Imam Abu Dawud (الامام ابو داود) - 4590 Hadith
Hadith
Imam Abu Dawud : 2381
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ كَثِيرٍ أَخْبَرَنَا سُفْيَانُ عَنْ أَبِي إِسْحَقَ عَنْ حَارِثَةَ بْنِ مُضَرِّبٍأَنَّهُ أَتَى عَبْدَ اللَّهِ فَقَالَ مَا بَيْنِي وَبَيْنَ أَحَدٍ مِنْ الْعَرَبِ حِنَةٌ وَإِنِّي مَرَرْتُ بِمَسْجِدٍ لِبَنِي حَنِيفَةَ فَإِذَا هُمْ يُؤْمِنُونَ بِمُسَيْلِمَةَ فَأَرْسَلَ إِلَيْهِمْ عَبْدَ اللَّهِ فَجِيءَ بِهِمْ فَاسْتَتَابَهُمْ غَيْرَ ابْنِ النَّوَّاحَةِ قَالَ لَهُ سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ لَوْلَا أَنَّكَ رَسُولٌ لَضَرَبْتُ عُنُقَكَ فَأَنْتَ الْيَوْمَ لَسْتَ بِرَسُولٍ فَأَمَرَ قَرَظَةَ بْنَ كَعْبٍ فَضَرَبَ عُنُقَهُ فِي السُّوقِ ثُمَّ قَالَ مَنْ أَرَادَ أَنْ يَنْظُرَ إِلَى ابْنِ النَّوَّاحَةِ قَتِيلًا بِالسُّوقِ
Mums [Muhammadas bin Kathiras] pasakė, mums [Sufyanas] pasakė iš [Abu Ishaqo] iš [Haritsah bin Mudharribo], kad jis atėjo pas [Abdullahą] ir pasakė: „Tarp manęs ir jokių arabų nebuvo jokio priešiškumo, ir kartą ėjau pro Bani Hanifah mečetę, matyt, tai buvo žmonės, kurie tikėjo Musailamah.“ Tada Abdullah pasiuntė pas juos pasiuntinį, o jie jį užklupo. Tada jis paprašė jų atgailauti atskirai nuo Ibn An Nawwahah. Abdullah jam pasakė: „Girdėjau Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam sakant: „Jei nebūtumėte pasiuntinys, būčiau nupjovęs jums kaklą“. Šiuo metu jūs nesate pasiuntinys.“ Tada jis įsakė Qarazhah bin Ka'bin nukirsdinti jam galvą, o tada jis nupjovė jam kaklą turguje. Tada jis paklausė: „Kas nori matyti Ibn An Nawwahah nužudytą turguje?“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2382
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ صَالِحٍ حَدَّثَنَا ابْنُ وَهْبٍ قَالَ أَخْبَرَنِي عِيَاضُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ عَنْ مَخْرَمَةَ بْنِ سُلَيْمَانَ عَنْ كُرَيْبٍ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ قَالَ حَدَّثَتْنِي أُمُّ هَانِئٍ بِنْتُ أَبِي طَالِبٍأَنَّهَا أَجَارَتْ رَجُلًا مِنْ الْمُشْرِكِينَ يَوْمَ الْفَتْحِ فَأَتَتْ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَذَكَرَتْ ذَلِكَ لَهُ فَقَالَ قَدْ أَجَرْنَا مَنْ أَجَرْتِ وَأَمَّنَّا مَنْ أَمَّنْتِ
Jis sakė, kad mums [Ahmadas bin Salihas], kad mums [Ibnu Vahbas] pasakė; kad man [Ijadas bin Abdullah] pranešė iš [Makhramaho bin Sulaimano], iš [Kuraibo] iš [Ibn Abbaso]; kad man [Umm Hani` bint Abu Talibas] pasakė, jog saugojo politeistą Mekos užkariavimo metu. Tada jis atėjo pas pranašą (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir papasakojo jam apie tai. Tada jis tarė: „Mes apsaugojome žmones, kuriuos jūs saugojote, ir mes suteikėme saugumą žmonėms, kuriems jūs suteikėte saugumą“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2383
حَدَّثَنَا عُثْمَانُ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ بْنُ عُيَيْنَةَ عَنْ مَنْصُورٍ عَنْ إِبْرَاهِيمَ عَنْ الْأَسْوَدِ عَنْ عَائِشَةَ قَالَتْإِنْ كَانَتْ الْمَرْأَةُ لَتُجِيرُ عَلَى الْمُؤْمِنِينَ فَيَجُوزُ
Mums [Uthmanas bin Abu Syaibah], mums [Sufyan bin 'Uyainah], iš [Mansuro], iš [Ibrahimo], iš [Al Aswado], iš [Aisyah] pasakė: „Jei moteris gina tikinčiuosius, tai leistina.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2384
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عُبَيْدٍ أَنَّ مُحَمَّدَ بْنَ ثَوْرٍ حَدَّثَهُمْ عَنْ مَعْمَرٍ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ عُرْوَةَ بْنِ الزُّبَيْرِ عَنْ الْمِسْوَرِ بْنِ مَخْرَمَةَ قَالَخَرَجَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ زَمَنَ الْحُدَيْبِيَةِ فِي بِضْعَ عَشْرَةَ مِائَةً مِنْ أَصْحَابِهِ حَتَّى إِذَا كَانُوا بِذِي الْحُلَيْفَةِ قَلَّدَ الْهَدْيَ وَأَشْعَرَهُ وَأَحْرَمَ بِالْعُمْرَةِ وَسَاقَ الْحَدِيثَ قَالَ وَسَارَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَتَّى إِذَا كَانَ بِالثَّنِيَّةِ الَّتِي يَهْبِطُ عَلَيْهِمْ مِنْهَا بَرَكَتْ بِهِ رَاحِلَتُهُ فَقَالَ النَّاسُ حَلْ حَلْ خَلَأَتْ الْقَصْوَاءُ مَرَّتَيْنِ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَا خَلَأَتْ وَمَا ذَلِكَ لَهَا بِخُلُقٍ وَلَكِنْ حَبَسَهَا