Imam Abu Dawud : 2581
حَدَّثَنَا عُثْمَانُ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْفُضَيْلِ عَنْ الْوَلِيدِ بْنِ جُمَيْعٍ عَنْ أَبِي الطُّفَيْلِ قَالَجَاءَتْ فَاطِمَةُ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَا إِلَى أَبِي بَكْرٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ تَطْلُبُ مِيرَاثَهَا مِنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ فَقَالَ أَبُو بَكْرٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ إِنَّ اللَّهَ عَزَّ وَجَلَّ إِذَا أَطْعَمَ نَبِيًّا طُعْمَةً فَهِيَ لِلَّذِي يَقُومُ مِنْ بَعْدِهِ
Mums [Uthmanas bin Abu Syaibah?], mums [Muhammadas bin Al Fudhailas] pasakė, iš [Al Walid bin Jumai'] iš [Abu Ath Thufail], jis sakė: „Fatima radliallahu 'anhu atėjo pas Abu Bakr radliallahu 'anhu, jis paprašė savo palikimo iš Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam, tada [Abu Bakr] radliallahu 'anhu pasakė: „Aš girdėjau Alacho Pasiuntinį sallallaahu 'alaihi wasallam sakant: „Iš tiesų, kai Alachas duoda maisto pranašui, maistas skirtas tam, kad kas nors jį pakeistų po jo“.
Imam Abu Dawud : 2582
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مَسْلَمَةَ عَنْ مَالِكٍ عَنْ أَبِي الزِّنَادِ عَنْ الْأَعْرَجِ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَا تَقْتَسِمُ وَرَثَتِي دِينَارًا مَا تَرَكْتُ بَعْدَ نَفَقَةِ نِسَائِي وَمُؤْنَةِ عَامِلِي فَهُوَ صَدَقَةٌ قَالَ أَبُو دَاوُد مُؤْنَةُ عَامِلِي يَعْنِي أَكَرَةَ الْأَرْضِ
Mums tai pasakė [Abdullah bin Maslamah], [Malik], [Abu Az Zinad], [Al A'raj], [Abu Hurairah], Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) pasakė: „Mano įpėdiniai nepaveldi dinarų, tai, ką palieku aprūpinęs savo žmonas ir sumokėjęs tarnų atlyginimus, yra išmalda“. Abu Daud pasakė; mano darbuotojų, būtent artojų, atlyginimai.
Imam Abu Dawud : 2583
حَدَّثَنَا عَمْرُو بْنُ مَرْزُوقٍ أَخْبَرَنَا شُعْبَةُ عَنْ عَمْرِو بْنِ مُرَّةَ عَنْ أَبِي الْبَخْتَرِيِّقَالَ سَمِعْتُ حَدِيثًا مِنْ رَجُلٍ فَأَعْجَبَنِي فَقُلْتُ اكْتُبْهُ لِي فَأَتَى بِهِ مَكْتُوبًا مُذَبَّرًا دَخَلَ الْعَبَّاسُ وَعَلِيٌّ عَلَى عُمَرَ وَعِنْدَهُ طَلْحَةُ وَالزُّبَيْرُ وَعَبْدُ الرَّحْمَنِ وَسَعْدٌ وَهُمَا يَخْتَصِمَانِ فَقَالَ عُمَرُ لِطَلْحَةَ وَالزُّبَيْرِ وَعَبْدِ الرَّحْمَنِ وَسَعْدٍ أَلَمْ تَعْلَمُوا أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ كُلُّ مَالِ النَّبِيِّ صَدَقَةٌ إِلَّا مَا أَطْعَمَهُ أَهْلَهُ وَكَسَاهُمْ إِنَّا لَا نُورَثُ قَالُوا بَلَى قَالَ فَكَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُنْفِقُ مِنْ مَالِهِ عَلَى أَهْلِهِ وَيَتَصَدَّقُ بِفَضْلِهِ ثُمَّ تُوُفِّيَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَوَلِيَهَا أَبُو بَكْرٍ سَنَتَيْنِ فَكَانَ يَصْنَعُ الَّذِي كَانَ يَصْنَعُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ثُمَّ ذَكَرَ شَيْئًا مِنْ حَدِيثِ مَالِكِ بْنِ أَوْسٍ
„Jis mums papasakojo [Amr bin Marzuq], papasakojo mums [Syu'bah] iš [Amr bin Murrah] iš [Abu Al Bakhtari]“, – sakė jis; „Girdėjau hadisą iš [vyro], ir jis man pasirodė įdomus. Tada aš pasakiau: „Parašyk jį man!“ Tada jis atėjo su juo, parašytu ir lengvai skaitomu; Al Abbasas ir Ali sutiko Umarą, o šalia jo buvo Talha ir Az Zubair, Abdurrahmanas ir Sa'd, ir jie abu ginčijosi. Tada [Umaras] tarė Talhai ir Az Zubair, Abdurrahmanui ir Sa'd: „Ar nežinote, kad Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) sakė: „Visas Pranašo turtas buvo išmalda, išskyrus maistą, duotą jo šeimai, ir drabužius. Iš tiesų, mes nesame paveldėti“. Jie atsakė: „Teisingai.“ Umaras pasakė; Anksčiau pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) iš savo turto išmaitindavo savo šeimą, o iš pertekliaus duodavo labdarą. Tada pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) mirė, ir Abu Bakras dvejus metus tarnavo kalifu ir darė tai, ką darė pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė). Tada jis paminėjo ištrauką iš Maliko ibn Auso hadiso.
Imam Abu Dawud : 2584
حَدَّثَنَا الْقَعْنَبِيُّ عَنْ مَالِكٍ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ عَنْ عُرْوَةَ عَنْ عَائِشَةَ أَنَّهَا قَالَتْإِنَّ أَزْوَاجَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حِينَ تُوُفِّيَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَرَدْنَ أَنْ يَبْعَثْنَ عُثْمَانَ بْنَ عَفَّانَ إِلَى أَبِي بَكْرٍ الصِّدِّيقِ فَيَسْأَلْنَهُ ثُمُنَهُنَّ مِنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَتْ لَهُنَّ عَائِشَةُ أَلَيْسَ قَدْ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَا نُورَثُ مَا تَرَكْنَا فَهُوَ صَدَقَةٌحَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ يَحْيَى بْنِ فَارِسٍ حَدَّثَنَا إِبْرَاهِيمُ بْنُ حَمْزَةَ حَدَّثَنَا حَاتِمُ بْنُ إِسْمَعِيلَ عَنْ أُسَامَةَ بْنِ زَيْدٍ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ بِإِسْنَادِهِ نَحْوَهُ قُلْتُ أَلَا تَتَّقِينَ اللَّهَ أَلَمْ تَسْمَعْنَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ لَا نُورَثُ مَا تَرَكْنَا فَهُوَ صَدَقَةٌ وَإِنَّمَا هَذَا الْمَالُ لِآلِ مُحَمَّدٍ لِنَائِبَتِهِمْ وَلِضَيْفِهِمْ فَإِذَا مُتُّ فَهُوَ إِلَى وَلِيِّ الْأَمْرِ مِنْ بَعْدِي
Mums [Al Qa'nabi] buvo pasakyta iš [Maliko], iš [Ibn Shihabo], iš ['Urwah], iš [Aisyah], kad jis sakė: „Iš tiesų, pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) žmonos, kai mirė Rasulullah (sallallahu 'alaihi wasallam), norėjo nusiųsti Uthmaną bin 'Affaną pas Abu Bakr Ash Shiddiqą ir paklausti jo apie jų aštuntadalį pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) dalies.“ Tada Aisyah paklausė: „Argi pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) nesakė: „Mes nesame paveldėti, tai, ką paliekame, yra išmalda“.“ Mums [Muhammadui bin Jahjai bin Farisui] buvo pasakyta, mums [Ibrahimui bin Hamzahui] buvo pasakyta, mums [Hatimui bin Ismailui] buvo pasakyta [Usamaho bin Zaido], [Ibn Šihabo] su tokiu žodžiu. Sakau; ar nebijote Alacho? Ar negirdėjote Pranašo (SAW) sakant: „Mes nesame paveldėti, tai, ką paliekame, yra išmalda“. Iš tiesų, šis lobis skirtas Muhammado šeimai, jų ir jų svečių poreikiams. O jei jis mirs, tai priklausys vadui po manęs.
