Priimk islamą, spustelėk čia
ISLAM AL-HAQ: QURAN & HADITH
(The True Islam)
Free Download / Download

Imam Abu Dawud (الامام ابو داود) - 4590 Hadith

Hadith

Imam Abu Dawud : 2601

حَدَّثَنَا سَعِيدُ بْنُ مَنْصُورٍ حَدَّثَنَا يَعْقُوبُ بْنُ عَبْدِ الرَّحْمَنِ الزُّهْرِيُّ عَنْ عَمْرِو بْنِ أَبِي عَمْرٍو عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ قَالَقَدِمْنَا خَيْبَرَ فَلَمَّا فَتَحَ اللَّهُ تَعَالَى الْحِصْنَ ذُكِرَ لَهُ جَمَالُ صَفِيَّةَ بِنْتِ حُيَيٍّ وَقَدْ قُتِلَ زَوْجُهَا وَكَانَتْ عَرُوسًا فَاصْطَفَاهَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِنَفْسِهِ فَخَرَجَ بِهَا حَتَّى بَلَغْنَا سُدَّ الصَّهْبَاءِ حَلَّتْ فَبَنَى بِهَا

Jis mums [Sa'id bin Manshur] papasakojo, papasakojo mums [Ya'qub bin Abdurrahman Az Zuhri] iš ['Amr bin Abu 'Amr] iš [Anas bin Malik]: „Atvykome į Chaibarą, o kai Alachas Ta'ala užkariavo tvirtovę, jis papasakojo Alacho Pasiuntiniui (sallallaahu 'alaihi wasallam) apie Šafijos bint Hujai grožį, kai jos vyras buvo nužudytas. Ir ji yra nuotaka.“ Tada Rasulullah, shallallahu 'alaihi wasallam, ją išsirinko sau ir iškeliavo su ja, kol atvykome į Suddu, kai Šahba` Šafija išėjo iš 'iddos, tada jis įsikišo.“

Hadith

Imam Abu Dawud : 2602

حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ حَدَّثَنَا حَمَّادُ بْنُ زَيْدٍ عَنْ عَبْدِ الْعَزِيزِ بْنِ صُهَيْبٍ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ قَالَصَارَتْ صَفِيَّةُ لِدِحْيَةَ الْكَلْبِيِّ ثُمَّ صَارَتْ لِرَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ

Jis pasakė mums [Musaddad], pasakė mums [Hammad bin Zaid] iš [Abdul Aziz bin Shuhaib] iš [Anas bin Malik], sakė jis; Shafiyyah tapo Dihyah Al Kalbi nuosavybe, tada tapo Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam nuosavybe.

Hadith

Imam Abu Dawud : 2603

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ خَلَّادٍ الْبَاهِلِيُّ حَدَّثَنَا بَهْزُ بْنُ أَسَدٍ حَدَّثَنَا حَمَّادٌ أَخْبَرَنَا ثَابِتٌ عَنْ أَنَسٍ قَالَوَقَعَ فِي سَهْمِ دِحْيَةَ جَارِيَةٌ جَمِيلَةٌ فَاشْتَرَاهَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِسَبْعَةِ أَرْؤُسٍ ثُمَّ دَفَعَهَا إِلَى أُمِّ سُلَيْمٍ تَصْنَعُهَا وَتُهَيِّئُهَا قَالَ حَمَّادٌ وَأَحْسَبُهُ قَالَ وَتَعْتَدُّ فِي بَيْتِهَا صَفِيَّةُ بِنْتُ حُيَيٍّ

Mums [Muhammad bin Khallad Al Bahili], mums [Bahz bin Asad], mums [Hammad], mums [Thabit] pasakė, kad iš [Anas], – sakė jis; – pateko į Dihyah palikuonis kaip graži vergė, tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam nupirko ją už septynis arus, o tada perdavė Umm Sulaim, kad ji ją paruoštų. – sakė Hammad; ir, esu tikras, – sakė Anas; ir Shafiyyah bint Huyai atliko 'iddah savo namuose.

Hadith

Imam Abu Dawud : 2604

حَدَّثَنَا دَاوُدُ بْنُ مُعَاذٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْوَارِثِ ح و حَدَّثَنَا يَعْقُوبُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ الْمَعْنَى قَالَ حَدَّثَنَا ابْنُ عُلَيَّةَ عَنْ عَبْدِ الْعَزِيزِ بْنِ صُهَيْبٍ عَنْ أَنَسٍ قَالَجُمِعَ السَّبْيُ يَعْنِي بِخَيْبَرَ فَجَاءَ دِحْيَةُ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ أَعْطِنِي جَارِيَةً مِنْ السَّبْيِ قَالَ اذْهَبْ فَخُذْ جَارِيَةً فَأَخَذَ صَفِيَّةَ بِنْتَ حُيَيٍّ فَجَاءَ رَجُلٌ إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ يَا نَبِيَّ اللَّهِ أَعْطَيْتَ دِحْيَةَ قَالَ يَعْقُوبُ صَفِيَّةَ بِنْتَ حُيَيٍّ سَيِّدَةَ قُرَيْظَةَ وَالنَّضِيرِ ثُمَّ اتَّفَقَا مَا تَصْلُحُ إِلَّا لَكَ قَالَ ادْعُوهُ بِهَا فَلَمَّا نَظَرَ إِلَيْهَا النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَهُ خُذْ جَارِيَةً مِنْ السَّبْيِ غَيْرَهَا وَإِنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَعْتَقَهَا وَتَزَوَّجَهَا

Mums pasakė [Daud bin Mu'adz], mums pasakė [Abdul Warits]. Ir tai buvo perpasakota kitu būdu: mums pasakė [Ya'qub bin Ibrahim] prasmę, – sakė jis; mums pasakė [Ibn 'Ulayyyah] iš [Abdul 'Aziz bin Shuhaib] iš [Anas], – sakė jis; – belaisviai buvo surinkti Chaibare, tada atėjo Dihyah ir tarė: „O Alacho Pasiuntiny, duok man vergę iš tos kalinės.“ Jis pasakė: „Eik ir paimk vergę.“ Tada jis paėmė Shafiyyah bint Huyai. Tada pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam) atėjo vyras ir tarė: „O Alacho Pasiuntiny, tu davei Dihyah – Ya'qub tarė; Shafiyyah bint Huyai, Kuraižos lyderę, ir Nadhir – tada jie abu tariami vienodai; jis nevertas, išskyrus tave.“ Jis pasakė: „Pašaukite jį ir atveskite!“ Tada, kai Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) pažvelgė į Šafiją, jis tarė: „Paimk kitus vergus iš belaisvių!“ Ir iš tiesų Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) išlaisvino Šafiją ir ją vedė.

