ أَنَّ أَبَا هُرَيْرَةَ قَالَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَتَقَارَبُ الزَّمَانُ وَيَنْقُصُ الْعِلْمُ وَتَظْهَرُ الْفِتَنُ وَيُلْقَى الشُّحُّ وَيَكْثُرُ الْهَرْجُ قِيلَ يَا رَسُولَ اللَّهِ أَيَّةُ هُوَ قَالَ الْقَتْلُ الْقَتْلُ

[Ahmadas bin Salihas] mums pasakė, [Anbasahas] mums pasakė, [Yunusas] man pasakė iš [Ibn Šihabo], kad jis pasakė; [Humaidas bin Abdurrahmanas] man pasakė, kad [Abu Hurairah] sakė: „Alacho Pasiuntinys (SAW) sakė: „Artės era – laikas atrodys trumpas – žinių mažės, atsiras šmeižtas, bus daug šykštumo ir plis „Al harj“.“ Jam buvo pasakyta: „O Alacho Pasiuntiny, kas yra „Al harj“?“ Jis atsakė: „Žmogžudystė, žmogžudystė“.

Hadith

Imam Abu Dawud : 3714

حَدَّثَنَا عُثْمَانُ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا وَكِيعٌ عَنْ عُثْمَانَ الشَّحَّامِ قَالَ حَدَّثَنِي مُسْلِمُ بْنُ أَبِي بَكْرَةَ عَنْ أَبِيهِ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنَّهَا سَتَكُونُ فِتْنَةٌ يَكُونُ الْمُضْطَجِعُ فِيهَا خَيْرًا مِنْ الْجَالِسِ وَالْجَالِسُ خَيْرًا مِنْ الْقَائِمِ وَالْقَائِمُ خَيْرًا مِنْ الْمَاشِي وَالْمَاشِي خَيْرًا مِنْ السَّاعِي قَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ مَا تَأْمُرُنِي قَالَ مَنْ كَانَتْ لَهُ إِبِلٌ فَلْيَلْحَقْ بِإِبِلِهِ وَمَنْ كَانَتْ لَهُ غَنَمٌ فَلْيَلْحَقْ بِغَنَمِهِ وَمَنْ كَانَتْ لَهُ أَرْضٌ فَلْيَلْحَقْ بِأَرْضِهِ قَالَ فَمَنْ لَمْ يَكُنْ لَهُ شَيْءٌ مِنْ ذَلِكَ قَالَ فَلْيَعْمِدْ إِلَى سَيْفِهِ فَلْيَضْرِبْ بِحَدِّهِ عَلَى حَرَّةٍ ثُمَّ لِيَنْجُ مَا اسْتَطَاعَ النَّجَاءَحَدَّثَنَا يَزِيدُ بْنُ خَالِدٍ الرَّمْلِيُّ حَدَّثَنَا مُفَضِّلٌ عَنْ عَيَّاشٍ عَنْ بُكَيْرٍ عَنْ بُسْرِ بْنِ سَعِيدٍ عَنْ حُسَيْنِ بْنِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ الْأَشْجَعِيِّ أَنَّهُ سَمِعَ سَعْدَ بْنَ أَبِي وَقَّاصٍ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي هَذَا الْحَدِيثِ قَالَ فَقُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ أَرَأَيْتَ إِنْ دَخَلَ عَلَيَّ بَيْتِي وَبَسَطَ يَدَهُ لِيَقْتُلَنِي قَالَ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كُنْ كَابْنَيْ آدَمَ وَتَلَا يَزِيدُ{ لَئِنْ بَسَطْتَ إِلَيَّ يَدَكَ }الْآيَةَ حَدَّثَنَا عَمْرُو بْنُ عُثْمَانَ حَدَّثَنَا أَبِي حَدَّثَنَا شِهَابُ بْنُ خِرَاشٍ عَنْ الْقَاسِمِ بْنِ غَزْوَانَ عَنْ إِسْحَقَ بْنِ رَاشِدٍ الْجَزَرِيِّ عَنْ سَالِمٍ حَدَّثَنِي عَمْرُو بْنُ وَابِصَةَ الْأَسَدِيُّ عَنْ أَبِيهِ وَابِصَةَ عَنْ ابْنِ مَسْعُودٍ قَالَ سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ فَذَكَرَ بَعْضَ حَدِيثِ أَبِي بَكْرَةَ قَالَ قَتْلَاهَا كُلُّهُمْ فِي النَّارِ قَالَ فِيهِ قُلْتُ مَتَى ذَلِكَ يَا ابْنَ مَسْعُودٍ قَالَ تِلْكَ أَيَّامُ الْهَرْجِ حَيْثُ لَا يَأْمَنُ الرَّجُلُ جَلِيسَهُ قُلْتُ فَمَا تَأْمُرُنِي إِنْ أَدْرَكَنِي ذَلِكَ الزَّمَانُ قَالَ تَكُفُّ لِسَانَكَ وَيَدَكَ وَتَكُونُ حِلْسًا مِنْ أَحْلَاسِ بَيْتِكَ فَلَمَّا قُتِلَ عُثْمَانُ طَارَ قَلْبِي مَطَارَهُ فَرَكِبْتُ حَتَّى أَتَيْتُ دِمَشْقَ فَلَقِيتُ خُرَيْمَ بْنَ فَاتِكٍ فَحَدَّثْتُهُ فَحَلَفَ بِاللَّهِ الَّذِي لَا إِلَهَ إِلَّا هُوَ لَسَمِعَهُ مِنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَمَا حَدَّثَنِيهِ ابْنُ مَسْعُودٍ