Imam Abu Dawud : 2585
حَدَّثَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ عُمَرَ بْنِ مَيْسَرَةَ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ مَهْدِيٍّ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ الْمُبَارَكِ عَنْ يُونُسَ بْنِ يَزِيدَ عَنْ الزُّهْرِيِّ أَخْبَرَنِي سَعِيدُ بْنُ الْمُسَيِّبِ أَخْبَرَنِي جُبَيْرُ بْنُ مُطْعِمٍأَنَّهُ جَاءَ هُوَ وَعُثْمَانُ بْنُ عَفَّانَ يُكَلِّمَانِ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِيمَا قَسَمَ مِنْ الْخُمُسِ بَيْنَ بَنِي هَاشِمٍ وَبَنِي الْمُطَّلِبِ فَقُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ قَسَمْتَ لِإِخْوَانِنَا بَنِي الْمُطَّلِبِ وَلَمْ تُعْطِنَا شَيْئًا وَقَرَابَتُنَا وَقَرَابَتُهُمْ مِنْكَ وَاحِدَةٌ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنَّمَا بَنُو هَاشِمٍ وَبَنُو الْمُطَّلِبِ شَيْءٌ وَاحِدٌ قَالَ جُبَيْرٌ وَلَمْ يَقْسِمْ لِبَنِي عَبْدِ شَمْسٍ وَلَا لِبَنِي نَوْفَلٍ مِنْ ذَلِكَ الْخُمُسِ كَمَا قَسَمَ لِبَنِي هَاشِمٍ وَبَنِي الْمُطَّلِبِقَالَ وَكَانَ أَبُو بَكْرٍ يَقْسِمُ الْخُمُسَ نَحْوَ قَسْمِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ غَيْرَ أَنَّهُ لَمْ يَكُنْ يُعْطِي قُرْبَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَا كَانَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُعْطِيهِمْ قَالَ وَكَانَ عُمَرُ بْنُ الْخَطَّابِ يُعْطِيهِمْ مِنْهُ وَعُثْمَانُ بَعْدَهُ
Mums pasakė [Ubaidullah bin Umar bin Maisarah], mums pasakė [Abdurrahman bin Mahdi] iš [Abdullah bin Al Mubarako], iš [Yunus bin Yazid?], iš [Az Zuhri], man pasakė [Sa'id bin Al Musayyab], man pasakė [Jubair bin Muth'im], kad jis ir Uthman bin 'Affan atėjo pasikalbėti su Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam dėl penktosios dalies, kurią jis padalijo tarp Bani Hasyim ir Bani Al Muthtalib. Tada aš pasakiau: „O Alacho Pasiuntiny, tu padalijai tarp mūsų brolių Bani Al Muttalib ir nieko mums nedavei, nors mūsų giminaičiai ir jų giminaičiai yra viena jums.“ Tada Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam pasakė: „Iš tiesų, Bani Hashim ir Bani Abdul Muttalib yra viena.“ Jubair pasakė: Jis nedalino tos penktosios dalies Bani Abdusy Shams ir Bani Naufal, kaip jis ją paskirstė Bani Hashim ir Bani Al Muthtalib. Jis pasakė; ir Abu Bakr paskirstė ją taip, kaip ją paskirstė Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam ramybė ir Alacho palaima), išskyrus tai, kad jis nedavė jos Alacho Pasiuntinio (tebūnie jam ramybė ir Alacho palaima) giminaičiams, kaip Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam ramybė ir Alacho palaima) jiems davė. Jis pasakė; ir Umar ibn Al Khatthab davė jiems iš tos dalies, kaip ir Uthman po jo.
Imam Abu Dawud : 2586
حَدَّثَنَا عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ عُمَرَ حَدَّثَنَا عُثْمَانُ بْنُ عُمَرَ أَخْبَرَنِي يُونُسُ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ سَعِيدِ بْنِ الْمُسَيِّبِ حَدَّثَنَا جُبَيْرُ بْنُ مُطْعِمٍأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَمْ يَقْسِمْ لِبَنِي عَبْدِ شَمْسٍ وَلَا لِبَنِي نَوْفَلٍ مِنْ الْخُمُسِ شَيْئًا كَمَا قَسَمَ لِبَنِي هَاشِمٍ وَبَنِي الْمُطَّلِبِقَالَ وَكَانَ أَبُو بَكْرٍ يَقْسِمُ الْخُمُسَ نَحْوَ قَسْمِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ غَيْرَ أَنَّهُ لَمْ يَكُنْ يُعْطِي قُرْبَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَمَا كَانَ يُعْطِيهِمْ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَكَانَ عُمَرُ يُعْطِيهِمْ وَمَنْ كَانَ بَعْدَهُ مِنْهُمْ
Mums [Ubaidullah bin Umar] pasakė, mums [Uthman bin Umar] pasakė, man [Yunusui] pasakė [Az Zuhri] iš [Sa'id bin Al Musayyab] pasakė, mums [Jubair bin Muth'im] pasakė, kad Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) nedalino Bani Abdu Shamsui ir Bani Naufalui nieko iš to, ką jis paskirstė Bani Hashimui ir Bani Al Muttalibui. Jis pasakė; ir Abu Bakras paskirstė dešimtąją dalį taip, kaip paskirstė Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam), tik jis nedavė jos Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) giminaičiams, kaip jiems davė Rasulullah (sallallaahu 'alaihi wasallam). Jis pasakė; ir Umar bin Al Khatthab davė ją jiems, kaip ir tie, kurie atėjo po jo.