Hadith

Imam Abu Dawud : 2605

حَدَّثَنَا مُسْلِمُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ حَدَّثَنَا قُرَّةُ قَالَ سَمِعْتُ يَزِيدَ بْنَ عَبْدِ اللَّهِ قَالَكُنَّا بِالْمِرْبَدِ فَجَاءَ رَجُلٌ أَشْعَثُ الرَّأْسِ بِيَدِهِ قِطْعَةُ أَدِيمٍ أَحْمَرَ فَقُلْنَا كَأَنَّكَ مِنْ أَهْلِ الْبَادِيَةِ فَقَالَ أَجَلْ قُلْنَا نَاوِلْنَا هَذِهِ الْقِطْعَةَ الْأَدِيمَ الَّتِي فِي يَدِكَ فَنَاوَلَنَاهَا فَقَرَأْنَاهَا فَإِذَا فِيهَا مِنْ مُحَمَّدٍ رَسُولِ اللَّهِ إِلَى بَنِي زُهَيْرِ بْنِ أُقَيْشٍ إِنَّكُمْ إِنْ شَهِدْتُمْ أَنْ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ وَأَنَّ مُحَمَّدًا رَسُولُ اللَّهِ وَأَقَمْتُمْ الصَّلَاةَ وَآتَيْتُمْ الزَّكَاةَ وَأَدَّيْتُمْ الْخُمُسَ مِنْ الْمَغْنَمِ وَسَهْمَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الصَّفِيَّ أَنْتُمْ آمِنُونَ بِأَمَانِ اللَّهِ وَرَسُولِهِ فَقُلْنَا مَنْ كَتَبَ لَكَ هَذَا الْكِتَابَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ

Jis mums [Musulmonas bin Ibrahimas] pasakė, jis mums pasakė [Koraną], – sakė jis; – Girdėjau [Yazidą bin Abdullah], – sakė jis; – Kartą buvome kupranugarių pririšimo vietoje, tada atėjo [vyras] suveltais plaukais. Jo rankoje buvo raudonos odos gabalas, tada mes pasakėme: „Atrodo, kad atvykote iš atokios vietovės“. Tada jis pasakė: „Teisingai. Mes sakome: duokite man šį odos gabalą, kurį laikote rankoje!“ Tada jis davė mums odą ir mes ją perskaitėme. Pasirodo, turinys yra toks: Nuo Muhammado Rasulullah Bani Zuhair bin Uqaisy. Iš tiesų, jei paliudijate, kad nėra kito dievo, verto garbinimo, išskyrus Alachą, ir kad Muhammadas yra Alacho Pasiuntinys, jūs palaikote maldas, mokate zakatą, mokate penktadalį karo grobio ir duodate Pranašui sallallaahu 'alaihi wasallam ypatingą dalį, tada esate saugūs Alacho ir Jo Pasiuntinio saugumu. Tada mes sakome: „Kas jums parašė šį laišką?“ Jis pasakė; Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam.

Hadith

Imam Abu Dawud : 2606

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ يَحْيَى بْنِ فَارِسٍ أَنَّ الْحَكَمَ بْنَ نَافِعٍ حَدَّثَهُمْ قَالَ أَخْبَرَنَا شُعَيْبٌ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ كَعْبِ بْنِ مَالِكٍ عَنْ أَبِيهِوَكَانَ أَحَدَ الثَّلَاثَةِ الَّذِينَ تِيبَ عَلَيْهِمْ وَكَانَ كَعْبُ بْنُ الْأَشْرَفِ يَهْجُو النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَيُحَرِّضُ عَلَيْهِ كُفَّارَ قُرَيْشٍ وَكَانَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حِينَ قَدِمَ الْمَدِينَةَ وَأَهْلُهَا أَخْلَاطٌ مِنْهُمْ الْمُسْلِمُونَ وَالْمُشْرِكُونَ يَعْبُدُونَ الْأَوْثَانَ وَالْيَهُودُ وَكَانُوا يُؤْذُونَ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَأَصْحَابَهُ فَأَمَرَ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ نَبِيَّهُ بِالصَّبْرِ وَالْعَفْوِ فَفِيهِمْ أَنْزَلَ اللَّهُ{ وَلَتَسْمَعُنَّ مِنْ الَّذِينَ أُوتُوا الْكِتَابَ مِنْ قَبْلِكُمْ }الْآيَةَ فَلَمَّا أَبَى كَعْبُ بْنُ الْأَشْرَفِ أَنْ يَنْزِعَ عَنْ أَذَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَمَرَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ سَعْدَ بْنَ مُعَاذٍ أَنْ يَبْعَثَ رَهْطًا يَقْتُلُونَهُ فَبَعَثَ مُحَمَّدَ بْنَ مَسْلَمَةَ وَذَكَرَ قِصَّةَ قَتْلِهِ فَلَمَّا قَتَلُوهُ فَزَعَتْ الْيَهُودُ وَالْمُشْرِكُونَ فَغَدَوْا عَلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالُوا طُرِقَ صَاحِبُنَا فَقُتِلَ فَذَكَرَ لَهُمْ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الَّذِي كَانَ يَقُولُ وَدَعَاهُمْ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِلَى أَنْ يَكْتُبَ بَيْنَهُ كِتَابًا يَنْتَهُونَ إِلَى مَا فِيهِ فَكَتَبَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بَيْنَهُ وَبَيْنَهُمْ وَبَيْنَ الْمُسْلِمِينَ عَامَّةً صَحِيفَةً

Mums [Muhammadui bin Yahya bin Farisui] pasakęs, kad [Al Hakamas bin Nafis] jiems papasakojo, jis tarė: „Pranešė mums apie [Syu'aibą] iš [Az Zuhri], iš [Abdurrahmano bin Abdullah bin Ka'b bin Malik], iš [savo tėvo], ir jis buvo vienas iš trijų žmonių, kurie pasiekė atgailą.“ Anksčiau Ka'b bin Al Asyraf įžeidė Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir skatino Kureišo neištikimuosius jį pulti. Kai Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) atvyko į Mediną, gyventojai buvo mišrūs. Tarp jų buvo musulmonų, politeistų, kurie garbina stabus, ir žydų. Jie įžeidė Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir jo bendražygius. Tada Alachas (sallallaahu 'wajallam) įsakė savo Pranašui būti kantriam ir atleisti. Ir Alachas atsiuntė eilutę apie juos: „Ir – taip pat – jūs tikrai išgirsite iš tų, kuriems knyga buvo duota prieš jus...“ Tada, kai Ka'b bin Al Asyraf nenorėjo liautis persekiojęs Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam), Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) įsakė Sa'd bin Mu'adz pasiųsti kelis žmones, kurie jį nužudytų. Tada jis pasiuntė Muhammadą bin Maslamah – ir šis papasakojo apie Ka'bo nužudymą. Kai jie jį nužudė, žydai ir politeistai buvo šokiruoti. Tada jie atėjo pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir pasakė: „Mūsų draugas buvo partrenktas ir nužudytas“. Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) jiems užsiminė apie Ka'bo žodžius. Ir Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) pakvietė juos parašyti sutartį, kurios jie laikysis. Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) parašė popierinį susitarimą tarp jo, jų ir musulmonų.