حَابِسُ الْفِيلِ ثُمَّ قَالَ وَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ لَا يَسْأَلُونِي الْيَوْمَ خُطَّةً يُعَظِّمُونَ بِهَا حُرُمَاتِ اللَّهِ إِلَّا أَعْطَيْتُهُمْ إِيَّاهَا ثُمَّ زَجَرَهَا فَوَثَبَتْ فَعَدَلَ عَنْهُمْ حَتَّى نَزَلَ بِأَقْصَى الْحُدَيْبِيَةِ عَلَى ثَمَدٍ قَلِيلِ الْمَاءِ فَجَاءَهُ بُدَيْلُ بْنُ وَرْقَاءَ الْخُزَاعِيُّ ثُمَّ أَتَاهُ يَعْنِي عُرْوَةَ بْنَ مَسْعُودٍ فَجَعَلَ يُكَلِّمُ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَكُلَّمَا كَلَّمَهُ أَخَذَ بِلِحْيَتِهِ والْمُغِيَرةُ بْنُ شُعْبَةَ قَائِمٌ عَلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَمَعَهُ السَّيْفُ وَعَلَيْهِ الْمِغْفَرُ فَضَرَبَ يَدَهُ بِنَعْلِ السَّيْفِ وَقَالَ أَخِّرْ يَدَكَ عَنْ لِحْيَتِهِ فَرَفَعَ عُرْوَةُ رَأْسَهُ فَقَالَ مَنْ هَذَا قَالُوا الْمُغِيرَةُ بْنُ شُعْبَةَ فَقَالَ أَيْ غُدَرُ أَوَلَسْتُ أَسْعَى فِي غَدْرَتِكَ وَكَانَ الْمُغِيرَةُ صَحِبَ قَوْمًا فِي الْجَاهِلِيَّةِ فَقَتَلَهُمْ وَأَخَذَ أَمْوَالَهُمْ ثُمَّ جَاءَ فَأَسْلَمَ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَمَّا الْإِسْلَامُ فَقَدْ قَبِلْنَا وَأَمَّا الْمَالُ فَإِنَّهُ مَالُ غَدْرٍ لَا حَاجَةَ لَنَا فِيهِ فَذَكَرَ الْحَدِيثَ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ اكْتُبْ هَذَا مَا قَاضَى عَلَيْهِ مُحَمَّدٌ رَسُولُ اللَّهِ وَقَصَّ الْخَبَرَ فَقَالَ سُهَيْلٌ وَعَلَى أَنَّهُ لَا يَأْتِيكَ مِنَّا رَجُلٌ وَإِنْ كَانَ عَلَى دِينِكَ إِلَّا رَدَدْتَهُ إِلَيْنَا فَلَمَّا فَرَغَ مِنْ قَضِيَّةِ الْكِتَابِ قَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِأَصْحَابِهِ قُومُوا فَانْحَرُوا ثُمَّ احْلِقُوا ثُمَّ جَاءَ نِسْوَةٌ مُؤْمِنَاتٌ مُهَاجِرَاتٌ الْآيَةَ فَنَهَاهُمْ اللَّهُ أَنْ يَرُدُّوهُنَّ وَأَمَرَهُمْ أَنْ يَرُدُّوا الصَّدَاقَ ثُمَّ رَجَعَ إِلَى الْمَدِينَةِ فَجَاءَهُ أَبُو بَصِيرٍ رَجُلٌ مِنْ قُرَيْشٍ يَعْنِي فَأَرْسَلُوا فِي طَلَبِهِ فَدَفَعَهُ إِلَى الرَّجُلَيْنِ فَخَرَجَا بِهِ حَتَّى إِذْ بَلَغَا ذَا الْحُلَيْفَةِ نَزَلُوا يَأْكُلُونَ مِنْ تَمْرٍ لَهُمْ فَقَالَ أَبُو بَصِيرٍ لِأَحَدِ الرَّجُلَيْنِ وَاللَّهِ إِنِّي لَأَرَى سَيْفَكَ هَذَا يَا فُلَانُ جَيِّدًا فَاسْتَلَّهُ الْآخَرُ فَقَالَ أَجَلْ قَدْ جَرَّبْتُ بِهِ فَقَالَ أَبُو بَصِيرٍ أَرِنِي أَنْظُرْ إِلَيْهِ فَأَمْكَنَهُ مِنْهُ فَضَرَبَهُ حَتَّى بَرَدَ وَفَرَّ الْآخَرُ حَتَّى أَتَى الْمَدِينَةَ فَدَخَلَ الْمَسجِدَ يَعْدُو فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَقَدْ رَأَى هَذَا ذُعْرًا فَقَالَ قَدْ قُتِلَ وَاللَّهِ صَاحِبِي وَإِنِّي لَمَقْتُولٌ فَجَاءَ أَبُو بَصِيرٍ فَقَالَ قَدْ أَوْفَى اللَّهُ ذِمَّتَكَ فَقَدْ رَدَدْتَنِي إِلَيْهِمْ ثُمَّ نَجَّانِي اللَّهُ مِنْهُمْ فَقَالَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَيْلَ أُمِّهِ مِسْعَرَ حَرْبٍ لَوْ كَانَ لَهُ أَحَدٌ فَلَمَّا سَمِعَ ذَلِكَ عَرَفَ أَنَّهُ سَيَرُدُّهُ إِلَيْهِمْ فَخَرَجَ حَتَّى أَتَى سَيْفَ الْبَحْرِ وَيَنْفَلِتُ أَبُو جَنْدَلٍ فَلَحِقَ بِأَبِي بَصِيرٍ حَتَّى اجْتَمَعَتْ مِنْهُمْ عِصَابَةٌ
[Muhammadas bin 'Ubaidas] mums papasakojo, kad [Muhammadas bin Tsauras] jiems pasakė iš [Ma'maro], iš [Az Zuhri], iš ['Urwah bin Az Zubair], iš [Al Miswar bin Makhramah]: „Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) kartą išėjo Hudaibiyah taikos metu su šimtu trylika savo palydovų, tad, atvykęs į Dzul Hulaifah, jis apjuosė aukojimo gyvūną vainikais, davė jam ženklą ir paėmė ihramą, kad atliktų Umrą.“ Al Miswaras paminėjo šį hadisą ir pasakė: „Ir pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) ėjo, kol pasiekė Ats Tsaniyyah, iš kur jis nusileido pas juos, jo kupranugaris riaumojo.“ Tada žmonės sakė: „Hus, hus...“ Al Qaswa` sustojo du kartus. Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tarė: „Prisiekiu Tuo, Kurio Rankoje yra mano siela, Al-Qashwaa“ nesustojo, ir tai nebuvo Jam būdinga, bet jį sulaikė kažkas, kas sulaikė dramblį, kuris norėjo sunaikinti Kaabą.“ Tada jis tarė: „Prisiekiu Tuo, Kurio Rankoje yra mano siela, šiandien jie neprašo sąlygos, kuria šlovintų haram mėnesius – nekovodami – bet aš jiems tai duosiu.