Imam Abu Dawud : 2587
حَدَّثَنَا مُسَدِّدٌ حَدَّثَنَا هُشَيْمٌ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ إِسْحَقَ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ سَعِيدِ بْنِ الْمُسَيِّبِ أَخْبَرَنِي جُبَيْرُ بْنُ مُطْعِمٍ قَالَلَمَّا كَانَ يَوْمُ خَيْبَرَ وَضَعَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ سَهْمَ ذِي الْقُرْبَى فِي بَنِي هَاشِمٍ وَبَنِي الْمُطَّلِبِ وَتَرَكَ بَنِي نَوْفَلٍ وَبَنِي عَبْدِ شَمْسٍ فَانْطَلَقْتُ أَنَا وَعُثْمَانُ بْنُ عَفَّانَ حَتَّى أَتَيْنَا النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقُلْنَا يَا رَسُولَ اللَّهِ هَؤُلَاءِ بَنُو هَاشِمٍ لَا نُنْكِرُ فَضْلَهُمْ لِلْمَوْضِعِ الَّذِي وَضَعَكَ اللَّهُ بِهِ مِنْهُمْ فَمَا بَالُ إِخْوَانِنَا بَنِي الْمُطَّلِبِ أَعْطَيْتَهُمْ وَتَرَكْتَنَا وَقَرَابَتُنَا وَاحِدَةٌ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنَّا وَبَنُو الْمُطَّلِبِ لَا نَفْتَرِقُ فِي جَاهِلِيَّةٍ وَلَا إِسْلَامٍ وَإِنَّمَا نَحْنُ وَهُمْ شَيْءٌ وَاحِدٌ وَشَبَّكَ بَيْنَ أَصَابِعِهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ
[Musaddad] mums pasakė [Husyaim] iš [Muhammad bin Ishaq], iš [Az Zuhri] iš [Sa'id bin Al Musayyab], man pasakė [Jubair bin Muth'im], – sakė jis; – kai Chaibaro karo metu Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam perleido savo giminaičių dalis Bani Hasyim ir Bani Abdul Muththalib giminaičiams, o jis paliko Bani Naufal ir Bani Abdu Shams. Tada mudu su Uthmanu bin Affanu ėjome, kol atėjome pas Pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam, tada pasakėme: „O Alacho Pasiuntiny, jie yra Banu Hashim, mes neneigiame jų prioriteto dėl padėties, kurioje Alachas tave pastatė tarp jų, bet kaip dėl mūsų brolių Bani Abdul Muttalib? Tu jiems davei, o mus apleidai, o mūsų giminaičiai yra viena.“ Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Iš tiesų, mes ir Banu Al Muttalib neišsiskyrėme nežinojimo laikotarpiu ir islamo laikais, iš tikrųjų mes ir jie buvome viena.“ Ir jis susipynė pirštus (shallallahu 'alaihi wasallam).
Imam Abu Dawud : 2588
حَدَّثَنَا حُسَيْنُ بْنُ عَلِيٍّ الْعِجْلِيُّ حَدَّثَنَا وَكِيعٌ عَنْ الْحَسَنِ بْنِ صَالِحٍ عَنْ السُّدِّيِّفِي ذِي الْقُرْبَى قَالَ هُمْ بَنُو عَبْدِ الْمُطَّلِبِ
Mums [Husain bin Ali Al 'Ajli], [Waki'], iš [Al Hasan bin Salih] iš [As Suddi] papasakojo apie giminaičius. Jis sakė; tai Bani Abdul Muthtalib.
Imam Abu Dawud : 2589
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ صَالِحٍ حَدَّثَنَا عَنْبَسَةُ حَدَّثَنَا يُونُسُ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ أَخْبَرَنِي يَزِيدُ بْنُ هُرْمُزَ أَنَّ نَجْدَةَ الْحَرُورِيَّحِينَ حَجَّ فِي فِتْنَةِ ابْنِ الزُّبَيْرِ أَرْسَلَ إِلَى ابْنِ عَبَّاسٍ يَسْأَلُهُ عَنْ سَهْمِ ذِي الْقُرْبَى وَيَقُولُ لِمَنْ تَرَاهُ قَالَ ابْنُ عَبَّاسٍ لِقُرْبَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَسَمَهُ لَهُمْ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَقَدْ كَانَ عُمَرُ عَرَضَ عَلَيْنَا مِنْ ذَلِكَ عَرْضًا رَأَيْنَاهُ دُونَ حَقِّنَا فَرَدَدْنَاهُ عَلَيْهِ وَأَبَيْنَا أَنْ نَقْبَلَهُ
Mums [Ahmad bin Salih], mums ['Anbasah], mums [Yunus] iš [Ibn Shihab] pasakė, man [Yazidā bin Hurmuz] pasakė, kad Nadždah Al Haruri, atlikdamas hadžą Ibn Az Zubair šmeižto metu, išsiuntė laišką Ibn Abbasui, klausdamas apie savo giminaičių dalis. Jis atsakė: „Kaip manai, kam?“ [Ibn Abbasas] pasakė: „Ramasulullah shallallahu 'alaihi wasallam giminaičiams, Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam jas paskirstė.“ Ir Umaras pasiūlė mums šias dalis, ir mes matome, kad šios dalys nėra mūsų teisės. Tada mes jas grąžinome ir atsisakėme priimti.
Imam Abu Dawud : 2590
حَدَّثَنَا عَبَّاسُ بْنُ عَبْدِ الْعَظِيمِ حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ أَبِي بُكَيْرٍ حَدَّثَنَا أَبُو جَعْفَرٍ الرَّازِيُّ عَنْ مُطَرِّفٍ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ أَبِي لَيْلَى قَالَ سَمِعْتُ عَلِيًا يَقُولُوَلَّانِي رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ خُمُسَ الْخُمُسِ فَوَضَعْتُهُ مَوَاضِعَهُ حَيَاةَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَحَيَاةَ أَبِي بَكْرٍ وَحَيَاةَ عُمَرَ فَأُتِيَ بِمَالٍ فَدَعَانِي فَقَالَ خُذْهُ فَقُلْتُ لَا أُرِيدُهُ قَالَ خُذْهُ فَأَنْتُمْ أَحَقُّ بِهِ قُلْتُ قَدْ اسْتَغْنَيْنَا عَنْهُ فَجَعَلَهُ فِي بَيْتِ الْمَالِ
Jis mums pasakė [Abbas bin Abdul 'Azhim], mums pasakė [Yahya bin Abu Bukair], mums pasakė [Abu Ja'far Ar Razi] iš [Mutharrif] iš [Abdurrahman bin Abu Laila]; girdėjau [Ali] sakant: „Ramas (tebūnie jam (tebūnie jam)), صلى الله عليه ...
Imam Abu Dawud : 2591
حَدَّثَنَا عُثْمَانُ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا ابْنُ نُمَيْرٍ حَدَّثَنَا هَاشِمُ بْنُ الْبَرِيدِ حَدَّثَنَا حُسَيْنُ بْنُ مَيْمُونٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ أَبِي لَيْلَى قَالَ سَمِعْتُ عَلِيًّا عَلَيْهِ السَّلَام يَقُولُاجْتَمَعْتُ أَنَا وَالْعَبَّاسُ وَفَاطِمَةُ وَزَيْدُ بْنُ حَارِثَةَ عِنْدَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنْ رَأَيْتَ أَنْ تُوَلِّيَنِي حَقَّنَا مِنْ هَذَا الْخُمُسِ فِي كِتَابِ اللَّهِ فَأَقْسِمْهُ حَيَاتَكَ كَيْ لَا يُنَازِعَنِي أَحَدٌ بَعْدَكَ فَافْعَلْ قَالَ فَفَعَلَ ذَلِكَ قَالَ فَقَسَمْتُهُ حَيَاةَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ثُمَّ وَلَّانِيهِ أَبُو بَكْرٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ حَتَّى إِذَا كَانَتْ آخِرُ سَنَةٍ مِنْ سِنِي عُمَرَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ فَإِنَّهُ أَتَاهُ مَالٌ كَثِيرٌ فَعَزَلَ حَقَّنَا ثُمَّ أَرْسَلَ إِلَيَّ فَقُلْتُ بِنَا عَنْهُ الْعَامَ غِنًى وَبِالْمُسْلِمِينَ إِلَيْهِ حَاجَةٌ فَارْدُدْهُ عَلَيْهِمْ فَرَدَّهُ عَلَيْهِمْ ثُمَّ لَمْ يَدْعُنِي إِلَيْهِ أَحَدٌ بَعْدَ عُمَرَ فَلَقِيتُ الْعَبَّاسَ بَعْدَمَا خَرَجْتُ مِنْ عِنْدِ عُمَرَ فَقَالَ يَا عَلِيُّ حَرَمْتَنَا الْغَدَاةَ شَيْئًا لَا يُرَدُّ عَلَيْنَا أَبَدًا وَكَانَ رَجُلًا دَاهِيًا
„Ar mums pasakė [Uthmanas bin Abu Syaibah?], ar mums pasakė [Ibnu Numairas], ar mums pasakė [Hasyimas bin Al Baridas], ar mums pasakė [Husainas bin Maimunas] iš [Abdullah bin Abdullah], iš [Abdurrahmano bin Abu Lailos], – tarė jis. – Girdėjau [Ali] sakant. – Susirinkau su Al Abbasu, Fatima ir Zaidu bin Harithahu pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam), tada pasakiau: „O Alacho Pasiuntiny, jei manai, kad būtina perduoti man mūsų teisę į penktadalį to, kas yra Alacho Knygoje, ir aš ją padalinsiu tau gyvam esant, kad niekas po tavęs su manimi nesiginčytų, tai padaryk! – tarė Ali.“ Tada jis taip ir padarė. Tada aš jį padalinau Alacho Pasiuntinio (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) gyvenimo metu, o Abu Bakras jį perdavė man iki Umaro (tebūnie juo patenkintas Alachas) kalifato pabaigos, kai jam atiteko dideli turtai, ir jis atsisakė mūsų teisių bei dalį jų atsiuntė man. Tada aš pasakiau: „Šiais metais mums to nereikia, o musulmonams to reikia, todėl grąžinkite jį jiems!“ Tada Umaras grąžino jiems turtą, ir niekas nekvietė manęs jo pasiimti po Umaro. Tada, palikęs Umarą, sutikau Ibn Abbasą, ir jis pasakė: „O Ali, šįryt tu sutrukdei mums paimti kažką, kas mums nebus grąžinta amžinai.“ Ir jis buvo gerų minčių žmogus.
