Imam Abu Dawud (الامام ابو داود) - 4590 Hadith
Hadith
Imam Abu Dawud : 2561
حَدَّثَنَا النُّفَيْلِيُّ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ سَلَمَةَ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ إِسْحَقَ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ عَمْرِو بْنِ عَطَاءٍ عَنْ مَالِكِ بْنِ أَوْسِ بْنِ الْحَدَثَانِ قَالَذَكَرَ عُمَرُ بْنُ الْخَطَّابِ يَوْمًا الْفَيْءَ فَقَالَ مَا أَنَا بِأَحَقَّ بِهَذَا الْفَيْءِ مِنْكُمْ وَمَا أَحَدٌ مِنَّا بِأَحَقَّ بِهِ مِنْ أَحَدٍ إِلَّا أَنَّا عَلَى مَنَازِلِنَا مِنْ كِتَابِ اللَّهِ عَزَّ وَجَلَّ وَقَسْمِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَالرَّجُلُ وَقِدَمُهُ وَالرَّجُلُ وَبَلَاؤُهُ وَالرَّجُلُ وَعِيَالُهُ وَالرَّجُلُ وَحَاجَتُهُ
[An Nufaili] mums papasakojo, [Muhammadas bin Salamah] mums papasakojo iš [Muhammado bin Ishaqo], iš [Muhammado bin 'Amr bin 'Atho`], iš [Malik bin Aus bin Al Hadatsan], – pasakė jis; – vieną dieną [Umaras] paminėjo „fai“, tada jis pasakė: „Aš nesu labiau nusipelnęs šio „fai“ nei tu, ir niekas iš mūsų neturi daugiau į jį nusipelnęs nei kas nors kitas, tik mes esame tokiose padėtyse, kurios buvo paaiškintos Alacho knygoje „azza wajalla“ ir Alacho Pasiuntinio (sallallahu 'alaihi wasallam) paskirstyme. Taigi žmogaus dalis priklauso nuo to, kaip greitai jis atsivertė į islamą, ir žmogaus dalis priklauso nuo jį ištikusios nelaimės, pagal žmones, nuo kurių jis yra priklausomas, ir žmogaus dalis priklauso nuo jo poreikių.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2562
حَدَّثَنَا هَارُونُ بْنُ زَيْدِ بْنِ أَبِي الزَّرْقَاءِ حَدَّثَنَا أَبِي حَدَّثَنَا هِشَامُ بْنُ سَعْدٍ عَنْ زَيْدِ بْنِ أَسْلَمَأَنَّ عَبْدَ اللَّهِ بْنَ عُمَرَ دَخَلَ عَلَى مُعَاوِيَةَ فَقَالَ حَاجَتَكَ يَا أَبَا عَبْدِ الرَّحْمَنِ فَقَالَ عَطَاءُ الْمُحَرَّرِينَ فَإِنِّي رَأَيْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَوَّلَ مَا جَاءَهُ شَيْءٌ بَدَأَ بِالْمُحَرَّرِينَ
Mums [Harun bin Zaid bin Abu Az Zarqa`], mums [mano tėvui], mums [Hisyam bin Sa'd] pasakė iš [Zaid bin Aslam], kad [Abdullah bin Umar] sutiko Mu'awiyah ir paklausė: „Ko tau reikia, Abdurrahmanai?“ – tarė „Atho“, – tarė jis; – dalijo dovanas išlaisvintiems vergams. Tiesą sakant, mačiau, kaip Alacho Pasiuntinys (SAW) pirmiausia pradėjo nuo išlaisvintų vergų.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2563
حَدَّثَنَا إِبْرَاهِيمُ بْنُ مُوسَى الرَّازِيُّ أَخْبَرَنَا عِيسَى حَدَّثَنَا ابْنُ أَبِي ذِئْبٍ عَنْ الْقَاسِمِ بْنِ عَبَّاسٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ نِيَارٍ عَنْ عُرْوَةَ عَنْ عَائِشَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَاأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أُتِيَ بِظَبْيَةٍ فِيهَا خَرَزٌ فَقَسَمَهَا لِلْحُرَّةِ وَالْأَمَةِقَالَتْ عَائِشَةُ كَانَ أَبِي رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ يَقْسِمُ لِلْحُرِّ وَالْعَبْدِ
[Ibrahimas bin Musa Ar Razi] mums papasakojo, [Isa] mums papasakojo, [Ibn Abu Dzi`b] mums papasakojo iš [Al Qasim bin 'Abbas], iš [Abdullah bin Niyar], iš ['Urwah], iš [Aišos], radliallahu 'anha, kad Pranašui sallallaahu 'alaihi wa sallam buvo duotas mažas indelis, pripildytas karoliukais, o tada jis juos padalino laisvoms moterims ir vergėms. Aiša sakė: „Mano tėvas radliallahu 'anhu juos dalindavo laisviems žmonėms ir vergams.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2564
حَدَّثَنَا سَعِيدُ بْنُ مَنْصُورٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ الْمُبَارَكِ ح و حَدَّثَنَا ابْنُ الْمُصَفَّى قَالَ حَدَّثَنَا أَبُو الْمُغِيرَةِ جَمِيعًا عَنْ صَفْوَانَ بْنِ عَمْرٍو عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ جُبَيْرِ بْنِ نُفَيْرٍ عَنْ أَبِيهِ عَنْ عَوْفِ بْنِ مَالِكٍأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَانَ إِذَا أَتَاهُ الْفَيْءُ قَسَمَهُ فِي يَوْمِهِ فَأَعْطَى الْآهِلَ حَظَّيْنِ وَأَعْطَى الْعَزَبَ حَظًّا زَادَ ابْنُ الْمُصَفَّى فَدُعِينَا وَكُنْتُ أُدْعَى قَبْلَ عَمَّارٍ فَدُعِيتُ فَأَعْطَانِي حَظَّيْنِ وَكَانَ لِي أَهْلٌ ثُمَّ دُعِيَ بَعْدِي عَمَّارُ بْنُ يَاسِرٍ فَأَعْطَى لَهُ حَظًّا وَاحِدًا
Mums [Sa'id bin Mansur] buvo pasakyta, mums [Abdullah bin Al Mubarak] buvo pasakyta, ir tai buvo papasakota kitu būdu: Mums [Ibn Al Mushaffa] buvo pasakyta, – sakė jis; mums [Abu Al Mughirah] buvo pasakyta, visa tai iš [Shafwan bin 'Amr], iš [Abdurrahman bin Jubair bin Nufair], iš [jo tėvo] iš ['Auf bin Malik], kad Alacho Pasiuntinys sallallaahu 'alaihi wasallam, kai fa' atėjo pas jį, tą dieną jis padalijo viską, susituokusiems davė dvi dalis, o vienišiems – vieną dalį. Ibn Al Mushaffa pridūrė: tada aš buvau vadinamas 'Ammar, aš buvau vadinamas, tada jis davė man dvi dalis, ir aš buvau vedęs asmuo, tada 'Ammar bin Yasir buvo pašauktas po manęs, tada jis davė jam vieną dalį.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2565
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ كَثِيرٍ أَخْبَرَنَا سُفْيَانُ عَنْ جَعْفَرٍ عَنْ أَبِيهِ عَنْ جَابِرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ قَالَكَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ أَنَا أَوْلَى بِالْمُؤْمِنِينَ مِنْ أَنْفُسِهِمْ مَنْ تَرَكَ مَالًا فَلِأَهْلِهِ وَمَنْ تَرَكَ دَيْنًا أَوْ ضَيَاعًا فَإِلَيَّ وَعَلَيَّ