“ Tada jis spaudė savo kupranugarį, kol šis atsistojo, tada nuėjo nuo jų, kol sustojo tolimiausiame Hudaibiyyah kampe, virš duobės, kur buvo šiek tiek vandens. Tada pas jį atėjo Budail bin Warqa` Al-Khuza'i, tada pas jį atėjo Urwah bin Mas'ud ir kalbėjosi su Pranašu (sallallaahu 'alaihi wasallam), kiekvieną kartą, kai jis su juo kalbėdavo, laikė už barzdos. Tuo tarpu Al-Mughirah bin Syu'bah stovėjo šalia Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam), laikydamas kardą ir užsidėjęs galvos apdangalą. Tada jis smogė ranka per kardo rankeną ir tarė: „Nelieskite rankų jo barzdos!“ Tada Urwah pakėlė galvą ir tarė: „Kas tai?“ Jie atsakė: „Al-Mughirah bin Shu'bah.“ Tada jis tarė: „O žmogau, kuris mėgsta laužyti pažadus, argi aš nebandžiau atmesti tavo sulaužytų pažadų bjaurumo?“ Anksčiau Al-Mughirah lydėjo kelis žmones – iš Cakifo – nežinojimo laikotarpiu, tada juos nužudė ir atėmė jų turtą. Tada jis atėjo ir atsivertė į islamą. Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tarė: „O jei jūs atsiversite į islamą, mes tai priimsime, nors turtas yra išdavystės rezultatas, mums jo nereikia“. Tada jis paminėjo hadisą. Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tarė: „Rašyk, štai ką nusprendė Muhammadas Rasulullah“. Tada jis papasakojo istoriją. Tada Suhailas tarė: „ir su sąlyga, kad nė vienas iš mūsų neateis pas tave, net jei jis yra aukščiau už tavo religiją, bet tu jį grąžinsi mums“. Tada, kai jis baigė rašyti, Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tarė savo kompanionams: „Kelkis, tada paskersk auką ir nusiskusk!“ Tada atėjo emigravusios mukmi moterys, kaip nurodyta eilutėje. Tada Alachas uždraudė joms grąžinti moteris ir įsakė grąžinti kraitį – savo buvusiems vyrams. Tada jis grįžo į Mediną, kur jį aplankė Kurajų vyras. Tada Kurajų vyras pasiuntė pasiuntinį jo ieškoti, o tada jis perdavė jį dviem žmonėms. Tada du vyrai išėjo su juo, kol, atvykę į Dzul Hulaifah, sustojo ir suvalgė keletą savo datulių. Tada Abu Bashiras vienam iš jų tarė: Prisiekiu Alachu, aš tikrai matau, kad tavo kardas gražus, Fulanai. Tada kitas asmuo jį išsitraukė ir tarė: „Teisingai. Aš tikrai išbandžiau.“ Tada Abu Bashiras tarė: „Parodyk man! Pažiūrėsiu.“ Tada asmuo padavė jam kardą. Abu Bashiras jį mirtinai sukapojo, o kiti pabėgo, kol pasiekė Mediną, kur jis įėjo į mečetę. Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tarė: „Tikrai šis asmuo matė baimę“. Tada asmuo tarė: „Prisiekiu Alachu, mano draugas žuvo, ir aš būsiu nužudytas.“ Tada atėjo Abu Bashiras ir tarė: „Iš tiesų Alachas įvykdė tavo apsaugą, tu sugrąžinai mane jiems, tada Alachas mane nuo jų išgelbėjo.“ Tada Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) tarė: „Keista, jis kurstytų karo liepsnas, jei turėtų draugų, kurie jam padėtų.“ Tai išgirdęs, Abu Bashiras suprato, kad grąžins jiems kardą. Taigi jis ėjo iki jūros kranto, o Abu Džundalas dingo ir prisijungė prie Abu Baširo, kol susirinko jų grupė – keturiasdešimt ar daugiau.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2385
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْعَلَاءِ حَدَّثَنَا ابْنُ إِدْرِيسَ قَالَ سَمِعْتُ ابْنَ إِسْحَقَ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ عُرْوَةَ بْنِ الزُّبَيْرِ عَنْ الْمِسْوَرِ بْنِ مَخْرَمَةَ وَمَرْوَانَ بْنِ الْحَكَمِأَنَّهُمْ اصْطَلَحُوا عَلَى وَضْعِ الْحَرْبِ عَشْرَ سِنِينَ يَأْمَنُ فِيهِنَّ النَّاسُ وَعَلَى أَنَّ بَيْنَنَا عَيْبَةً مَكْفُوفَةً وَأَنَّهُ لَا إِسْلَالَ وَلَا إِغْلَالَ
[Muhammadas bin Al 'Ala`] mums pasakė, [Ibn Idrisas] mums pasakė, – sakė jis; – Girdėjau [Ibn Ishaqą] iš [Az Zuhri], iš ['Urwah bin Az Zubair], iš [Al Miswar bin Makhramah] ir [Marwan bin Al Hakam], kad jie sudarė taiką ir dešimties metų paliaubas. Per tą laiką žmonės jautėsi saugūs, susilaikė nuo kovų vienas su kitu, nebuvo nei vagysčių, nei išdavysčių.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2386
