Imam Abu Dawud (الامام ابو داود) - 4590 Hadith
Hadith
Imam Abu Dawud : 2301
حَدَّثَنَا إِسْحَقُ بْنُ إِبْرَاهِيمَ الدِّمَشْقِيُّ أَبُو النَّضْرِ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ شُعَيْبٍ أَخْبَرَنِي أَبُو زَرْعَةَ يَحْيَى بْنُ أَبِي عَمْرٍو السَّيْبَانِيُّ عَنْ عَمْرِو بْنِ عَبْدِ اللَّهِ أَنَّهُ حَدَّثَهُ عَنْ وَاثِلَةَ بْنِ الْأَسْقَعِ قَالَكَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي غَزْوَةِ تَبُوكَ فَخَرَجْتُ إِلَى أَهْلِي فَأَقْبَلْتُ وَقَدْ خَرَجَ أَوَّلُ صَحَابَةِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَطَفِقْتُ فِي الْمَدِينَةِ أُنَادِي أَلَا مَنْ يَحْمِلُ رَجُلًا لَهُ سَهْمُهُ فَنَادَى شَيْخٌ مِنْ الْأَنْصَارِ قَالَ لَنَا سَهْمُهُ عَلَى أَنْ نَحْمِلَهُ عَقَبَةً وَطَعَامُهُ مَعَنَا قُلْتُ نَعَمْ قَالَ فَسِرْ عَلَى بَرَكَةِ اللَّهِ تَعَالَى قَالَ فَخَرَجْتُ مَعَ خَيْرِ صَاحِبٍ حَتَّى أَفَاءَ اللَّهُ عَلَيْنَا فَأَصَابَنِي قَلَائِصُ فَسُقْتُهُنَّ حَتَّى أَتَيْتُهُ فَخَرَجَ فَقَعَدَ عَلَى حَقِيبَةٍ مِنْ حَقَائِبِ إِبِلِهِ ثُمَّ قَالَ سُقْهُنَّ مُدْبِرَاتٍ ثُمَّ قَالَ سُقْهُنَّ مُقْبِلَاتٍ فَقَالَ مَا أَرَى قَلَائِصَكَ إِلَّا كِرَامًا قَالَ إِنَّمَا هِيَ غَنِيمَتُكَ الَّتِي شَرَطْتُ لَكَ قَالَ خُذْ قَلَائِصَكَ يَا ابْنَ أَخِي فَغَيْرَ سَهْمِكَ أَرَدْنَا
Mums [Ishaq bin Ibrahim Ad Damasyqi Abu An Nadhr] pasakė, mums [Muhammad bin Syu'aib] pasakė, man [Abu Zar'ah bin Abu 'Amr As Saibani] pasakė iš ['Amr bin Abdullah], kad jis jam iš [Watsilah bin Al Asqa] pasakė: „Ramas (tebūnie jam) buvo Tabuko mūšyje, tada aš išėjau pas savo šeimą ir atėjau, kol pirmasis Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam draugas buvo išėjęs, tada aš šaukiau Medinoje: „Ar yra kas nors, norintis atvesti ką nors ir jam dalį?“ Tada buvo tėvų iš ansarų, kurie šaukė: „Mes norime pasidalinti jo dalimi, mums jojant gale, ir jo maistu su mumis.“ Aš sakau: „Taip“, – pasakė Watsilah; tada aš ėjau su Alacho ta'ala palaiminimu. Jis pasakė: Ėjau su geriausiais draugais, kol Alachas davė mums fai` – karo grobį. Pasiėmiau keletą kupranugarių, tada juos vedžiau, kol priėjau prie jo. Tada jis išėjo, atsisėdo ant savo kuprinės tarp savo kupranugarių kuprinių ir tarė: „Vesk kupranugarius atgal!“ Tada jis tarė: „Vesk kupranugarius pirmyn!“ Tada jis tarė: „Aš nepažįstu tavo kupranugarių, bet tai kilmingi kupranugariai.“ Jis tarė: „Iš tiesų, šie kupranugariai yra tavo ganima, kurią aš tau daviau sąlygą.“ Jis tarė: „Pasiimk savo kupranugarius, mano broli. Mes norime daugiau nei tavo dalys.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2302
حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَعِيلَ حَدَّثَنَا حَمَّادٌ يَعْنِي ابْنَ سَلَمَةَ أَخْبَرَنَا مُحَمَّدُ بْنُ زِيَادٍ قَالَ سَمِعْتُ أَبَا هُرَيْرَةَ يَقُولُسَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ عَجِبَ رَبُّنَا عَزَّ وَجَلَّ مِنْ قَوْمٍ يُقَادُونَ إِلَى الْجَنَّةِ فِي السَّلَاسِلِ
Jis mums pasakė [Musa bin Ismail], mums pasakė [Hammad bin Salamah], mums pasakė [Muhammad bin Ziyad]; girdėjau [Abu Hurairah] sakant; girdėjau Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam sakant; mūsų Viešpats 'azza wajalla stebėjosi žmonėmis, kurie buvo nuvesti į dangų grandinėmis.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2303
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ عَمْرِو بْنِ أَبِي الْحَجَّاجِ أَبُو مَعْمَرٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ الْوَارِثِ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ إِسْحَقَ عَنْ يَعْقُوبَ بْنِ عُتْبَةَ عَنْ مُسْلِمِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ عَنْ جُنْدُبِ بْنِ مَكِيثٍ قَالَبَعَثَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَبْدَ اللَّهِ بْنَ غَالِبٍ اللَّيْثِيَّ فِي سَرِيَّةٍ وَكُنْتُ فِيهِمْ وَأَمَرَهُمْ أَنْ يَشُنُّوا الْغَارَةَ عَلَى بَنِي الْمُلَوِّحِ بِالْكَدِيدِ فَخَرَجْنَا حَتَّى إِذَا كُنَّا بِالْكَدِيدِ لَقِينَا الْحَارِثَ بْنَ الْبَرْصَاءِ اللَّيْثِيَّ فَأَخَذْنَاهُ فَقَالَ إِنَّمَا جِئْتُ أُرِيدُ الْإِسْلَامَ وَإِنَّمَا خَرَجْتُ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقُلْنَا إِنْ تَكُنْ مُسْلِمًا لَمْ يَضُرَّكَ رِبَاطُنَا يَوْمًا وَلَيْلَةً وَإِنْ تَكُنْ غَيْرَ ذَلِكَ نَسْتَوْثِقُ مِنْكَ فَشَدَدْنَاهُ وِثَاقًا
Jis mums pasakė [Abdullah bin 'Amr bin Abu Al Hajjaj Abu Ma'mar], [Abdul Warits], [Muhammad bin Ishaq] iš [Ya'qub bin 'Utbah], iš [Muslim bin Abdullah], iš [Jundub bin Makits]: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam pasiuntė Abdullah bin Ghalib Al Laits su kariniu daliniu, ir aš buvau tarp jų. Jis įsakė jiems išsiskirstyti ir pulti Bani Al Mulawwih Al Kadide. Tada mes ėjome iki Al Kadid, kur sutikome Al Harith bin Al Barsha` Al Laitsi, tada jį suėmėme.“ Tada jis pasakė: „Iš tikrųjų aš atėjau atsiversti į islamą.“ Iš tiesų, aš atėjau pas Alacho Pasiuntinį (sallallaahu 'alaihi wasallam). Taigi mes sakome: „Jei esate musulmonas, mūsų sargybiniai jums nepakenks nė dieną ir nė naktį.“ O jei nebūsite tokie, mes jus surišime ir sustiprinsime jūsų raiščius.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2304