Hadith

Imam Abu Dawud : 2607

حَدَّثَنَا مُصَرِّفُ بْنُ عَمْرٍو الْأَيَامِيُّ حَدَّثَنَا يُونُسُ يَعْنِي ابْنَ بُكَيْرٍ قَالَ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ إِسْحَقَ حَدَّثَنِي مُحَمَّدُ بْنُ أَبِي مُحَمَّدٍ مَوْلَى زَيْدِ بْنِ ثَابِتٍ عَنْ سَعِيدِ بْنِ جُبَيْرٍ وَعِكْرِمَةَ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ قَالَلَمَّا أَصَابَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قُرَيْشًا يَوْمَ بَدْرٍ وَقَدِمَ الْمَدِينَةَ جَمَعَ الْيَهُودَ فِي سُوقِ بَنِي قَيْنُقَاعَ فَقَالَ يَا مَعْشَرَ يَهُودَ أَسْلِمُوا قَبْلَ أَنْ يُصِيبَكُمْ مِثْلُ مَا أَصَابَ قُرَيْشًا قَالُوا يَا مُحَمَّدُ لَا يَغُرَّنَّكَ مِنْ نَفْسِكَ أَنَّكَ قَتَلْتَ نَفَرًا مِنْ قُرَيْشٍ كَانُوا أَغْمَارًا لَا يَعْرِفُونَ الْقِتَالَ إِنَّكَ لَوْ قَاتَلْتَنَا لَعَرَفْتَ أَنَّا نَحْنُ النَّاسُ وَأَنَّكَ لَمْ تَلْقَ مِثْلَنَا فَأَنْزَلَ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ فِي ذَلِكَ{ قُلْ لِلَّذِينَ كَفَرُوا سَتُغْلَبُونَ }قَرَأَ مُصَرِّفٌ إِلَى قَوْلِهِ{ فِئَةٌ تُقَاتِلُ فِي سَبِيلِ اللَّهِ }بِبَدْرٍ{ وَأُخْرَى كَافِرَةٌ }

Mums [Musharrif bin 'Amr Al Ayami], mums [Yunus bin Bukair] pasakė; mums [Muhammad bin Ishaq], man [Muhammad bin Abu Muhammad], buvusiam Zaid bin Thabit vergui, iš [Sa'id bin Jubair] ir [Ikrimah], iš [Ibn Abbas], jis pasakė: „Kai Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam nugalėjo kurašus Badro mūšyje ir atvyko į Mediną, jis surinko žydus Bani Qainuqa turguje“, tada tarė: „O žydai, atsiverskite į islamą, kol jums nenutiko tai, kas nutiko kurašams.“ Jie pasakė: „O Muhamedai, nesididžiuok savimi, nes tau pavyko nužudyti kelis kurašitus. Jie nepatyrę žmonės, jie nemoka kovoti. Tiesą sakant, jei kovosi su mumis, tada tikrai suprasi, kad mes esame pergalingi žmonės ir niekada nesate sutikę nieko panašaus į mus.“ Tada Alachas (tebūnie jam ramybė ir palaiminimas) atskleidė eilutę šiuo klausimu: „Sakykite tiems, kurie netiki: „Jūs tikrai būsite nugalėti – šiame pasaulyje–.“ Mušarifas perskaitė žodžius: „Viena grupė kovoja Alacho kelyje, o kita grupė netiki“.

Hadith

Imam Abu Dawud : 2608

حَدَّثَنَا مُصَرِّفُ بْنُ عَمْرٍو حَدَّثَنَا يُونُسُ قَالَ ابْنُ إِسْحَقَ حَدَّثَنِي مَوْلًى لِزَيْدِ بْنِ ثَابِتٍ حَدَّثَتْنِي ابْنَةُ مُحَيْصَةَ عَنْ أَبِيهَا مُحَيْصَةَأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ مَنْ ظَفِرْتُمْ بِهِ مِنْ رِجَالِ يَهُودَ فَاقْتُلُوهُ فَوَثَبَ مُحَيْصَةُ عَلَى شَبِيبَةَ رَجُلٍ مِنْ تُجَّارِ يَهُودَ كَانَ يُلَابِسُهُمْ فَقَتَلَهُ وَكَانَ حُوَيْصَةُ إِذْ ذَاكَ لَمْ يُسْلِمْ وَكَانَ أَسَنَّ مِنْ مُحَيْصَةَ فَلَمَّا قَتَلَهُ جَعَلَ حُوَيْصَةُ يَضْرِبُهُ وَيَقُولُ يَا عَدُوَّ اللَّهِ أَمَا وَاللَّهِ لَرُبَّ شَحْمٍ فِي بَطْنِكَ مِنْ مَالِهِ

[Musharrif bin 'Amr] mums papasakojo, [Yunus] mums papasakojo, [Ibn Ishaq] sakė; [Zaid bin Thabit buvęs vergas] man papasakojo, [Muhaišos dukra] man papasakojo iš [jos tėvo, Muhaišos], kad Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) pasakė: „Ką pagrobsite iš žydų vyrų, nužudykite jį!“ Tada Muhaiša puolė Šabibą, vyrą tarp žydų pirklių, kuris gyveno su jais persirengęs, ir jį nužudė. Tuo metu Huhaiša dar nebuvo priėmęs islamo. Ir jis buvo vyresnis už Muhaišą, todėl jį nužudė, tada Huhaiša jį smogė ir tarė: „O Alacho prieše, žinok, prisiekiu Alachu, kiek riebalų yra ant tavo pilvo nuo jo turtų.“

Hadith

Imam Abu Dawud : 2609

حَدَّثَنَا قُتَيْبَةُ بْنُ سَعِيدٍ أَخْبَرَنَا اللَّيْثُ عَنْ سَعِيدِ بْنِ أَبِي سَعِيدٍ عَنْ أَبِيهِ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ أَنَّهُ قَالَبَيْنَا نَحْنُ فِي الْمَسْجِدِ إِذْ خَرَجَ إِلَيْنَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ انْطَلِقُوا إِلَى يَهُودَ فَخَرَجْنَا مَعَهُ حَتَّى جِئْنَاهُمْ فَقَامَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَنَادَاهُمْ فَقَالَ يَا مَعْشَرَ يَهُودَ أَسْلِمُوا تَسْلَمُوا فَقَالُوا قَدْ بَلَّغْتَ يَا أَبَا الْقَاسِمِ فَقَالَ لَهُمْ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَسْلِمُوا تَسْلَمُوا فَقَالُوا قَدْ بَلَّغْتَ يَا أَبَا الْقَاسِمِ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ذَلِكَ أُرِيدُ ثُمَّ قَالَهَا الثَّالِثَةَ اعْلَمُوا أَنَّمَا الْأَرْضُ لِلَّهِ وَرَسُولِهِ وَإِنِّي أُرِيدُ أَنْ أُجْلِيَكُمْ مِنْ هَذِهِ الْأَرْضِ فَمَنْ وَجَدَ مِنْكُمْ بِمَالِهِ شَيْئًا فَلْيَبِعْهُ وَإِلَّا فَاعْلَمُوا أَنَّمَا الْأَرْضُ لِلَّهِ وَرَسُولِهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ

[Qutaibah bin Sa'id] mums [Al Laits] pasakė iš [Sa'id bin Abu Sa'id], iš [jo tėvo], iš [Abu Hurairah], kad jis pasakė: „Kai buvome mečetėje, staiga pas mus išėjo Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam ir tarė: „Eikite pas žydus!“ Tada mes ėjome su juo, kol priėjome prie jų. Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam atsistojo ir pašaukė juos. Jis tarė: „O žydai, atsiverskite į islamą ir būsite išgelbėti“. Jie atsakė: „Tikrai jūs tai perdavėte, o Abu Al Qasim.“ Tada jis jiems tarė: „Atsiverskite į islamą ir būsite saugūs!“ Jie atsakė: „Tikrai jūs tai perdavėte, o Abu Al Qasim.“ Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Štai ko aš noriu“. Tada jis pasakė tai trečią kartą ir tarė: „Žinokite, kad žemė priklauso Alachui ir Jo Pasiuntiniui, ir aš noriu jus išvaryti iš šios žemės. Taigi, kas iš jūsų ras dalį savo turto, tegul jį parduoda, bet jei neranda, tada žinokite, kad žemė priklauso Alachui ir Jo Pasiuntiniui, telaimina jį Alachas ir suteikia jam ramybę.“

Hadith

Imam Abu Dawud : 2610

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ دَاوُدَ بْنِ سُفْيَانَ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ أَخْبَرَنَا مَعْمَرٌ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ كَعْبِ بْنِ مَالِكٍ عَنْ رَجُلٍ مِنْ أَصْحَابِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَأَنَّ كُفَّارَ قُرَيْشٍ كَتَبُوا إِلَى ابْنِ أُبَيٍّ وَمَنْ كَانَ يَعْبُدُ مَعَهُ الْأَوْثَانَ مِنْ الْأَوْسِ وَالْخَزْرَجِ وَرَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَوْمَئِذٍ بِالْمَدِينَةِ قَبْلَ وَقْعَةِ بَدْرٍ إِنَّكُمْ آوَيْتُمْ صَاحِبَنَا وَإِنَّا نُقْسِمُ بِاللَّهِ لَتُقَاتِلُنَّهُ أَوْ لَتُخْرِجُنَّهُ أَوْ لَنَسِيرَنَّ إِلَيْكُمْ بِأَجْمَعِنَا حَتَّى نَقْتُلَ مُقَاتِلَتَكُمْ وَنَسْتَبِيحَ نِسَاءَكُمْ فَلَمَّا بَلَغَ ذَلِكَ عَبْدَ اللَّهِ بْنَ أُبَيٍّ وَمَنْ كَانَ مَعَهُ مِنْ عَبَدَةِ الْأَوْثَانِ اجْتَمَعُوا لِقِتَالِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَلَمَّا بَلَغَ ذَلِكَ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَقِيَهُمْ فَقَالَ لَقَدْ بَلَغَ وَعِيدُ قُرَيْشٍ مِنْكُمْ الْمَبَالِغَ مَا كَانَتْ تَكِيدُكُمْ بِأَكْثَرَ مِمَّا تُرِيدُونَ أَنْ تَكِيدُوا بِهِ أَنْفُسَكُمْ تُرِيدُونَ أَنْ تُقَاتِلُوا أَبْنَاءَكُمْ وَإِخْوَانَكُمْ فَلَمَّا سَمِعُوا ذَلِكَ مِنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ تَفَرَّقُوا فَبَلَغَ ذَلِكَ كُفَّارَ قُرَيْشٍ فَكَتَبَتْ كُفَّارُ قُرَيْشٍ بَعْدَ وَقْعَةِ بَدْرٍ إِلَى الْيَهُودِ إِنَّكُمْ أَهْلُ الْحَلْقَةِ وَالْحُصُونِ وَإِنَّكُمْ لَتُقَاتِلُنَّ صَاحِبَنَا أَوْ لَنَفْعَلَنَّ كَذَا وَكَذَا وَلَا يَحُولُ بَيْنَنَا وَبَيْنَ خَدَمِ نِسَائِكُمْ شَيْءٌ وَهِيَ الْخَلَاخِيلُ فَلَمَّا بَلَغَ كِتَابُهُمْ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَجْمَعَتْ بَنُو النَّضِيرِ بِالْغَدْرِ فَأَرْسَلُوا إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ اخْرُجْ إِلَيْنَا فِي ثَلَاثِينَ رَجُلًا مِنْ أَصْحَابِكَ وَلْيَخْرُجْ مِنَّا ثَلَاثُونَ حَبْرًا حَتَّى نَلْتَقِيَ بِمَكَانِ الْمَنْصَفِ فَيَسْمَعُوا مِنْكَ فَإِنْ صَدَّقُوكَ وَآمَنُوا بِكَ آمَنَّا بِكَ فَقَصَّ خَبَرَهُمْ فَلَمَّا كَانَ الْغَدُ غَدَا عَلَيْهِمْ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِالْكَتَائِبِ فَحَصَرَهُمْ فَقَالَ لَهُمْ إِنَّكُمْ وَاللَّهِ لَا تَأْمَنُونَ عِنْدِي إِلَّا بِعَهْدٍ تُعَاهِدُونِي عَلَيْهِ فَأَبَوْا أَنْ يُعْطُوهُ عَهْدًا فَقَاتَلَهُمْ يَوْمَهُمْ ذَلِكَ ثُمَّ غَدَا الْغَدُ عَلَى بَنِي قُرَيْظَةَ بِالْكَتَائِبِ وَتَرَكَ بَنِي النَّضِيرِ وَدَعَاهُمْ إِلَى أَنْ يُعَاهِدُوهُ فَعَاهَدُوهُ فَانْصَرَفَ عَنْهُمْ وَغَدَا عَلَى بَنِي النَّضِيرِ بِالْكَتَائِبِ فَقَاتَلَهُمْ حَتَّى نَزَلُوا عَلَى الْجَلَاءِ فَجَلَتْ بَنُو النَّضِيرِ وَاحْتَمَلُوا مَا أَقَلَّتْ الْإِبِلُ مِنْ أَمْتِعَتِهِمْ وَأَبْوَابِ بُيُوتِهِمْ وَخَشَبِهَا فَكَانَ نَخْلُ بَنِي النَّضِيرِ لِرَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ خَاصَّةً أَعْطَاهُ اللَّهُ إِيَّاهَا وَخَصَّهُ بِهَا فَقَالَ{ وَمَا أَفَاءَ اللَّهُ عَلَى رَسُولِهِ مِنْهُمْ فَمَا أَوْجَفْتُمْ عَلَيْهِ مِنْ خَيْلٍ وَلَا رِكَابٍ }يَقُولُ بِغَيْرِ قِتَالٍ فَأَعْطَى النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَكْثَرَهَا لِلْمُهَاجِرِينَ وَقَسَمَهَا بَيْنَهُمْ وَقَسَمَ مِنْهَا لِرَجُلَيْنِ مِنْ الْأَنْصَارِ وَكَانَا ذَوِي حَاجَةٍ لَمْ يَقْسِمْ لِأَحَدٍ مِنْ الْأَنْصَارِ غَيْرِهِمَا وَبَقِيَ مِنْهَا صَدَقَةُ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الَّتِي فِي أَيْدِي بَنِي فَاطِمَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَا

Mums [Muhammadui bin Daudui bin Sufyanui], mums [Abdurrazzaqui], mums [Ma'marui] buvo pasakyta iš [Az Zuhri], iš [Abdurrahmano bin Ka'b bin Malik], iš [pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam draugo], kad Kuraišo neištikimybės parašė laišką Ubajui ir žmonėms, kurie kartu su juo garbino stabus iš austrų ir chazradžų. Tuo metu pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam buvo Medinoje prieš Badro mūšį: „Iš tiesų, jūs apsaugojote mūsų draugą, ir mes prisiekiame Alacho vardu, iš tiesų jūs kovosite su juo arba išvarysite jį, arba mes visi ateisime pas jus, kol nužudysime tuos, kurie kovoja tarp jūsų, ir mes paimsime į nelaisvę jūsų moteris.“ Kai tai pasiekė Abdullah bin Ubai ir su juo buvusius stabmeldžius, jie susirinko kovoti su Pranašu (sallallaahu 'alaihi wasallam). Kai tai pasiekė Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam), jis sutiko juos ir tarė: „Iš tiesų, Kurašų grėsmė jums pasiekė tokį lygį, kad jūs niekada neapgavote savęs labiau, nei norite apgaudinėti patys save. Jūs kovosite su savo vaikais ir broliais.“ Išgirdę tai iš Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam), jie išsiskirstė. Tada tai pasiekė Kurašų netikinčiuosius, o Kurašų netikintieji po Badro mūšio parašė laišką žydams: „Iš tiesų jūs esate ginklų ir tvirtovių savininkai, iš tiesų jūs kovosite su mūsų draugais arba mes darysime tą ir aną, ir niekas nepaliks mūsų ir jūsų moterų khadamo – būtent jų kojų papuošalų.“ Kai jų laiškas pasiekė Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam), pasiryžusį išduoti, jie pasiuntė pasiuntinį pas Alacho Pasiuntinį (sallallaahu 'alaihi wasallam): „Ateikite pas mus su trisdešimčia savo bendražygių ir trisdešimt mokslininkų išeis, kol susitiksime viduryje, tada jie išgirs iš tavęs. Jei jie tave patvirtins ir tavimi tikės, mes tavimi tikėsime.“ Tada jis papasakojo jiems naujienas. Kitą dieną jis nuėjo pas juos su keliais kariais, apsupo juos ir tarė: „Iš tiesų, prisiekiu Alachu, jūs nebūsite saugūs su manimi, nebent su susitarimu, kurį man davėte.“ Tada jie atsisakė duoti jam susitarimą. Taigi jis tą dieną su jais kovojo. Kitą dieną jis nuėjo pas Kuraižos banį su keliais kariais ir leido Nazirui baniui duoti jam susitarimą, ir jis paragino juos duoti jam susitarimą, tada jie jam davė susitarimą. Tada jis juos paliko ir su keliais kariais nuėjo pas Banu Nadhir, kur kovojo, kol šie paliko šalį. Jie išėjo ir paėmė, ką kupranugariai galėjo panešti – prekes, jų namų duris ir medieną. Bani Nadhir datulių palmė skirta specialiai Pranašui (sallallaahu 'alaihi wasallam), jį jam davė ir specializavo Alachas. Alachas sako: „Ir bet kokį grobį (fai), kurį Alachas davė savo Pasiuntiniui iš jų turto, jūs nepasamdėte nė vieno arklio ar kupranugario.“ Tai yra, be kovos, Pranašas didžiąją dalį atidavė muhadžirinams ir paskirstė tarp jų ir dviem vargstantiems ansarams, jis nedalino niekam iš ansarų, išskyrus juos abu. Ir tai, kas liko, buvo Alacho Pasiuntinio (sallallaahu 'alaihi wasallam) labdara, kuri buvo Fatimos vaikų rankose.

Hadith

Imam Abu Dawud : 2611

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ يَحْيَى بْنِ فَارِسٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ أَخْبَرَنَا ابْنُ جُرَيْجٍ عَنْ مُوسَى بْنِ عُقْبَةَ عَنْ نَافِعٍ عَنْ ابْنِ عُمَرَأَنَّ يَهُودَ النَّضِيرِ وَقُرَيْظَةَ حَارَبُوا رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَجْلَى رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بَنِي النَّضِيرِ وَأَقَرَّ قُرَيْظَةَ وَمَنَّ عَلَيْهِمْ حَتَّى حَارَبَتْ قُرَيْظَةُ بَعْدَ ذَلِكَ فَقَتَلَ رِجَالَهُمْ وَقَسَمَ نِسَاءَهُمْ وَأَوْلَادَهُمْ وَأَمْوَالَهُمْ بَيْنَ الْمُسْلِمِينَ إِلَّا بَعْضَهُمْ لَحِقُوا بِرَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَمَّنَهُمْ وَأَسْلَمُوا وَأَجْلَى رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَهُودَ الْمَدِينَةِ كُلَّهُمْ بَنِي قَيْنُقَاعَ وَهُمْ قَوْمُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ سَلَامٍ وَيَهُودَ بَنِي حَارِثَةَ وَكُلَّ يَهُودِيٍّ كَانَ بِالْمَدِينَةِ

Mums [Muhammad bin Yahya bin Faris], mums [Abdurrazzaq], mums [Ibn Juraij] iš [Musa bin 'Uqbah], iš [Nafi'], iš [Ibn Umar] pasakė, kad Bani Nadhir ir Quraizhah žydai kovojo su Alacho Pasiuntiniu (sallallaahu 'alaihi wasallam), tada jis išvijo Bani Nadhir ir pasigailėjo Kuraizhah ir suteikė jiems laisvę, kol Banu Quraizhah žmonės kovos su juo. Taigi jis nužudė jų vyrus ir išdalino moteris, vaikus ir jų turtą tarp musulmonų, išskyrus tai, kad dalis to atiteko Pranašui (sallallaahu 'alaihi wasallam). Tada jis suteikė jiems laisvę, kol jie atsivertė į islamą. Ir Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) išvijo visus Bani Qainuqa žydus iš Medinos. Tai buvo Abdullah bin Salamo žmonės, ir Bani Harithah žydai, ir visi Manidos žydai.