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مُحَمَّدٍ النُّفَيْلِيُّ حَدَّثَنَا عِيسَى بْنُ يُونُسَ حَدَّثَنَا الْأَوْزَاعِيُّ عَنْ حَسَّانَ بْنِ عَطِيَّةَ قَالَ مَالَ مَكْحُولٌ وَابْنُ أَبِي زَكَرِيَّاءَ إِلَى خَالِدِ بْنِ مَعْدَانَ وَمِلْتُ مَعَهُمَا فَحَدَّثَنَا عَنْ جُبَيْرِ بْنِ نُفَيْرٍقَالَ قَالَ جُبَيْرٌ انْطَلِقْ بِنَا إِلَى ذِي مِخْبَرٍ رَجُلٌ مِنْ أَصْحَابِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَتَيْنَاهُ فَسَأَلَهُ جُبَيْرٌ عَنْ الْهُدْنَةِ فَقَالَ سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ سَتُصَالِحُونَ الرُّومَ صُلْحًا آمِنًا وَتَغْزُونَ أَنْتُمْ وَهُمْ عَدُوًّا مِنْ وَرَائِكُمْ
Jis mums pasakė [Abdullah bin Muhammad An Nufailí], jis mums pasakė [Isa bin Yunus], jis mums pasakė [Al Auza'i], iš [Hassan bin 'Athiyyah]: „Makhul ir Ibn Zakariya` nuvyko pas [Khalid bin Ma'dan], o aš ėjau su jais abiem.“ Tada jis mums pasakė iš [Jubair bin Nufair]: „Jubair tarė: eikite su mumis pas [Dzu Mikhbar], Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) draugą, tada mes atėjome pas jį.“ Tada Jubair paklausė jo apie taikos sutartį. Tada jis pasakė: „Girdėjau Alacho Pasiuntinį (tebūnie jam ramybė ir Alacho palaiminimas) sakant: „Sudarysite taikos sutartį su romėnais ir jūs kartu su jais pulsite priešą, esantį už jūsų.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2387
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ صَالِحٍ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ عَنْ عَمْرِو بْنِ دِينَارٍ عَنْ جَابِرٍ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَنْ لِكَعْبِ بْنِ الْأَشْرَفِ فَإِنَّهُ قَدْ آذَى اللَّهَ وَرَسُولَهُ فَقَامَ مُحَمَّدُ بْنُ مَسْلَمَةَ فَقَالَ أَنَا يَا رَسُولَ اللَّهِ أَتُحِبُّ أَنْ أَقْتُلَهُ قَالَ نَعَمْ قَالَ فَأْذَنْ لِي أَنْ أَقُولَ شَيْئًا قَالَ نَعَمْ قُلْ فَأَتَاهُ فَقَالَ إِنَّ هَذَا الرَّجُلَ قَدْ سَأَلَنَا الصَّدَقَةَ وَقَدْ عَنَّانَا قَالَ وَأَيْضًا لَتَمَلُّنَّهُ قَالَ اتَّبَعْنَاهُ فَنَحْنُ نَكْرَهُ أَنْ نَدَعَهُ حَتَّى نَنْظُرَ إِلَى أَيِّ شَيْءٍ يَصِيرُ أَمْرُهُ وَقَدْ أَرَدْنَا أَنْ تُسْلِفَنَا وَسْقًا أَوْ وَسْقَيْنِ قَالَ كَعْبٌ أَيَّ شَيْءٍ تَرْهَنُونِي قَالَ وَمَا تُرِيدُ مِنَّا قَالَ نِسَاءَكُمْ قَالُوا سُبْحَانَ اللَّهِ أَنْتَ أَجْمَلُ الْعَرَبِ نَرْهَنُكَ نِسَاءَنَا فَيَكُونُ ذَلِكَ عَارًا عَلَيْنَا قَالَ فَتَرْهَنُونِي أَوْلَادَكُمْ قَالُوا سُبْحَانَ اللَّهِ يُسَبُّ ابْنُ أَحَدِنَا فَيُقَالُ رُهِنْتَ بِوَسْقٍ أَوْ وَسْقَيْنِ قَالُوا نَرْهَنُكَ اللَّأْمَةَ يُرِيدُ السِّلَاحَ قَالَ نَعَمْ فَلَمَّا أَتَاهُ نَادَاهُ فَخَرَجَ إِلَيْهِ وَهُوَ مُتَطَيِّبٌ يَنْضَحُ رَأْسُهُ فَلَمَّا أَنْ جَلَسَ إِلَيْهِ وَقَدْ كَانَ جَاءَ مَعَهُ بِنَفَرٍ ثَلَاثَةٍ أَوْ أَرْبَعَةٍ فَذَكَرُوا لَهُ قَالَ عِنْدِي فُلَانَةُ وَهِيَ أَعْطَرُ نِسَاءِ النَّاسِ قَالَ تَأْذَنُ لِي فَأَشُمَّ قَالَ نَعَمْ فَأَدْخَلَ يَدَهُ فِي رَأْسِهِ فَشَمَّهُ قَالَ أَعُودُ قَالَ نَعَمْ فَأَدْخَلَ يَدَهُ فِي رَأْسِهِ فَلَمَّا اسْتَمْكَنَ مِنْهُ قَالَ دُونَكُمْ فَضَرَبُوهُ حَتَّى قَتَلُوهُ
Mums [Ahmad bin Salih] pasakė, mums [Sufyan] pasakė iš ['Amr bin Dinaro] iš [Džabiro], – tarė jis; Rasulullah bin shallahu 'alaihi wasallam pasakė: „Kas nori nužudyti Ka'b bin Al Asyraf? Nes iš tiesų jis sutrikdė Alachą ir Jo Pasiuntinį“. Tada Muhammadas bin Maslamah atsistojo ir tarė: „Aš esu, o Alacho Pasiuntinys. Ar norite, kad jį nužudyčiau?“ Jis atsakė: „Taip“. Jis tarė: „Leiskite man kai ką pasakyti!“ Jis tarė: „Taip“. Tada jis atėjo pas Ka'bą ir tarė: „Iš tiesų, šis asmuo prašė mūsų išmaldos ir mus apkrauna.“ Jis tarė: „Ir jums tikrai bus nuobodu.“ Jis tarė: „Mes sekame jį, kol nenorime jo palikti, kol nepamatysime, kuo baigsis jo reikalai. Mes tikrai norime, kad duotumėte mums vienos ar dviejų vasakų skolą. Ka'b paklausė: „Ką ketinate man įkeisti?“ – paklausė jis; „Ko norite iš mūsų?“ – atsakė jis; „Jūsų moterys“. Jie sakė: „Subhanallah, tu esi gražiausias arabas, ar mes ketiname tau įkeisti savo moteris, kol tai taps mums gėda?“ Jis pasakė: „Tu man įkeitei savo vaikus.“ Jie pasakė: „Subhanallah, vieno iš mūsų vaikas bus sugėdintas.“ Tada jis pasakė: „Užstatysiu tau vieną ar du vasakus.“ Jie pasakė: „Mes užstatysime tau ginklus.“ Jis pasakė: „Taip.