[Uthmanas bin Abu Syaibah] mums pasakė, [Waki'] mums pasakė iš [Uthmano Asy Syahhamo] jis pasakė; [Musulmonas bin Abu Bakrah] man pasakė iš [jo tėvo], kad jis sakė: „Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wa sallam) sakė: „Kilis fitna, tuo metu žmogus, kuris guli, yra geresnis už tą, kuris sėdi, žmogus, kuris sėdi, yra geresnis už tą, kuris stovi, žmogus, kuris stovi, yra geresnis už tą, kuris vaikšto, ir žmogus, kuris vaikšto, yra geresnis už tą, kuris bėga – greitai eina“. Jis – Abu Bakrah – paklausė: „O Alacho Pasiuntiny, ką tu man liepi daryti?“ Jis atsakė: „Kas turi kupranugarį, tegul jį pasiima – eikite į nuošalumą, atokiau nuo žmonių tuo metu – kas turi ožkų, tegul jį pasiima – eikite į nuošalumą – kas turi žemės, kuri yra toli nuo žmonių – tegul eina jos link“. Abu Bakrah paklausė: „O Alacho Pasiuntiny, o kaip dėl to, kuris kažko neturi?“ Jis atsakė: „Tegul jis įsmeigia savo kardą į uolėtą žemę ir laiko jį tvirtai, o po to tegul bando rasti prieglobstį savo saugumui.“ Mums [Yazidas bin Khalidas Ar Ramli] pasakė, mums [Mufadhdhil] pasakė iš [Ayyasy], iš [Bukairo], iš [Busr bin Sa'id], iš [Husain bin 'Abdurrahman Al Asyja'i], kad jis girdėjo [Sa'dą bin Abu Waqashą] iš Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam... tokį hadisą. Sa'd pasakė: „Aš paklausiau: 'O Alacho Pasiuntiny, ką pagalvotumėte, jei kas nors įeitų į mano namus ir pakeltų ranką, kad mane nužudytų?' Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam atsakė: „Būkite kaip du Adomo sūnūs“. Tada Jazidas perskaitė Alacho žodį: „Iš tiesų, jei ištiesi prieš mane ranką, kad mane nužudytum...“ Al Maidah: 28. Mums perdavė [Amr bin Uthman] pasakė, perdavė mums [Mano tėvas] pasakė, perdavė mums [Shihab bin Khirasy] iš [Al Qasim bin Ghazwan] iš [Ishaq bin Rashid Al Jazari] iš [Salimo] pasakė, perdavė man [Amr bin Wabishah Al Asadi] iš jo tėvo [Wabishah] iš [Ibn Mas'udo] jis pasakė: „Girdėjau Alacho Pasiuntinį (SAW) sakant... tada jis paminėjo kai kuriuos Abu Bakrah hadisus. Ibn Mas'udas pasakė: „Visos žmogžudystės aukos – teismo metu dėl ginčų ir kovų dėl valdžios ir turto – pateks į pragarą“. Aš paklausiau: „O Ibn Mas'ud, kada tai įvyks?“ Ibn Mas'udas atsakė: „Tai nutiko Al Harj – žmogžudystės – plitimo dienomis, kai žmogus nebegalėjo pasitikėti savo kaimynu.“ Aš paklausiau: „Tai ką man liepsi daryti, kai susitiksiu tuo metu?“ Ibn Mas'udas atsakė: „Saugok savo liežuvį ir rankas, būk kilimas savo namams – tylėk ir neišeik.“ – Wabishah – pasakė: „Taigi, kai Uthmanas buvo nužudytas, mano širdį sujaudino jo išvykimas. Tada aš jojau, kol įvažiavau į Damaską, tada sutikau [Khuraim bin Fatik] ir papasakojau jam apie tai. Taigi jis prisiekė Alachu, kuris neturi kito dievo, tik Jis, kad jis taip pat girdėjo tą hadisą iš Alacho Pasiuntinio (sallallaahu 'alaihi wa sallam), kaip Ibn Mas'udas man papasakojo.“

