Priimk islamą, spustelėk čia
ISLAM AL-HAQ: QURAN & HADITH
(The True Islam)
Free Download / Download

Imam Abu Dawud (الامام ابو داود) - 4590 Hadith

Hadith

Imam Abu Dawud : 2641

حَدَّثَنَا الْعَبَّاسُ بْنُ عَبْدِ الْعَظِيمِ حَدَّثَنَا سَهْلُ بْنُ مُحَمَّدٍ حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ أَبِي زَائِدَةَ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ إِسْحَقَ عَنْ عَاصِمِ بْنِ عُمَرَ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ وَعَنْ عُثْمَانَ بْنِ أَبِي سُلَيْمَانَأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بَعَثَ خَالِدَ بْنَ الْوَلِيدِ إِلَى أُكَيْدِرِ دُومَةَ فَأُخِذَ فَأَتَوْهُ بِهِ فَحَقَنَ لَهُ دَمَهُ وَصَالَحَهُ عَلَى الْجِزْيَةِ

Mums [Al Abbas bin Abdul 'Azhim], mums [Sahl bin Muhammad], mums [Yahya bin Abu Zaidah], iš [Muhammad bin Ishaq], iš ['Ashim bin Umar], iš [Anas bin Malik] ir iš [Uthman bin Abu Sulaiman] pasakė, kad pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) pasiuntė Khalid bin Al Walid į Ukaidir Dumah, tada jis buvo suimtas, tada jie atvedė jį pas jį. Tada jis suspaudė jam kraują ir sudarė taiką su sąlyga, kad duos džizą.

Hadith

Imam Abu Dawud : 2642

حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مُحَمَّدٍ النُّفَيْلِيُّ حَدَّثَنَا أَبُو مُعَاوِيَةَ عَنْ الْأَعْمَشِ عَنْ أَبِي وَائِلٍ عَنْ مُعَاذٍأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَمَّا وَجَّهَهُ إِلَى الْيَمَنِ أَمَرَهُ أَنْ يَأْخُذَ مِنْ كُلِّ حَالِمٍ يَعْنِي مُحْتَلِمًا دِينَارًا أَوْ عَدْلَهُ مِنْ الْمُعَافِرِيِّ ثِيَابٌ تَكُونُ بِالْيَمَنِحَدَّثَنَا النُّفَيْلِيُّ حَدَّثَنَا أَبُو مُعَاوِيَةَ حَدَّثَنَا الْأَعْمَشُ عَنْ إِبْرَاهِيمَ عَنْ مَسْرُوقٍ عَنْ مُعَاذٍ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِثْلَهُ

Mums [Abdullah bin Muhammad An Nufailli], mums [Abu Mu'awiyah] buvo pasakyta iš [Al A'masy], iš [Abu Wail], iš [Mu'adz], kad Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam), siųsdamas jį į Jemeną, įsakė jam paimti iš kiekvieno asmens, gavusio zakatą, po dinarą arba jo atitikmenį iš mu'afiri, būtent drabužius, rastus Jemene. Mums [An Nufailli] buvo pasakyta, mums [Abu Mu'awiyah] buvo pasakyta, mums [Al A'masy] buvo pasakyta iš [Ibrahimo], iš [Masruqo], iš [Mu'adz], iš Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) taip buvo pasakyta.

Hadith

Imam Abu Dawud : 2643

حَدَّثَنَا الْعَبَّاسُ بْنُ عَبْدِ الْعَظِيمِ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ هَانِئٍ أَبُو نُعَيمٍ النَّخَعِيُّ أَخْبَرَنَا شَرِيكٌ عَنْ إِبْرَاهِيمَ بْنِ مُهَاجِرٍ عَنْ زِيَادِ بْنِ حُدَيْرٍ قَالَ قَالَ عَلِيٌّلَئِنْ بَقِيتُ لِنَصَارَى بَنِي تَغْلِبَ لَأَقْتُلَنَّ الْمُقَاتِلَةَ وَلَأَسْبِيَنَّ الذُّرِّيَّةَ فَإِنِّي كَتَبْتُ الْكِتَابَ بَيْنَهُمْ وَبَيْنَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَلَى أَنْ لَا يُنَصِّرُوا أَبْنَاءَهُمْقَالَ أَبُو دَاوُد هَذَا حَدِيثٌ مُنْكَرٌ بَلَغَنِي عَنْ أَحْمَدَ أَنَّه كَانَ يُنْكِرُ هَذَا الْحَدِيثَ إِنْكَارًا شَدِيدًا قَالَ أَبُو عَلِيٍّ وَلَمْ يَقْرَأْهُ أَبُو دَاوُدَ فِي الْعَرْضَةِ الثَّانِيَةِ

Mums pasakė [Al Abbas bin Abdul Azhim], mums pasakė [Abdurrahman bin Hani` Abu Nu'aim An Nakha'i], mums pasakė [Sharik] iš [Ibrahimo bin Muhajiro], iš [Ziyado bin Hudairo], – sakė jis; – [Ali] pasakė: „Jei būčiau dar gyvas, būčiau nužudęs kovojusius Bani Taghlab krikščionis ir būčiau paėmęs į nelaisvę jų palikuonis.“ Iš tiesų, aš parašiau susitarimo laišką tarp jų ir Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam), būtent, kad jie neturėtų daryti savo vaikų krikščionimis.“ Abu Daudas pasakė: „Šis hadisas yra blogas hadisas.“ Iš Ahmado supratau, kad jis griežtai neigia šį hadisą. Abu Ali pasakė: „Abu Daudas jo neskaitė antrojo pateikimo metu.“