“ Tada, kai Muhammadas bin Maslamah atėjo pas jį, jis jį pasišaukė. Tada jis išėjo pasikvepinęs kvepalais, jo galva skleidė kvapą. Tada, kai jis atėjo pas jį, Muhammadas bin Maslamah atėjo su trimis ar keturiais žmonėmis. Tada jie jam tai užsiminė, jis pasakė: „Aš turiu Fulaną, ji yra kvapniausia moteris.“ Muhammadas bin Maslamah paklausė: „Ar leisite man pabučiuoti?“ Jis atsakė: „Taip.“ Tada jis įkišo ranką į jos kumštį ir pabučiavo. Jis paklausė: „Ar galiu pakartoti?“ Jis pasakė: „Taip.“ Tada jis įkišo ranką į kokosą. Tada, kai Muhammadas bin Maslamah leido jį nužudyti, jis pasakė: „Pagauk jį!“ Tada jie jį žudė, kol nužudė Ka'bą.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2388
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ حُزَابَةَ حَدَّثَنَا إِسْحَقُ يَعْنِي ابْنَ مَنْصُورٍ حَدَّثَنَا أَسْبَاطٌ الْهَمْدَانِيُّ عَنْ السُّدِّيِّ عَنْ أَبِيهِ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ الْإِيمَانُ قَيَّدَ الْفَتْكَ لَا يَفْتِكُ مُؤْمِنٌ
Mums pasakė [Muhammadas bin Huzabahas], mums pasakė [Ishaqas bin Mansūras?], mums pasakė [Asbathas Al Hamdani], iš [As Suddi], iš [jo tėvo], iš [Abu Hurairah], iš pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam), sakė jis; tikėjimas apsaugo nuo žudymo, tikintis žmogus neturi žudyti.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2389
حَدَّثَنَا الْقَعْنَبِيُّ عَنْ مَالِكٍ عَنْ نَافِعٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عُمَرَأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَانَ إِذَا قَفَلَ مِنْ غَزْوٍ أَوْ حَجٍّ أَوْ عُمْرَةٍ يُكَبِّرُ عَلَى كُلِّ شَرَفٍ مِنْ الْأَرْضِ ثَلَاثَ تَكْبِيرَاتٍ وَيَقُولُ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ وَحْدَهُ لَا شَرِيكَ لَهُ لَهُ الْمُلْكُ وَلَهُ الْحَمْدُ وَهُوَ عَلَى كُلِّ شَيْءٍ قَدِيرٌ آيِبُونَ تَائِبُونَ عَابِدُونَ سَاجِدُونَ لِرَبِّنَا حَامِدُونَ صَدَقَ اللَّهُ وَعْدَهُ وَنَصَرَ عَبْدَهُ وَهَزَمَ الْأَحْزَابَ وَحْدَهُ
Mums [Al Qa'nabi], iš [Malik] iš [Nafi'] iš [Abdullah bin Umar], kad Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam, grįžęs iš karo arba Hajj ar Umrah, jis padarė takbir ant kiekvienos plynaukštės tris kartus takir, jis pasakė: LAA ILAAWAHA ILLDAHALLHUAA MALAULAWAHA ILLDAHALAH WA LAHUL HAMDU WA HUWA 'ALAA KULLI SYAI-IN QADIIR. AYIBUUNA, TAAIBUUNA 'AABIDUUNA SAAJIDUUNA, LIRABBINAA HAAMIDUUN, SHADAQALLAHU WA'DAHU WA NASHARA 'ABDAHU WA HAZAMAL AHZAABA WAHDAH -Nėra kito dievo, kurį būtų verta garbinti, išskyrus vienintelį Allahą, Jis nepriklauso Dievui ir Karaliui. sugeba padaryti viską AAYIBUUNA INSYAA ALLAAH, TAAIBUUNA 'AABIDUUNA LIRABBINAA HAAMIDUUN' - Mes sugrįšime, jei Dievas duos, atgailaujame, garbiname ir šloviname savo Viešpatį, Alachas laikosi pažadų, padeda savo tarnams ir nugali priešus grupėmis..-.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2390
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ مُحَمَّدِ بْنِ ثَابِتٍ الْمَرْوَزِيُّ حَدَّثَنِي عَلِيُّ بْنُ حُسَيْنٍ عَنْ أَبِيهِ عَنْ يَزِيدَ النَّحْوِيِّ عَنْ عِكْرِمَةَ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ قَالَ{ لَا يَسْتَأْذِنُكَ الَّذِينَ يُؤْمِنُونَ بِاللَّهِ وَالْيَوْمِ الْآخِرِ }الْآيَةَ نَسَخَتْهَا الَّتِي فِي النُّورِ{ إِنَّمَا الْمُؤْمِنُونَ الَّذِينَ آمَنُوا بِاللَّهِ وَرَسُولِهِ إِلَى قَوْلِهِ غَفُورٌ رَحِيمٌ }
Mums [Ahmad bin Muhammad bin Thabit Al Marwazi], man [Ali bin Husain] pasakė, iš [jo tėvo], iš [Yazid An Nahwi], iš [Ikrimah], iš [Ibn Abbas] jis sakė: „Tie, kurie tiki Alachu ir Paskutiniąja diena, neprašys leidimo...“ Ši eilutė pakeista Suros An Nur eilute, kurioje rašoma: „Iš tiesų, tikrai tikintieji yra tie, kurie tiki Alachu ir Jo Pasiuntiniu...“ iki: „Iš tiesų, Alachas yra Labiausiai Atleidžiantis, Labiausiai Maloningas“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2391
حَدَّثَنَا أَبُو تَوْبَةَ الرَّبِيعُ بْنُ نَافِعٍ حَدَّثَنَا عِيسَى عَنْ إِسْمَعِيلَ عَنْ قَيْسٍ عَنْ جَرِيرٍ قَالَقَالَ لِي رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَلَا تُرِيحُنِي مِنْ ذِي الْخَلَصَةِ فَأَتَاهَا فَحَرَّقَهَا ثُمَّ بَعَثَ رَجُلًا مِنْ أَحْمَسَ إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُبَشِّرُهُ يُكْنَى أَبَا أَرْطَاةَ