Hadith

Imam Abu Dawud : 2612

حَدَّثَنَا هَارُونُ بْنُ زَيْدِ بْنِ أَبِي الزَّرْقَاءِ حَدَّثَنَا أَبِي حَدَّثَنَا حَمَّادُ بْنُ سَلَمَةَ عَنْ عُبَيْدِ اللَّهِ بْنِ عُمَرَ قَالَ أَحْسَبُهُ عَنْ نَافِعٍ عَنْ ابْنِ عُمَرَأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَاتَلَ أَهْلَ خَيْبَرَ فَغَلَبَ عَلَى النَّخْلِ وَالْأَرْضِ وَأَلْجَأَهُمْ إِلَى قَصْرِهِمْ فَصَالَحُوهُ عَلَى أَنَّ لِرَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الصَّفْرَاءَ وَالْبَيْضَاءَ وَالْحَلْقَةَ وَلَهُمْ مَا حَمَلَتْ رِكَابُهُمْ عَلَى أَنْ لَا يَكْتُمُوا وَلَا يُغَيِّبُوا شَيْئًا فَإِنْ فَعَلُوا فَلَا ذِمَّةَ لَهُمْ وَلَا عَهْدَ فَغَيَّبُوا مَسْكًا لِحُيَيِّ بْنِ أَخْطَبَ وَقَدْ كَانَ قُتِلَ قَبْلَ خَيْبَرَ كَانَ احْتَمَلَهُ مَعَهُ يَوْمَ بَنِي النَّضِيرِ حِينَ أُجْلِيَتْ النَّضِيرُ فِيهِ حُلِيُّهُمْ قَالَ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِسَعْيَةَ أَيْنَ مَسْكُ حُيَيِّ بْنِ أَخْطَبَ قَالَ أَذْهَبَتْهُ الْحُرُوبُ وَالنَّفَقَاتُ فَوَجَدُوا الْمَسْكَ فَقَتَلَ ابْنَ أَبِي الْحُقَيْقِ وَسَبَى نِسَاءَهُمْ وَذَرَارِيَّهُمْ وَأَرَادَ أَنْ يُجْلِيَهُمْ فَقَالُوا يَا مُحَمَّدُ دَعْنَا نَعْمَلْ فِي هَذِهِ الْأَرْضِ وَلَنَا الشَّطْرُ مَا بَدَا لَكَ وَلَكُمْ الشَّطْرُ وَكَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُعْطِي كُلَّ امْرَأَةٍ مِنْ نِسَائِهِ ثَمَانِينَ وَسْقًا مِنْ تَمْرٍ وَعِشْرِينَ وَسْقًا مِنْ شَعِيرٍ

Jis mums pasakė [Harun bin Zaid bin Abu Az Zarqa`], mums pasakė [mano tėvas], mums pasakė [Hammad bin Salamah] iš ['Ubaidullah bin Umar], – sakė jis; – Manau, kad tai kilo iš [Nafi] – iš [Ibn Umar], kad pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) kariavo su Chaibaru, perėmė jų datulių palmes ir žemę ir privertė juos pasislėpti jų tvirtovėje. Tada jie sudarė su juo taikos sutartį su sąlyga, kad Alacho Pasiuntiniui (sallallaahu 'alaihi wasallam) bus duotas auksas ir sidabras, taip pat ginklai, ir tai, ką jų kupranugariai galės pakrauti, su sąlyga, kad jie nieko neslėps. Jei jie tai padarys, jiems nebus jokių garantijų ar susitarimo. Tada jie paslėpė Huyai bin Akhthab, kuris buvo nužudytas prieš Chaibarą, kai jis ją atgabeno per Bani Nadhir karą, kai Bani Nadhir buvo išvaryti. Odos viduje yra jų papuošalai. Tada pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) paklausė Sa'yah: „Kur yra Huyai bin Akhthab oda?“ Karas ir pragyvenimas jį prarijo. Tada jie paėmė odą. Tada jis nužudė Ibn Abu Abu Al Haqiq ir paėmė į nelaisvę jų moteris bei vaikus, ir ketino juos išvaryti. Tada jie sakė: „O Muhamedai! Leiskite mums dirbti šioje žemėje, ir mes gausime pusę, tai priklauso nuo jūsų, ir jūs gausite pusę.“ Ir pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) davė kiekvienai žmonai aštuoniasdešimt vasakų datulių ir dvidešimt vasakų kviečių.

Hadith

Imam Abu Dawud : 2613

حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ حَنْبَلٍ حَدَّثَنَا يَعْقُوبُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ حَدَّثَنَا أَبِي عَنْ ابْنِ إِسْحَقَ حَدَّثَنِي نَافِعٌ مَوْلَى عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عُمَرَ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عُمَرَ أَنَّ عُمَرَ قَالَأَيُّهَا النَّاسُ إِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَانَ عَامَلَ يَهُودَ خَيْبَرَ عَلَى أَنَّا نُخْرِجُهُمْ إِذَا شِئْنَا فَمَنْ كَانَ لَهُ مَالٌ فَلْيَلْحَقْ بِهِ فَإِنِّي مُخْرِجٌ يَهُودَ فَأَخْرَجَهُمْ

Mums [Ahmadui bin Hanbalui], mums [Ya'qubui bin Ibrahimui], mums [mano tėvui] buvo pasakyta iš [Ibn Ishaqo], man [Nafi'ui], buvusiam Abdullah bin Umaro vergui, iš [Abdullah bin Umaro], buvo pasakyta, kad [Umaras] sakė: „O žmonės, iš tiesų Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wasallam) įdarbino Chaibaro žydus su sąlyga, kad mes galime juos išvaryti, jei panorėsime. Kas turi turto, tegul jį pasiima, nes tikrai Aš išvarysiu žydus.“ Tada Umaras juos išvedė.

Hadith

Imam Abu Dawud : 2614

حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ بْنُ دَاوُدَ الْمَهْرِيُّ أَخْبَرَنَا ابْنُ وَهْبٍ أَخْبَرَنِي أُسَامَةُ بْنُ زَيْدٍ اللَّيْثِيُّ عَنْ نَافِعٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عُمَرَ قَالَ لَمَّا افْتُتِحَتْ خَيْبَرُ سَأَلَتْ يَهُودُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنْ يُقِرَّهُمْ عَلَى أَنْ يَعْمَلُوا عَلَى النِّصْفِ مِمَّا خَرَجَ مِنْهَا فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أُقِرُّكُمْ فِيهَا عَلَى ذَلِكَ مَا شِئْنَا فَكَانُوا عَلَى ذَلِكَ وَكَانَ التَّمْرُ يُقْسَمُ عَلَى السُّهْمَانِ مِنْ نِصْفِ خَيْبَرَ وَيَأْخُذُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْخُمُسَ وَكَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَطْعَمَ كُلَّ امْرَأَةٍ مِنْ أَزْوَاجِهِ مِنْ الْخُمُسِ مِائَةَ وَسْقٍ تَمْرًا وَعِشْرِينَ وَسْقًا شَعِيرًا فَلَمَّا أَرَادَ عُمَرُ إِخْرَاجَ الْيَهُودِ أَرْسَلَ إِلَى أَزْوَاجِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ لَهُنَّ مَنْ أَحَبَّ مِنْكُنَّ أَنْ أَقْسِمَ لَهَا نَخْلًا بِخَرْصِهَا مِائَةَ وَسْقٍ فَيَكُونَ لَهَا أَصْلُهَا وَأَرْضُهَا وَمَاؤُهَا وَمِنْ الزَّرْعِ مَزْرَعَةَ خَرْصٍ عِشْرِينَ وَسْقًا فَعَلْنَا وَمَنْ أَحَبَّ أَنْ نَعْزِلَ الَّذِي لَهَا فِي الْخُمُسِ كَمَا هُوَ فَعَلْنَا