Hadith

Imam Abu Dawud : 2644

حَدَّثَنَا مُصَرِّفُ بْنُ عَمْرٍو الْيَامِيُّ حَدَّثَنَا يُونُسُ يَعْنِي ابْنَ بُكَيْرٍ حَدَّثَنَا أَسْبَاطُ بْنُ نَصْرٍ الْهَمْدَانِيُّ عَنْ إِسْمَعِيلَ بْنِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ الْقُرَشِيِّ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ قَالَصَالَحَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَهْلَ نَجْرَانَ عَلَى أَلْفَيْ حُلَّةٍ النِّصْفُ فِي صَفَرٍ وَالْبَقِيَّةُ فِي رَجَبٍ يُؤَدُّونَهَا إِلَى الْمُسْلِمِينَ وَعَوَرِ ثَلَاثِينَ دِرْعًا وَثَلَاثِينَ فَرَسًا وَثَلَاثِينَ بَعِيرًا وَثَلَاثِينَ مِنْ كُلِّ صِنْفٍ مِنْ أَصْنَافِ السِّلَاحِ يَغْزُونَ بِهَا وَالْمُسْلِمُونَ ضَامِنُونَ لَهَا حَتَّى يَرُدُّوهَا عَلَيْهِمْ إِنْ كَانَ بِالْيَمَنِ كَيْدٌ أَوْ غَدْرَةٌ عَلَى أَنْ لَا تُهْدَمَ لَهُمْ بَيْعَةٌ وَلَا يُخْرَجَ لَهُمْ قَسٌّ وَلَا يُفْتَنُوا عَنْ دِينِهِمْ مَا لَمْ يُحْدِثُوا حَدَثًا أَوْ يَأْكُلُوا الرِّبَاقَالَ إِسْمَعِيلُ فَقَدْ أَكَلُوا الرِّبَا قَالَ أَبُو دَاوُد إِذَا نَقَضُوا بَعْضَ مَا اشْتُرِطَ عَلَيْهِمْ فَقَدْ أَحْدَثُوا

Mums [Musharrif bin 'Amr Al Yami], mums [Yunus bin Bukair], mums [Asbath bin Nashr Al Hamdani] pasakė iš [Isma'il bin Abdurrahman Al Qurasyi], iš [Ibnu Abbas], – sakė jis: „Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) sudarė taiką su Nadžrano žmonėmis su sąlyga, kad jie sumokės du tūkstančius drabužių, iš kurių pusė – Šafaro mėnesį, o likusi dalis – Radžabo mėnesį, ir atiduos tai musulmonams.“ Be Šafaro mėnesio, jie sumokėjo trisdešimt šarvų, trisdešimt kupranugarių ir po trisdešimt kiekvieno tipo ginklų, su kuriais kovojo. Musulmonai garantuoja – kad atiduos juos musulmonams, jei Jemene bus apgaulė ir išdavystė, – kad jų garbinimo vietos nebus sunaikintos, o jų kunigai nebus ištremti ir jie nebus šmeižiami dėl savo religijos, kol nesukels incidentų ir nevartos lupikiškų prekių.“ Ismailas sakė: „Iš tiesų, jie valgė lupikavimą.“ Abu Daudas pasakė: „Jei jie atšauks kai kuriuos iš jų pareikalautus dalykus, jie iš tiesų pateiks savo argumentus.“

Hadith

Imam Abu Dawud : 2645

حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ سِنَانٍ الْوَاسِطِيُّ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ بِلَالٍ عَنْ عِمْرَانَ الْقَطَّانِ عَنْ أَبِي جَمْرَةَ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ قَالَإِنَّ أَهْلَ فَارِسَ لَمَّا مَاتَ نَبِيُّهُمْ كَتَبَ لَهُمْ إِبْلِيسُ الْمَجُوسِيَّةَ

Mums pasakė [Ahmad bin Sinan Al Wasithi], mums pasakė [Muhammad bin Bilal], iš [Imran Al Qaththan], iš [Abu Jamrah], iš [Ibn Abbas]; jis sakė: „Tiesą sakant, kai mirė persų tauta, Šėtonas pavertė Al Majusiją jų pranašo religija.“

Hadith

Imam Abu Dawud : 2646

حَدَّثَنَا مُسَدَّدُ بْنُ مُسَرْهَدٍ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ عَنْ عَمْرِو بْنِ دِينَارٍ سَمِعَ بَجَالَةَ يُحَدِّثُ عَمْرَو بْنَ أَوْسٍ وَأَبَا الشَّعْثَاءِ قَالَكُنْتُ كَاتِبًا لِجَزْءِ بْنِ مُعَاوِيَةَ عَمِّ الْأَحْنَفِ بْنِ قَيْسٍ إِذْ جَاءَنَا كِتَابُ عُمَرَ قَبْلَ مَوْتِهِ بِسَنَةٍ اقْتُلُوا كُلَّ سَاحِرٍ وَفَرِّقُوا بَيْنَ كُلِّ ذِي مَحْرَمٍ مِنْ الْمَجُوسِ وَانْهَوْهُمْ عَنْ الزَّمْزَمَةِ فَقَتَلْنَا فِي يَوْمٍ ثَلَاثَةَ سَوَاحِرَ وَفَرَّقْنَا بَيْنَ كُلِّ رَجُلٍ مِنْ الْمَجُوسِ وَحَرِيمِهِ فِي كِتَابِ اللَّهِ وَصَنَعَ طَعَامًا كَثِيرًا فَدَعَاهُمْ فَعَرَضَ السَّيْفَ عَلَى فَخْذِهِ فَأَكَلُوا وَلَمْ يُزَمْزِمُوا وَأَلْقَوْا وِقْرَ بَغْلٍ أَوْ بَغْلَيْنِ مِنْ الْوَرِقِ وَلَمْ يَكُنْ عُمَرُ أَخَذَ الْجِزْيَةَ مِنْ الْمَجُوسِ حَتَّى شَهِدَ عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ عَوْفٍ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَخَذَهَا مِنْ مَجُوسِ هَجَرَ