Imam Abu Dawud : 2592
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ صَالِحٍ حَدَّثَنَا عَنْبَسَةُ حَدَّثَنَا يُونُسُ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ أَخْبَرَنِي عَبْدُ اللَّهِ بْنُ الْحَارِثِ ابْنِ نَوْفَلٍ الْهَاشِمِيُّ أَنَّ عَبْدَ الْمُطَّلِبِ بْنَ رَبِيعَةَ بْنِ الْحَارِثِ بْنِ عَبْدِ الْمُطَّلِبِ أَخْبَرَهُأَنَّ أَبَاهُ رَبِيعَةَ بْنَ الْحَارِثِ وَعَبَّاسَ بْنَ عَبْدِ الْمُطَّلِبِ قَالَا لِعَبْدِ الْمُطَّلِبِ بْنِ رَبِيعَةَ وَلِلْفَضْلِ بْنِ عَبَّاسٍ ائْتِيَا رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقُولَا لَهُ يَا رَسُولَ اللَّهِ قَدْ بَلَغْنَا مِنْ السِّنِّ مَا تَرَى وَأَحْبَبْنَا أَنْ نَتَزَوَّجَ وَأَنْتَ يَا رَسُولَ اللَّهِ أَبَرُّ النَّاسِ وَأَوْصَلُهُمْ وَلَيْسَ عِنْدَ أَبَوَيْنَا مَا يُصْدِقَانِ عَنَّا فَاسْتَعْمِلْنَا يَا رَسُولَ اللَّهِ عَلَى الصَّدَقَاتِ فَلْنُؤَدِّ إِلَيْكَ مَا يُؤَدِّي الْعُمَّالُ وَلْنُصِبْ مَا كَانَ فِيهَا مِنْ مَرْفَقٍ قَالَ فَأَتَى عَلِيُّ بْنُ أَبِي طَالِبٍ وَنَحْنُ عَلَى تِلْكَ الْحَالِ فَقَالَ لَنَا إِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَا وَاللَّهِ لَا نَسْتَعْمِلُ مِنْكُمْ أَحَدًا عَلَى الصَّدَقَةِ فَقَالَ لَهُ رَبِيعَةُ هَذَا مِنْ أَمْرِكَ قَدْ نِلْتَ صِهْرَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَلَمْ نَحْسُدْكَ عَلَيْهِ فَأَلْقَى عَلِيٌّ رِدَاءَهُ ثُمَّ اضْطَجَعَ عَلَيْهِ فَقَالَ أَنَا أَبُو حَسَنٍ الْقَرْمُ وَاللَّهِ لَا أَرِيمُ حَتَّى يَرْجِعَ إِلَيْكُمَا ابْنَايَ بِجَوَابِ مَا بَعَثْتُمَا بِهِ إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ عَبْدُ الْمُطَّلِبِ فَانْطَلَقْتُ أَنَا وَالْفَضْلُ إِلَى بَابِ حُجْرَةِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَتَّى نُوَافِقَ صَلَاةَ الظُّهْرِ قَدْ قَامَتْ فَصَلَّيْنَا مَعَ النَّاسِ ثُمَّ أَسْرَعْتُ أَنَا وَالْفَضْلُ إِلَى بَابِ حُجْرَةِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَهُوَ يَوْمَئِذٍ عِنْدَ زَيْنَبَ بِنْتِ جَحْشٍ فَقُمْنَا بِالْبَابِ حَتَّى أَتَى رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَخَذَ بِأُذُنِي وَأُذُنِ الْفَضْلِ ثُمَّ قَالَ أَخْرِجَا مَا تُصَرِّرَانِ ثُمَّ دَخَلَ فَأَذِنَ لِي وَلِلْفَضْلِ فَدَخَلْنَا فَتَوَاكَلْنَا الْكَلَامَ قَلِيلًا ثُمَّ كَلَّمْتُهُ أَوْ كَلَّمَهُ الْفَضْلُ قَدْ شَكَّ فِي ذَلِكَ عَبْدُ اللَّهِ قَالَ كَلَّمَهُ بِالْأَمْرِ الَّذِي أَمَرَنَا بِهِ أَبَوَانَا فَسَكَتَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ سَاعَةً وَرَفَعَ بَصَرَهُ قِبَلَ سَقْفِ الْبَيْتِ حَتَّى طَالَ عَلَيْنَا أَنَّهُ لَا يَرْجِعُ إِلَيْنَا شَيْئًا حَتَّى رَأَيْنَا زَيْنَبَ تَلْمَعُ مِنْ وَرَاءِ الْحِجَابِ بِيَدِهَا تُرِيدُ أَنْ لَا تَعْجَلَا وَإِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي أَمْرِنَا ثُمَّ خَفَضَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ رَأْسَهُ فَقَالَ لَنَا إِنَّ هَذِهِ الصَّدَقَةَ إِنَّمَا هِيَ أَوْسَاخُ النَّاسِ وَإِنَّهَا لَا تَحِلُّ لِمُحَمَّدٍ وَلَا لِآلِ مُحَمَّدٍ ادْعُوا لِي نَوْفَلَ بْنَ الْحَارِثِ فَدُعِيَ لَهُ نَوْفَلُ بْنُ الْحَارِثِ فَقَالَ يَا نَوْفَلُ أَنْكِحْ عَبْدَ الْمُطَّلِبِ فَأَنْكَحَنِي نَوْفَلٌ ثُمَّ قَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ادْعُوا لِي مَحْمِئَةَ بْنَ جَزْءٍ وَهُوَ رَجُلٌ مِنْ بَنِي زُبَيْدٍ كَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ اسْتَعْمَلَهُ عَلَى الْأَخْمَاسِ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِمَحْمِئَةَ أَنْكِحْ الْفَضْلَ فَأَنْكَحَهُ ثُمَّ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قُمْ فَأَصْدِقْ عَنْهُمَا مِنْ الْخُمُسِ كَذَا وَكَذَا لَمْ يُسَمِّهِ لِي عَبْدُ اللَّهِ بْنُ الْحَارِثِ
Pasakojo mums [Ahmadas bin Salihas], papasakojo mums [Anbasah], papasakojo mums [Yunus] iš [Ibnu Shihab], pasakė man [Abdullah bin Al Harits Ibnu Naufal Al Hasyimi], kad [Abdul Muththalib bin Rabi'ah bin Al Muththalib, jo tėvas Al Harits'as Abbas] Harith ir 'Abbas bin Abdul Muththalib, jie abu sako Abdul Muththalib bin Rabi'ah ir Al Fadhl bin 'Abbas; ateik pas Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam ir sakyk jam; O Alacho Pasiuntiny, mes pasiekėme amžių, kurį matai, ir norime susituokti, o tu, o Alacho Pasiuntiny, esi geriausias žmogus ir žmogus, turintis daugiausia giminystės ryšių, o mūsų tėvai neturi nieko, ką galėtų mums duoti kaip kraitį, todėl samdyk mus rūpintis zakatu, kad mes jį tau mokėtume kaip darbuotojai, ir gautume dalį naudos.“ Abdul Muththalib bin Rabi'ah pasakė; tada atėjo Ali bin Abu Talib, kol mes buvome tokioje būsenoje. Tada jis tarė: „Iš tiesų Alacho Pasiuntinys (ramybė ir Alacho palaima tebūnie jam) tarė: „Ne, prisiekiu Alachu. Mes neįdarbinsime nė vieno iš jūsų tvarkyti zakato.“ Tada Rabi'ah pasakė: „Tai tavo reikalas, tu užsitarnavai Pranašo (sallallaahu 'alaihi wa sallam) žento šlovę, todėl mes tau nepavydime.