Jis mums pasakė [Muhammadas bin Kathiras], jis mums pasakė [Sufyanas] iš [Ja'faro] iš [savo tėvo], iš [Jabiro bin Abdullah]; Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam pasakė: „Aš esu tas, kuris yra svarbesnis – turi daugiau teisių – tikintiesiems nei jie patys. Kas palieka turtą, tas atitenka savo šeimai, o kas palieka skolas ir šeimą, tas grįžta man ir yra mano atsakomybė“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2566
حَدَّثَنَا حَفْصُ بْنُ عُمَرَ حَدَّثَنَا شُعْبَةُ عَنْ عَدِيِّ بْنِ ثَابِتٍ عَنْ أَبِي حَازِمٍ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَنْ تَرَكَ مَالًا فَلِوَرَثَتِهِ وَمَنْ تَرَكَ كَلًّا فَإِلَيْنَا
Mums pasakė [Hafšas bin Umaras], mums pasakė [Syu'bah], iš [Adi bin Thabit], iš [Abu Hazimo], iš [Abu Hurairah], jis sakė; Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) sakė: „Kas palieka turtą, tas atitenka jo įpėdiniams, o kas palieka savo šeimą, tas sugrįš man“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2567
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ حَنْبَلٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ عَنْ مَعْمَرٍ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ أَبِي سَلَمَةَ عَنْ جَابِرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَانَ يَقُولُ أَنَا أَوْلَى بِكُلِّ مُؤْمِنٍ مِنْ نَفْسِهِ فَأَيُّمَا رَجُلٍ مَاتَ وَتَرَكَ دَيْنًا فَإِلَيَّ وَمَنْ تَرَكَ مَالًا فَلِوَرَثَتِهِ
Mums [Ahmadui bin Hanbalui] buvo pasakyta, mums [Abdurrazzaqui] buvo pasakyta, iš [Ma'maro] iš [Az Zuhri], iš [Abu Salamah] iš [Jabiro bin Abdullah] iš Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) jis pasakė: „Aš esu tas, kuris kiekvienam tikinčiajam yra svarbesnis už save patį. Kas miršta ir palieka skolų, tai grįš man, o kas palieka turtą, tai atiteks jo įpėdiniams“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2568
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ حَنْبَلٍ حَدَّثَنَا يَحْيَى عَنْ عُبَيْدِ اللَّهِ أَخْبَرَنِي نَافِعٌ عَنْ ابْنِ عُمَرَأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عُرِضَهُ يَوْمَ أُحُدٍ وَهُوَ ابْنُ أَرْبَعَ عَشْرَةَ فَلَمْ يُجِزْهُ وَعُرِضَهُ يَوْمَ الْخَنْدَقِ وَهُوَ ابْنُ خَمْسَ عَشْرَةَ سَنَةً فَأَجَازَهُ
[Ahmadas bin Hanbalas] mums papasakojo, [Jahja] mums papasakojo iš ['Ubaidullah], [Nafi'] man papasakojo iš [Ibn Umaro], kad pranašui sallallaahu 'alaihi wasallam buvo pasiūlyta Ibn Umarui prisijungti prie Uhudo mūšio, kai jam buvo keturiolika metų, bet jis to neleido ir jam buvo pasiūlyta prisijungti prie Apkasų mūšio, bet jis to leido.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2569
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ أَبِي الْحَوَارِيِّ حَدَّثَنَا سُلَيْمُ بْنُ مُطَيْرٍ شَيْخٌ مِنْ أَهْلِ وَادِي الْقُرَى قَالَ حَدَّثَنِي أَبِى مُطَيْرٌأَنَّهُ خَرَجَ حَاجًّا حَتَّى إِذَا كَانَ بِالسُّوَيْدَاءِ إِذَا بِرَجُلٍ قَدْ جَاءَ كَأَنَّهُ يَطْلُبُ دَوَاءً وَحُضُضًا فَقَالَ أَخْبَرَنِي مَنْ سَمِعَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي حَجَّةِ الْوَدَاعِ وَهُوَ يَعِظُ النَّاسَ وَيَأْمُرُهُمْ وَيَنْهَاهُمْ فَقَالَ يَا أَيُّهَا النَّاسُ خُذُوا الْعَطَاءَ مَا كَانَ عَطَاءً فَإِذَا تَجَاحَفَتْ قُرَيْشٌ عَلَى الْمُلْكِ وَكَانَ عَنْ دِينِ أَحَدِكُمْ فَدَعُوهُقَالَ أَبُو دَاوُد وَرَوَاهُ ابْنُ الْمُبَارَكِ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ يَسَارٍ عَنْ سُلَيْمِ بْنِ مُطَيْرٍ
Jis mums [Ahmadas bin Abu Al Hawari], jis mums [Sulaimas bin Muthair], šeichas iš Bukit Kuros žmonių, sakė; jis man [mano tėvui, būtent Muthairui] sakė, kad jis išėjo atlikti hadžo, kol, atvykęs į As Suwaidą, paaiškėjo, kad ten buvo [vyras], kuris atėjo ieškodamas vaistų, taip pat hudhadh – savotiškų vaistų – tada jis sakė; jis man pranešė [žmones], kurie girdėjo Alacho Pasiuntinį (tebūnie jam ramybė ir Alacho palaiminimas) Hadžo Vados metu duodant žmonėms patarimus, įsakant ir draudžiant. Jis pasakė: „O žmonės, imkite dovanas, jei tai yra dovanos. O jei Kuraišo žmonės ginčijasi dėl karalystės, ir karalius įteikia dovaną mainais už vieno iš jūsų religiją, tai neimkite jos.“ Abu Daudas sakė; ir perpasakojo tai iš [Ibnu Mubarok], iš [Muhammad bin Yasar], iš [Salim bin Muthair]
Hadith
Imam Abu Dawud : 2570
حَدَّثَنَا هِشَامُ بْنُ عَمَّارٍ حَدَّثَنَا سُلَيْمُ بْنُ مُطَيْرٍ مِنْ أَهْلِ وَادِي الْقُرَى عَنْ أَبِيهِ أَنَّهُ حَدَّثَهُ قَالَ سَمِعْتُ رَجُلًا يَقُولُسَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي حَجَّةِ الْوَدَاعِ فَأَمَرَ النَّاسَ وَنَهَاهُمْ ثُمَّ قَالَ اللَّهُمَّ هَلْ بَلَّغْتُ قَالُوا اللَّهُمَّ نَعَمْ ثُمَّ قَالَ إِذَا تَجَاحَفَتْ قُرَيْشٌ عَلَى الْمُلْكِ فِيمَا بَيْنَهَا وَعَادَ الْعَطَاءُ أَوْ كَانَ رِشًا فَدَعُوهُ فَقِيلَ مَنْ هَذَا قَالُوا هَذَا ذُو الزَّوَائِدِ صَاحِبُ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ
Mums [Hisyam bin 'Ammar], mums [Sulaim bin Muthair], kuris yra tarp Kuros kalno gyventojų, iš [savo tėvo] pasakė, kad jis jam pasakė: „Girdėjau [vyrą] sakant; girdėjau Alacho Pasiuntinį (SAW) sakantį „alaihi wasallam“ Hadžo Vados metu, jis įsakė ir uždraudė žmonėms, o tada tarė: „Štai, o Allah, ar aš perdaviau?“ – atsakė jie; „Taip.“ Tada jis tarė: „Jei Kuraišo žmonės ginčijasi dėl karalystės ir dovana tampa kyšiu, neimkite jo!“ – tada paklausė: „Kas yra šis asmuo?“ Jie atsakė: „Tai Dzu Az Zawaid, Rasulullah (SAW) „alaihi wasallam“ draugas.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2571
حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَعِيلَ حَدَّثَنَا إِبْرَاهِيمُ يَعْنِي ابْنَ سَعْدٍ حَدَّثَنَا ابْنُ شِهَابٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ كَعْبِ بْنِ مَالِكٍ الْأَنْصَارِيِّأَنَّ جَيْشًا مِنْ الْأَنْصَارِ كَانُوا بِأَرْضِ فَارِسَ مَعَ أَمِيرِهِمْ وَكَانَ عُمَرُ يُعْقِبُ الْجُيُوشَ فِي كُلِّ عَامٍ فَشُغِلَ عَنْهُمْ عُمَرُ فَلَمَّا مَرَّ الْأَجَلُ قَفَلَ أَهْلُ ذَلِكَ الثَّغْرِ فَاشْتَدَّ عَلَيْهِمْ وَتَوَاعَدَهُمْ وَهُمْ أَصْحَابُ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالُوا يَا عُمَرُ إِنَّكَ غَفَلْتَ عَنَّا وَتَرَكْتَ فِينَا الَّذِي أَمَرَ بِهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِنْ إِعْقَابِ بَعْضِ الْغَزِيَّةِ بَعْضًا
[Musa bin Isma'il] mums papasakojo, [Ibrahimas bin Sa'd] mums papasakojo, [Ibn Shihab] mums papasakojo iš [Abdullah bin Ka'b bin Malik Al Ansari], kad ansarų armija yra Persijoje su savo vadu, ir Umaras kasmet siųsdavo armiją, kad pakeistų kitą armiją, o tada jis tuo užsiėmė. Kai armijai atėjo laikas grįžti ir ji išsigando, Umaras jiems pagrasino, nors jie buvo Alacho Pasiuntinio (sallallaahu 'alaihi wasallam) palydovai. Tada [jie] tarė: „O Umarai, iš tiesų tu buvai aplaidus mūsų atžvilgiu ir palikai mums tai, ką įsakė Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wasallam), būtent pakeisti armiją kita armija.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2572
حَدَّثَنَا مَحْمُودُ بْنُ خَالِدٍ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عَائِذٍ حَدَّثَنَا الْوَلِيدُ حَدَّثَنَا عِيسَى بْنُ يُونُسَ حَدَّثَنِي فِيمَا حَدَّثَهُ ابْنٌ لِعَدِيِّ بْنِ عَدِيٍّ الْكِنْدِيِّ أَنَّ عُمَرَ بْنَ عَبْدِ الْعَزِيزِ كَتَبَإِنَّ مَنْ سَأَلَ عَنْ مَوَاضِعِ الْفَيْءِ فَهُوَ مَا حَكَمَ فِيهِ عُمَرُ بْنُ الْخَطَّابِ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ فَرَآهُ الْمُؤْمِنُونَ عَدْلًا مُوَافِقًا لِقَوْلِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ جَعَلَ اللَّهُ الْحَقَّ عَلَى لِسَانِ عُمَرَ وَقَلْبِهِ فَرَضَ الْأَعْطِيَةَ لِلْمُسْلِمِينَ وَعَقَدَ لِأَهْلِ الْأَدْيَانِ ذِمَّةً بِمَا فَرَضَ عَلَيْهِمْ مِنْ الْجِزْيَةِ لَمْ يَضْرِبْ فِيهَا بِخُمُسٍ وَلَا مَغْنَمٍ
[Mahmudas bin Khalidas] mums pasakė, [Muhammadas bin 'Aidzas] mums pasakė, [Al Walidas] mums pasakė, [Isa bin Yunusas] mums pasakė, [tarp to, ką man pasakė Ibn Adi bin Adi Al Kindi], kad [Umaras bin Abdul Azizas] rašė: „Iš tiesų, kas klausia apie far` paskirstymo vietas, taip nusprendė [Umaras bin Al Khattabas], ir tikintieji tai laikė teisingumu pagal pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam posakį: „Alachas padarė tiesą ant Umaro liežuvio ir jo širdies.“ Jis įpareigojo musulmonus ją duoti ir nustatė saugumo santykius religijos pasekėjams mainais už džizą, kurią jis jiems buvo įpareigojęs. Jis nelaikė penktadalio džizos karo grobiu.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2573
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ يُونُسَ حَدَّثَنَا زُهَيْرٌ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ إِسْحَقَ عَنْ مَكْحُولٍ عَنْ غُضَيْفِ بْنِ الْحَارِثِ عَنْ أَبِي ذَرٍّ قَالَسَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ إِنَّ اللَّهَ وَضَعَ الْحَقَّ عَلَى لِسَانِ عُمَرَ يَقُولُ بِهِ
Jis pasakė mums [Ahmadui Junusui], [Zuhairui], [Muhammadui bin Ishaqui] – iš [Makhulo], iš [Ghudhaifo bin Al Haritho], iš [Abu Dzaro] –; „Girdėjau, kaip Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam sako: „Iš tiesų Alachas įdėjo tiesą – tiesą – į Umaro lūpas, jis kalbėjo su tiesa“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2574
حَدَّثَنَا الْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ وَمُحَمَّدُ بْنُ يَحْيَى بْنِ فَارِسٍ الْمَعْنَى قَالَا حَدَّثَنَا بِشْرُ بْنُ عُمَرَ الزَّهْرَانِيُّ حَدَّثَنِي مَالِكُ بْنُ أَنَسٍ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ عَنْ مَالِكِ بْنِ أَوْسِ بْنِ الْحَدَثَانِ قَالَأَرْسَلَ إِلَيَّ عُمَرُ حِينَ تَعَالَى النَّهَارُ فَجِئْتُهُ فَوَجَدْتُهُ جَالِسًا عَلَى سَرِيرٍ مُفْضِيًا إِلَى رِمَالِهِ فَقَالَ حِينَ دَخَلْتُ عَلَيْهِ يَا مَالِ إِنَّهُ قَدْ دَفَّ أَهْلُ أَبْيَاتٍ مِنْ قَوْمِكَ وَإِنِّي قَدْ أَمَرْتُ فِيهِمْ بِشَيْءٍ فَأَقْسِمْ فِيهِمْ قُلْتُ لَوْ أَمَرْتَ غَيْرِي بِذَلِكَ فَقَالَ خُذْهُ فَجَاءَهُ يَرْفَأُ فَقَالَ يَا أَمِيرَ الْمُؤْمِنِينَ هَلْ لَكَ فِي عُثْمَانَ بْنِ عَفَّانَ وَعَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ عَوْفٍ وَالزُّبَيْرِ بْنِ الْعَوَّامِ وَسَعْدِ بْنِ أَبِي وَقَّاصٍ قَالَ نَعَمْ فَأَذِنَ لَهُمْ فَدَخَلُوا ثُمَّ جَاءَهُ يَرْفَأُ فَقَالَ يَا أَمِيرَ الْمُؤْمِنِينَ هَلْ لَكَ فِي الْعَبَّاسِ وَعَلِيٍّ قَالَ نَعَمْ فَأَذِنَ لَهُمْ فَدَخَلُوا فَقَالَ الْعَبَّاسُ يَا أَمِيرَ الْمُؤْمِنِينَ اقْضِ بَيْنِي وَبَيْنَ هَذَا يَعْنِي عَلِيًّا فَقَالَ بَعْضُهُمْ أَجَلْ يَا أَمِيرَ الْمُؤْمِنِينَ اقْضِ بَيْنَهُمَا وَأَرِحْهُمَا قَالَ مَالِكُ بْنُ أَوْسٍ خُيِّلَ إِلَيَّ أَنَّهُمَا قَدَّمَا أُولَئِكَ النَّفَرَ لِذَلِكَ فَقَالَ عُمَرُ رَحِمَهُ اللَّهُ اتَّئِدَا ثُمَّ أَقْبَلَ عَلَى أُولَئِكَ الرَّهْطِ فَقَالَ أَنْشُدُكُمْ بِاللَّهِ الَّذِي بِإِذْنِهِ تَقُومُ السَّمَاءُ وَالْأَرْضُ هَلْ تَعْلَمُونَ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَا نُورَثُ مَا تَرَكْنَا صَدَقَةٌ قَالُوا نَعَمْ ثُمَّ أَقْبَلَ عَلَى عَلِيٍّ وَالْعَبَّاسِ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا فَقَالَ أَنْشُدُكُمَا بِاللَّهِ الَّذِي بِإِذْنِهِ تَقُومُ السَّمَاءُ وَالْأَرْضُ هَلْ تَعْلَمَانِ أَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَا نُورَثُ مَا تَرَكْنَا صَدَقَةٌ فَقَالَا نَعَمْ قَالَ فَإِنَّ اللَّهَ خَصَّ رَسُولَهُ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِخَاصَّةٍ لَمْ يَخُصَّ بِهَا أَحَدًا مِنْ النَّاسِ فَقَالَ اللَّهُ تَعَالَى{ وَمَا أَفَاءَ اللَّهُ عَلَى رَسُولِهِ مِنْهُمْ فَمَا أَوْجَفْتُمْ عَلَيْهِ مِنْ خَيْلٍ وَلَا رِكَابٍ وَلَكِنَّ اللَّهَ يُسَلِّطُ رُسُلَهُ عَلَى مَنْ يَشَاءُ وَاللَّهُ عَلَى كُلِّ شَيْءٍ قَدِيرٌ }وَكَانَ اللَّهُ أَفَاءَ عَلَى رَسُولِهِ بَنِي النَّضِيرِ فَوَاللَّهِ مَا اسْتَأْثَرَ بِهَا عَلَيْكُمْ وَلَا أَخَذَهَا دُونَكُمْ فَكَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَأْخُذُ مِنْهَا نَفَقَةَ سَنَةٍ أَوْ نَفَقَتَهُ وَنَفَقَةَ أَهْلِهِ سَنَةً وَيَجْعَلُ مَا بَقِيَ أُسْوَةَ الْمَالِ ثُمَّ أَقْبَلَ عَلَى أُولَئِكَ الرَّهْطِ فَقَالَ أَنْشُدُكُمْ بِاللَّهِ الَّذِي بِإِذْنِهِ تَقُومُ السَّمَاءُ وَالْأَرْضُ هَلْ تَعْلَمُونَ ذَلِكَ قَالُوا نَعَمْ ثُمَّ أَقْبَلَ عَلَى الْعَبَّاسِ وَعَلِيٍّ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا فَقَالَ أَنْشُدُكُمَا بِاللَّهِ الَّذِي بِإِذْنِهِ تَقُومُ السَّمَاءُ وَالْأَرْضُ هَلْ تَعْلَمَانِ ذَلِكَ قَالَا نَعَمْ فَلَمَّا تُوُفِّيَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ أَبُو بَكْرٍ أَنَا وَلِيُّ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَجِئْتَ أَنْتَ وَهَذَا إِلَى أَبِي بَكْرٍ تَطْلُبُ أَنْتَ مِيرَاثَكَ مِنْ ابْنِ أَخِيكَ وَيَطْلُبُ هَذَا مِيرَاثَ امْرَأَتِهِ مِنْ أَبِيهَا فَقَالَ أَبُو بَكْرٍ رَحِمَهُ اللَّهُ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَا نُورَثُ مَا تَرَكْنَا صَدَقَةٌ وَاللَّهُ يَعْلَمُ إِنَّهُ لَصَادِقٌ بَارٌّ رَاشِدٌ تَابِعٌ لِلْحَقِّ فَوَلِيَهَا أَبُو بَكْرٍ فَلَمَّا تُوُفِّيَ أَبُو بَكْرٍ قُلْتُ أَنَا وَلِيُّ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَوَلِيُّ أَبِي بَكْرٍ فَوَلِيتُهَا مَا شَاءَ اللَّهُ أَنْ أَلِيَهَا فَجِئْتَ أَنْتَ وَهَذَا وَأَنْتُمَا جَمِيعٌ وَأَمْرُكُمَا وَاحِدٌ فَسَأَلْتُمَانِيهَا فَقُلْتُ إِنْ شِئْتُمَا أَنْ أَدْفَعَهَا إِلَيْكُمَا عَلَى أَنَّ عَلَيْكُمَا عَهْدَ اللَّهِ أَنْ تَلِيَاهَا بِالَّذِي كَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَلِيهَا فَأَخَذْتُمَاهَا مِنِّي عَلَى ذَلِكَ ثُمَّ جِئْتُمَانِي لِأَقْضِيَ بَيْنَكُمَا بِغَيْرِ ذَلِكَ وَاللَّهِ لَا أَقْضِي بَيْنَكُمَا بِغَيْرِ ذَلِكَ حَتَّى تَقُومَ السَّاعَةُ فَإِنْ عَجَزْتُمَا عَنْهَا فَرُدَّاهَا إِلَيَّقَالَ أَبُو دَاوُد إِنَّمَا سَأَلَاهُ أَنْ يَكُونَ يُصَيِّرُهُ بَيْنَهُمَا نِصْفَيْنِ لَا أَنَّهُمَا جَهِلَا أَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَا نُورَثُ مَا تَرَكْنَا صَدَقَةٌ فَإِنَّهُمَا كَانَا لَا يَطْلُبَانِ إِلَّا الصَّوَابَ فَقَالَ عُمَرُ لَا أُوقِعُ عَلَيْهِ اسْمَ الْقَسْمِ أَدَعُهُ عَلَى مَا هُوَ عَلَيْهِ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عُبَيْدٍ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ ثَوْرٍ عَنْ مَعْمَرٍ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ مَالِكِ بْنِ أَوْسٍ بِهَذِهِ الْقِصَّةِ قَالَ وَهُمَا يَعْنِي عَلِيًّا وَالْعَبَّاسَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا يَخْتَصِمَانِ فِيمَا أَفَاءَ اللَّهُ عَلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِنْ أَمْوَالِ بَنِي النَّضِيرِ قَالَ أَبُو دَاوُد أَرَادَ أَنْ لَا يُوقَعَ عَلَيْهِ اسْمُ قَسْمٍ
„Jis mums [Al Hasan bin Ali] ir [Muhammad bin Yahya bin Faris] tai ką reiškia, – sakė jie abu; jis mums [Bisyr bin Umar Az Zahrani], jis man [Malik bin Anas] pasakė iš [Ibnu Shihab] iš [Malik bin Aus bin Al Hadatsan], – sakė jis;“ „[Umar] atsiuntė man laišką, kai auštant, tada aš atėjau pas jį ir radau jį sėdintį ant sofos, tiesiai ant smėlio.“ Tada jis tarė, kai jį sutikau: „O Malik, iš tiesų kelių tavo tautiečių namų gyventojai silpnai vaikšto ir iš tiesų aš įsakiau tau duoti jiems nedidelę dovanėlę. Sakau: jei įsakysi kam nors kitam tai padaryti, tai bus geriau.“ Tada jis tarė: „Imk!“ Tada pas jį priėjo Umaro sargybinis, ir sargybinis tarė: O Amirulo tikintieji, ar norite susitikti su [Uthmanu bin Affanu], [Abdurrahmanu bin 'Aufu], [Az Zubair bin Al 'Awwamu] ir [Sa'd bin Abu Waqqashu]? Jis atsakė: „Taip.“ Tada jiems buvo leista, ir jie įėjo. Tada atėjo sargybinis ir tarė: „O Amirulo mukmininai, ar norite susitikti su [Al Abbasu] ir [Ali]?“ Jis atsakė: „Taip.“ Tada jis davė jiems leidimą, ir jie įėjo. Al Abbas tarė: „O emirulo mukmininai, nuspręsk tarp manęs ir tarp šio asmens, būtent Ali! Kai kurie žmonės tampa sunkūs; taip, o emirulo mukmininai, nuspręsk tarp jųdviejų! Ir sustabdyk juos nuo kovos.