Jis mums [Musaddad bin Musarhad], Sufyanui [iš Amr bin Dinaro] pasakė, girdėjo [Bajalah], pasakė Amr bin Ausui ir Abu Asy Sya'tsai: „Aš buvau Jaz` bin Mu'awiyah dėdės Al Ahnaf bin Qais sekretorius. Staiga, likus metams iki jo mirties, mus pasiekė [Umaro] laiškas. Jame buvo parašyta: „Nužudykite visus burtininkus ir atskirkite visus, kurie turi mahramą, nuo magų, ir uždrauskite jiems kalbėti tyliai, vos girdimai.“ Taigi per vieną dieną mes nužudėme tris burtininkus ir atskyrėme kiekvieną išminčių nuo jo mahramo Alacho knygoje. Umaras pagamino daug maisto, tada juos pakvietė ir parodė kardą ant savo šlaunies.“ Tada jie valgė be jokio neaiškaus garso ir numetė vieną ar du sidabrinius bighalus, ir Umaras nepaėmė džizos iš magų, kol [Abdurrahmanas bin 'Aufas] nepaliudijo, kad Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) paėmė ją iš mago Hadžaro.

Hadith

Imam Abu Dawud : 2647

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ مِسْكِينٍ الْيَمَامِيُّ حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ حَسَّانَ حَدَّثَنَا هُشَيْمٌ أَخْبَرَنَا دَاوُدُ بْنُ أَبِي هِنْدٍ عَنْ قُشَيْرِ بْنِ عَمْرٍو عَنْ بَجَالَةَ بْنِ عَبْدَةَ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ قَالَجَاءَ رَجُلٌ مِنْ الْأَسْبَذِيِّينَ مِنْ أَهْلِ الْبَحْرَيْنِ وَهُمْ مَجُوسُ أَهْلِ هَجَرَ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَمَكَثَ عِنْدَهُ ثُمَّ خَرَجَ فَسَأَلْتُهُ مَا قَضَى اللَّهُ وَرَسُولُهُ فِيكُمْ قَالَ شَرٌّ قُلْتُ مَهْ قَالَ الْإِسْلَامُ أَوْ الْقَتْلُ قَالَ وَقَالَ عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ عَوْفٍ قَبِلَ مِنْهُمْ الْجِزْيَةَقَالَ ابْنُ عَبَّاسٍ فَأَخَذَ النَّاسُ بِقَوْلِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ عَوْفٍ وَتَرَكُوا مَا سَمِعْتُ أَنَا مِنْ الْأَسْبَذِيِّ

Jis mums pasakė [Muhammad bin Miskin Al Yamami], [Yahya bin Hassan], [Husyaim], [Daud bin Abu Hindun], iš [Qusyair bin 'Amr], iš [Bajalah bin 'Abdah], iš [Ibn Abbas]; atėjo asbdzi vyras iš Bahreino žmonių, tai buvo magai iš Hadžaro žmonių, skirti Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam, tada jis pasiliko šalia ir išėjo. Tada aš jo paklausiau: „Ką jums nusprendė Alachas ir Jo Pasiuntinys?“ Jis atsakė: „Blogas sprendimas.“ Sakau; kas tai? Jis atsakė: „Atsiversti į islamą arba būti nužudytam.“ Bajalah pasakė; ir Abdurrahman bin 'Auf gavo iš jų džizą. Ibn Abbas pasakė; tada žmonės priėmė Abdurrahman bin 'Auf nuomonę ir atsisakė to, ką girdėjau iš asbadzi asmens.“

Hadith

Imam Abu Dawud : 2648

حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ بْنُ دَاوُدَ الْمَهْرِيُّ أَخْبَرَنَا ابْنُ وَهْبٍ أَخْبَرَنِي يُونُسُ بْنُ يَزِيدَ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ عَنْ عُرْوَةَ بْنِ الزُّبَيْرِأَنَّ هِشَامَ بْنَ حَكِيمِ بْنِ حِزَامٍ وَجَدَ رَجُلًا وَهُوَ عَلَى حِمْصَ يُشَمِّسُ نَاسًا مِنْ الْقِبْطِ فِي أَدَاءِ الْجِزْيَةِ فَقَالَ مَا هَذَا سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ إِنَّ اللَّهَ يُعَذِّبُ الَّذِينَ يُعَذِّبُونَ النَّاسَ فِي الدُّنْيَا

Mums [Sulaimanas bin Daudas Al Mahri], mums [Ibnu Vahbas], man [Yunusas bin Yazidas?] pasakė iš [Ibn Šihabo], iš ['Urwah bin Az Zubair], kad [Hisjamas bin Hakimas bin Hizamas] rado vyrą, Himšo vadą, po karšta saule džiovinantį kelis žmones iš Kibto – Egipto gyventojų – atlikdamas džiziją. Tada Hišamas paklausė: „Kas tai? Girdėjau Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam sakant: 'Iš tiesų, Alachas nubaus tuos, kurie kankina žmones pasaulyje.'“

Hadith

Imam Abu Dawud : 2649

حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ حَدَّثَنَا أَبُو الْأَحْوَصِ حَدَّثَنَا عَطَاءُ بْنُ السَّائِبِ عَنْ حَرْبِ بْنِ عُبَيْدِ اللَّهِ عَنْ جَدِّهِ أَبِي أُمِّهِ عَنْ أَبِيهِ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنَّمَا الْعُشُورُ عَلَى الْيَهُودِ وَالنَّصَارَى وَلَيْسَ عَلَى الْمُسْلِمِينَ عُشُورٌحَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عُبَيْدٍ الْمُحَارِبِيُّ حَدَّثَنَا وَكِيعٌ عَنْ سُفْيَانَ عَنْ عَطَاءِ بْنِ السَّائِبِ عَنْ حَرْبِ بْنِ عُبَيْدِ اللَّهِ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِمَعْنَاهُ قَالَ خَرَاجٌ مَكَانَ الْعُشُورِ

[Musaddad] mums pasakė, [Abu Al Ahwash] mums pasakė, ['Atho` bin As Saib] mums pasakė, iš [Harb bin 'Ubaidullah] iš [jo senelio Abu Ummuhu] iš [jo tėvo], – sakė jis; Alacho Pasiuntinys (shallallahu 'alaihi wasallam) pasakė: „Iš tiesų, mokėti dešimtadalį savo turto yra privaloma žydams ir krikščionims, o musulmonams nėra prievolės mokėti dešimtadalį“. [Muhammad bin 'Ubaid Al Muharibi] mums pasakė, [Waki'] mums pasakė iš [Sufyan], iš ['Atho` bin As Saib] iš [Harb bin 'Ubaidullah] iš Pranašo (shallallahu 'alaihi wasallam) tai reiškė: „Žemės mokestis mainais už dešimtadalį“.