Hadith

Imam Abu Dawud : 3715

حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْوَارِثِ بْنُ سَعِيدٍ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ جُحَادَةَ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ ثَرْوَانَ عَنْ هُزَيْلٍ عَنْ أَبِي مُوسَى الْأَشْعَرِيِّ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنَّ بَيْنَ يَدَيْ السَّاعَةِ فِتَنًا كَقِطَعِ اللَّيْلِ الْمُظْلِمِ يُصْبِحُ الرَّجُلُ فِيهَا مُؤْمِنًا وَيُمْسِي كَافِرًا وَيُمْسِي مُؤْمِنًا وَيُصْبِحُ كَافِرًا الْقَاعِدُ فِيهَا خَيْرٌ مِنْ الْقَائِمِ وَالْمَاشِي فِيهَا خَيْرٌ مِنْ السَّاعِي فَكَسِّرُوا قِسِيَّكُمْ وَقَطِّعُوا أَوْتَارَكُمْ وَاضْرِبُوا سُيُوفَكُمْ بِالْحِجَارَةِ فَإِنْ دُخِلَ يَعْنِي عَلَى أَحَدٍ مِنْكُمْ فَلْيَكُنْ كَخَيْرِ ابْنَيْ آدَمَ

[Musaddad] mums pasakė, [Abdul Warits bin Sa'id] iš [Muhammad bin Juhadah], iš [Abdurrahman bin Tsarwan], iš [Huzail], iš [Abu Musa Al Asy'ari] jis pasakė: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam pasakė: „Artėjant Teismo dienai, šmeižtas pasirodys kaip aklina juoda naktis, žmogus, kuris ryte tiki, o po pietų netiki, po pietų tiki, o ryte netiki. Tuo metu žmogus, kuris sėdėjo, buvo geresnis už tą, kuris stovėjo, ir žmogus, kuris ėjo, buvo geresnis už tą, kuris bėgo – greitai ėjo. Sulaužykite savo strėles ir nukirpkite savo lankų virves, ir įsmeikite savo kardus į uolas. Jei kas nors ateis pas vieną iš jūsų – norėdamas nužudyti –, elkitės kaip geriausias iš dviejų Adomo sūnų – Qabilo ir Abelio –“.

Hadith

Imam Abu Dawud : 3716

حَدَّثَنَا أَبُو الْوَلِيدِ الطَّيَالِسِيُّ حَدَّثَنَا أَبُو عَوَانَةَ عَنْ رَقَبَةَ بْنِ مَصْقَلَةَ عَنْ عَوْنِ بْنِ أَبِي جُحَيْفَةَ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ يَعْنِي ابْنَ سَمُرَةَ قَالَكُنْتُ آخِذًا بِيَدِ ابْنِ عُمَرَ فِي طَرِيقٍ مِنْ طُرُقِ الْمَدِينَةِ إِذْ أَتَى عَلَى رَأْسٍ مَنْصُوبٍ فَقَالَ شَقِيَ قَاتِلُ هَذَا فَلَمَّا مَضَى قَالَ وَمَا أُرَى هَذَا إِلَّا قَدْ شَقِيَ سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ مَنْ مَشَى إِلَى رَجُلٍ مِنْ أُمَّتِي لِيَقْتُلَهُ فَلْيَقُلْ هَكَذَا فَالْقَاتِلُ فِي النَّارِ وَالْمَقْتُولُ فِي الْجَنَّةِقَالَ أَبُو دَاوُد رَوَاهُ الثَّوْرِيُّ عَنْ عَوْنٍ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ سُمَيْرٍ أَوْ سُمَيْرَةَ وَرَوَاهُ لَيْثُ بْنُ أَبِي سُلَيْمٍ عَنْ عَوْنٍ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ سُمَيْرَةَ قَالَ أَبُو دَاوُد قَالَ لِي الْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ حَدَّثَنَا أَبُو الْوَلِيدِ يَعْنِي بِهَذَا الْحَدِيثِ عَنْ أَبِي عَوَانَةَ و قَالَ هُوَ فِي كِتَابِي ابْنُ سَبَرَةَ وَقَالُوا سَمُرَةَ وَقَالُوا سُمَيْرَةَ هَذَا كَلَامُ أَبِي الْوَلِيدِ