Jis mums [Sulaimanas bin Daudas Al Mahri], jis mums [Ibnu Vahbas], jis man [Usamah bin Zaidas Al Laitsi] iš [Nafi'] iš [Abdullah bin Umaro] pasakė: „Kai Chaibaras buvo užkariautas, žydai paprašė Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam leisti jiems dirbti už pusę derliaus.“ Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam pasakė: „Mes leisime jums dirbti už šį atlyginimą tiek, kiek norime“. Taigi jie buvo tokioje padėtyje, ir pajamos buvo padalintos tarp pusės Chaibaro dalininkų, o Alacho Pasiuntinys sallallaahu 'alaihi wasallam paėmė penktadalį, t. y. šimtą vasakų datulių ir dvidešimt vasakų kviečių. Tada, kai Umaras ketino išvaryti žydus, jis pasiuntė pasiuntinį pas pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam žmonas ir joms tarė: Jei kas nors iš jūsų norėtų, kad jam duotų datulių palmę, įvertintą šimtu vasakų, ir jis turėtų vynmedžius, žemę, vandenį, o iš augalų – žemę, įvertintą dvidešimties vasakų, mes taip ir padarysime. O jei kas nors norėtų, kad atšauktume jo teisę į penktadalį, kaip buvo iš pradžių, mes taip ir padarysime.

Hadith

Imam Abu Dawud : 2615

حَدَّثَنَا دَاوُدُ بْنُ مُعَاذٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْوَارِثِ ح و حَدَّثَنَا يَعْقُوبُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ وَزِيَادُ بْنُ أَيُّوبَ أَنَّ إِسْمَعِيلَ بْنَ إِبْرَاهِيمَ حَدَّثَهُمْ عَنْ عَبْدِ الْعَزِيزِ بْنِ صُهَيْبٍ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ غَزَا خَيْبَرَ فَأَصَبْنَاهَا عَنْوَةً فَجُمِعَ السَّبْيُ

Mums pasakė [Daud bin Mu'adz], mums pasakė [Abdul Warits]. Ir tai buvo papasakota kitu keliu: Mums [Ya'qub bin Ibrahim] ir [Ziyad bin Ayyub] buvo pasakyta, kad [Isma'il bin Ibrahim] jiems pasakė iš [Abdul Aziz bin Shuhaib], iš [Anas bin Malik], kad Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wasallam) kovojo su Khaibaru ir užėmė jį jėga, o tada surinko savo belaisvius.

Hadith

Imam Abu Dawud : 2616

حَدَّثَنَا الرَّبِيعُ بْنُ سُلَيْمَانَ الْمُؤَذِّنُ حَدَّثَنَا أَسَدُ بْنُ مُوسَى حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ زَكَرِيَّا حَدَّثَنِي سُفْيَانُ عَنْ يَحْيَى بْنِ سَعِيدٍ عَنْ بُشَيْرِ بْنِ يَسَارٍ عَنْ سَهْلِ بْنِ أَبِي حَثْمَةَ قَالَقَسَمَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ خَيْبَرَ نِصْفَيْنِ نِصْفًا لِنَوَائِبِهِ وَحَاجَتِهِ وَنِصْفًا بَيْنَ الْمُسْلِمِينَ قَسَمَهَا بَيْنَهُمْ عَلَى ثَمَانِيَةَ عَشَرَ سَهْمًاحَدَّثَنَا حُسَيْنُ بْنُ عَلِيِّ بْنِ الْأَسْوَدِ أَنَّ يَحْيَى بْنَ آدَمَ حَدَّثَهُمْ عَنْ أَبِي شِهَابٍ عَنْ يَحْيَى بْنِ سَعِيدٍ عَنْ بُشَيْرِ بْنِ يَسَارٍ أَنَّهُ سَمِعَ نَفَرًا مِنْ أَصْحَابِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالُوا فَذَكَرَ هَذَا الْحَدِيثَ قَالَ فَكَانَ النِّصْفُ سِهَامَ الْمُسْلِمِينَ وَسَهْمَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَعَزَلَ النِّصْفَ لِلْمُسْلِمِينَ لِمَا يَنُوبُهُ مِنْ الْأُمُورِ وَالنَّوَائِبِ

„[Ar Rabi' bin Sulaiman Al Muadzdzin] mums papasakojo, [Asad bin Musa] mums papasakojo, [Yahya bin Zakariya] man papasakojo, [Sufyan] man papasakojo iš [Yahya bin Sa'id], iš [Busyair bin Yasar], iš [Sahl bin Abu Hatsmah], – sakė jis. – Alacho Pasiuntinys (shallallahu 'alaihi wasallam) padalijo Khaibarą į dvi dalis, vieną – nelaimėms, kurios gali jį ištikti, ir jo poreikiams, o kitą pusę jis padalijo tarp musulmonų, kuriuos jis padalijo tarp jų į aštuoniolika dalių.“ [Husayn bin Ali bin Al Aswad] mums papasakojo, kad [Yahya bin Adam] jiems papasakojo iš [Ibn Shihab], iš [Yahya bin Sa'id], iš [Busyair bin Yasar], kad jis girdėjo [kai kuriuos] Pranašo (shallallahu 'alaihi wasallam) bendražygius sakant; ... Tada jis paminėjo hadisą. Jis pasakė: Pusė akcijų priklauso musulmonams, o pusė – Pranašui (tebūnie jam ramybė ir ramybė). Jis jas skyrė musulmonams, kad jiems neatsitiktų kas nors nutiktų.

Hadith

Imam Abu Dawud : 2617

حَدَّثَنَا حُسَيْنُ بْنُ عَلِيٍّ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ فُضَيْلٍ عَنْ يَحْيَى بْنِ سَعِيدٍ عَنْ بُشَيْرِ بْنِ يَسَارٍ مَوْلَى الْأَنْصَارِ عَنْ رِجَالٍ مِنْ أَصْحَابِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَمَّا ظَهَرَ عَلَى خَيْبَرَ قَسَمَهَا عَلَى سِتَّةٍ وَثَلَاثِينَ سَهْمًا جَمَعَ كُلُّ سَهْمٍ مِائَةَ سَهْمٍ فَكَانَ لِرَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَلِلْمُسْلِمِينَ النِّصْفُ مِنْ ذَلِكَ وَعَزَلَ النِّصْفَ الْبَاقِيَ لِمَنْ نَزَلَ بِهِ مِنْ الْوُفُودِ وَالْأُمُورِ وَنَوَائِبِ النَّاسِ

Mums [Husain bin Ali], mums [Muhammad bin Fudhail], [Yahya bin Sa'id], [Busyair bin Yasar], buvę ansarų vergai, [kelių Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) bendražygių buvo pasakyta, kad Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wasallam), kai kontroliavo Khaibarą, padalijo jį į trisdešimt šešias dalis. Kiekviena dalis sudaro šimtą dalių, iš kurių pusė skiriama Alacho Pasiuntiniui (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir musulmonams, ir jis ją skiria žmonėms, kurie užsuka iš pasiuntinių, ir įvairiems atvejams bei įvairioms nelaimėms, kurios ištinka žmones.