حَدَّثَنَا عِيسَى بْنُ حَمَّادٍ الْمِصْرِيُّ وَقُتَيْبَةُ قَالَ قُتَيْبَةُ حَدَّثَنَا اللَّيْثُ بْنُ سَعْدٍ عَنْ سَعِيدِ بْنِ أَبِي سَعِيدٍ أَنَّهُ سَمِعَ أَبَا هُرَيْرَةَ يَقُولُبَعَثَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ خَيْلًا قِبَلَ نَجْدٍ فَجَاءَتْ بِرَجُلٍ مِنْ بَنِي حَنِيفَةَ يُقَالُ لَهُ ثُمَامَةُ بْنُ أُثَالٍ سَيِّدُ أَهْلِ الْيَمَامَةِ فَرَبَطُوهُ بِسَارِيَةٍ مِنْ سَوَارِي الْمَسْجِدِ فَخَرَجَ إِلَيْهِ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ مَاذَا عِنْدَكَ يَا ثُمَامَةُ قَالَ عِنْدِي يَا مُحَمَّدُ خَيْرٌ إِنْ تَقْتُلْ تَقْتُلْ ذَا دَمٍ وَإِنْ تُنْعِمْ تُنْعِمْ عَلَى شَاكِرٍ وَإِنْ كُنْتَ تُرِيدُ الْمَالَ فَسَلْ تُعْطَ مِنْهُ مَا شِئْتَ فَتَرَكَهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ حَتَّى إِذَا كَانَ الْغَدُ ثُمَّ قَالَ لَهُ مَا عِنْدَكَ يَا ثُمَامَةُ فَأَعَادَ مِثْلَ هَذَا الْكَلَامِ فَتَرَكَهُ حَتَّى كَانَ بَعْدَ الْغَدِ فَذَكَرَ مِثْلَ هَذَا فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَطْلِقُوا ثُمَامَةَ فَانْطَلَقَ إِلَى نَخْلٍ قَرِيبٍ مِنْ الْمَسْجِدِ فَاغْتَسَلَ فِيهِ ثُمَّ دَخَلَ الْمَسْجِدَ فَقَالَ أَشْهَدُ أَنْ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ وَأَشْهَدُ أَنَّ مُحَمَّدًا عَبْدُهُ وَرَسُولُهُ وَسَاقَ الْحَدِيثَ قَالَ عِيسَى أَخْبَرَنَا اللَّيْثُ وَقَالَ ذَا ذِمٍّ
Mums [Isa bin Hammad Al Mishri] ir [Qutaibah] mums pasakė, Qutaibah sakė; mums [Al Laits bin Sa'd] iš [Sa'id bin Abu Sa'id] pasakė, kad jis girdėjo [Abu Hurairah] sakant: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam pasiuntė raitelių būrį į Nadždą, tada būrys atvedė vyrą iš Banu Hanifah, vardu Tsumamah bin Utsal, Yamamah gyventojų lyderį. Tada jie pririšo jį prie mečetės kolonos, tada Alacho Pasiuntinys sallallaahu 'alaihi wasallam išėjo pas jį. Tada jis paklausė: „Kaip laikaisi, o Tsumamah?“ Jis atsakė: „Man gerai, o Muhamedai. Kai žudai, žudai tą, kuris turi kraujo, o kai suteiki malonumą, suteiki malonumą tam, kuris bus dėkingas. O jei nori turtų, prašyk, ir tau bus duota, ko nori.“ Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam jį paliko. Kitą dieną jis paklausė: „Kaip laikaisi, Tsumamah?“ Tada jis pakartojo šiuos žodžius. Tada jis jį paliko. Kitą dieną jis pasakė maždaug taip. Tada jis tarė: „Paleisk Tsumamah!“ Tada jis nuėjo prie datulių palmės netoli mečetės, išsimaudė joje, įėjo į mečetę ir tarė: „Liudiju, kad nėra kito dievo, verto garbinimo, išskyrus Alachą, ir liudiju, kad Muhammadas yra Jo tarnas ir pasiuntinys.“ Ir Abu Hurairah paminėjo šį hadisą. Jėzus pasakė; pranešė mums [Al Laits] ir jis tarė; žmogus, kuris turi priekaištų.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2305
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عَمْرٍو الرَّازِيُّ قَالَ حَدَّثَنَا سَلَمَةُ يَعْنِي ابْنَ الْفَضْلِ عَنْ ابْنِ إِسْحَقَ قَالَ حَدَّثَنِي عَبْدُ اللَّهِ بْنُ أَبِي بَكْرٍ عَنْ يَحْيَى بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ سَعْدِ بْنِ زُرَارَةَ قَالَقُدِمَ بِالْأُسَارَى حِينَ قُدِمَ بِهِمْ وَسَوْدَةُ بِنْتُ زَمْعَةَ عِنْدَ آلِ عَفْرَاءَ فِي مُنَاخِهِمْ عَلَى عَوْفٍ وَمُعَوِّذٍ ابْنَيْ عَفْرَاءَ قَالَ وَذَلِكَ قَبْلَ أَنْ يُضْرَبَ عَلَيْهِنَّ الْحِجَابُ قَالَ تَقُولُ سَوْدَةُ وَاللَّهِ إِنِّي لَعِنْدَهُمْ إِذْ أَتَيْتُ فَقِيلَ هَؤُلَاءِ الْأُسَارَى قَدْ أُتِيَ بِهِمْ فَرَجَعْتُ إِلَى بَيْتِي وَرَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِيهِ وَإِذَا أَبُو يَزِيدَ سُهَيْلُ بْنُ عَمْرٍو فِي نَاحِيَةِ الْحُجْرَةِ مَجْمُوعَةٌ يَدَاهُ إِلَى عُنُقِهِ بِحَبْلٍ ثُمَّ ذَكَرَ الْحَدِيثَقَالَ أَبُو دَاوُد وَهُمَا قَتَلَا أَبَا جَهْلِ بْنَ هِشَامٍ وَكَانَا انْتَدَبَا لَهُ وَلَمْ يَعْرِفَاهُ وَقُتِلَا يَوْمَ بَدْرٍ
Jis pasakė mums [Muhammadui bin 'Amr Ar Razi]; jis pasakė mums [Salamah bin Al Fadhlui]; jis pasakė mums [Ibn Ishaqui]; jis pasakė man [Abdullah bin Abu Bakrui] iš [Yahya bin Abdullah bin Abdurrahman bin Sa'd bin Zurah]; jis pasakė: „Keletas belaisvių buvo pristatyta 'Auf ir 'Mu'awwidz, dviem 'Afros' vaikams, kai [Saudah bint Zam'ah] buvo 'Afros' šeimos namuose, toje vietoje, kur buvo pririšti jų kupranugariai, ir tai buvo prieš jai privalant dėvėti hidžabą.“ Jahja pasakė; Saudah pasakė: „Prisiekiu Alachu, aš buvau jų namuose, kai atvykau.“ Tada buvo pasakyta: „Šie belaisviai buvo paimti.“ Tada grįžau į savo namus, ir juose buvo Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam.“ Ir paaiškėjo, kad Abu Yazidas Suhailas bin 'Amras buvo kambario kampe, jo rankos buvo surištos virve aplink kaklą. Tada Jahja paminėjo hadisą. Abu Daudas pasakė; ir abu jie nužudė Abu Jahlą bin Hišamą, ir abu jį pasveikino, bet neatpažino, ir abu žuvo Badro mūšio metu.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2306
حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَعِيلَ قَالَ حَدَّثَنَا حَمَّادٌ عَنْ ثَابِتٍ عَنْ أَنَسٍأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ نَدَبَ أَصْحَابَهُ فَانْطَلَقُوا إِلَى بَدْرٍ فَإِذَا هُمْ بِرَوَايَا قُرَيْشٍ فِيهَا عَبْدٌ أَسْوَدُ لِبَنِي الْحَجَّاجِ فَأَخَذَهُ أَصْحَابُ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَجَعَلُوا يَسْأَلُونَهُ أَيْنَ أَبُو سُفْيَانَ فَيَقُولُ وَاللَّهِ مَالِي بِشَيْءٍ مِنْ أَمْرِهِ عِلْمٌ وَلَكِنْ هَذِهِ قُرَيْشٌ قَدْ جَاءَتْ فِيهِمْ أَبُو جَهْلٍ وَعُتْبَةُ وَشَيْبَةُ ابْنَا رَبِيعَةَ وَأُمَيَّةُ بْنُ خَلَفٍ فَإِذَا قَالَ لَهُمْ ذَلِكَ ضَرَبُوهُ فَيَقُولُ دَعُونِي دَعُونِي أُخْبِرْكُمْ فَإِذَا تَرَكُوهُ قَالَ وَاللَّهِ مَالِي بِأَبِي سُفْيَانَ مِنْ عِلْمٍ وَلَكِنْ هَذِهِ قُرَيْشٌ قَدْ أَقْبَلَتْ فِيهِمْ أَبُو جَهْلٍ وَعُتْبَةُ وَشَيْبَةُ ابْنَا رَبِيعَةَ وَأُمَيَّةُ بْنُ خَلَفٍ قَدْ أَقْبَلُوا وَالنَّبِيُّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يُصَلِّي وَهُوَ يَسْمَعُ ذَلِكَ فَلَمَّا انْصَرَفَ قَالَ وَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ إِنَّكُمْ لَتَضْرِبُونَهُ إِذَا صَدَقَكُمْ وَتَدَعُونَهُ إِذَا كَذَبَكُمْ هَذِهِ قُرَيْشٌ قَدْ أَقْبَلَتْ لِتَمْنَعَ أَبَا سُفْيَانَ قَالَ أَنَسٌ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ هَذَا مَصْرَعُ فُلَانٍ غَدًا وَوَضَعَ يَدَهُ عَلَى الْأَرْضِ وَهَذَا مَصْرَعُ فُلَانٍ غَدًا وَوَضَعَ يَدَهُ عَلَى الْأَرْضِ وَهَذَا مَصْرَعُ فُلَانٍ غَدًا وَوَضَعَ يَدَهُ عَلَى الْأَرْضِ فَقَالَ وَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ مَا جَاوَزَ أَحَدٌ مِنْهُمْ عَنْ مَوْضِعِ يَدِ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَمَرَ بِهِمْ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأُخِذَ بِأَرْجُلِهِمْ فَسُحِبُوا فَأُلْقُوا فِي قَلِيبِ بَدْرٍ
Papasakęs mums [Musa bin Ismai'i], jis tarė; mums [Hammadas] iš [Thabito] iš [Anaso] papasakojo, kad Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam pasikvietė savo kompanionus, tada jie nuvyko į Badrą, ir paaiškėjo, kad jie rado kelis Kureištų kupranugarius, ant kurių buvo juodaodis vergas, priklausantis Bani Hajjaj, tada jį sugavo Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam kompanionai. Tada jie jį apklausė; kur yra Abu Sufyanas? Tada vergas tarė: „Alachu prisiekiu, aš apie tai visiškai nežinau.“ Tačiau Kureištai buvo atvykę, tarp jų buvo Abu Jahlas ir 'Utbah, taip pat Syaibah, du Rabi'ah sūnūs, ir Umayyah bin Khalaf. Kai jis jiems tai pasakė, jie jį sumušė, tada jis tarė: „Leiskite man, leiskite man! Aš jums papasakosiu.“ Tada, kai jie paliko jį vieną, jis tarė: Prisiekiu Alachu, aš visiškai nežinau apie Abu Sufyaną. Tačiau Kurajai buvo atvykę, tarp jų buvo Abu Jahlas ir Utbah, taip pat Syaibah, du Rabijos sūnūs, ir Umayyah bin Khalaf. Jie atvyko. Tuo tarpu Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) meldėsi ir tai išgirdo, o išeidamas tarė: „Prisiekiu Tuo, kurio rankoje yra mano siela, jūs tikrai jį sumušite, jei jis jums pasakys tiesą, ir paleisite jį, jei jis jums meluos.“ Tai yra Kurajai, jie atėjo, kad sustabdytų Abu Sufyaną. Anas tarė: Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam tarė: „Tai vieta, kur rytoj bus nužudytas Fulanas“. Ir jis padėjo rankas ant žemės. „Ir tai vieta, kur rytoj bus nužudytas Fulanas“. Ir jis padėjo rankas ant žemės. „Ir tai vieta, kur rytoj bus nužudytas Fulanas“. Ir jis padėjo rankas ant žemės. Anas tarė: „Prisiekiu Alachu, nėra nė vieno tarp jų, kuris perduotų Alacho Pasiuntinio (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) ranką.“ Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wa sallam įsakė juos surinkti, sugriebti už kojų, nutempti ir įmesti į Badro duobę.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2307
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عُمَرَ بْنِ عَلِيٍّ الْمُقَدَّمِيُّ قَالَ حَدَّثَنَا أَشْعَثُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ يَعْنِي السِّجِسْتَانِيَّ ح و حَدَّثَنَا ابْنُ بَشَّارٍ قَالَ حَدَّثَنَا ابْنُ أَبِي عَدِيٍّ وَهَذَا لَفْظُهُ ح و حَدَّثَنَا الْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ قَالَ حَدَّثَنَا وَهْبُ بْنُ جَرِيرٍ عَنْ شُعْبَةَ عَنْ أَبِي بِشْرٍ عَنْ سَعِيدِ بْنِ جُبَيْرٍ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍ قَالَكَانَتْ الْمَرْأَةُ تَكُونُ مِقْلَاتًا فَتَجْعَلُ عَلَى نَفْسِهَا إِنْ عَاشَ لَهَا وَلَدٌ أَنْ تُهَوِّدَهُ فَلَمَّا أُجْلِيَتْ بَنُو النَّضِيرِ كَانَ فِيهِمْ مِنْ أَبْنَاءِ الْأَنْصَارِ فَقَالُوا لَا نَدَعُ أَبْنَاءَنَا فَأَنْزَلَ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ{ لَا إِكْرَاهَ فِي الدِّينِ قَدْ تَبَيَّنَ الرُّشْدُ مِنْ الْغَيِّ }قَالَ أَبُو دَاوُد الْمِقْلَاتُ الَّتِي لَا يَعِيشُ لَهَا وَلَدٌ