“ [Malikas bin Ausas] tarė: „Manau, kad jie abu atsivedė šiuos žmones dėl šios priežasties.“ Tada Umaras (tebūnie jam Alacho palaima) tarė: „Būkite kantrūs, jūs abu!“ Tada jis atsisuko į žmones ir tarė: „Prašau jūsų Alacho vardu, kurio leidimu stovėjo dangūs ir žemė; Ar žinojote, kad Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) sakė: „Mes nesame paveldimi, tai, ką paliekame, yra išmalda“. Jie atsakė: „Taip“. Tada jis susidūrė su Ali ir Al Abbasu (sallallaahu 'anhuma) ir tarė: „Prašau jūsų Alacho, kurio leidimu stovėjo dangūs ir žemė, vardu; Ar žinojote, kad Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) sakė: „Mes nesame paveldimi, tai, ką paliekame, yra išmalda“. Jie atsakė: „Taip“, jis tarė: „Iš tiesų, Alachas išskyrė savo Pasiuntinį (sallallaahu 'alaihi wasallam) su specialybe, kuri nėra skirta jokiam tarp žmonių. Alachas sako: „Ir kokį grobį (fai-i) Alachas davė savo Pasiuntiniui iš jų turto, jam gauti jūs nemobilizavote nė vieno arklio ar kupranugario, bet Alachas suteikė savo Pasiuntiniui valdžią viskam, ko Jis panorėjo. Ir Alachas yra Visagalis viskam“. Ir Alachas davė fai` Bani Nadhir Savo Pasiuntiniui. Prisiekiu Alachu, Jis nėra savanaudis iš jūsų ir nepaima to pats, nedavęs jums. Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) paėmė dalį to kaip metų pragyvenimo šaltinį, arba savo ir savo šeimos pragyvenimą, o likusią dalį paaukojo kaip išmaldą. Tada jis atsisuko į žmones ir tarė: „Klausiu jūsų Alacho vardu, kieno leidimu stovėjo dangūs ir žemė; ar žinote apie tai?“ Jie atsakė: „Taip.“ Tada jis atsisuko į [Al Abbasą] ir [Ali] radiallahu 'anhuma ir tarė: „Klausiu jūsų Alacho vardu, kieno leidimu stovėjo dangūs ir žemė; ar žinote apie tai?“ Jie atsakė: „Taip.“ Tada, kai mirė Rasulullah (sallallaahu 'alaihi wasallam), [Abu Bakras] tarė: „Aš esu Rasulullah (sallallaahu 'alaihi wasallam) globėjas.“ Tuomet atėjote su šiuo asmeniu ir paprašėte savo palikimo iš brolio sūnaus, o šis asmuo paprašė savo žmonos palikimo iš jos tėvo. Tada Abu Bakras (tebūnie jam Alachas pasigailėjęs) pasakė: „Pranašas (tebūnie jam Alachas) pasakė: „Mes nesame paveldimi, tai, ką paliekame, yra išmalda“. Alachas žino, kad jis yra sąžiningas ir geras žmogus, protingas ir besilaikantis tiesos. Tada Abu Bakras tuo pasirūpino. Kai Abu Bakras mirė, aš pasakiau: „Aš esu Rasulullah (sallallahu 'alaihi wasallam) ir Abu Bakro globėjas, todėl aš tuo rūpinuosi pagal Alacho valią, kad aš tuo rūpinčiausi, tada jūs ir šis asmuo atėjote, ir jūsų reikalai bus tie patys. Jūs abu manęs to prašėte. Taigi sakau: jei norite, kad perduočiau turtą jums abiem su sąlyga, kad pažadėsite su Alacho sutikimu, būtent, kad juo rūpinsitės taip, kaip jį valdo Pranašas (sallallahu 'alaihi wasallam).“ Taigi, jūs paėmėte tai iš manęs su tokiomis sąlygomis. Tada jūs abu atėjote pas mane, kad priimčiau kitokį sprendimą tarp jūsų abiejų. Prisiekiu Alachu, aš nespręsiu tarp jūsų dviejų tokiu būdu, kol neateis Prisikėlimo diena. Taigi, jei jūs abu negalite, grąžinkite tai man.“ Abu Daudas tarė: „Iš tiesų, jie abu prašė jo padalyti juos į dvi dalis, nors nežinojo, kad pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) sakė: „Mes nesame paveldėti, o tai, ką paliekame, yra labdara“. Iš tiesų, jie abu reikalauja tik tiesos.“ Tada Umaras tarė: „Aš nedaviau tam skyriaus pavadinimo, palikau jį tokį, koks yra.“ Mums papasakojo [Muhammadas bin 'ubaidas] mums papasakojo [Muhammadas bin Cauras] iš [Ma'maro], iš [Az Zuhri], iš [Maliko bin Auso] šią istoriją. Jis tarė: Ir jie, būtent Ali ir Al Abbas, tebūnie jais Alachas patenkintas, nesutarė dėl to, ką Alachas davė Savo Pasiuntiniui kaip fai` iš Bani Nadhir turtų. Abu Daudas pasakė: „Umaras norėjo, kad skyrius nebūtų įvardytas.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2575
حَدَّثَنَا عُثْمَانُ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ وَأَحْمَدُ بْنُ عَبْدَةَ الْمَعْنَى أَنَّ سُفْيَانَ بْنَ عُيَيْنَةَ أَخْبَرَهُمْ عَنْ عَمْرِو بْنِ دِينَارٍ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ مَالِكِ بْنِ أَوْسِ بْنِ الْحَدَثَانِ عَنْ عُمَرَ قَالَكَانَتْ أَمْوَالُ بَنِي النَّضِيرِ مِمَّا أَفَاءَ اللَّهُ عَلَى رَسُولِهِ مِمَّا لَمْ يُوجِفْ الْمُسْلِمُونَ عَلَيْهِ بِخَيْلٍ وَلَا رِكَابٍ كَانَتْ لِرَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ خَالِصًا يُنْفِقُ عَلَى أَهْلِ بَيْتِهِ قَالَ ابْنُ عَبْدَةَ يُنْفِقُ عَلَى أَهْلِهِ قُوتَ سَنَةٍ فَمَا بَقِيَ جَعَلَ فِي الْكُرَاعِ وَعُدَّةً فِي سَبِيلِ اللَّهِ عَزَّ وَجَلَّقَالَ ابْنُ عَبْدَةَ فِي الْكُرَاعِ وَالسِّلَاحِ
Ar [Uthmanas bin Abu Syaibah?] ir [Ahmadas bin 'Abdah] mums pasakė ta prasme, kad [Sufyan bin 'Uyainah] juos informavo iš ['Amr bin Dinaro], iš [Az Zuhri], iš [Malik bin Aus bin Al Hadatsan], iš [Umaro], jis sakė: „Bani Nadhir turtas yra tarp fa, kurį Alachas davė savo Pasiuntiniui, tarp dalykų, kurie buvo gauti musulmonams nenaudojant arklių ir žirgų. Šis turtas skirtas tik Pranašui (sallallaahu 'alaihi wasallam), kuriuo jis aprūpino savo šeimą.“ Ibn 'Abdah sakė: „Jis davė jį savo šeimai maistui vieneriems metams. O tai, kas liko, jis panaudojo arkliams ir įrangai Alacho keliu 'azza wajalla.“ Ibn 'Abdah sakė: „Arkliams ir ginklams įsigyti.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2576