Hadith

Imam Abu Dawud : 2618

حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ سَعِيدٍ الْكِنْدِيُّ حَدَّثَنَا أَبُو خَالِدٍ يَعْنِي سُلَيْمَانَ عَنْ يَحْيَى بْنِ سَعِيدٍ عَنْ بُشَيْرِ بْنِ يَسَارٍ قَالَلَمَّا أَفَاءَ اللَّهُ عَلَى نَبِيِّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ خَيْبَرَ قَسَمَهَا عَلَى سِتَّةٍ وَثَلَاثِينَ سَهْمًا جَمَعَ كُلُّ سَهْمٍ مِائَةَ سَهْمٍ فَعَزَلَ نِصْفَهَا لِنَوَائِبِهِ وَمَا يَنْزِلُ بِهِ الْوَطِيحَةَ وَالْكُتَيْبَةَ وَمَا أُحِيزَ مَعَهُمَا وَعَزَلَ النِّصْفَ الْآخَرَ فَقَسَمَهُ بَيْنَ الْمُسْلِمِينَ الشِّقَّ وَالنَّطَاةَ وَمَا أُحِيزَ مَعَهُمَا وَكَانَ سَهْمُ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِيمَا أُحِيزَ مَعَهُمَا

Abdullah ibn Sa'id al-Kindi giminaitis, Abu Khalid, t. y. Sulaiman, giminaitis iš Jahjos ibn Sa'ido iš Busjayr ibn Jasaro, kuris pasakė: „Kai Alachas davė savo Pranašui (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) Chaibaro žemę, jis padalijo ją į trisdešimt šešias dalis, kiekvienoje dalyje buvo šimtas dalių. Pusę jis atidėjo bet kokiai nelaimei, kuri galėtų jį ištikti. Ta pusė buvo Vatihos tvirtovė ir Kutaibos kaimas, ir tie, kurie priklausė abiem. Kitą pusę jis atskyrė ir padalijo tarp Šiko ir Natos musulmonų bei tų, kurie priklausė abiem. Alacho Pasiuntinio dalis buvo toje dalyje, kuri priklausė abiem.“

Hadith

Imam Abu Dawud : 2619

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ مِسْكِينٍ الْيَمَامِيُّ حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ حَسَّانَ حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ يَعْنِي ابْنَ بِلَالٍ عَنْ يَحْيَى بْنِ سَعِيدٍ عَنْ بُشَيْرِ بْنِ يَسَارٍأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَمَّا أَفَاءَ اللَّهُ عَلَيْهِ خَيْبَرَ قَسَمَهَا سِتَّةً وَثَلَاثِينَ سَهْمًا جَمْعُ فَعَزَلَ لِلْمُسْلِمِينَ الشَّطْرَ ثَمَانِيَةَ عَشَرَ سَهْمًا يَجْمَعُ كُلُّ سَهْمٍ مِائَةً النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَعَهُمْ لَهُ سَهْمٌ كَسَهْمِ أَحَدِهِمْ وَعَزَلَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ثَمَانِيَةَ عَشَرَ سَهْمًا وَهُوَ الشَّطْرُ لِنَوَائِبِهِ وَمَا يَنْزِلُ بِهِ مِنْ أَمْرِ الْمُسْلِمِينَ فَكَانَ ذَلِكَ الْوَطِيحَ وَالْكُتَيْبَةَ وَالسَّلَالِمَ وَتَوَابِعَهَا فَلَمَّا صَارَتْ الْأَمْوَالُ بِيَدِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَالْمُسْلِمِينَ لَمْ يَكُنْ لَهُمْ عُمَّالٌ يَكْفُونَهُمْ عَمَلَهَا فَدَعَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْيَهُودَ فَعَامَلَهُمْ

[Muhammad ibn Miskin Al Yamami], gimęs su mumis, [Yahya ibn Hassan], [Sulaiman ibn Bilal], gimęs su mumis, iš [Yahya ibn Sa'id] ir [Busyair ibn Yasar], papasakojo, kad Alacho Pasiuntinys (ramybė ir Alacho palaima jam), kai Alachas davė jam Chaibaro žemę, jis padalijo ją į trisdešimt šešias dalis. Tada jis atskyrė pusę, būtent aštuoniolika dalių musulmonams, kiekviena dalis sudarė šimtą dalių. Pranašas (ramybė ir Alacho palaima jam) buvo su jais ir gavo dalį, panašią į vieno iš jų dalį. Ir Alacho Pasiuntinys (ramybė ir Alacho palaima jam) atskyrė aštuoniolika dalių, kurios sudaro pusę dalies nelaimėms, kurios gali įvykti, ir musulmonų reikalams. Ši pusė buvo Vatijos tvirtovė, Kutaibos regionas, Salalim ir visa, kas įvyko vėliau. Kai turtas buvo Pranašo (ramybė ir Alacho palaima jam) ir musulmonų rankose, jie neturėjo darbininkų, kurie atliktų darbą už juos. Tada pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) pasišaukė žydus ir juos įdarbino.

Hadith

Imam Abu Dawud : 2620

حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عِيسَى حَدَّثَنَا مُجَمِّعُ بْنُ يَعْقُوبَ بْنِ مُجَمِّعِ بْنِ يَزِيدَ الْأَنْصَارِيُّ قَالَ سَمِعْتُ أَبِي يَعْقُوبَ بْنَ مُجَمِّعٍ يَذْكُرُ لِي عَنْ عَمِّهِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ يَزِيدَ الْأَنْصَارِيِّ عَنْ عَمِّهِ مُجَمِّعِ بْنِ جَارِيَةَ الْأَنْصَارِيِّ وَكَانَ أَحَدَ الْقُرَّاءِ الَّذِينَ قَرَءُوا الْقُرْآنَ قَالَقُسِمَتْ خَيْبَرُ عَلَى أَهْلِ الْحُدَيْبِيَةِ فَقَسَمَهَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَلَى ثَمَانِيَةَ عَشَرَ سَهْمًا وَكَانَ الْجَيْشُ أَلْفًا وَخَمْسَ مِائَةٍ فِيهِمْ ثَلَاثُ مِائَةِ فَارِسٍ فَأَعْطَى الْفَارِسَ سَهْمَيْنِ وَأَعْطَى الرَّاجِلَ سَهْمًا

„Ar pasakėte mums [Muhammadui bin Isai], ar pasakėte mums [Mujammi' bin Ya'qub bin Mujammi' bin Yazid? Al Ansari], – tarė jis. – Girdėjau, kaip mano tėvas [Ya'qub bin Mujammi'] jam pasakojo apie [jo dėdę Abdurrahmaną bin Yazid? Al Ansari] iš [jo dėdės, Mujammi' bin Jariyah Al Ansari], ir jis yra vienas iš Korano įsiminimo ekspertų, kuris įsiminė Koraną.“ Jis pasakė: „Khaibaras buvo išdalintas žmonėms, kurie buvo Hudaibiyah susitarimo liudininkai. Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam padalijo jį į aštuoniolika dalių. O karių buvo tūkstantis penkiolika šimtų, tarp jų buvo trys šimtai trys raiteliai. Jis davė dvi dalis raiteliams ir vieną dalį pėstiesiems.“