Jis pasakė mums [Muhammadui bin Umarui bin Ali Al Muqaddami]; jis pasakė mums [Asy'atsui bin Abdullah As Sijistani] ir tai buvo perpasakota kitu keliu: jis pasakė mums [Ibnu Basysyarui]; jis pasakė mums [Ibn Abu Adi], ir tai yra vertimas. Ir tai buvo perpasakota kitu keliu: jis pasakė mums [Al Hasanui bin Ali]; jis pasakė mums [Wahbui bin Jarirui] iš [Syu'baho] iš [Abu Bisyro] iš [Sa'idū bin Jubairo] iš [Ibn Abbaso]; jis pasakė: „Buvo moteris, kuri neturėjo vaikų, nes nuolat mirdavo, tada ji prisiekė, kad jei turės gyvą vaiką, pavers jį žydu.“ Kai Bani Nadhirai buvo ištremti, tarp jų buvo ansarų vaikų, tada jie pasakė: „Mes neapleisime savo vaikų.“ Tada Alachas atskleidė eilutę: „Nėra jokios prievartos -įstoti- į religiją -islamą-; iš tiesų, teisingas kelias yra aiškesnis už klaidingą kelią“. Abu Daudas pasakė: „Miklat yra moteris, neturinti gyvų vaikų.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2308
حَدَّثَنَا عُثْمَانُ بْنُ أَبِي شَيْبَةَ قَالَ حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ الْمُفَضَّلِ قَالَ حَدَّثَنَا أَسْبَاطُ بْنُ نَصْرٍ قَالَ زَعَمَ السُّدِّيُّ عَنْ مُصْعَبِ بْنِ سَعْدٍ عَنْ سَعْدٍ قَالَلَمَّا كَانَ يَوْمُ فَتْحِ مَكَّةَ أَمَّنَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ النَّاسَ إِلَّا أَرْبَعَةَ نَفَرٍ وَامْرَأَتَيْنِ وَسَمَّاهُمْ وَابْنُ أَبِي سَرْحٍ فَذَكَرَ الْحَدِيثَ قَالَ وَأَمَّا ابْنُ أَبِي سَرْحٍ فَإِنَّهُ اخْتَبَأَ عِنْدَ عُثْمَانَ بْنِ عَفَّانَ فَلَمَّا دَعَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ النَّاسَ إِلَى الْبَيْعَةِ جَاءَ بِهِ حَتَّى أَوْقَفَهُ عَلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ يَا نَبِيَّ اللَّهِ بَايِعْ عَبْدَ اللَّهِ فَرَفَعَ رَأْسَهُ فَنَظَرَ إِلَيْهِ ثَلَاثًا كُلُّ ذَلِكَ يَأْبَى فَبَايَعَهُ بَعْدَ ثَلَاثٍ ثُمَّ أَقْبَلَ عَلَى أَصْحَابِهِ فَقَالَ أَمَا كَانَ فِيكُمْ رَجُلٌ رَشِيدٌ يَقُومُ إِلَى هَذَا حَيْثُ رَآنِي كَفَفْتُ يَدِي عَنْ بَيْعَتِهِ فَيَقْتُلُهُ فَقَالُوا مَا نَدْرِي يَا رَسُولَ اللَّهِ مَا فِي نَفْسِكَ أَلَا أَوْمَأْتَ إِلَيْنَا بِعَيْنِكَ قَالَ إِنَّهُ لَا يَنْبَغِي لِنَبِيٍّ أَنْ تَكُونَ لَهُ خَائِنَةُ الْأَعْيُنِقَالَ أَبُو دَاوُد كَانَ عَبْدُ اللَّهِ أَخَا عُثْمَانَ مِنْ الرِّضَاعَةِ وَكَانَ الْوَلِيدُ بْنُ عُقْبَةَ أَخَا عُثْمَانَ لِأُمِّهِ وَضَرَبَهُ عُثْمَانُ الْحَدَّ إِذْ شَرِبَ الْخَمْرَ
Pasakęs mums [Uthmanui bin Abu Syaibah], jis tarė; pasakė mums [Ahmadui bin Al Mufadhdhalui], jis tarė; pasakė mums [Asbathui bin Nashrui], jis tarė; [As Suddi] tvirtino esąs iš [Mush'ab bin Sa'd], iš [Sa'ido], jis tarė; kai įvyko Mekos užkariavimas, Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam suteikė apsaugą visiems, išskyrus keturis vyrus ir dvi moteris, ir jis paminėjo juos, taip pat ir Ibn Abu Sarhą. Tada Sa'idas paminėjo hadisą, jis tarė; o Ibn Abu Sarh pasislėpė Uthmano bin Affano namuose, o kai Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam paragino susitaikyti, Uthmanas nusivedė jį pas Rasulullah shallallahu wa'alaihi wa sallam ir tarė: „O Alacho Pranaše, būk ištikimas Abdullahui.“ Tada jis pakėlė galvą ir tris kartus pažvelgė į jį, kiekvieną kartą šis nenorėjo prisiekti ištikimybės. Tris kartus nusikeikęs, jis atsisuko į savo bendražygius ir tarė: „Argi tarp jūsų nėra protingo žmogaus, kuris atėjo pas šį asmenį, kur mane pamatė? Aš susilaikiau nuo ištikimybės jam, o tada jis jį nužudė?“ Jie atsakė: „Mes nežinome, o Alacho Pasiuntiny, kas yra jūsų širdyje. Argi nedavėte mums ženklų savo akimis?“ Jis atsakė: „Iš tiesų pranašui nedera turėti klastingų akių“. Abu Daudas pasakė: „Abdullah buvo Uthmano įbrolis. Al Walid bin 'Uqbah buvo Uthmano brolis iš motinos pusės, o Uthmanas jį nuplakdavo, kai šis gerdavo vyną.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2309
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْعَلَاءِ قَالَ حَدَّثَنَا زَيْدُ بْنُ الْحُبَابِ قَالَ أَخْبَرَنَا عَمْرُو بْنُ عُثْمَانَ بْنِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ سَعِيدِ بْنِ يَرْبُوعٍ الْمَخْزُومِيُّ قَالَ حَدَّثَنِي جَدِّي عَنْ أَبِيهِأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ يَوْمَ فَتْحِ مَكَّةَ أَرْبَعَةٌ لَا أُؤَمِّنُهُمْ فِي حِلٍّ وَلَا حَرَمٍ فَسَمَّاهُمْ قَالَ وَقَيْنَتَيْنِ كَانَتَا لِمِقْيَسٍ فَقُتِلَتْ إِحْدَاهُمَا وَأَفْلَتَتْ الْأُخْرَى فَأَسْلَمَتْقَالَ أَبُو دَاوُد لَمْ أَفْهَمْ إِسْنَادَهُ مِنْ ابْنِ الْعَلَاءِ كَمَا أُحِبُّ