“ Tada Ali numetė savo skarą ir užsidėjo ją ant savęs, tada tarė: „Aš esu Abu Hasanas, o žmonės! Nepaliksiu šios vietos, kol mano du vaikai negrįš pas jus su atsakymu, kurį išsiuntėte pranašui (sallallaahu 'alaihi wasallam). Abdul Mutthalib tarė: „Tada mudu su Al Fadhl nuėjome prie pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) kambario durų, kol sutapo vidurdienio maldos laikas, tada pasimeldėme su žmonėmis.“ Tada mudu su Al Fadhl greitai nuėjome prie pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) kambario durų, o tuo metu jis buvo Zainab bint Jahsy namuose. Tada stovėjome priešais duris, kol atėjo pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam). Tada jis suspaudė man ir Al Fadhl už ausies. Tada jis tarė: „Sakyk, ką nori pasakyti!“ Tada jis įėjo į namus ir leido man ir Al Fadhl įeiti. Tada mes įėjome ir netrukus po to išsiskyrėme, kad galėtume pasikalbėti, tada aš prabilau – arba prabilo Al Fadhl.“ Abdullah dėl to abejojo – jam jis papasakojo apie mūsų dviejų tėvų duotus įsakymus. Tada Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam akimirką tylėjo ir pakėlė žvilgsnį į namo stogą, kol pamanėme, kad jis mums nedavė nė menkiausio atsakymo. Tada pamatėme Zainab, kuri iš už hidžabo mums gestikuliavo ranka, norėjo, kad neskubėtume, ir Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam buvo mūsų reikaluose. Tada Rasulullah shallallaahu 'alaihi wasallam nuleido galvą ir tarė mums: „Iš tiesų, ši išmalda yra tik žmonių atliekos ir iš tikrųjų ši išmalda nėra halal Muhammadui ir Muhammado šeimai. Pakvieskite Naufalą bin Al Harithą!“ Tada buvo pakviestas Naufalas bin Al Harithas, tada jis tarė: „O Naufalai, tekėk už Abdulo Muthtalibo!“ Tada Naufalas vedė mane. Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tarė: „Paskambink Mahma-ah bin Juz“, – jis buvo vyras iš Bani Zubaido. Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) jį samdydavo rūpintis penktadaliu. Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tarė Mahmi-ah: „O Al Fadhl!“ Tada jis ją vedė. Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tarė: „Atsistokite ir duokite jiems abiem kraitį – tokią ir tokią penktą dalį!“ Abdullah bin Al Harith man neminėjo sumos.
Imam Abu Dawud : 2593
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ صَالِحٍ حَدَّثَنَا عَنْبَسَةُ بْنُ خَالِدٍ حَدَّثَنَا يُونُسُ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ أَخْبَرَنِي عَلِيُّ بْنُ حُسَيْنٍ أَنَّ حُسَيْنَ بْنَ عَلِيٍّ أَخْبَرَهُ أَنَّ عَلِيَّ بْنَ أَبِي طَالِبٍ قَالَ كَانَتْ لِي شَارِفٌ مِنْ نَصِيبِي مِنْ الْمَغْنَمِ يَوْمَ بَدْرٍ وَكَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَعْطَانِي شَارِفًا مِنْ الْخُمُسِ يَوْمَئِذٍ فَلَمَّا أَرَدْتُ أَنْ أَبْنِيَ بِفَاطِمَةَ بِنْتِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَاعَدْتُ رَجُلًا صَوَّاغًا مِنْ بَنِي قَيْنُقَاعٍ أَنْ يَرْتَحِلَ مَعِي فَنَأْتِيَ بِإِذْخِرٍ أَرَدْتُ أَنْ أَبِيعَهُ مِنْ الصَّوَّاغِينَ فَأَسْتَعِينَ بِهِ فِي وَلِيمَةِ عُرْسِي فَبَيْنَا أَنَا أَجَمْعُ لِشَارِفَيَّ مَتَاعًا مِنْ الْأَقْتَابِ وَالْغَرَائِرِ وَالْحِبَالِ وَشَارِفَايَ مُنَاخَانِ إِلَى جَنْبِ حُجْرَةِ رَجُلٍ مِنْ الْأَنْصَارِ أَقْبَلْتُ حِينَ جَمَعْتُ مَا جَمَعْتُ فَإِذَا بِشَارِفَيَّ قَدْ اجْتُبَّتْ أَسْنِمَتُهُمَا وَبُقِرَتْ خَوَاصِرُهُمَا وَأُخِذَ مِنْ أَكْبَادِهِمَا فَلَمْ أَمْلِكْ عَيْنَيَّ حِينَ رَأَيْتُ ذَلِكَ الْمَنْظَرَ فَقُلْتُ مَنْ فَعَلَ هَذَا قَالُوا فَعَلَهُ حَمْزَةُ بْنُ عَبْدِ الْمُطَّلِبِ وَهُوَ فِي هَذَا الْبَيْتِ فِي شَرْبٍ مِنْ الْأَنْصَارِ غَنَّتْهُ قَيْنَةٌ وَأَصْحَابَهُ فَقَالَتْ فِي غِنَائِهَا أَلَا يَا حَمْزُ لِلشُّرُفِ النِّوَاءِ فَوَثَبَ إِلَى السَّيْفِ فَاجْتَبَّ أَسْنِمَتَهُمَا وَبَقَرَ خَوَاصِرَهُمَا وَأَخَذَ مِنْ أَكْبَادِهِمَا قَالَ عَلِيٌّ فَانْطَلَقْتُ حَتَّى أَدْخُلَ عَلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَعِنْدَهُ زَيْدُ بْنُ حَارِثَةَ قَالَ فَعَرَفَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الَّذِي لَقِيتُ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَا لَكَ قَالَ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ مَا رَأَيْتُ كَالْيَوْمِ عَدَا حَمْزَةُ عَلَى نَاقَتَيَّ فَاجْتَبَّ أَسْنِمَتَهُمَا وَبَقَرَ خَوَاصِرَهُمَا وَهَا هُوَ ذَا فِي بَيْتٍ مَعَهُ شَرْبٌ فَدَعَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِرِدَائِهِ فَارْتَدَاهُ ثُمَّ انْطَلَقَ يَمْشِي وَاتَّبَعْتُهُ أَنَا وَزَيْدُ بْنُ حَارِثَةَ حَتَّى جَاءَ الْبَيْتَ الَّذِي فِيهِ حَمْزَةُ فَاسْتَأْذَنَ فَأُذِنَ لَهُ فَإِذَا هُمْ شَرْبٌ فَطَفِقَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَلُومُ حَمْزَةَ فِيمَا فَعَلَ فَإِذَا حَمْزَةُ ثَمِلٌ مُحْمَرَّةٌ عَيْنَاهُ فَنَظَرَ حَمْزَةُ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ثُمَّ صَعَّدَ النَّظَرَ فَنَظَرَ إِلَى رُكْبَتَيْهِ ثُمَّ صَعَّدَ النَّظَرَ فَنَظَرَ إِلَى سُرَّتِهِ ثُمَّ صَعَّدَ النَّظَرَ فَنَظَرَ إِلَى وَجْهِهِ ثُمَّ قَالَ حَمْزَةُ وَهَلْ أَنْتُمْ إِلَّا عَبِيدٌ لِأَبِي فَعَرَفَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنَّهُ ثَمِلٌ فَنَكَصَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَلَى عَقِبَيْهِ الْقَهْقَرَى فَخَرَجَ وَخَرَجْنَا مَعَهُ