حَدَّثَنَا مُسَدَّدٌ حَدَّثَنَا إِسْمَعِيلُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ أَخْبَرَنَا أَيُّوبُ عَنْ الزُّهْرِيِّ قَالَ قَالَ عُمَرُ{ وَمَا أَفَاءَ اللَّهُ عَلَى رَسُولِهِ مِنْهُمْ فَمَا أَوْجَفْتُمْ عَلَيْهِ مِنْ خَيْلٍ وَلَا رِكَابٍ }قَالَ الزُّهْرِيُّ قَالَ عُمَرُ هَذِهِ لِرَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ خَاصَّةً قُرَى عُرَيْنَةَ فَدَكَ وَكَذَا وَكَذَا{ مَا أَفَاءَ اللَّهُ عَلَى رَسُولِهِ مِنْ أَهْلِ الْقُرَى فَلِلَّهِ وَلِلرَّسُولِ وَلِذِي الْقُرْبَى وَالْيَتَامَى وَالْمَسَاكِينِ وَابْنِ السَّبِيلِ }وَلَلْفُقَرَاءِ الَّذِينَ أُخْرِجُوا مِنْ دِيَارِهِمْ وَأَمْوَالِهِمْ{ وَالَّذِينَ تَبَوَّءُوا الدَّارَ وَالْإِيمَانَ مِنْ قَبْلِهِمْ }{ وَالَّذِينَ جَاءُوا مِنْ بَعْدِهِمْ }فَاسْتَوْعَبَتْ هَذِهِ الْآيَةُ النَّاسَ فَلَمْ يَبْقَ أَحَدٌ مِنْ الْمُسْلِمِينَ إِلَّا لَهُ فِيهَا حَقٌّ قَالَ أَيُّوبُ أَوْ قَالَ حَظٌّ إِلَّا بَعْضَ مَنْ تَمْلِكُونَ مِنْ أَرِقَّائِكُمْ
„Jis mums pasakė [Musaddad], Jis mums pasakė [Isma'il bin Ibrahim], Jis mums pasakė [Ayyub] iš [Az Zuhri], – sakė jis; – [Umar] pasakė: „Ir kokį grobį – fai – Alachas davė savo Pasiuntiniui iš jų nuosavybės, jam gauti jūs neparūpinote nė vieno arklio ir net nė vieno kupranugario.“ Az Zuhri pasakė; Umaras pasakė: „Tai skirta Alacho Pasiuntiniui (SAW), ypač Urainah, Fadak ir šito kaimams.“ Bet koks grobis – fai-i – kurį Alachas davė savo Pasiuntiniui iš miestų gyventojų nuosavybės, buvo skirtas Alachui, Pasiuntiniui, giminaičiams, našlaičiams, vargšams ir pakeliui einantiems žmonėms. Taip pat vargšams, kurie migravo ir buvo išvaryti iš savo gimtųjų miestų ir nuosavybės.“ „Ir tie, kurie apsigyveno Medinoje ir tikėjo – ansarai – prieš jiems atvykstant – muhadžirai“. „Ir tie, kurie atėjo po jų – muhadžirai ir ansarai“. Taigi ši eilutė apima visus žmones, ir nėra nė vieno tarp musulmonų, kuris neturėtų į ką nors teisės. Ayyubas pasakė; arba jis pasakė; dalis. Išskyrus dalį to, ką turite savo vergų pavidalu.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2577
حَدَّثَنَا هِشَامُ بْنُ عَمَّارٍ حَدَّثَنَا حَاتِمُ بْنُ إِسْمَعِيلَ ح و حَدَّثَنَا سُلَيْمَانُ بْنُ دَاوُدَ الْمَهْرِيُّ أَخْبَرَنَا ابْنُ وَهْبٍ أَخْبَرَنِي عَبْدُ الْعَزِيزِ بْنُ مُحَمَّدٍ ح و حَدَّثَنَا نَصْرُ بْنُ عَلِيٍّ حَدَّثَنَا صَفْوَانُ بْنُ عِيسَى وَهَذَا لَفْظُ حَدِيثِهِ كُلُّهُمْ عَنْ أُسَامَةَ بْنِ زَيْدٍ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ مَالِكِ بْنِ أَوْسِ بْنِ الْحَدَثَانِ قَالَكَانَ فِيمَا احْتَجَّ بِهِ عُمَرُ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ أَنَّهُ قَالَ كَانَتْ لِرَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ثَلَاثُ صَفَايَا بَنُو النَّضِيرِ وَخَيْبَرُ وَفَدَكُ فَأَمَّا بَنُو النَّضِيرِ فَكَانَتْ حُبُسًا لِنَوَائِبِهِ وَأَمَّا فَدَكُ فَكَانَتْ حُبُسًا لِأَبْنَاءِ السَّبِيلِ وَأَمَّا خَيْبَرُ فَجَزَّأَهَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ثَلَاثَةَ أَجْزَاءٍ جُزْأَيْنِ بَيْنَ الْمُسْلِمِينَ وَجُزْءًا نَفَقَةً لِأَهْلِهِ فَمَا فَضُلَ عَنْ نَفَقَةِ أَهْلِهِ جَعَلَهُ بَيْنَ فُقَرَاءِ الْمُهَاجِرِينَ
Tai buvo mums papasakota [Hisyam bin 'Ammar], tai buvo mums papasakota [Hatim bin Isma'il], ir tai buvo papasakota kitu keliu: tai buvo papasakota mums [Sulaiman bin Daud Al Mahri], tai buvo mums pranešta [Ibnu Wahb], tai buvo pranešta man [Abdul Aziz bin Muhammad], ir tai buvo papasakota kitu keliu: tai buvo papasakota mums [Nashr bin Ali], tai buvo mums papasakota [Shafwan bin Isa], ir tai yra lafazh hadisas. Visi jie atėjo iš [Usamah bin Zaid], iš [Az Zuhri], iš [Malik bin Aus bin Al Hadatsan], – sakė jis; Tarp dalykų, kuriuos [Umar] radliallahu 'anhu panaudojo kaip įrodymą, buvo tai, kad jis pasakė: Pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) jam skyrė tris dalis: Banu Nadhirą, Khaibarą ir Fadaką. Bani Nadhirų turtas buvo skirtas jo poreikiams, Fadako turtas buvo skirtas Ibn Sabilui, o Khaibaro turtą pranašas (tebūnie jam ramybė ir ramybė) padalijo į tris dalis: dvi dalis paskirstyti musulmonams, o vieną dalį – savo šeimos išlaikymui. O likusį šeimos išlaikymą jis paskirstė vargšams muhadžirinams.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2578