Jis pasakė mums [Muhammadui bin Al 'Ala`]; jis pasakė mums [Zaidui bin Al Hubabui]; jis pasakė mums [Amrui bin Uthmanui bin Abdurrahmanui bin Sa'idui bin Yarbu' Al Makhzumiui]; jis pasakė man [mano seneliui] iš [mano tėvo] pasakė, kad Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alaho ramybė ir palaiminimas) Mekos užkariavimo metu sakė: „Buvo keturi žmonės, kuriems negavau jokių garantijų nei už haramo žemės ribų, nei haramo žemėje“. Tada jis paminėjo juos ir pasakė: „Ir du dainuojantys vergai, priklausę Mikjams.“ Tada vienas iš jų buvo nužudytas, o kitas buvo paleistas, tada jis atsivertė į islamą. Abu Daudas pasakė: „Aš nesuprantu Ibn Al 'Ala` sanados taip gerai, kaip norėčiau.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2310
حَدَّثَنَا الْقَعْنَبِيُّ عَنْ مَالِكٍ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ دَخَلَ مَكَّةَ عَامَ الْفَتْحِ وَعَلَى رَأْسِهِ الْمِغْفَرُ فَلَمَّا نَزَعَهُ جَاءَهُ رَجُلٌ فَقَالَ ابْنُ خَطَلٍ مُتَعَلِّقٌ بِأَسْتَارِ الْكَعْبَةِ فَقَالَ اقْتُلُوهُقَالَ أَبُو دَاوُد ابْنُ خَطَلٍ اسْمُهُ عَبْدُ اللَّهِ وَكَانَ أَبُو بَرْزَةَ الْأَسْلَمِيُّ قَتَلَهُ
Mums [Al Qa'nabi] buvo papasakota iš [Malik], iš [Ibn Shihab] ir iš [Anas bin Malik], kad Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wasallam) įžengė į Meką Mekos užkariavimo metu ir dėvėjo galvos apdangalą. Kai jis jį nusiėmė, prie jo priėjo vyras ir tarė: „Ibn Khathal kabo ant Kaabos šydo.“ Tada jis tarė: „Nužudyk jį!“ Abu Daudas tarė: „Ibn Khathal vardas buvo Abdullah, ir jį nužudė Abu Barzah Al Aslami.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2311
حَدَّثَنَا عَلِيُّ بْنُ الْحُسَيْنِ الرَّقِّيُّ قَالَ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ جَعْفَرٍ الرَّقِّيُّ قَالَ أَخْبَرَنِي عُبَيْدُ اللَّهِ بْنُ عَمْرٍو عَنْ زَيْدِ بْنِ أَبِي أُنَيْسَةَ عَنْ عَمْرِو بْنِ مُرَّةَ عَنْ إِبْرَاهِيمَ قَالَأَرَادَ الضَّحَّاكُ بْنُ قَيْسٍ أَنْ يَسْتَعْمِلَ مَسْرُوقًا فَقَالَ لَهُ عُمَارَةُ بْنُ عُقْبَةَ أَتَسْتَعْمِلُ رَجُلًا مِنْ بَقَايَا قَتَلَةِ عُثْمَانَ فَقَالَ لَهُ مَسْرُوقٌ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مَسْعُودٍ وَكَانَ فِي أَنْفُسِنَا مَوْثُوقَ الْحَدِيثِ أَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لَمَّا أَرَادَ قَتْلَ أَبِيكَ قَالَ مَنْ لِلصِّبْيَةِ قَالَ النَّارُ فَقَدْ رَضِيتُ لَكَ مَا رَضِيَ لَكَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ
Jis pasakė mums [Ali bin Al Husain Ar Raqqi]; jis pasakė mums [Abdullah bin Ja'far Ar Raqqi]; jis pasakė mums [Ubaidullah bin 'Amr] pranešė man [Zaid bin Abu Unaisah], iš [Amr bin Murrah], iš [Ibrahimo]; jis pasakė [Adh Dhahhak bin Qais] norėjo suteikti Masruqui poziciją, tada 'Umarah bin 'Uqbah jam paklausė: „Ar ketini duoti poziciją tam, kuris yra tarp likusių Uthmano žudikų?“ Taigi Masruqas jam pasakė; jis pasakė mums [Abdullah bin Mas'udui], kuris, mūsų manymu, yra patikimas hadisas, kad Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam), kai norėjo nužudyti tavo tėvą, paklausė: „Kas pasirūpins šiuo vaiku?“ Jis atsakė: „Ugnis“. Man patiko Pranašo (sallallaahu 'alaihi wasallam) malonumas.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2312
حَدَّثَنَا سَعِيدُ بْنُ مَنْصُورٍ قَالَ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ وَهْبٍ قَالَ أَخْبَرَنِي عَمْرُو بْنُ الْحَارِثِ عَنْ بُكَيْرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ الْأَشَجِّ عَنْ ابْنِ تِعْلَى قَالَغَزَوْنَا مَعَ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ خَالِدِ بْنِ الْوَلِيدِ فَأُتِيَ بِأَرْبِعَةِ أَعْلَاجٍ مِنْ الْعَدُوِّ فَأَمَرَ بِهِمْ فَقُتِلُوا صَبْرًاقَالَ أَبُو دَاوُد قَالَ لَنَا غَيْرُ سَعِيدٍ عَنْ ابْنِ وَهْبٍ فِي هَذَا الْحَدِيثِ قَالَ بِالنَّبْلِ صَبْرًا فَبَلَغَ ذَلِكَ أَبَا أَيُّوبَ الْأَنْصَارِيَّ فَقَالَ سَمِعْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَنْهَى عَنْ قَتْلِ الصَّبْرِ فَوَالَّذِي نَفْسِي بِيَدِهِ لَوْ كَانَتْ دَجَاجَةٌ مَا صَبَرْتُهَا فَبَلَغَ ذَلِكَ عَبْدَ الرَّحْمَنِ بْنَ خَالِدِ بْنِ الْوَلِيدِ فَأَعْتَقَ أَرْبَعَ رِقَابٍ
Pasakęs mums [Sa'id bin Mansur], jis tarė; papasakojo mums [Abdullah bin Wahb], jis tarė; pranešė man ['Amr bin Al Harith] iš [Bukair bin Abdullah bin Al Asyajj], iš [Ibnu Ya'la], jis tarė: 'Kartą mes kovojome su Abdurrahman bin Khalid bin Al Walid, tada jam buvo duoti keturi stiprūs priešai, tada jis įsakė juos nužudyti. Tada jie buvo nužudyti sulaikant ir užmėtant akmenimis.' Abu Daud sakė; be to, Sa'id man pasakė iš Ibn Wahb šiame hadise, jis sakė; mėtant strėles. Tada tai atėjo pas [Abu Ayyub Al Ansari], tada jis tarė: 'Girdėjau, kad pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam uždraudė žudyti laikant ir metant. Prisiekiu Tuo, kurio rankoje yra mano siela, jei tai būtų višta, aš jos nepadaryčiau taikiniu.' Tada tai pasiekė Abdurrahman bin Khalid bin Al Walid, tada jis išlaisvino keturis vergus.'