Hadith

Imam Abu Dawud : 2650

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ بَشَّارٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّحْمَنِ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ عَنْ عَطَاءٍ عَنْ رَجُلٍ مِنْ بَكْرِ بْنِ وَائِلٍ عَنْ خَالِهِ قَالَقُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ أُعَشِّرُ قَوْمِي قَالَ إِنَّمَا الْعُشُورُ عَلَى الْيَهُودِ وَالنَّصَارَى

Jis pasakė mums [Muhammadui bin Basysyarui], Abdurrahmanui, Sufyanui – iš [„Atho“], iš [vyro iš Bakr bin Wail], iš [jo dėdės]: „Aš pasakiau Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam: o Alacho Pasiuntiny, ar aš įpareigotas mokėti dešimtadalį savo žmonėms?“ Jis atsakė: „Iš tikrųjų, dešimtadalis yra įpareigotas žydams ir krikščionims.“

Hadith

Imam Abu Dawud : 2651

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ الْبَزَّازُ حَدَّثَنَا أَبُو نُعَيْمٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ السَّلَامِ عَنْ عَطَاءِ بْنِ السَّائِبِ عَنْ حَرْبِ بْنِ عُبَيْدِ اللَّهِ بْنِ عُمَيْرٍ الثَّقَفِيِّ عَنْ جَدِّهِ رَجُلٍ مِنْ بَنِي تَغْلِبَ قَالَأَتَيْتُ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَسْلَمْتُ وَعَلَّمَنِي الْإِسْلَامَ وَعَلَّمَنِي كَيْفَ آخُذُ الصَّدَقَةَ مِنْ قَوْمِي مِمَّنْ أَسْلَمَ ثُمَّ رَجَعْتُ إِلَيْهِ فَقُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ كُلُّ مَا عَلَّمْتَنِي قَدْ حَفِظْتُهُ إِلَّا الصَّدَقَةَ أَفَأُعَشِّرُهُمْ قَالَ لَا إِنَّمَا الْعُشُورُ عَلَى النَّصَارَى وَالْيَهُودِ

[Muhammadas bin Ibrahimas Al Bazzazas] mums papasakojo, [Abu Nu'aim] mums papasakojo, [Abdussalamas] mums papasakojo iš ['Atho` bin As Saibo] iš [Harb bin 'Ubaidullah bin 'Umair Ats Thaqafi], iš [jo senelio], vyro iš Bani Taglibo. Jis pasakė: „Atėjau pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam), tada priėmiau islamą, ir jis išmokė mane islamo, ir išmokė mane imti zakatą iš savo žmonių, tarp tų, kurie priėmė islamą.“ Tada grįžau pas jį ir pasakiau: „O Alacho Pasiuntiny, aš įsiminiau viską, ko mane išmokei, išskyrus zakatą. Ar aš iš jų imu dešimtadalį?“ Jis atsakė: „Ne, iš tiesų dešimtadalis yra privalomas krikščionims ir žydams.“

Hadith

Imam Abu Dawud : 2652

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عِيسَى حَدَّثَنَا أَشْعَثُ بْنُ شُعْبَةَ حَدَّثَنَا أَرْطَاةُ بْنُ الْمُنْذِرِ قَالَ سَمِعْتُ حَكِيمَ بْنَ عُمَيْرٍ أَبَا الْأَحْوَصِ يُحَدِّثُ عَنْ الْعِرْبَاضِ بْنِ سَارِيَةَ السُّلَمِيِّ قَالَنَزَلْنَا مَعَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ خَيْبَرَ وَمَعَهُ مَنْ مَعَهُ مِنْ أَصْحَابِهِ وَكَانَ صَاحِبُ خَيْبَرَ رَجُلًا مَارِدًا مُنْكَرًا فَأَقْبَلَ إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ يَا مُحَمَّدُ أَلَكُمْ أَنْ تَذْبَحُوا حُمُرَنَا وَتَأْكُلُوا ثَمَرَنَا وَتَضْرِبُوا نِسَاءَنَا فَغَضِبَ يَعْنِي النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَقَالَ يَا ابْنَ عَوْفٍ ارْكَبْ فَرَسَكَ ثُمَّ نَادِ أَلَا إِنَّ الْجَنَّةَ لَا تَحِلُّ إِلَّا لِمُؤْمِنٍ وَأَنْ اجْتَمِعُوا لِلصَّلَاةِ قَالَ فَاجْتَمَعُوا ثُمَّ صَلَّى بِهِمْ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ثُمَّ قَامَ فَقَالَ أَيَحْسَبُ أَحَدُكُمْ مُتَّكِئًا عَلَى أَرِيكَتِهِ قَدْ يَظُنُّ أَنَّ اللَّهَ لَمْ يُحَرِّمْ شَيْئًا إِلَّا مَا فِي هَذَا الْقُرْآنِ أَلَا وَإِنِّي وَاللَّهِ قَدْ وَعَظْتُ وَأَمَرْتُ وَنَهَيْتُ عَنْ أَشْيَاءَ إِنَّهَا لَمِثْلُ الْقُرْآنِ أَوْ أَكْثَرُ وَإِنَّ اللَّهَ عَزَّ وَجَلَّ لَمْ يُحِلَّ لَكُمْ أَنْ تَدْخُلُوا بُيُوتَ أَهْلِ الْكِتَابِ إِلَّا بِإِذْنٍ وَلَا ضَرْبَ نِسَائِهِمْ وَلَا أَكْلَ ثِمَارِهِمْ إِذَا أَعْطَوْكُمْ الَّذِي عَلَيْهِمْ