[Ahmadas bin Salihas] mums papasakojo, [Anbasahas bin Khalidas] mums papasakojo, [Yunusas] mums papasakojo iš [Ibn Shihabo], kuris man [Ali bin Husainui] pasakė, kad [Husainas bin Ali] jam pasakė, jog [Ali bin Abu Talibas] sakė: „Aš turėjau trejų metų kupranugarį, kuris buvo mano dalis karo grobio Badro mūšyje.“ Ir Alacho Pasiuntinys (shallallahu 'alaihi wasallam) davė man trejų metų kupranugarį iš penktadalio to meto dalies. Tada, kai norėjau kurti namus su Fatima, Alacho Pasiuntinio (shallallahu 'alaihi wasallam) dukterimi, susitariau su juvelyru iš Bani Qaynuqos, kad jis eitų su manimi, tada mes atvykome nešdamiesi idzkhir – apelsinų žolės – kurią norėjau nupirkti iš juvelyrų, kad panaudočiau ją savo vestuvių puotoje.“ Kol rinkau savo kupranugario mantą, būtent nedidelį balną, maišą ir virves, tuo tarpu mano du kupranugariai buvo pririšti šalia ansarų kambario. Kai surinkau viską, ką buvau surinkęs, atėjau ir pamačiau, kad mano dviem kupranugariams buvo nupjautos kupros, perplėšti skrandžiai ir išimta dalis širdies. Taigi, kai pamačiau tą vaizdą, negalėjau suvaldyti akių. Tada paklausiau: „Kas tai padarė?“ Jie sakė: „Tas, kuris tai padarė, buvo Hamzah bin Abdul Muththalib, ir jis buvo šiuose namuose su grupe ansarų, vergė dainavo jam ir jo draugams. Vergas tarė: „O Hamzah, išžudyk riebius kupranugarius!“ Tada jis pašoko ir paėmė kardą, nupjovė kupras, perplėšė dviejų kupranugarių pilvus ir išėmė dalį jų širdžių.“ Ali pasakė: „Tada nuėjau ir sutikau Alacho Pasiuntinį (SAW) ir šalia jo buvo Zaidas bin Harithah.“ Jis tarė: Ir صلى الله عليه ... عليه الله عليه الله عليه الله عليه الله عليه الله عليه. Hamza užpuolė mano du kupranugarius, nupjovė jiems kuprus ir perplėšė pilvus. Jis buvo name su grupe žmonių. Tada صله عله الله عله الله عله paprašė jo skaros, užsidėjo ją ir išėjo, o aš sekiau paskui jį su Zaidu bin Haritahu, kol jis pasiekė namą, kuriame buvo Hamza. Tada jis paprašė leidimo ir jam buvo duotas. Paaiškėjo, kad ten buvo grupė žmonių, tada صله عله الله الله ال Tada jis pažvelgė į Alacho Pasiuntinį (tebūnie jam Viešpaties ramybė ir ramybė), tada jo žvilgsnis pakilo ir pažvelgė į jo kelius, tada pakilo ir pažvelgė į jo bambą, tada pakilo ir pamatė jo veidą. Tada Hamza tarė: „Jūs esate tik mano tėvo vergai.“ Taigi, Viešpaties ramybė ir ramybė žinojo, kad jis girtas. Tada Viešpaties ramybė ir ramybė pasitraukė ir išėjo, ir mes išėjome kartu su juo.
Imam Abu Dawud : 2594
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ صَالِحٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ وَهْبٍ حَدَّثَنِي عَيَّاشُ بْنُ عُقْبَةَ الْحَضْرَمِيُّ عَنْ الْفَضْلِ بْنِ الْحَسَنِ الضَّمْرِيِّ أَنَّ أُمَّ الْحَكَمِ أَوْ ضُبَاعَةَ ابْنَتَيْ الزُّبَيْرِ بْنِ عَبْدِ الْمُطَّلِبِ حَدَّثَتْهُعَنْ إِحْدَاهُمَا أَنَّهَا قَالَتْ أَصَابَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ سَبْيًا فَذَهَبْتُ أَنَا وَأُخْتِي وَفَاطِمَةُ بِنْتُ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَشَكَوْنَا إِلَيْهِ مَا نَحْنُ فِيهِ وَسَأَلْنَاهُ أَنْ يَأْمُرَ لَنَا بِشَيْءٍ مِنْ السَّبْيِ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ سَبَقَكُنَّ يَتَامَى بَدْرٍ لَكِنْ سَأَدُلُّكُنَّ عَلَى مَا هُوَ خَيْرٌ لَكُنَّ مِنْ ذَلِكَ تُكَبِّرْنَ اللَّهَ عَلَى إِثْرِ كُلِّ صَلَاةٍ ثَلَاثًا وَثَلَاثِينَ تَكْبِيرَةً وَثَلَاثًا وَثَلَاثِينَ تَسْبِيحَةً وَثَلَاثًا وَثَلَاثِينَ تَحْمِيدَةً وَلَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ وَحْدَهُ لَا شَرِيكَ لَهُ لَهُ الْمُلْكُ وَلَهُ الْحَمْدُ وَهُوَ عَلَى كُلِّ شَيْءٍ قَدِيرٌقَالَ عَيَّاشٌ وَهُمَا ابْنَتَا عَمِّ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ
Mums [Ahmad bin Salih], mums [Abdullah bin Wahb], man ['Ayyasy bin 'Uqbah Al Hadhrami] pasakė iš [Al Fadhl bin Al Hasan Adh Dhamri], kad [Ummu Al Hakam arba Dhuba'ah] dvi Az Zubair bin Abdul Muththalibo dukterys jam papasakojo iš vienos iš jų, kad jis sakė: „Rapsulullah shallallahu 'alaihi wasallam paėmė karo belaisvių“, tada aš nuėjau su savo seserimi ir Fatima bint Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam. Tada mes jam pasiskundėme dėl to, ką patyrėme, ir paprašėme, kad jis įsakytų mums atiduoti kai kuriuos belaisvius. Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Aplenkėte Badro našlaičius. Bet aš jums parodysiu kai ką geresnio.“ Po kiekvienos maldos trisdešimt tris kartus darote takbirą Allahui, trisdešimt tris kartus atliekate tasbih, trisdešimt tris kartus atliekate tahmidą ir LAA ILAAHA ILLALLAAHU WAHDAHU LAA SYARIIKALAH LAHUL MULKU WA LAHUL HAMDU WA HUWA HUWA 'ALAIRA'-KULLIASYA'-KULLIAI '-KULLIAI '-K. – pasakė Ayyasy; jos abi buvo pranašo dėdės sallallaahu 'alaihi wasallam dukterys.