Hadith
Imam Abu Dawud : 2313
حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَعِيلَ قَالَ حَدَّثَنَا حَمَّادٌ قَالَ أَخْبَرَنَا ثَابِتٌ عَنْ أَنَسٍأَنَّ ثَمَانِينَ رَجُلًا مِنْ أَهْلِ مَكَّةَ هَبَطُوا عَلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَأَصْحَابِهِ مِنْ جِبَالِ التَّنْعِيمِ عِنْدَ صَلَاةِ الْفَجْرِ لِيَقْتُلُوهُمْ فَأَخَذَهُمْ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ سِلْمًا فَأَعْتَقَهُمْ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَنْزَلَ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ{ وَهُوَ الَّذِي كَفَّ أَيْدِيَهُمْ عَنْكُمْ وَأَيْدِيَكُمْ عَنْهُمْ بِبَطْنِ مَكَّةَ }إِلَى آخِرِ الْآيَةِ
Jis [Musa bin Ismail] mums pasakė, jis pasakė [Hammadui]; jis pranešė mums [Thabitui] iš [Anaso], kad aštuoniasdešimt žmonių iš Mekos atvyko pas Pranašą (tebūnie jam ramybė ir ramybė) ir jo bendražygius nuo kalno Tanime per Fažro maldą, kad juos nužudytų. Tada Rasulullah shallallahu shallallahu shallallahu shallallamu juos suėmė už tai, kad pasidavė, tada Rasulullah shallallahu shallallahu shallallamu juos paleido. Tada Alachas atskleidė eilutę: „Ir Jis sulaikė jų rankas nuo jūsų sunaikinimo ir sulaikė jūsų rankas nuo jų sunaikinimo Mekos miesto viduryje po to, kai Alachas laimėjo jus prieš juos, ir Alachas yra Visamatiškas jūsų veiksmų.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2314
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ يَحْيَى بْنِ فَارِسٍ قَالَ حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ قَالَ أَخْبَرَنَا مَعْمَرٌ عَنْ الزُّهْرِيِّ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ جُبَيْرِ بْنِ مُطْعِمٍ عَنْ أَبِيهِأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لِأُسَارَى بَدْرٍ لَوْ كَانَ مُطْعِمُ بْنُ عَدِيٍّ حَيًّا ثُمَّ كَلَّمَنِي فِي هَؤُلَاءِ النَّتْنَى لَأَطْلَقْتُهُمْ لَهُ
Jis pasakė mums [Muhammadui bin Jahjai bin Farisui]; jis pasakė mums [Abdurrazakui]; jis pasakė mums [Ma'marui]; jis pranešė mums [Ma'marui] iš [Az Zuhri], iš [Muhammado bin Džubairo bin Muth'imo] iš [jo tėvo], kad pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) sakė Badro kaliniams: „Jei Muth'im bin 'Adi būtų gyvenęs ir kalbėjęs su manimi apie šiuos neištikimuosius, būčiau juos jam išlaisvinęs.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2315
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ مُحَمَّدِ بْنِ حَنْبَلٍ قَالَ حَدَّثَنَا أَبُو نُوحٍ قَالَ أَخْبَرَنَا عِكْرِمَةُ بْنُ عَمَّارٍ قَالَ حَدَّثَنَا سِمَاكٌ الْحَنَفِيُّ قَالَ حَدَّثَنِي ابْنُ عَبَّاسٍ قَالَ حَدَّثَنِي عُمَرُ بْنُ الْخَطَّابِ قَالَلَمَّا كَانَ يَوْمُ بَدْرٍ فَأَخَذَ يَعْنِي النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْفِدَاءَ أَنْزَلَ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ{ مَا كَانَ لِنَبِيٍّ أَنْ يَكُونَ لَهُ أَسْرَى حَتَّى يُثْخِنَ فِي الْأَرْضِ إِلَى قَوْلِهِ لَمَسَّكُمْ فِيمَا أَخَذْتُمْ }مِنْ الْفِدَاءِ ثُمَّ أَحَلَّ لَهُمْ اللَّهُ الْغَنَائِمَقَالَ أَبُو دَاوُد سَمِعْت أَحْمَدَ بْنَ حَنْبَلٍ يُسْأَلُ عَنْ اسْمِ أَبِي نُوحٍ فَقَالَ إِيشْ تَصْنَعُ بِاسْمِهِ اسْمُهُ اسْمٌ شَنِيعٌ قَالَ أَبُو دَاوُد اسْمُ أَبِي نُوحٍ قُرَادٌ وَالصَّحِيحُ عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ غَزْوَانَ
Pasakęs mums [Ahmad bin Muhammad bin Hanbal], jis tarė; pasakė mums [Abu Nuh], jis tarė; pranešė mums [Ikrimah bin 'Ammar], jis tarė; pasakė mums [žr. Al Hanafi], jis tarė; pasakė man [Ibn Abbas], jis tarė; pasakė man [Umar bin Al Khathab], jis tarė; Badro mūšio metu, kai Pranašas (sallallaahu 'alaihi wasallam) paėmė išpirką, Alachas (sallallahu 'azza wajalla) atskleidė eilutę: „Netinka Pranašui laikyti belaisvių, kol jis negali paralyžiuoti savo priešų žemėje“. Iki Jo žodžių: „Jus tikrai ištiks didelės kančios dėl paimtos išpirkos“. Dėl šios išpirkos Alachas įteisino jiems karo grobį. Abu Daudas tarė: „Girdėjau Ahmadą bin Hanbalą klausiantį apie Abu Nuh vardą, tada jis tarė: „Ką darysite su jo vardu? Jo vardas yra blogas vardas.“ Abu Daudas tarė: Abu Nuho vardas buvo Qurad, o teisingas – Abdurrahman bin Ghazwan.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2316
حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ الْمُبَارَكِ الْعَيْشِيُّ قَالَ حَدَّثَنَا سُفْيَانُ بْنُ حَبِيبٍ قَالَ حَدَّثَنَا شُعْبَةُ عَنْ أَبِي الْعَنْبَسِ عَنْ أَبِي الشَّعْثَاءِ عَنْ ابْنِ عَبَّاسٍأَنَّ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ جَعَلَ فِدَاءَ أَهْلِ الْجَاهِلِيَّةِ يَوْمَ بَدْرٍ أَرْبَعَ مِائَةٍ