„Jis mums [Muhammadas bin Isa] pasakė, jis mums [Asy'atai] pasakė, jis mums [Arthoh bin Al Mundziras] pasakė; girdėjau [Hakimą bin 'Umairą Abu Al Ahwašą] sakant iš [Al 'Irbadh bin Sariyah As Sulami], jis pasakė; mes sustojome su Pranašu (sallallaahu 'alaihi wasallam) Chibare, ir jis buvo su keliais savo bendražygiais. Chaibaro vadas buvo griežtas ir neteisingas žmogus. Tada jis atėjo pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir tarė: „O Muhammadai, ar tau leidžiama skersti mūsų asilus, valgyti mūsų vaisius ir mušti mūsų moteris?“ Taigi Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) supyko ir tarė: „O Ibn 'Auf, užsėsk ant savo arklio ir šauk, kad dangus nėra halal, išskyrus tikinčiuosius, ir jie turėtų susirinkti melstis.“ Al 'Irbadh bin Sariyah pasakė: Tada jie susirinko, ir Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) pasimeldė kartu su jais. Tada jis atsistojo ir tarė: „Ar kuris nors iš jūsų, atsiremdamas į savo sostą, mano, kad Alachas nieko neuždraudė, išskyrus tai, kas yra Korane? Žinokite, prisiekiu Alachu, iš tiesų aš daviau patarimų, įsakiau ir uždraudžiau įvairius dalykus, iš tiesų jie yra panašūs į Koraną ar net daugiau. Iš tiesų Alachas (sallallahu 'azza wajalla) neleido jums įeiti į Rašto žmonių namus be leidimo, ir nevalia mušti jų moterų ar valgyti jų vaisių, jei jie jums davė tai, kas joms priklauso.“

Hadith

Imam Abu Dawud : 2653

حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ وَسَعِيدُ بْنُ مَنْصُورٍ قَالَا حَدَّثَنَا أَبُو عَوَانَةَ عَنْ مَنْصُورٍ عَنْ هِلَالٍ عَنْ رَجُلٍ مِنْ ثَقِيفٍ عَنْ رَجُلٍ مِنْ جُهَيْنَةَ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَعَلَّكُمْ تُقَاتِلُونَ قَوْمًا فَتَظْهَرُونَ عَلَيْهِمْ فَيَتَّقُونَكُمْ بِأَمْوَالِهِمْ دُونَ أَنْفُسِهِمْ وَأَبْنَائِهِمْ قَالَ سَعِيدٌ فِي حَدِيثِهِ فَيُصَالِحُونَكُمْ عَلَى صُلْحٍ ثُمَّ اتَّفَقَا فَلَا تُصِيبُوا مِنْهُمْ شَيْئًا فَوْقَ ذَلِكَ فَإِنَّهُ لَا يَصْلُحُ لَكُمْ

[Musaddadas] ir [Sa'idas bin Mansūras] mums papasakojo, – sakė jie; [Abu 'Awanah] mums papasakojo iš [Mansūro], iš [Hilalo], iš [vyro iš Thaqifo], iš [vyro iš Juhainah], – sakė jis; Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) tarė: „Galbūt jūs kovosite su žmonėmis ir juos nugalėsite, tada jie apsigins nuo jūsų savo turtais, o ne savo gyvybėmis ir vaikais.“ – Sa'idas pasakė savo hadise; – tada jie sudarys su jumis taiką. – Tada abu jie kalbės vienodai; todėl neimkite nieko papildomai, nes tai jums netinka.“

Hadith

Imam Abu Dawud : 2654

حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ بْنُ دَاوُدَ الْمَهْرِيُّ أَخْبَرَنَا ابْنُ وَهْبٍ حَدَّثَنِي أَبُو صَخْرٍ الْمَدِينِيُّ أَنَّ صَفْوَانَ بْنَ سُلَيْمٍ أَخْبَرَهُ عَنْ عِدَّةٍ مِنْ أَبْنَاءِ أَصْحَابِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَنْ آبَائِهِمْ دِنْيَةًعَنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ أَلَا مَنْ ظَلَمَ مُعَاهِدًا أَوْ انْتَقَصَهُ أَوْ كَلَّفَهُ فَوْقَ طَاقَتِهِ أَوْ أَخَذَ مِنْهُ شَيْئًا بِغَيْرِ طِيبِ نَفْسٍ فَأَنَا حَجِيجُهُ يَوْمَ الْقِيَامَةِ

Mums [Sulaimanas bin Daudas Al Mahri] pasakė, mums [Ibnu Vahbas] pasakė, man [Abu Šakhras Al Medini] pasakė, kad [Shafwanas bin Sulaimas] jam pasakė iš [kai kurių Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam bendražygių vaikų], iš [jų tėvų] iš Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam, jis sakė: „Žinokite, kad tą, kuris engia netikinčiuosius, kurie sudaro sutartį su islamu, arba apriboja jo teises, arba apkrauna jį viršydamas jo galimybes, arba atima iš jo tai, ką jis nori padaryti, Aš apginsiu Prisikėlimo dieną.“

Hadith

Imam Abu Dawud : 2655

حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ الْجَرَّاحِ عَنْ جَرِيرٍ عَنْ قَابُوسَ عَنْ أَبِيهِ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَيْسَ عَلَى الْمُسْلِمِ جِزْيَةٌحَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ كَثِيرٍ قَالَ سُئِلَ سُفْيَانُ عَنْ تَفْسِيرِ هَذَا فَقَالَ إِذَا أَسْلَمَ فَلَا جِزْيَةَ عَلَيْهِ

Jis mums pasakė [Abdullah bin Al Jarrah], iš [Jarir], iš [Qabus], iš [jo tėvo], iš [Ibn Abbas]: „Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) sakė: „Musulmonai neprivalo mokėti išpirkos (džizos)“. Jis mums pasakė Muhammadui bin Kathirui; Sufyano paklausus apie šio hadiso aiškinimą, jis atsakė: „Jei jis atsivertė į islamą, jis neprivalo mokėti išpirkos (džizos).“

Hadith

Imam Abu Dawud : 2656

حَدَّثَنَا أَبُو تَوْبَةَ الرَّبِيعُ بْنُ نَافِعٍ حَدَّثَنَا مُعَاوِيَةُ يَعْنِي ابْنَ سَلَّامٍ عَنْ زَيْدٍ أَنَّهُ سَمِعَ أَبَا سَلَّامٍ قَالَ حَدَّثَنِي عَبْدُ اللَّهِ الْهَوْزَنِيُّ قَالَلَقِيتُ بِلَالًا مُؤَذِّنَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِحَلَبَ فَقُلْتُ يَا بِلَالُ حَدِّثْنِي كَيْفَ كَانَتْ نَفَقَةُ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ مَا كَانَ لَهُ شَيْءٌ كُنْتُ أَنَا الَّذِي أَلِي ذَلِكَ مِنْهُ مُنْذُ بَعَثَهُ اللَّهُ إِلَى أَنْ تُوُفِّيَ وَكَانَ إِذَا أَتَاهُ الْإِنْسَانُ مُسْلِمًا فَرَآهُ عَارِيًا يَأْمُرُنِي فَأَنْطَلِقُ فَأَسْتَقْرِضُ فَأَشْتَرِي لَهُ الْبُرْدَةَ فَأَكْسُوهُ وَأُطْعِمُهُ حَتَّى اعْتَرَضَنِي رَجُلٌ مِنْ الْمُشْرِكِينَ فَقَالَ يَا بِلَالُ إِنَّ عِنْدِي سَعَةً فَلَا تَسْتَقْرِضْ مِنْ أَحَدٍ إِلَّا مِنِّي فَفَعَلْتُ فَلَمَّا أَنْ كَانَ ذَاتَ يَوْمٍ تَوَضَّأْتُ ثُمَّ قُمْتُ لِأُؤَذِّنَ بِالصَّلَاةِ فَإِذَا الْمُشْرِكُ قَدْ أَقْبَلَ فِي عِصَابَةٍ مِنْ التُّجَّارِ فَلَمَّا أَنْ رَآنِي قَالَ يَا حَبَشِيُّ قُلْتُ يَا لَبَّاهُ فَتَجَهَّمَنِي وَقَالَ لِي قَوْلًا غَلِيظًا وَقَالَ لِي أَتَدْرِي كَمْ بَيْنَكَ وَبَيْنَ الشَّهْرِ قَالَ قُلْتُ قَرِيبٌ قَالَ إِنَّمَا بَيْنَكَ وَبَيْنَهُ أَرْبَعٌ فَآخُذُكَ بِالَّذِي عَلَيْكَ فَأَرُدُّكَ تَرْعَى الْغَنَمَ كَمَا كُنْتَ قَبْلَ ذَلِكَ فَأَخَذَ فِي نَفْسِي مَا يَأْخُذُ فِي أَنْفُسِ النَّاسِ حَتَّى إِذَا صَلَّيْتُ الْعَتَمَةَ رَجَعَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِلَى أَهْلِهِ فَاسْتَأْذَنْتُ عَلَيْهِ فَأَذِنَ لِي فَقُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ بِأَبِي أَنْتَ وَأُمِّي إِنَّ الْمُشْرِكَ الَّذِي كُنْتُ أَتَدَيَّنُ مِنْهُ قَالَ لِي كَذَا وَكَذَا وَلَيْسَ عِنْدَكَ مَا تَقْضِي عَنِّي وَلَا عِنْدِي وَهُوَ فَاضِحِي فَأْذَنْ لِي أَنْ آبَقَ إِلَى بَعْضِ هَؤُلَاءِ الْأَحْيَاءِ الَّذِينَ قَدْ أَسْلَمُوا حَتَّى يَرْزُقَ اللَّهُ رَسُولَهُ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَا يَقْضِي عَنِّي فَخَرَجْتُ حَتَّى إِذَا أَتَيْتُ مَنْزِلِي فَجَعَلْتُ سَيْفِي وَجِرَابِي وَنَعْلِي وَمِجَنِّي عِنْدَ رَأْسِي حَتَّى إِذَا انْشَقَّ عَمُودُ الصُّبْحِ الْأَوَّلِ أَرَدْتُ أَنْ أَنْطَلِقَ فَإِذَا إِنْسَانٌ يَسْعَى يَدْعُو يَا بِلَالُ أَجِبْ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَانْطَلَقْتُ حَتَّى أَتَيْتُهُ فَإِذَا أَرْبَعُ رَكَائِبَ مُنَاخَاتٌ عَلَيْهِنَّ أَحْمَالُهُنَّ فَاسْتَأْذَنْتُ فَقَالَ لِي رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَبْشِرْ فَقَدْ جَاءَكَ اللَّهُ بِقَضَائِكَ ثُمَّ قَالَ أَلَمْ تَرَ الرَّكَائِبَ الْمُنَاخَاتِ الْأَرْبَعَ فَقُلْتُ بَلَى فَقَالَ إِنَّ لَكَ رِقَابَهُنَّ وَمَا عَلَيْهِنَّ فَإِنَّ عَلَيْهِنَّ كِسْوَةً وَطَعَامًا أَهْدَاهُنَّ إِلَيَّ عَظِيمُ فَدَكَ فَاقْبِضْهُنَّ وَاقْضِ دَيْنَكَ فَفَعَلْتُ فَذَكَرَ الْحَدِيثَ ثُمَّ انْطَلَقْتُ إِلَى الْمَسْجِدِ فَإِذَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَاعِدٌ فِي الْمَسْجِدِ فَسَلَّمْتُ عَلَيْهِ فَقَالَ مَا فَعَلَ مَا قِبَلَكَ قُلْتُ قَدْ قَضَى اللَّهُ كُلَّ شَيْءٍ كَانَ عَلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَلَمْ يَبْقَ شَيْءٌ قَالَ أَفَضَلَ شَيْءٍ قُلْتُ نَعَمْ قَالَ انْظُرْ أَنْ تُرِيحَنِي مِنْهُ فَإِنِّي لَسْتُ بِدَاخِلٍ عَلَى أَحَدٍ مِنْ أَهْلِي حَتَّى تُرِيحَنِي مِنْهُ فَلَمَّا صَلَّى رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْعَتَمَةَ دَعَانِي فَقَالَ مَا فَعَلَ الَّذِي قِبَلَكَ قَالَ قُلْتُ هُوَ مَعِي لَمْ يَأْتِنَا أَحَدٌ فَبَاتَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي الْمَسْجِدِ وَقَصَّ الْحَدِيثَ حَتَّى إِذَا صَلَّى الْعَتَمَةَ يَعْنِي مِنْ الْغَدِ دَعَانِي قَالَ مَا فَعَلَ الَّذِي قِبَلَكَ قَالَ قُلْتُ قَدْ أَرَاحَكَ اللَّهُ مِنْهُ يَا رَسُولَ اللَّهِ فَكَبَّرَ وَحَمِدَ اللَّهَ شَفَقًا مِنْ أَنْ يُدْرِكَهُ الْمَوْتُ وَعِنْدَهُ ذَلِكَ ثُمَّ اتَّبَعْتُهُ حَتَّى إِذَا جَاءَ أَزْوَاجَهُ فَسَلَّمَ عَلَى امْرَأَةٍ امْرَأَةٍ حَتَّى أَتَى مَبِيتَهُ فَهَذَا الَّذِي سَأَلْتَنِي عَنْهُحَدَّثَنَا مَحْمُودُ بْنُ خَالِدٍ حَدَّثَنَا مَرْوَانُ بْنُ مُحَمَّدٍ حَدَّثَنَا مُعَاوِيَةُ بِمَعْنَى إِسْنَادِ أَبِي تَوْبَةَ وَحَدِيثِهِ قَالَ عِنْدَ قَوْلِهِ مَا يَقْضِي عَنِّي فَسَكَتَ عَنِّي رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَاغْتَمَزْتُهَا

Mums [Abu Taubah Ar Rabi' bin Nafi'], mums [Mu'awiyah bin Sallam] pasakė iš [Zaido], kad girdėjo [Abu Sallamą] sakant; man [Abdullah Al Hauzani] pasakė: „Aš sutikau [Bilalą] Džalabe ir girdėjau kvietimą melstis už Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam“, tada aš pasakiau: „O Bilalai, papasakok man, kaip gyveno pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam!“ Jis atsakė: „Jis nieko neturėjo, todėl aš tuo rūpinausi nuo to laiko, kai Alachas jį atsiuntė, iki mirties. Jei pas jį ateidavo musulmonas ir pamatydavo jį nuogą, jis man įsakydavo, todėl aš nuėjau ieškoti skolų, nupirkau jam drabužių, aprengdavau ir maitinau, kol pas mane atėjo politeistas ir pasakydavo: „O Bilalai, iš tiesų aš turiu galimybę, todėl nebūk nieko skolingas, išskyrus mane.“ Tada aš tai padariau, kai vieną dieną apsiprausiau ir nuėjau atlikti maldos kvietimo. Paaiškėjo, kad tarp prekeivių grupės atėjo politeistas. Pamatęs mane, jis tarė: „O, habasyah žmonės! Sakau: Taip, kas nutiko?“ Tada politeistai suraukė antakius ir pasakė man šiurkščius žodžius. Jis tarė: „Ar žinai, koks atstumas tarp tavęs ir šio mėnulio?“ Sakau: „Netoli.“ Jis tarė: „Iš tiesų, tarp tavęs ir šio mėnulio yra keturios naktys. Paveiksiu tave kai kuo, kas yra tavo atsakomybė. Sugrąžinsiu tave ganyti ožkų, kaip buvai anksčiau.“ Taigi man tai nepatiko, kaip ir žmonėms, kol, kai atlikau Išos maldą, Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam grįžo pas savo šeimą. Tada paprašiau leidimo su juo susitikti. Tada jis davė man leidimą, tada aš pasakiau: „O Alacho Pasiuntiny, iš tiesų politeistai, kuriems esu skolingas, man sako tą ir anokį. Nors jūs neturite nieko, kas galėtų tai man įvykdyti, ir aš taip pat neturiu nieko.“ Tai mane suteršė, todėl leidau sau pabėgti į kelis kaimus, kurie buvo atsivertę į islamą, kol Alachas davė man pragyvenimo, kad galėčiau sumokėti mano skolas. Tada ėjau iki savo namų ir užsidėjau ant galvos kardą, giriba, sandalus ir skydą, kol išaušo aušra, iš kurios jau ruošiausi išvykti. Staiga kažkas pribėgo ir sušuko: „O Bilalai, sveikink Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam kvietimą!“ Tada nuėjau, kol atėjęs pas jį pamačiau keturis kartu riaumojančius kupranugarius, ant kurių buvo jo daiktai. Tada paprašiau leidimo. Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam man tarė: „Džiaukis, Alachas atėjo pas tave su tavo skolos sumokėjimu“. Tada jis tarė: „Ar nematei keturių kupranugarių čežant?“ Sakau; Teisingai. Jis tarė; „Iš tiesų, tau skirti šie kupranugariai ir tai, kas ant jų, iš tiesų, ant jų yra drabužiai ir maistas, kuriuos man padovanojo Fadako vadas. Pasiimk juos ir sumokėk savo skolą!“ Tada aš tai padariau. Tada jis paminėjo hadisą ir tada nuėjau į mečetę, paaiškėjo, kad Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam sėdėjo mečetėje. Tada aš jį pasisveikinau. Tada jis paklausė: „Kaip tau sekasi?“ Aš sakau: „Alachas sumokėjo viską, kas priklausė Pranašui sallallaahu 'alaihi wasallam, nieko neliko.“ Jis paklausė: „Ar liko bent dalis?“ Aš sakau: „Taip.“ Jis pasakė: „Pabandyk mane nuraminti ir pamatyk priežastis, kodėl mane nuraminsiu! Tiesą sakant, aš nesusitiksiu su niekuo iš savo šeimos, kol tu manęs nenuraminsi.“ Tada, kai Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam atliko „Isha“ maldą, jis mane pasikvietė ir paklausė: „Kaip tau sekasi?“ Sakau; tai vis dar su manimi, dar niekas neatėjo pas mane. Tada pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) praleido naktį mečetėje. – Ir jis man papasakojo hadisą – kol kitą dieną, atlikęs „Isha“ maldą, jis mane pašaukė ir paklausė: „Kaip tau sekasi?“ Bilalas tarė: „Iš tiesų, Alachas tave nuo to nuramino, o Alacho Pasiuntiny!“ Jis tarė takbir ir šlovino Alachą, nes bijojo, kad mirtis jį užklups, kol ji dar buvo su juo. Tada aš sekiau jį, kol jis atėjo pas savo žmonas, tada jis pasisveikino su savo žmonomis po vieną, kol atvyko į vietą, kur apsistojo nakčiai. Štai ko tu manęs klausei. Jis mums [Mahmud bin Khalid] pasakė, jis mums [Marwan bin Muhammad] pasakė, jis mums [Mu'awiyah] pasakė Abu Taubaho sanados ir jo hadiso prasmę. Po žodžių; – kas gali sumokėti mano skolas? – jis tarė; Tada Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam tylėjo, o tada aš. Taigi man nepatinka tokia situacija.