Imam Abu Dawud : 2595
حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ خَلَفٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْأَعْلَى عَنْ سَعِيدٍ يَعْنِي الْجُرَيرِيَّ عَنْ أَبِي الْوَرْدِ عَنْ ابْنِ أَعْبُدَ قَالَقَالَ لِي عَلِيٌّ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ أَلَا أُحَدِّثُكَ عَنِّي وَعَنْ فَاطِمَةَ بِنْتِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَكَانَتْ مِنْ أَحَبِّ أَهْلِهِ إِلَيْهِ قُلْتُ بَلَى قَالَ إِنَّهَا جَرَّتْ بِالرَّحَى حَتَّى أَثَّرَ فِي يَدِهَا وَاسْتَقَتْ بِالْقِرْبَةِ حَتَّى أَثَّرَ فِي نَحْرِهَا وَكَنَسَتْ الْبَيْتَ حَتَّى اغْبَرَّتْ ثِيَابُهَا فَأَتَى النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ خَدَمٌ فَقُلْتُ لَوْ أَتَيْتِ أَبَاكِ فَسَأَلْتِيهِ خَادِمًا فَأَتَتْهُ فَوَجَدَتْ عِنْدَهُ حُدَّاثًا فَرَجَعَتْ فَأَتَاهَا مِنْ الْغَدِ فَقَالَ مَا كَانَ حَاجَتُكِ فَسَكَتَتْ فَقُلْتُ أَنَا أُحَدِّثُكَ يَا رَسُولَ اللَّهِ جَرَّتْ بِالرَّحَى حَتَّى أَثَّرَتْ فِي يَدِهَا وَحَمَلَتْ بِالْقِرْبَةِ حَتَّى أَثَّرَتْ فِي نَحْرِهَا فَلَمَّا أَنْ جَاءَكَ الْخَدَمُ أَمَرْتُهَا أَنْ تَأْتِيَكَ فَتَسْتَخْدِمَكَ خَادِمًا يَقِيهَا حَرَّ مَا هِيَ فِيهِ قَالَ اتَّقِي اللَّهَ يَا فَاطِمَةُ وَأَدِّي فَرِيضَةَ رَبِّكِ وَاعْمَلِي عَمَلَ أَهْلِكِ فَإِذَا أَخَذْتِ مَضْجَعَكِ فَسَبِّحِي ثَلَاثًا وَثَلَاثِينَ وَاحْمَدِي ثَلَاثًا وَثَلَاثِينَ وَكَبِّرِي أَرْبَعًا وَثَلَاثِينَ فَتِلْكَ مِائَةٌ فَهِيَ خَيْرٌ لَكِ مِنْ خَادِمٍ قَالَتْ رَضِيتُ عَنْ اللَّهِ عَزَّ وَجَلَّ وَعَنْ رَسُولِهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَحَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ مُحَمَّدٍ الْمَرْوَزِيُّ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ أَخْبَرَنَا مَعْمَرٌ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ عَلِيِّ بْنِ حُسَيْنٍ بِهَذِهِ الْقِصَّةِ قَالَ وَلَمْ يُخْدِمْهَا
„Jis mums papasakojo [Yahya bin Khalaf], jis mums papasakojo [Abdul A'la] iš [Sa'id Al Jurairi], iš [Abu Al Ward], iš [Ibn A'bud]“, – sakė jis; „[Ali radiallahu 'anhu] manęs paklausė: „Ar papasakosiu tau apie save ir Fatimą, pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) sūnų? Jis buvo vienas iš šeimų, kurias jis labiausiai mylėjo. Sakau; taip.“ Jis atsakė: „Iš tiesų, jis tempė augalų laistymo įrankius, kol jie palikdavo žymes ant jo rankų, jis laistė geriba, kol jie palikdavo žymes ant jo kaklo, jis šlavė namus, kol dulkės nudažė jo drabužius.“ Tada pas pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam) atėjo keli tarnai, tada aš pasakiau: „Jei ateitumėte pas savo tėvą ir paprašytumėte jo tarno, tai būtų geriau.“ Tada jis pamatė, kad šalia jo yra grupė žmonių, besišnekučiuojančių. Tada jis grįžo, o kitą dieną atėjo pas jį ir paklausė: „Ko tau reikia?“ Tada Fatima tylėjo, tada aš tariau: „Pasakysiu tau, o Alacho Pasiuntiny, jis išsitraukė įrankį augalams laistyti, kol šis paliko žymes ant jo rankų, jis nešiojosi geribą, kol ši paliko žymes ant jo kaklo. Tada, kai tau atsirado keli pagalbininkai, įsakiau jam ateiti pas tave ir paprašyti tavęs pagalbininkų, kurie apsaugotų jį nuo karščio, kurį jis patyrė.“ Jis tarė: „Bijok Alacho, o Fatima, ir įvykdyk savo Viešpaties įsipareigojimus bei atlik savo šeimos darbus. Tada, kai būsi pasiruošusi miegoti, melskis trisdešimt tris kartus, melskis trisdešimt tris kartus ir melskis trisdešimt keturis kartus, iš viso šimtą. Tada tai tau geriau nei tarnas“. Fatima tarė: „Aš esu patenkinta Alachu ir Jo Pasiuntiniu (sallallaahu 'alaihi wasallam). Papasakojo mums [Ahmad bin Muhammad Al Marwazi], papasakojo mums [Abdurrazzaq], papasakojo mums [Ma'mar] iš [Az Zuhri], iš [Ali bin Husain] šią istoriją.“ jis tarė; ir jis nedavė jam tarno.