Jis pasakė mums [Abdurrahmanas bin Al Mubarak Al 'Aisyi]; jis pasakė mums [Sufyanas bin Habibas]; jis pasakė mums [Syu'bah] iš [Abu Al 'Anbas], iš [Abu Asy Sya'tsa`] iš [Ibn Abbas], kad pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) Badro mūšio metu išpirko džahilijos žmones už keturis šimtus.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2317
حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ مُحَمَّدٍ النُّفَيْلِيُّ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ سَلَمَةَ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ إِسْحَقَ عَنْ يَحْيَى بْنِ عَبَّادٍ عَنْ أَبِيهِ عَبَّادِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ الزُّبَيْرِ عَنْ عَائِشَةَ قَالَتْلَمَّا بَعَثَ أَهْلُ مَكَّةَ فِي فِدَاءِ أَسْرَاهُمْ بَعَثَتْ زَيْنَبُ فِي فِدَاءِ أَبِي الْعَاصِ بِمَالٍ وَبَعَثَتْ فِيهِ بِقِلَادَةٍ لَهَا كَانَتْ عِنْدَ خَدِيجَةَ أَدْخَلَتْهَا بِهَا عَلَى أَبِي الْعَاصِ قَالَتْ فَلَمَّا رَآهَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ رَقَّ لَهَا رِقَّةً شَدِيدَةً وَقَالَ إِنْ رَأَيْتُمْ أَنْ تُطْلِقُوا لَهَا أَسِيرَهَا وَتَرُدُّوا عَلَيْهَا الَّذِي لَهَا فَقَالُوا نَعَمْ وَكَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَخَذَ عَلَيْهِ أَوْ وَعَدَهُ أَنْ يُخَلِّيَ سَبِيلَ زَيْنَبَ إِلَيْهِ وَبَعَثَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ زَيْدَ بْنَ حَارِثَةَ وَرَجُلًا مِنْ الْأَنْصَارِ فَقَالَ كُونَا بِبَطْنِ يَأْجَجَ حَتَّى تَمُرَّ بِكُمَا زَيْنَبُ فَتَصْحَبَاهَا حَتَّى تَأْتِيَا بِهَا
[Abdullah bin Muhammad An Nufaili] giminaičiai, [Muhammad bin Salamah] giminaičiai iš [Muhammad bin Ishaq], iš [Yahya bin 'Abbad], iš [jo tėvo, 'Abbad bin Abdullah bin Az Zubair], iš [Aišos], – sakė ji; – kai Kuraišo žmonės atsiuntė išpirką už savo belaisvius, Zaynab atsiuntė Abu Al 'Aas išpirką, ir ji atsiuntė savo vėrinį, kuris buvo pas Khadiją, kai ji sutiko Abu Al 'Aas jį nešiojantį. Aiša pasakė: – tada, kai Alacho Pasiuntinys (ramybė ir Alacho palaima tebūnie jam) jį pamatė, jis labai sujaudintas paklausė: „Ar manote, kad jis turėtų paleisti belaisvį ir grąžinti jam jo turtą?“ Jie atsakė: „Taip.“ Ir Alacho Pasiuntinys (ramybė ir Alacho palaima tebūnie jam) sudarė su juo susitarimą arba pažadėjo jam leisti Zaynab sugrįžti pas jį. Ir Rasulullah, šallallahu 'alaihi wasallam, pasiuntė Zaidą ibn Haritsah ir Ansoro vyrą. Jis tarė: „Turėtumėte pasilikti Jadžajo viduryje – vietoje, esančioje už aštuonių mylių nuo Mekos, – kol jus praves Zainab, tada lydėkite ją, kol atvyksite kartu su ja“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2318
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ أَبِي مَرْيَمَ حَدَّثَنَا عَمِّي يَعْنِي سَعِيدَ بْنَ الْحَكَمِ قَالَ أَخْبَرَنَا اللَّيْثُ بْنُ سَعْدٍ عَنْ عُقَيْلٍ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ قَالَ وَذَكَرَ عُرْوَةُ بْنُ الزُّبَيْرِ أَنَّ مَرْوَانَ وَالْمِسْوَرَ بْنَ مَخْرَمَةَ أَخْبَرَاهُأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ حِينَ جَاءَهُ وَفْدُ هَوَازِنَ مُسْلِمِينَ فَسَأَلُوهُ أَنْ يَرُدَّ إِلَيْهِمْ أَمْوَالَهُمْ فَقَالَ لَهُمْ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَعِي مَنْ تَرَوْنَ وَأَحَبُّ الْحَدِيثِ إِلَيَّ أَصْدَقُهُ فَاخْتَارُوا إِمَّا السَّبْيَ وَإِمَّا الْمَالَ فَقَالُوا نَخْتَارُ سَبْيَنَا فَقَامَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَثْنَى عَلَى اللَّهِ ثُمَّ قَالَ أَمَّا بَعْدُ فَإِنَّ إِخْوَانَكُمْ هَؤُلَاءِ جَاءُوا تَائِبِينَ وَإِنِّي قَدْ رَأَيْتُ أَنْ أَرُدَّ إِلَيْهِمْ سَبْيَهُمْ فَمَنْ أَحَبَّ مِنْكُمْ أَنْ يُطَيِّبَ ذَلِكَ فَلْيَفْعَلْ وَمَنْ أَحَبَّ مِنْكُمْ أَنْ يَكُونَ عَلَى حَظِّهِ حَتَّى نُعْطِيَهُ إِيَّاهُ مِنْ أَوَّلِ مَا يُفِيءُ اللَّهُ عَلَيْنَا فَلْيَفْعَلْ فَقَالَ النَّاسُ قَدْ طَيَّبْنَا ذَلِكَ لَهُمْ يَا رَسُولَ اللَّهِ فَقَالَ لَهُمْ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنَّا لَا نَدْرِي مَنْ أَذِنَ مِنْكُمْ مِمَّنْ لَمْ يَأْذَنْ فَارْجِعُوا حَتَّى يَرْفَعَ إِلَيْنَا عُرَفَاؤُكُمْ أَمْرَكُمْ فَرَجَعَ النَّاسُ وَكَلَّمَهُمْ عُرَفَاؤُهُمْ فَأَخْبَرُوهُمْ أَنَّهُمْ قَدْ طَيَّبُوا وَأَذِنُوا
Jis mums [Ahmad bin Abu Maryam] pasakė, jis mums [mano dėdei Sa'id bin Al Hakam] pasakė; pranešė mums [Al Laits bin Sa'd] iš ['Uqail] iš [Ibn Shihab], sakė jis; ir ['Urwah bin Az Zubair] minėjo, kad [Marwan] ir [Al Miswar bin Makhramah] pranešė jam, kad kai havajiečių musulmonų pasiuntinys atėjo pas Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam ir paprašė jo grąžinti jų turtą, jis jiems tarė: „Su manimi yra žmonės, kuriuos matote, ir žodžiai, kurie man labiausiai patinka, yra teisingiausi. Taigi rinkitės kalinius arba turtą!“ Tada jie tarė: „Mes renkamės savo belaisvius“. Tada Rasulullah sallallahu 'alaihi wasallam atsistojo ir šlovino Alachą, tada jis tarė: „Kalbant apie tai, kas toliau, iš tiesų jūsų broliai atėjo atgailaudami, ir aš noriu grąžinti jiems belaisvius.