حَدَّثَنَا يَزِيدُ بْنُ خَالِدِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ مَوْهِبٍ الْهَمْدَانِيُّ حَدَّثَنَا اللَّيْثُ بْنُ سَعْدٍ عَنْ عُقَيْلِ بْنِ خَالِدٍ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ عَنْ عُرْوَةَ بْنِ الزُّبَيْرِ عَنْ عَائِشَةَ زَوْجِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنَّهَا أَخْبَرَتْهُأَنَّ فَاطِمَةَ بِنْتَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَرْسَلَتْ إِلَى أَبِي بَكْرٍ الصِّدِّيقِ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ تَسْأَلُهُ مِيرَاثَهَا مِنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِمَّا أَفَاءَ اللَّهُ عَلَيْهِ بِالْمَدِينَةِ وَفَدَكَ وَمَا بَقِيَ مِنْ خُمُسِ خَيْبَرَ فَقَالَ أَبُو بَكْرٍ إِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَا نُورَثُ مَا تَرَكْنَا صَدَقَةٌ إِنَّمَا يَأْكُلُ آلُ مُحَمَّدٍ مِنْ هَذَا الْمَالِ وَإِنِّي وَاللَّهِ لَا أُغَيِّرُ شَيْئًا مِنْ صَدَقَةِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَنْ حَالِهَا الَّتِي كَانَتْ عَلَيْهَا فِي عَهْدِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَلَأَعْمَلَنَّ فِيهَا بِمَا عَمِلَ بِهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَبَى أَبُو بَكْرٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ أَنْ يَدْفَعَ إِلَى فَاطِمَةَ عَلَيْهَا السَّلَام مِنْهَا شَيْئًاحَدَّثَنَا عَمْرُو بْنُ عُثْمَانَ الْحِمْصِيُّ حَدَّثَنَا أَبِي حَدَّثَنَا شُعَيْبُ بْنُ أَبِي حَمْزَةَ عَنْ الزُّهْرِيِّ حَدَّثَنِي عُرْوَةُ بْنُ الزُّبَيْرِ أَنَّ عَائِشَةَ زَوْجَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَخْبَرَتْهُ بِهَذَا الْحَدِيثِ قَالَ وَفَاطِمَةُ عَلَيْهَا السَّلَام حِينَئِذٍ تَطْلُبُ صَدَقَةَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الَّتِي بِالْمَدِينَةِ وَفَدَكَ وَمَا بَقِيَ مِنْ خُمُسِ خَيْبَرَ قَالَتْ عَائِشَةُ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَا فَقَالَ أَبُو بَكْرٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ إِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لَا نُورَثُ مَا تَرَكْنَا صَدَقَةٌ وَإِنَّمَا يَأْكُلُ آلُ مُحَمَّدٍ فِي هَذَا الْمَالِ يَعْنِي مَالَ اللَّهِ لَيْسَ لَهُمْ أَنْ يَزِيدُوا عَلَى الْمَأْكَلِ حَدَّثَنَا حَجَّاجُ بْنُ أَبِي يَعْقُوبَ حَدَّثَنَا يَعْقُوبُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ بْنِ سَعْدٍ حَدَّثَنَا أَبِي عَنْ صَالِحٍ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ قَالَ أَخْبَرَنِي عُرْوَةُ أَنَّ عَائِشَةَ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهَا أَخْبَرَتْهُ بِهَذَا الْحَدِيثِ قَالَ فِيهِ فَأَبَى أَبُو بَكْرٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ عَلَيْهَا ذَلِكَ وَقَالَ لَسْتُ تَارِكًا شَيْئًا كَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَعْمَلُ بِهِ إِلَّا عَمِلْتُ بِهِ إِنِّي أَخْشَى إِنْ تَرَكْتُ شَيْئًا مِنْ أَمْرِهِ أَنْ أَزِيغَ فَأَمَّا صَدَقَتُهُ بِالْمَدِينَةِ فَدَفَعَهَا عُمَرُ إِلَى عَلِيٍّ وَعَبَّاسٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمَا فَغَلَبَهُ عَلِيٌّ عَلَيْهَا وَأَمَّا خَيْبَرُ وَفَدَكُ فَأَمْسَكَهُمَا عُمَرُ وَقَالَ هُمَا صَدَقَةُ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَانَتَا لِحُقُوقِهِ الَّتِي تَعْرُوهُ وَنَوَائِبِهِ وَأَمْرُهُمَا إِلَى مَنْ وَلِيَ الْأَمْرَ قَالَ فَهُمَا عَلَى ذَلِكَ إِلَى الْيَوْمِ
Yazid bin Khalid bin Abdullah bin Mauhib Al Hamdani papasakojo mums apie Al Laith bin Sa'd, Aqil bin Khalid, Ibn Shihab, Urwah bin Az Zubair, Aishą, Pranašo (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) žmoną, kad ji jam pranešė, jog Fatima, Alacho Pasiuntinio (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) duktė, atsiuntė pasiuntinį pas Abu Bakr Ash-Siddiq (tebūnie juo patenkintas Alachas), prašydamas jo palikimo iš Alacho Pasiuntinio (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) iš žemės, kurią Alachas jam davė Medinoje, Fadake ir to, kas liko iš penktadalio Khaibaro. Tada Abu Bakr pasakė: Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) pasakė: „Mes nieko nepaveldėjome; tai, kas mums liko, yra labdara.“ Iš tiesų, Muhammado šeima maitinosi iš šių turtų, ir iš tiesų aš, prisiekiu Alachu, nekeisiu nė menkiausios Pranašo (tebūnie jam ramybė ir ramybė) išmaldos dalies, kad ji taptų ta, kuri buvo Pranašo (tebūnie jam ramybė ir ramybė) laikais. Iš tiesų, aš padarysiu taip, kaip darė Pranašas (tebūnie jam malonus). Taigi Abu Bakras nenorėjo perduoti nieko iš šių turtų Fatimai, tebūnie juo patenkintas Alachas. Mums [Amr bin Uthman Al Himshi] pasakė, mums [mano tėvas] pasakė, mums [Syu'aib bin Abu Hamzah] iš [Az Zuhri] man ['Urwah bin Az Zubair] pasakė, kad Pranašo (tebūnie jam ramybė ir ramybė) žmona [Aisyah] jam pamokslavo šį hadisą. Jis pasakė: Ir tuo metu Fatima paprašė išmaldos iš Rasulullah sallallahu 'alaihi wasallam, kurie buvo Medinoje ir Fudake, taip pat to, kas liko iš penktadalio Chaibaro. Aisyah, tebūnie ja patenkintas Alachas, tarė; tada Abu Bakr tarė: „Iš tiesų, Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam tarė: „Mes nesame paveldėti, tai, ką paliekame, yra išmalda“. Iš tiesų Muhammado šeima valgė iš šio lobio, tai yra, iš Alacho lobio, jie neturėjo teisės didėti daugiau, nei suvalgė.“ Mums pasakė [Hajjaj bin Abu Ya'qub] mums pasakė [Ya'qub bin Ibrahim bin Sa'd], mums pasakė [mano tėvas] iš [Salih] iš [Ibn Shihab] jis pasakė; jis pranešė man ['Urwah], kad [Aisyah] radiallahu 'anha pranešė jam šį hadisą. Jis pasakė šiame hadise; Tada Abu Bakras, tebūnie juo patenkintas Alachas, nenorėjo jam to duoti ir tarė: „Neatsikratysiu nieko, ką darydavo Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas), bet aš tai padarysiu. Iš tiesų bijau, kad jei ką nors apleisiu iš jo reikalų, nuklysiu nuo kelio.“ O dėl jo labdaros Medinoje Umaras ją patikėjo Ali ir Abbasui (tebūnie jais Alachas patenkintas). Tada Ali jį nugalėjo jai ją tvarkant. O Khaibarą ir Fadaką Umaras sulaikė ir tarė: „Tai yra Alacho Pasiuntinio (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaiminimas) labdara, ji skirta jo teisėms ir bet kokioms nelaimėms, kurios gali įvykti. Ir abiejų jų reikalai grįžta pas tą, kuris jas tvarko.“ Jis tarė: „Jie yra tokioje padėtyje iki šiol.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2579