Jis mums pasakė [Abu Taubah Ar Rabi' bin Nafi'], mums pasakė [Isa] iš [Ismail'ilo], iš [Qaiso], iš [Jariro]; „Rašulullah shallallahu 'alaihi wasallam man pasakė: „Ar nenuraminai manęs nuo Dhul Khalashah?“ Tada kažkas atėjo pas jį ir jį sudegino. Tada kažkas iš Ahmaso pasiuntė pas Pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam pranešti jam gerąją naujieną. Asmeniui buvo duoti Abu Arthah kramtomi vaistai.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2392
حَدَّثَنَا ابْنُ السَّرْحِ أَخْبَرَنَا ابْنُ وَهْبٍ أَخْبَرَنِي يُونُسُ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ قَالَ أَخْبَرَنِي عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ كَعْبِ بْنِ مَالِكٍ أَنَّ عَبْدَ اللَّهِ بْنَ كَعْبٍ قَالَ سَمِعْتُ كَعْبَ بْنَ مَالِكٍ قَالَكَانَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذَا قَدِمَ مِنْ سَفَرٍ بَدَأَ بِالْمَسْجِدِ فَرَكَعَ فِيهِ رَكْعَتَيْنِ ثُمَّ جَلَسَ لِلنَّاسِ وَقَصَّ ابْنُ السَّرْحِ الْحَدِيثَ قَالَ وَنَهَى رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْمُسْلِمِينَ عَنْ كَلَامِنَا أَيُّهَا الثَّلَاثَةُ حَتَّى إِذَا طَالَ عَلَيَّ تَسَوَّرْتُ جِدَارَ حَائِطِ أَبِي قَتَادَةَ وَهُوَ ابْنُ عَمِّي فَسَلَّمْتُ عَلَيْهِ فَوَاللَّهِ مَا رَدَّ عَلَيَّ السَّلَامَ ثُمَّ صَلَّيْتُ الصُّبْحَ صَبَاحَ خَمْسِينَ لَيْلَةً عَلَى ظَهْرِ بَيْتٍ مِنْ بُيُوتِنَا فَسَمِعْتُ صَارِخًا يَا كَعْبَ بْنَ مَالِكٍ أَبْشِرْ فَلَمَّا جَاءَنِي الَّذِي سَمِعْتُ صَوْتَهُ يُبَشِّرُنِي نَزَعْتُ لَهُ ثَوْبَيَّ فَكَسَوْتُهُمَا إِيَّاهُ فَانْطَلَقْتُ حَتَّى إِذَا دَخَلْتُ الْمَسْجِدَ فَإِذَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ جَالِسٌ فَقَامَ إِلَيَّ طَلْحَةُ بْنُ عُبَيْدِ اللَّهِ يُهَرْوِلُ حَتَّى صَافَحَنِي وَهَنَّأَنِي
[Ibnu As Sarh] mums pasakė, kad [Ibnu Wahb] man [Yunus] iš [Ibn Shihab] pasakė; pranešė man [Abdurrahman bin Abdullah bin Ka'b bin Malik], kad [Abdullah bin Ka'b] sakė: „Aš girdėjau [Ka'b bin Malik] sakant: Kai pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) grįžo iš kelionės, jis pirmiausia nuėjo į mečetę, tada pasimeldė dvi rak'ah ir atsisėdo, kad išpildytų žmonių norus.“ Ibn As Sarh pasakė; ir Pranašas (sallallahu 'alaihi wasallam) uždraudė musulmonams kalbėtis su mumis trimis. Kol man tai atrodė ilgas laikas, aš užlipau ant Abu Qatadah sodo sienos, jis buvo mano dėdės sūnus. Tada aš jam pasisveikinau. Prisiekiu Alachu, jis neatsakė į mano pasisveikinimą. Tada penkiasdešimtąją dieną atlikau Fadžr maldą ant namo stogo tarp mūsų namų. Tada išgirdau kažką šaukiant: „O Ka'b ibn Malik, džiaukis!“ Kai pas mane atėjo tas, kurio balsą atnešiau džiugią žinią, nusivilkau savo drabužį ir atidaviau jam. Tada ėjau toliau, kol įėjau į mečetę ir radau sėdintį Alacho Pasiuntinį (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos). Tada Talhah atsistojo pasveikinti manęs, bėgiojo, paspaudė man ranką ir pasveikino mane.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2393
حَدَّثَنَا مَخْلَدُ بْنُ خَالِدٍ حَدَّثَنَا أَبُو عَاصِمٍ عَنْ أَبِي بَكْرَةَ بَكَّارِ بْنِ عَبْدِ الْعَزِيزِ أَخْبَرَنِي أَبِي عَبْدُ الْعَزِيزِ عَنْ أَبِي بَكْرَةَعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنَّهُ كَانَ إِذَا جَاءَهُ أَمْرُ سُرُورٍ أَوْ بُشِّرَ بِهِ خَرَّ سَاجِدًا شَاكِرًا لِلَّهِ
Mums [Makhladui bin Khalidui] buvo pasakyta, mums [Abu 'Ashimui] buvo pasakyta iš [Abu Bakrah Bakkar bin Abdul Aziz], man [mano tėvui, būtent Abdul Azizui] buvo pasakyta iš [Abu Bakrah] iš pranašo (sallallaahu 'alaihi wa sallam), kad jei nutinka malonių dalykų arba jam pranešama gera žinia, jis lenkiasi kniūbsčias, dėkodamas Alachui.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2394