[Abu Al Walid Ath Thayalisi] mums pasakė, [Abu Awanah] iš [Raqabah bin Mashqalah] iš [Aun bin Abu Juhaifah] iš ['Abdurrahman] – tai yra Abdur Rahman bin Samurah – jis pasakė: „Aš griebiau [Ibnu Umar] už rankos, kai buvau Medinos gatvėse; tai yra, kai jis pasiekė įstrigusį galvą – Abdullah bin Az Zubair galvą – jis tarė: „Vargas tam, kuris nužudė šį žmogų!“ Kai tai praėjo, jis vėl tarė: „Nematau, kad šiam žmogui būtų padaryta žalos. Girdėjau Alacho Pasiuntinį (tebūnie jam ramybė ir Alacho palaiminimas) sakant: „Kas ateina pas žmogų iš mano Umos, kad jį nužudytų, tegul sako taip: „Tie, kurie žudo, yra pragare, o tie, kurie nužudomi, yra danguje“. Abu Daudas pasakė; [Cauri] papasakojo tai iš [Aun] iš [Abdur Rahman bin Sumairah arba Sumairah], o [Laits bin Abu Sulaim] papasakojo tai iš [Aun] iš [Abdur Rahman bin Sumairah], – sakė Abu Daudas; – [Al Hasanas bin Ali] man pasakė, kad jis man papasakojo [Abu Walid] – tai yra, papasakojo šį hadisą – iš [Abu Awanah], ir jis – Abu Walidas – pasakė: „Jis – Abdur Rahmanas – mano knygoje – vadinamas Abdur Rahman bin Sabarah, ir jie pasakė: Samurai, ir jie taip pat pasakė: Sumairah, tai Abu Walido žodžiai“.

Hadith

Imam Abu Dawud : 3717

حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ حَدَّثَنَا حَمَّادُ بْنُ زَيْدٍ عَنْ أَبِي عِمْرَانَ الْجَوْنِيِّ عَنْ الْمُشَعَّثِ بْنِ طَرِيفٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ الصَّامِتِ عَنْ أَبِي ذَرٍّ قَالَقَالَ لِي رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَا أَبَا ذَرٍّ قُلْتُ لَبَّيْكَ يَا رَسُولَ اللَّهِ وَسَعْدَيْكَ فَذَكَرَ الْحَدِيثَ قَالَ فِيهِ كَيْفَ أَنْتَ إِذَا أَصَابَ النَّاسَ مَوْتٌ يَكُونُ الْبَيْتُ فِيهِ بِالْوَصِيفِ يَعْنِي الْقَبْرَ قُلْتُ اللَّهُ وَرَسُولُهُ أَعْلَمُ أَوْ قَالَ مَا خَارَ اللَّهُ لِي وَرَسُولُهُ قَالَ عَلَيْكَ بِالصَّبْرِ أَوْ قَالَ تَصْبِرُ ثُمَّ قَالَ لِي يَا أَبَا ذَرٍّ قُلْتُ لَبَّيْكَ وَسَعْدَيْكَ قَالَ كَيْفَ أَنْتَ إِذَا رَأَيْتَ أَحْجَارَ الزَّيْتِ قَدْ غَرِقَتْ بِالدَّمِ قُلْتُ مَا خَارَ اللَّهُ لِي وَرَسُولُهُ قَالَ عَلَيْكَ بِمَنْ أَنْتَ مِنْهُ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ أَفَلَا آخُذُ سَيْفِي وَأَضَعُهُ عَلَى عَاتِقِي قَالَ شَارَكْتَ الْقَوْمَ إِذَنْ قُلْتُ فَمَا تَأْمُرُنِي قَالَ تَلْزَمُ بَيْتَكَ قُلْتُ فَإِنْ دُخِلَ عَلَيَّ بَيْتِي قَالَ فَإِنْ خَشِيتَ أَنْ يَبْهَرَكَ شُعَاعُ السَّيْفِ فَأَلْقِ ثَوْبَكَ عَلَى وَجْهِكَ يَبُوءُ بِإِثْمِكَ وَإِثْمِهِقَالَ أَبُو دَاوُد لَمْ يَذْكُرْ الْمُشَعَّثَ فِي هَذَا الْحَدِيثِ غَيْرَ حَمَّادِ بْنِ زَيْدٍ