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عُبَيْدٍ حَدَّثَنَا ابْنُ ثَوْرٍ عَنْ مَعْمَرٍ عَنْ الزُّهْرِيِّفِي قَوْلِهِ{ فَمَا أَوْجَفْتُمْ عَلَيْهِ مِنْ خَيْلٍ وَلَا رِكَابٍ }قَالَ صَالَحَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَهْلَ فَدَكَ وَقُرًى قَدْ سَمَّاهَا لَا أَحْفَظُهَا وَهُوَ مُحَاصِرٌ قَوْمًا آخَرِينَ فَأَرْسَلُوا إِلَيْهِ بِالصُّلْحِ قَالَ{ فَمَا أَوْجَفْتُمْ عَلَيْهِ مِنْ خَيْلٍ وَلَا رِكَابٍ }يَقُولُ بِغَيْرِ قِتَالٍ قَالَ الزُّهْرِيُّ وَكَانَتْ بَنُو النَّضِيرِ لِلنَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ خَالِصًا لَمْ يَفْتَحُوهَا عَنْوَةً افْتَتَحُوهَا عَلَى صُلْحٍ فَقَسَمَهَا النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بَيْنَ الْمُهَاجِرِينَ لَمْ يُعْطِ الْأَنْصَارَ مِنْهَا شَيْئًا إِلَّا رَجُلَيْنِ كَانَتْ بِهِمَا حَاجَةٌ
Mums [Muhammadas bin 'Ubaidas], mums [Ibn Tsauras] iš [Ma'maro] iš [Az Zuhri] papasakojo apie Alacho žodį: „Taigi, norėdami jį gauti, nepanaudojote nei vieno arklio, nei vieno kupranugario“. Jis pasakė: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam sudarė susitarimą su Fadako ir įvairių miestų, kuriuos jis paminėjo ir kurių aš neįsimenu, žmonėmis ir apsupo kitus žmones. Tada jie pasiuntė pas jį pasiuntinį su taikos sutartimi. Alachas sako: „Taigi, norėdami jį gauti, nepanaudojote nei vieno arklio, nei vieno kupranugario“. Jis pasakė; tai yra, be kovos. Az Zuhri pasakė: „Bani Nadhiro turtas skirtas būtent Pranašui (sallallaahu 'alaihi wasallam). Jie jo nepavergė smurtu, jie jį pavergė taikos sutartimi.“ Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) padalijo tai tarp muhadžirinų ir nedavė ansarams, išskyrus du žmones, kuriems to reikėjo.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2580
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ الْجَرَّاحِ حَدَّثَنَا جَرِيرٌ عَنْ الْمُغِيرَةِ قَالَ جَمَعَ عُمَرُ بْنُ عَبْدِ الْعَزِيزِ بَنِي مَرْوَانَ حِينَ اسْتُخْلِفَ فَقَالَإِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَانَتْ لَهُ فَدَكُ فَكَانَ يُنْفِقُ مِنْهَا وَيَعُودُ مِنْهَا عَلَى صَغِيرِ بَنِي هَاشِمٍ وَيُزَوِّجُ مِنْهَا أَيِّمَهُمْ وَإِنَّ فَاطِمَةَ سَأَلَتْهُ أَنْ يَجْعَلَهَا لَهَا فَأَبَى فَكَانَتْ كَذَلِكَ فِي حَيَاةِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَتَّى مَضَى لِسَبِيلِهِ فَلَمَّا أَنْ وُلِّيَ أَبُو بَكْرٍ رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ عَمِلَ فِيهَا بِمَا عَمِلَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي حَيَاتِهِ حَتَّى مَضَى لِسَبِيلِهِ فَلَمَّا أَنْ وُلِّيَ عُمَرُ عَمِلَ فِيهَا بِمِثْلِ مَا عَمِلَا حَتَّى مَضَى لِسَبِيلِهِ ثُمَّ أَقْطَعَهَا مَرْوَانُ ثُمَّ صَارَتْ لِعُمَرَ بْنِ عَبْدِ الْعَزِيزِ قَالَ عُمَرُ يَعْنِي ابْنَ عَبْدِ الْعَزِيزِ فَرَأَيْتُ أَمْرًا مَنَعَهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَاطِمَةَ عَلَيْهَا السَّلَام لَيْسَ لِي بِحَقٍّ وَأَنَا أُشْهِدُكُمْ أَنِّي قَدْ رَدَدْتُهَا عَلَى مَا كَانَتْ يَعْنِي عَلَى عَهْدِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَقَالَ أَبُو دَاوُد وَلِيَ عُمَرُ بْنُ عَبْدِ الْعَزِيزِ الْخِلَافَةَ وَغَلَّتُهُ أَرْبَعُونَ أَلْفَ دِينَارٍ وَتُوُفِّيَ وَغَلَّتُهُ أَرْبَعُ مِائَةِ دِينَارٍ وَلَوْ بَقِيَ لَكَانَ أَقَلَّ
Jis mums pasakė [Abdullah bin Al Jarrah], mums pasakė [Jarir] iš [Al Mughirah]; [Umar bin Abdul Aziz] surinko Marwano vaikus, kai buvo paskirtas kalifu, tada jis pasakė: „Tiesą sakant, praeityje Fadakas buvo Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam šalininkas, jis teikdavo išlaikymą iš šio turto ir vėl teikė išlaikymą mažiems Bani Hashim vaikams, ir jis vesdavo jų našles iš šio turto.“ Ir iš tikrųjų Fatima paprašė jo duoti jai dalį, bet jis atsisakė. Taigi taip buvo pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam gyvenimo metu iki jo mirties, tada, kai Abu Bakr radiallahu 'anhu buvo išrinktas kalifu, jis elgėsi taip, kaip pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam darė per savo gyvenimą iki mirties, tada, kai Umar buvo išrinktas kalifu, jis elgėsi taip, kaip jie darė, iki pat mirties.“ Tada Marwanas ją paskyrė – sau ir tiems, kurie jį sekė – tada žemė tapo Umaro bin Abdul 'Azizo nuosavybe, tada aš supratau, kad kažkas, ko Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam nebuvo davęs Fatimai, nebuvo mano teisė. Ir aš prašau jūsų liudijimo, kad aš ją atkūriau į ankstesnę būklę, būtent Pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam laikais. Abu Daudas sakė: Umaras bin Abdul Azizas tarnavo kalifu, kai jo pajamos buvo keturiasdešimt tūkstančių dinarų, ir jis mirė, kai jo pajamos buvo keturi šimtai dinarų, ir jei kas nors būtų likę, tai būtų mažiau.