“ Taigi, kas iš jūsų nori to atsisakyti, tegul taip ir daro, ir kas nori pasiimti savo dalį, kol Mes jam duosime nuo pat pirmo karto, kai Alachas davė mums fai`, tegul taip ir daro. Tada žmonės tarė: „Mes tai atidavėme dėl jų, o Alacho Pasiuntiny!“ Tada Alacho Pasiuntinys (sallallaahu 'alaihi wa sallam) jiems tarė: „Iš tiesų, mes nežinome, kuris iš jūsų tai leis, o kuris neleis. Taigi grįžkite atgal, kol jūsų vadovai mums nepasiskųs dėl jūsų!“ Tada žmonės grįžo ir kalbėjosi su savo vadovais. Tada jie pranešė jiems, kad pasidavė ir davė leidimą.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2319
حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَعِيلَ قَالَ حَدَّثَنَا حَمَّادٌ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ إِسْحَقَ عَنْ عَمْرِو بْنِ شُعَيْبٍ عَنْ أَبِيهِ عَنْ جَدِّهِ فِي هَذِهِ الْقِصَّةِ قَالَفَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ رُدُّوا عَلَيْهِمْ نِسَاءَهُمْ وَأَبْنَاءَهُمْ فَمَنْ مَسَكَ بِشَيْءٍ مِنْ هَذَا الْفَيْءِ فَإِنَّ لَهُ بِهِ عَلَيْنَا سِتَّ فَرَائِضَ مِنْ أَوَّلِ شَيْءٍ يُفِيئُهُ اللَّهُ عَلَيْنَا ثُمَّ دَنَا يَعْنِي النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِنْ بَعِيرٍ فَأَخَذَ وَبَرَةً مِنْ سَنَامِهِ ثُمَّ قَالَ يَا أَيُّهَا النَّاسُ إِنَّهُ لَيْسَ لِي مِنْ هَذَا الْفَيْءِ شَيْءٌ وَلَا هَذَا وَرَفَعَ أُصْبُعَيْهِ إِلَّا الْخُمُسَ وَالْخُمُسُ مَرْدُودٌ عَلَيْكُمْ فَأَدُّوا الْخِيَاطَ وَالْمِخْيَطَ فَقَامَ رَجُلٌ فِي يَدِهِ كُبَّةٌ مِنْ شَعْرٍ فَقَالَ أَخَذْتُ هَذِهِ لِأُصْلِحَ بِهَا بَرْذَعَةً لِي فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَمَّا مَا كَانَ لِي وَلِبَنِي عَبْدِ الْمُطَّلِبِ فَهُوَ لَكَ فَقَالَ أَمَّا إِذْ بَلَغَتْ مَا أَرَى فَلَا أَرَبَ لِي فِيهَا وَنَبَذَهَا
Papasakęs mums [Musa bin Isma'il], jis tarė; papasakojo mums [Hammadas] iš [Muhammado bin Ishaqo], iš ['Amr bin Syu'aib] iš [jo tėvo], iš [jo senelio], šioje istorijoje jis sakė: Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam tarė: „Grąžinkite jiems jų moteris ir vaikus! Kas pasiliks dalį šio fėjaus“, tas gaus šešis kupranugarius nuo pirmo karto, kai Alachas davė mums fėjų.“ Tada pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam priėjo prie kupranugario ir paėmė plunksną nuo jo kupros, tada tarė: „O žmonės, iš tiesų aš nieko negavau iš šio fėjaus“, nei iš šito, – jis pakėlė du pirštus – „išskyrus penktadalį, o penktadalis grąžinamas jums, todėl naudokite siūlą ir adatą!“ Tada stovėjo vyras, rankoje laikęs plaukų ritinį, – jis tarė: „Aš jį paėmiau, kad pataisyčiau savo balno pagrindą.“ Tada Alacho Pasiuntinys (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) tarė: „Mano dalis ir Abdulio Muthtalibo vaikų dalis yra tau, bet kai pasieksiu tai, ką matau, man jos nebereikės.“ Ir jis numetė plunksną.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2320
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ الْمُثَنَّى قَالَ حَدَّثَنَا مُعَاذُ بْنُ مُعَاذٍ ح و حَدَّثَنَا هَارُونُ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ قَالَ حَدَّثَنَا رَوْحٌ قَالَا حَدَّثَنَا سَعِيدٌ عَنْ قَتَادَةَ عَنْ أَنَسٍ عَنْ أَبِي طَلْحَةَ قَالَكَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذَا غَلَبَ عَلَى قَوْمٍ أَقَامَ بِالْعَرْصَةِ ثَلَاثًا قَالَ ابْنُ المُثَنَّى إِذَا غَلَبَ قَوْمًا أَحَبَّ أَنْ يُقِيمَ بِعَرْصَتِهِمْ ثَلَاثًاقَالَ أَبُو دَاوُد كَانَ يَحْيَى بْنُ سَعِيدٍ يَطْعَنُ فِي هَذَا الْحَدِيثِ لِأَنَّهُ لَيْسَ مِنْ قَدِيمِ حَدِيثِ سَعِيدٍ لِأَنَّهُ تَغَيَّرَ سَنَةَ خَمْسٍ وَأَرْبَعِينَ وَلَمْ يُخْرِجْ هَذَا الْحَدِيثَ إِلَّا بِأَخَرَةٍ قَالَ أَبُو دَاوُد يُقَالُ إِنَّ وَكِيعًا حَمَلَ عَنْهُ فِي تَغَيُّرِهِ
Jis pasakė mums [Muhammadas bin Al Mutsanna]; jis pasakė mums [Mu'adz bin Mu'adz], ir tai buvo papasakota kitu keliu: jis pasakė mums [Harun bin Abdullah]; jis pasakė mums [Rauh]; jie pasakė mums [Sa'id]; jis pasakė mums [Qatadah], iš [Anas], iš [Abu Talhah]; jis pasakė: „Kai Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam nugali tautą, jis tris dienas gyveno dideliame jų žemės sklype.“ Ibn Al Mutsanna pasakė: „Kai jis nugali tautą, jis mielai tris dienas pasilieka dideliame jų žemės sklype.“ Abu Daudas pasakė: „Jahya bin Sa'id kritikavo šį hadisą, nes jis nebuvo įtrauktas į ankstesnį Sa'ido hadisą prieš jam pasikeičiant, nes jis pasikeitė keturiasdešimt penktaisiais metais, ir jis šio hadiso neišleido, išskyrus paskutinius metus.“ Abu Daudas pasakė: Kai kurie sako, kad Waki' perpasakojo jo hadisą tuo metu, kai jis išgyveno pokyčius.