[Musaddad] mums pasakė, [Hammad bin Zaid] iš [Abu Imran Al Jauni] iš [Musya'ats bin Tharif] iš [Abdullah bin Ash Shamit] iš [Abu Dzar] jis pasakė: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam man pasakė: „O Abu Dhar!“ Aš atsakiau: „O Alacho Pasiuntiny, aš įvykdau tavo kvietimą ir tebūnie su tavimi laimė“, – tada jis paminėjo visą hadisą. Šiame hadise jis klausė: „Ką darysi, jei žmogų ištiks mirtis, o jo namai persikels į kapą?“ Aš atsakiau: „Alachas ir Jo Pasiuntinys žino geriau“. Arba jis pasakė: „Aš darysiu tai, ką Alachas ir Jo Pasiuntinys pasirinks“. Jis pasakė: „Būk kantrus“, arba jis pasakė: „Būk kantrus“. Tada jis vėl man pasakė: „O Abu Dzar!“ Aš atsakiau: „Aš įvykdau tavo kvietimą ir tebūnie su tavimi laimė“. „Ką manytumėte, jei Ahjar Az Zait – vietos Medinoje pavadinimas – būtų kruvina?“ Aš atsakiau: „Darysiu tai, ką man panorės Alachas ir Jo Pasiuntinys.“ Jis pasakė: „Turėtumėte prisijungti prie artimiausių žmonių – savo šeimos arba imamo, kuriam prisiekiate ištikimybę.“ Aš paklausiau: „O Alacho Pasiuntiny, ar nebūtų geriau, jei paimtume savo kardą ir užsidėčiau jį ant peties?“ Jis atsakė: „Tuomet dalyvavote nuodėmėje su žmonėmis.“ Tada vėl paklausiau: „Tai ką liepiate man daryti?“ Jis atsakė: „Likite savo namuose.“ Aš vis klausiau: „O kas, jei kas nors įsilaužtų į mano namus?“ Jis atsakė: „Jei bijote priešo kardo žvilgesio, užsidenkite veidą audiniu – pasiduokite – tada jis neš jūsų ir savo nuodėmes.“ Abu Dawudas pasakė: „Šiame hadise Al Musya'ats nemini nieko kito, išskyrus Hammadą bin Zaidą“.

Hadith

Imam Abu Dawud : 3718

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ يَحْيَى بْنِ فَارِسٍ حَدَّثَنَا عَفَّانُ بْنُ مُسْلِمٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْوَاحِدِ بْنُ زِيَادٍ حَدَّثَنَا عَاصِمٌ الْأَحْوَلُ عَنْ أَبِي كَبْشَةَ قَالَ سَمِعْتُ أَبَا مُوسَى يَقُولُقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنَّ بَيْنَ أَيْدِيكُمْ فِتَنًا كَقِطَعِ اللَّيْلِ الْمُظْلِمِ يُصْبِحُ الرَّجُلُ فِيهَا مُؤْمِنًا وَيُمْسِي كَافِرًا الْقَاعِدُ فِيهَا خَيْرٌ مِنْ الْقَائِمِ وَالْقَائِمُ فِيهَا خَيْرٌ مِنْ الْمَاشِي وَالْمَاشِي فِيهَا خَيْرٌ مِنْ السَّاعِي قَالُوا فَمَا تَأْمُرُنَا قَالَ كُونُوا أَحْلَاسَ بُيُوتِكُمْ