Imam Abu Dawud : 2596
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عِيسَى حَدَّثَنَا عَنْبَسَةُ بْنُ عَبْدِ الْوَاحِدِ الْقُرَشِيُّ قَالَ أَبُو جَعْفَرٍ يَعْنِي ابْنَ عِيسَى كُنَّا نَقُولُ إِنَّه مِنْ الْأَبْدَالِ قَبْلَ أَنْ نَسْمَعَ أَنَّ الْأَبْدَالَ مِنْ الْمَوَالِي قَالَ حَدَّثَنِي الدَّخِيلُ بْنُ إِيَاسِ بْنِ نُوحِ بْنِ مُجَّاعَةَ عَنْ هِلَالِ بْنِ سِرَاجِ بْنِ مُجَّاعَةَ عَنْ أَبِيهِ عَنْ جَدِّهِ مُجَّاعَةَ أَنَّهُ أَتَى النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَطْلُبُ دِيَةَ أَخِيهِ قَتَلَتْهُ بَنُو سَدُوسٍ مِنْ بَنِي ذُهْلٍ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَوْ كُنْتُ جَاعِلًا لِمُشْرِكٍ دِيَةً جَعَلْتُ لِأَخِيكَ وَلَكِنْ سَأُعْطِيكَ مِنْهُ عُقْبَى فَكَتَبَ لَهُ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِمِائَةٍ مِنْ الْإِبِلِ مِنْ أَوَّلِ خُمُسٍ يَخْرُجُ مِنْ مُشْرِكِي بَنِي ذُهْلٍ فَأَخَذَ طَائِفَةً مِنْهَا وَأَسْلَمَتْ بَنُو ذُهْلٍ فَطَلَبَهَا بَعْدُ مُجَّاعَةُ إِلَى أَبِي بَكْرٍ وَأَتَاهُ بِكِتَابِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَكَتَبَ لَهُ أَبُو بَكْرٍ بِاثْنَيْ عَشَرَ أَلْفَ صَاعٍ مِنْ صَدَقَةِ الْيَمَامَةِ أَرْبَعَةِ آلَافٍ بُرًّا وَأَرْبَعَةِ آلَافٍ شَعِيرًا وَأَرْبَعَةِ آلَافٍ تَمْرًا وَكَانَ فِي كِتَابِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِمُجَّاعَةَ بِسْمِ اللَّهِ الرَّحْمَنِ الرَّحِيمِ هَذَا كِتَابٌ مِنْ مُحَمَّدٍ النَّبِيِّ لِمُجَّاعَةَ بْنِ مَرَارَةَ مِنْ بَنِي سُلْمَى إِنِّي أَعْطَيْتُهُ مِائَةً مِنْ الْإِبِلِ مِنْ أَوَّلِ خُمُسٍ يَخْرُجُ مِنْ مُشْرِكِي بَنِي ذُهْلٍ عُقْبَةً مِنْ أَخِيهِ
[Muhammadas bin Isa], gimęs su mumis, ['Anbasah bin Abdul Wahid Al Qurasyi], gimęs su mumis, sakė Abu Ja'faras; tai yra, Ibn Isa. Mes sakydavome, kad jis buvo tarp Abdalų – šventųjų ir garbintojų – prieš išgirsdami, kad Abdalai buvo kilę iš buvusių vergų. Jis pasakė: [Ad Dakhil bin Iyas bin Nuh bin Mujja'ah] papasakojo man iš [Hilal bin Siraj bin Mujja'ah], iš [savo tėvo], iš [savo senelio, Mujja'ah], kad jis atėjo pas Pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam reikalaudamas savo brolio, kurį nužudė Bani Sadus iš Bani Dzuhl, mirties. Tada Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Jei turėčiau mirti už politeistą, padaryčiau tai už tavo brolį. Bet aš tau duosiu dalį to mainais.“ Tada pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) parašė jam šimtą kupranugarių iš pirmo penktos dalies, kuri kilo iš Bani Dzuhlo politeistais. Tada jis paėmė dalį to, ir Banu Hudzlas atsivertė į islamą, tada Mudža'ah pareikalavo to iš Abu Bakro ir atėjo pas jį su pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) laišku. Tada Abu Bakras parašė jam dvylika tūkstančių ša išmaldos iš Yamamah, būtent keturis tūkstančius kviečių ir keturis tūkstančius miežių, ir keturis tūkstančius datulių. Ir pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) laiške Mudža'ah rašoma: Bismillahirrahmanirrahiim, tai yra pranašo Muhammado laiškas Mudža'ah bin Mararah iš Bani Salmos, iš tiesų aš daviau jam šimtą kupranugarių iš pirmo penktos dalies, kuri kilo iš Bani Dzuhlo politeistais mainais už jo brolį.
Imam Abu Dawud : 2597
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ كَثِيرٍ أَخْبَرَنَا سُفْيَانُ عَنْ مُطَرِّفٍ عَنْ عَامِرٍ الشَّعْبِيِّ قَالَكَانَ لِلنَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ سَهْمٌ يُدْعَى الصَّفِيَّ إِنْ شَاءَ عَبْدًا وَإِنْ شَاءَ أَمَةً وَإِنْ شَاءَ فَرَسًا يَخْتَارُهُ قَبْلَ الْخُمُسِ
Mums [Muhammadas bin Kathiras] pasakė, mums [Sufyanas] pasakė iš [Mutharrifo] iš ['Amir Asy Sya'bi], jis sakė: „Anksčiau pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) turėjo dalis, vadinamas Shafi, jei norėjo, jis imdavo vergus vyrus, jei norėjo, jis imdavo verges moteris, o jei norėjo, jis imdavo pasirinktą arklį prieš penktąjį.“
Imam Abu Dawud : 2598
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ بَشَّارٍ حَدَّثَنَا أَبُو عَاصِمٍ وَأَزْهَرُ قَالَا حَدَّثَنَا ابْنُ عَوْنٍ قَالَ سَأَلْتُ مُحَمَّدًاعَنْ سَهْمِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَالصَّفِيِّ قَالَ كَانَ يُضْرَبُ لَهُ بِسَهْمٍ مَعَ الْمُسْلِمِينَ وَإِنْ لَمْ يَشْهَدْ وَالصَّفِيُّ يُؤْخَذُ لَهُ رَأْسٌ مِنْ الْخُمُسِ قَبْلَ كُلِّ شَيْءٍ
Jie sakė, kad mums [Muhammadui bin Bashyarui], [Abu 'Ashimui] ir [Azharui] tai pasakė; jis sakė, kad mums [Ibn 'Aunui] tai pasakė: „Aš paklausiau [Muhammado] apie pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir Šafio dalis.“ Jis atsakė: „Anksčiau jam buvo dalijamos dalys su musulmonais, nors jis ir nedalyvavo kare. Tuo tarpu Šafis pasiėmė sau penktadalį pagrindinės dalies prieš viską.“
Imam Abu Dawud : 2599
حَدَّثَنَا مَحْمُودُ بْنُ خَالِدٍ السُّلَمِيُّ حَدَّثَنَا عُمَرُ يَعْنِي ابْنَ عَبْدِ الْوَاحِدِ عَنْ سَعِيدٍ يَعْنِي ابْنَ بَشِيرٍ عَنْ قَتَادَةَ قَالَكَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذَا غَزَا كَانَ لَهُ سَهْمٌ صَافٍ يَأْخُذُهُ مِنْ حَيْثُ شَاءَهُ فَكَانَتْ صَفِيَّةُ مِنْ ذَلِكَ السَّهْمِ وَكَانَ إِذَا لَمْ يَغْزُ بِنَفْسِهِ ضُرِبَ لَهُ بِسَهْمِهِ وَلَمْ يُخَيَّرْ
Mums [Mahmud bin Khalid As Sulami], mums [Umar bin Abdul Wahid] pasakė iš [Sa'id bin Basyir] iš [Qatadah]: „Kai pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) išėjo į karą, jis ėmė grynąją dalį iš bet kurios pusės, iš kurios norėjo. Ir Šafija yra viena iš šių dalių. Ir jei jis nekovoja vienas, jam atitenka jo dalis ir jam nesuteikiama pasirinkimo.“
Imam Abu Dawud : 2600
حَدَّثَنَا نَصْرُ بْنُ عَلِيٍّ حَدَّثَنَا أَبُو أَحْمَدَ أَخْبَرَنَا سُفْيَانُ عَنْ هِشَامِ بْنِ عُرْوَةَ عَنْ أَبِيهِ عَنْ عَائِشَةَ قَالَتْكَانَتْ صَفِيَّةُ مِنْ الصَّفِيِّ
Jis pasakė, kad mums [Nashr bin Ali], mums [Abu Ahmad], mums [Sufyan] papasakojo iš [Hisyam bin 'Urwah], iš [jo tėvo], iš [Aisyah]; Šafiyyah yra specialus skyrius – Pranašui (sallallaahu 'alaihi wa sallam)-.