Hadith

Imam Abu Dawud : 2657

حَدَّثَنَا هَارُونُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ حَدَّثَنَا أَبُو دَاوُدَ حَدَّثَنَا عِمْرَانُ عَنْ قَتَادَةَ عَنْ يَزِيدَ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ الشِّخِّيرِ عَنْ عِيَاضِ بْنِ حِمَارٍ قَالَأَهْدَيْتُ لِلنَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ نَاقَةً فَقَالَ أَسْلَمْتَ فَقُلْتُ لَا فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنِّي نُهِيتُ عَنْ زَبْدِ الْمُشْرِكِينَ

Jis pasakė mums [Harun bin Abdullah], pasakė mums [Abu Daud], pasakė mums [Imran] iš [Katadaho], iš [Jazido bin Abdullah bin Asy Syikhir], iš [Iyadh bin Himar]: „Aš padovanojau Pranašui (SAW) kupranugarį.“ Tada jis paklausė: „Ar atsivertei į islamą?“ Aš sakau: „Ne.“ Tada Pranašas (SAW) tarė: „Iš tiesų man buvo uždrausta priimti politeistaistinę pagalbą.“

Hadith

Imam Abu Dawud : 2658

حَدَّثَنَا عَمْرُو بْنُ مَرْزُوقٍ أَخْبَرَنَا شُعْبَةُ عَنْ سِمَاكٍ عَنْ عَلْقَمَةَ بْنِ وَائِلٍ عَنْ أَبِيهِأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَقْطَعَهُ أَرْضًا بِحَضْرَمُوتَحَدَّثَنَا حَفْصُ بْنُ عُمَرَ حَدَّثَنَا جَامِعُ بْنُ مَطَرٍ عَنْ عَلْقَمَةَ بْنِ وَائِلٍ بِإِسْنَادِهِ مِثْلَهُ

Mums [Amr bin Marzuq] pasakė mums [Syu'bah] iš [Simak] iš [Alqamah bin Wail] iš [jo tėvo], kad Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) skyrė jam žemės Hadhramaute. Mums [Hafsh bin Umar] pasakė mums [Jami' bin Mathar] iš [Alqamah bin Wail] su tokiais žodžiais.

Hadith

Imam Abu Dawud : 2659

حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ دَاوُدَ عَنْ فِطْرٍ حَدَّثَنِي أَبِي عَنْ عَمْرِو بْنِ حُرَيْثٍ قَالَخَطَّ لِي رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ دَارًا بِالْمَدِينَةِ بِقَوْسٍ وَقَالَ أَزِيدُكَ أَزِيدُكَ

Jis mums [Musaddad] papasakojo, papasakojo [Abdullah bin Daud] iš [Fithr], papasakojo man [mano tėvui] iš ['Amr bin Huraits]; Rasulullah shallahu 'alaihi wasallam aprašė man namą Medinoje ir tarė: 'Aš pridėsiu už jus, aš pridėsiu už jus.'

Hadith

Imam Abu Dawud : 2660

حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مَسْلَمَةَ عَنْ مَالِكٍ عَنْ رَبِيعَةَ بْنِ أَبِي عَبْدِ الرَّحْمَنِ عَنْ غَيْرِ وَاحِدٍ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَقْطَعَ بِلَالَ بْنَ الْحَارِثِ الْمُزَنِيَّ مَعَادِنَ الْقَبَلِيَّةِ وَهِيَ مِنْ نَاحِيَةِ الْفُرْعِ فَتِلْكَ الْمَعَادِنُ لَا يُؤْخَذُ مِنْهَا إِلَّا الزَّكَاةُ إِلَى الْيَوْمِ

Mums [Abdullah bin Maslamah], iš [Malik], iš [Rabi'ah bin Abu Rabi'ah bin Abu Abdurrahman] iš [daugiau nei vieno asmens] buvo papasakota, kad Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) skyrė Bilal bin Al Harith Al Mazni Qabillyah mineralų, kurie buvo iš Fur' regiono. Iki šios dienos iš šių mineralų nebuvo imamas niekas, išskyrus zakatą.