Mums [Muhammad bin Yahya bin Farits] sakė, mums [Affan bin Muslim] sakė, mums [Abdul Wahid bin Ziyad] sakė, mums [Ashim Al Ahwal] pasakė iš [Abu Kabsyah]; Girdėjau [Abu Musa] sakant: „Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam ramybė ir Alacho palaiminimas) sakė: „Fitna užklups jus kaip nakties tamsa. Tomis dienomis tikintis ryte ir netikintis vakare. Tas, kuris sėdi, yra geresnis už tą, kuris stovi, tas, kuris stovi, yra geresnis už tą, kuris vaikšto, ir tas, kuris vaikšto, yra geresnis už tą, kuris bėga.“ Draugai paklausė: „Tai ką jūs mums liepiate daryti?“ Jis atsakė: „Likite savo namuose.“

Hadith

Imam Abu Dawud : 3719

حَدَّثَنَا إِبْرَاهِيمُ بْنُ الْحَسَنِ الْمِصِّيصِيُّ حَدَّثَنَا حَجَّاجٌ يَعْنِي ابْنَ مُحَمَّدٍ حَدَّثَنَا اللَّيْثُ بْنُ سَعْدٍ قَالَ حَدَّثَنِي مُعَاوِيَةُ بْنُ صَالِحٍ أَنَّ عَبْدَ الرَّحْمَنِ بْنَ جُبَيْرٍ حَدَّثَهُ عَنْ أَبِيهِ عَنْ الْمِقْدَادِ بْنِ الْأَسْوَدِ قَالَايْمُ اللَّهِ لَقَدْ سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ إِنَّ السَّعِيدَ لَمَنْ جُنِّبَ الْفِتَنَ إِنَّ السَّعِيدَ لَمَنْ جُنِّبَ الْفِتَنِ إِنَّ السَّعِيدَ لَمَنْ جُنِّبَ الْفِتَنُ وَلَمَنْ ابْتُلِيَ فَصَبَرَ فَوَاهًا

Mums [Ibrahimas Ibnul Hasanas Al Misšišis] pasakė, mums [Hadžajui] – tai yra Hadžajui bin Muhammadui – jis pasakė, mums [Al Laits bin Sa'dui] pasakė, jis pasakė; man [Mu'avija bin Salihui] pasakė, kad [Abdurrahmanas bin Džubairas] jam iš [jo tėvo] iš [Al Miqdado Ibnul Asvado] pasakė: „Prisiekiu Alachu, girdėjau Alacho Pasiuntinį (SAW) sakant: „Laimingas žmogus yra tas, kuris yra apsaugotas nuo šmeižto, laimingas žmogus yra tas, kuris yra apsaugotas nuo šmeižto, laimingas žmogus yra tas, kuris yra apsaugotas nuo šmeižto, ir žmogus, kurį ištinka šmeižtas.“ nelaimė ir tada kantriai sakyk: „Koks geras šis išbandymas!“

Hadith

Imam Abu Dawud : 3720

حَدَّثَنَا عَبْدُ الْمَلِكِ بْنُ شُعَيْبِ بْنِ اللَّيْثِ حَدَّثَنِي ابْنُ وَهْبٍ حَدَّثَنِي اللَّيْثُ عَنْ يَحْيَى بْنِ سَعِيدٍ قَالَ قَالَ خَالِدُ بْنُ أَبِي عِمْرَانَ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ الْبَيْلَمَانِيِّ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ هُرْمُزَ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ سَتَكُونُ فِتْنَةٌ صَمَّاءُ بَكْمَاءُ عَمْيَاءُ مَنْ أَشْرَفَ لَهَا اسْتَشْرَفَتْ لَهُ وَإِشْرَافُ اللِّسَانِ فِيهَا كَوُقُوعِ السَّيْفِ

Mums [Abdul Malik bin Syu'aib bin Al Laits] sakė, man [Ibnu Wahb] sakė, man [Al Laits] sakė iš [Yahya bin Sa'id] jis sakė; [Khalid bin Abu Imran] sakė iš ['Abdurrahman Ibnil Bailamani] iš ['Abdurrahman bin Hurmuz] iš [Abu Hurairah], kad Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam sakė: „Bus šmeižtas, žmonės nebegalės girdėti, bus nebyliai ir kurčiai nuo tiesos, kas bandys artintis prie šmeižto, bus įtrauktas į jį ir dalyvaus žodiniame pasilinksminime kaip smūgis kardu – o tai padarys žalos ir sužalojimų-“.