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ صَالِحٍ حَدَّثَنَا ابْنُ أَبِي فُدَيْكٍ حَدَّثَنِي مُوسَى بْنُ يَعْقُوبَ عَنْ ابْنِ عُثْمَانَ قَالَ أَبُو دَاوُد وَهُوَ يَحْيَى بْنُ الْحَسَنِ بْنِ عُثْمَانَ عَنْ الْأَشْعَثِ بْنِ إِسْحَقَ بْنِ سَعْدٍ عَنْ عَامِرِ بْنِ سَعْدٍ عَنْ أَبِيهِ قَالَخَرَجْنَا مَعَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِنْ مَكَّةَ نُرِيدُ الْمَدِينَةَ فَلَمَّا كُنَّا قَرِيبًا مِنْ عَزْوَرَا نَزَلَ ثُمَّ رَفَعَ يَدَيْهِ فَدَعَا اللَّهَ سَاعَةً ثُمَّ خَرَّ سَاجِدًا فَمَكَثَ طَوِيلًا ثُمَّ قَامَ فَرَفَعَ يَدَيْهِ فَدَعَا اللَّهَ سَاعَةً ثُمَّ خَرَّ سَاجِدًا فَمَكَثَ طَوِيلًا ثُمَّ قَامَ فَرَفَعَ يَدَيْهِ سَاعَةً ثُمَّ خَرَّ سَاجِدًا ذَكَرَهُ أَحْمَدُ ثَلَاثًا قَالَ إِنِّي سَأَلْتُ رَبِّي وَشَفَعْتُ لِأُمَّتِي فَأَعْطَانِي ثُلُثَ أُمَّتِي فَخَرَرْتُ سَاجِدًا شُكْرًا لِرَبِّي ثُمَّ رَفَعْتُ رَأْسِي فَسَأَلْتُ رَبِّي لِأُمَّتِي فَأَعْطَانِي ثُلُثَ أُمَّتِي فَخَرَرْتُ سَاجِدًا لِرَبِّي شُكْرًا ثُمَّ رَفَعْتُ رَأْسِي فَسَأَلْتُ رَبِّي لِأُمَّتِي فَأَعْطَانِي الثُّلُثَ الْآخِرَ فَخَرَرْتُ سَاجِدًا لِرَبِّيقَالَ أَبُو دَاوُد أَشْعَثُ بْنُ إِسْحَقَ أَسْقَطَهُ أَحْمَدُ بْنُ صَالِحٍ حِينَ حَدَّثَنَا بِهِ فَحَدَّثَنِي بِهِ عَنْهُ مُوسَى بْنُ سَهْلٍ الرَّمْلِيُّ
Mums [Ahmad bin Salih], mums [Ibn Abu Fudaik], man [Musa bin Ya'qub] pasakė iš [Ibn Uthman]. Abu Daud pasakė; jis yra Yahya bin Al Hasan bin Uthman iš [Al Asy'ats bin Ishaq bin Sa'd] iš ['Amir bin Sa'd] iš [jo tėvo], – sakė jis; – Mes su Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam keliavome iš Mekos į Mediną. Tada, kai priartėjome prie Azwara, jis nusileido, pakėlė rankas ir akimirką pasimeldė Alachui, tada nusilenkė. Jis ilgai išbuvo tokioje būsenoje, tada atsikėlė, pakėlė rankas ir akimirką pasimeldė Alachui, tada nusilenkė. Jis ilgai išbuvo tokioje būsenoje, tada atsikėlė, pakėlė rankas ir akimirką pasimeldė Alachui, tada nusilenkė. Ahmad tai minėjo tris kartus. Jis pasakė: „Aš prašau savo Viešpaties ir prašau užtarimo už savo žmones. Tada Alachas davė man trečdalį mano žmonių, tada aš nusilenkiau iš dėkingumo savo Viešpačiui. Tada pakėliau galvą ir pasimeldžiau už savo žmones. Tada Alachas davė man trečdalį mano žmonių, tada aš nusilenkiau iš dėkingumo savo Viešpačiui. Tada pakėliau galvą ir pasimeldžiau už savo žmones. Tada Alachas davė man kitą trečdalį, tada nusilenkiau savo Viešpačiui.“ Abu Daudas pasakė: „Asy'ats bin Ishaq buvo atleistas Ahmad bin Salihas, kai šis perpasakojo šį hadisą. Musa bin Sahl Ar Ramli perpasakojo šį hadisą iš jo.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2395
حَدَّثَنَا حَفْصُ بْنُ عُمَرَ وَمُسْلِمُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ قَالَا حَدَّثَنَا شُعْبَةُ عَنْ مُحَارِبِ بْنِ دِثَارٍ عَنْ جَابِرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ قَالَكَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَكْرَهُ أَنْ يَأْتِيَ الرَّجُلُ أَهْلَهُ طُرُوقًا
Mums [Hafsh bin Umar] ir [Muslim bin Ibrahim] buvo pasakyta, – sakė jie; [Syu'ba] mums pasakė [Muharibo bin Ditsaro] ir [Džabiro bin Abdullah], – sakė jis: „Pranašui (SAW) nepatiko, kad kas nors naktį ateitų pas jo šeimą.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2396
حَدَّثَنَا عُثْمَانُ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ حَدَّثَنَا جَرِيرٌ عَنْ مُغِيرَةَ عَنْ الشَّعْبِيِّ عَنْ جَابِرٍعَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ إِنَّ أَحْسَنَ مَا دَخَلَ الرَّجُلُ عَلَى أَهْلِهِ إِذَا قَدِمَ مِنْ سَفَرٍ أَوَّلَ اللَّيْلِ
Tai mums papasakojo [Uthmanas bin Abu Syaibah], tai mums papasakojo [Jarir] iš [Mughirah], iš [Ash Sya'bi], iš [Jabir] iš pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam, jis pasakė: „Iš tiesų, geriausias laikas žmogui susitikti su savo šeima grįžus iš kelionės yra nakties pradžioje“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2397
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ حَنْبَلٍ حَدَّثَنَا هُشَيْمٌ أَخْبَرَنَا سَيَّارٌ عَنْ الشَّعْبِيِّ عَنْ جَابِرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ قَالَكُنَّا مَعَ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي سَفَرٍ فَلَمَّا ذَهَبْنَا لِنَدْخُلَ قَالَ أَمْهِلُوا حَتَّى نَدْخُلَ لَيْلًا لِكَيْ تَمْتَشِطَ الشَّعِثَةُ وَتَسْتَحِدَّ الْمُغِيبَةُقَالَ أَبُو دَاوُد قَالَ الزُّهْرِيُّ الطُّرُوقُ بَعْدَ الْعِشَاءِ قَالَ أَبُو دَاوُد وَبَعْدَ الْمَغْرِبِ لَا بَأْسَ بِهِ
Jis mums [Ahmad bin Hanbal], [Husyaim], [Sayyar] pasakė iš [Aš Šabio], iš [Džabiro bin Abdullah]: „Anksčiau mes buvome su Pranašu (tebūnie jam ramybė ir ramybė) kelionėje, o kai nuvykome susitikti su savo šeimomis, jis pasakė: „Palaukite, kol grįšime naktį, kad moterys su netvarkingais plaukais galėtų būti sušukuotos, o moterys, kurias paliko vyrai, išsivalytų gaktos plaukus.“ Abu Daudas pasakė; Az Zuhri pasakė; Thuruq yra po „Isha“, Abu Daudas pasakė; o po Maghribo viskas gerai.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2398
حَدَّثَنَا ابْنُ السَّرْحِ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ السَّائِبِ بْنِ يَزِيدَ قَالَلَمَّا قَدِمَ النَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْمَدِينَةَ مِنْ غَزْوَةِ تَبُوكَ تَلَقَّاهُ النَّاسُ فَلَقِيتُهُ مَعَ الصِّبْيَانِ عَلَى ثَنِيَّةِ الْوَدَاعِ
Mums [Ibn As Sarh], mums [Sufyan] papasakojo iš [Az Zuhri], iš [As Saib bin Yazid], jis sakė: „Kai pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) atvyko į Mediną iš Tabuko mūšio, žmonės jį sutiko, o aš sutikau jį su mažais vaikais Tsaniyah Al Wada mūšyje“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2399
حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَعِيلَ حَدَّثَنَا حَمَّادٌ أَخْبَرَنَا ثَابِتٌ الْبُنَانِيُّ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍأَنَّ فَتًى مِنْ أَسْلَمَ قَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ إِنِّي أُرِيدُ الْجِهَادَ وَلَيْسَ لِي مَالٌ أَتَجَهَّزُ بِهِ قَالَ اذْهَبْ إِلَى فُلَانٍ الْأَنْصَارِيِّ فَإِنَّهُ كَانَ قَدْ تَجَهَّزَ فَمَرِضَ فَقُلْ لَهُ إِنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُقْرِئُكَ السَّلَامَ وَقُلْ لَهُ ادْفَعْ إِلَيَّ مَا تَجَهَّزْتَ بِهِ فَأَتَاهُ فَقَالَ لَهُ ذَلِكَ فَقَالَ لِامْرَأَتِهِ يَا فُلَانَةُ ادْفَعِي لَهُ مَا جَهَّزْتِنِي بِهِ وَلَا تَحْبِسِي مِنْهُ شَيْئًا فَوَاللَّهِ لَا تَحْبِسِينَ مِنْهُ شَيْئًا فَيُبَارِكَ اللَّهُ فِيهِ
Mums [Musa bin Isma'il], mums [Hammad], mums [Thabit Al Bunani] buvo pasakyta iš [Anas bin Malik], kad jaunas vyras Aslamas pasakė: „O Alacho Pasiuntiny, noriu surengti džihadą ir neturiu turtų, kurių man reikia pasiruošti.“ Jis pasakė: „Eik pas Fulaną Al Ansari, jis tikrai ruošėsi ir serga. Pasakyk jam: „Iš tiesų, Alacho Pasiuntinys (sallallaahu) „alaihi wasallam“ siunčia tau sveikinimus. Ir pasakyk jam: „Duok man, ką paruošei!“ Tada jaunuolis atėjo pas jį dėl to. Tada ansaras tarė savo žmonai: „O Fulanai, duok jam, ką paruošiau, ir nieko jam neslėpk! Prisiekiu Alachu, tau neįmanoma sulaikyti net šiek tiek to, o tada Alachas tave palaimins.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2400
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْمُتَوَكِّلِ الْعَسْقَلَانِيُّ وَالْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ قَالَا حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ أَخْبَرَنِي ابْنُ جُرَيْجٍ قَالَ أَخْبَرَنِي ابْنُ شِهَابٍ قَالَ أَخْبَرَنِي عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ كَعْبِ بْنِ مَالِكٍ عَنْ أَبِيهِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ كَعْبٍ وَعَمِّهِ عُبَيْدِ اللَّهِ بْنِ كَعْبٍ عَنْ أَبِيهِمَا كَعْبِ بْنِ مَالِكٍأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَانَ لَا يَقْدَمُ مِنْ سَفَرٍ إِلَّا نَهَارًا قَالَ الْحَسَنُ فِي الضُّحَى فَإِذَا قَدِمَ مِنْ سَفَرٍ أَتَى الْمَسْجِدَ فَرَكَعَ فِيهِ رَكْعَتَيْنِ ثُمَّ جَلَسَ فِيهِ
„Jis mums [Muhammad bin Al Mutawakkil Al 'Asqalani] ir [Al Hasan bin Ali] pasakė, – sakė jie; jis mums pasakė [Abdurrazzaq], jis mums pasakė [Ibn Juraij]; jis mane informavo [Ibn Shihab]; man [Abdurrahman bin Abdullah bin Ka'b bin Malik] buvo pranešta iš [jo tėvo, būtent Abdullah bin Ka'b] ir [jo dėdės, būtent 'Ubaidullah bin Ka'b] iš [abiejų jų tėvų, būtent Ka'b bin Malik], kad pranašas (sallallahu 'alaihi wasallam) grįžo tik dieną.“ Al Hasanas pasakė; „Dhuha laiku. Kai jis grįžta iš kelionės, jis ateina į mečetę, meldžiasi du rak'ah ir tada atsisėda.“
