Imam Abu Dawud (الامام ابو داود) - 4590 Hadith
Hadith
Imam Abu Dawud : 2161
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عَمْرٍو الرَّازِيُّ حَدَّثَنَا سَلَمَةُ يَعْنِي ابْنَ الْفَضْلِ عَنْ مُحَمَّدِ بْنِ إِسْحَقَ حَدَّثَنِي يَزِيدُ بْنُ رُومَانَ عَنْ عُرْوَةَ عَنْ عَائِشَةَ قَالَتْلَمَّا مَاتَ النَّجَاشِيُّ كُنَّا نَتَحَدَّثُ أَنَّهُ لَا يَزَالُ يُرَى عَلَى قَبْرِهِ نُورٌ
[Muhammadas bin 'Amr Ar Razi] mums papasakojo, [Salamah bin Al Fadhl] mums papasakojo, iš [Muhammado bin Ishaqo] man papasakojo [Yazidas bin Rumanas] iš ['Urwah] iš [Aishos], – sakė ji; – kai mirė An Najasyi, mes jam pasakėme, kad virš jo kapo nuolat matėsi šviesa.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2162
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ كَثِيرٍ أَخْبَرَنَا شُعْبَةُ عَنْ عَمْرِو بْنِ مُرَّةَ قَالَ سَمِعْتُ عَمْرَو بْنَ مَيْمُونٍ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ رُبَيِّعَةَ عَنْ عُبَيْدِ بْنِ خَالِدٍ السُّلَمِيِّ قَالَآخَى رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بَيْنَ رَجُلَيْنِ فَقُتِلَ أَحَدُهُمَا وَمَاتَ الْآخَرُ بَعْدَهُ بِجُمُعَةٍ أَوْ نَحْوِهَا فَصَلَّيْنَا عَلَيْهِ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَا قُلْتُمْ فَقُلْنَا دَعَوْنَا لَهُ وَقُلْنَا اللَّهُمَّ اغْفِرْ لَهُ وَأَلْحِقْهُ بِصَاحِبِهِ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَأَيْنَ صَلَاتُهُ بَعْدَ صَلَاتِهِ وَصَوْمُهُ بَعْدَ صَوْمِهِ شَكَّ شُعْبَةُ فِي صَوْمِهِ وَعَمَلُهُ بَعْدَ عَمَلِهِ إِنَّ بَيْنَهُمَا كَمَا بَيْنَ السَّمَاءِ وَالْأَرْضِ
Jis pasakė mums [Muhammadui bin Kathirui], pasakė mums [Syu'bah] iš ['Amr bin Murrah]; girdėjau ['Amr bin Maimuną] iš [Abdullah bin Rubayyi'ah] iš ['Ubaid bin Khalid As Sulami], sakė jis; pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam padarė du žmones broliais, tada vienas iš jų mirė po to Džumu'ah dieną ar kažkada kitaip. Tada mes meldėmės, tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Ką jūs sakote?“ Taigi mes sakome; mes meldžiamės už tai ir sakome: ALLAAHUMMAGHFIR LAHU WA ALHIQHU BISHAAHIBIHI – O Allah, atleisk jam ir surink jį su jo bendražygiais! – tada Alacho Pasiuntinys sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Kur jo malda po jo maldos ir jo pasninkas po jo pasninko?“ Syu'bah abejojo dėl šio žodžio; „jo pasninkas ir jo darbai po jo darbų. Iš tiesų tarp jųdviejų yra kaip dangus ir žemė“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2163
حَدَّثَنَا إِبْرَاهِيمُ بْنُ مُوسَى الرَّازِيُّ أَخْبَرَنَا ح و حَدَّثَنَا عَمْرُو بْنُ عُثْمَانَ حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ حَرْبٍ الْمَعْنَى وَأَنَا لِحَدِيثِهِ أَتْقَنُ عَنْ أَبِي سَلَمَةَ سُلَيْمَانُ بْنُ سُلَيْمٍ عَنْ يَحْيَى بْنِ جَابِرٍ الطَّائِيِّ عَنْ ابْنِ أَخِي أَبِي أَيُّوبَ الْأَنْصَارِيِّ عَنْ أَبِي أَيُّوبَأَنَّهُ سَمِعَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ سَتُفْتَحُ عَلَيْكُمْ الْأَمْصَارُ وَسَتَكُونُ جُنُودٌ مُجَنَّدَةٌ تُقْطَعُ عَلَيْكُمْ فِيهَا بُعُوثٌ فَيَكْرَهُ الرَّجُلُ مِنْكُمْ الْبَعْثَ فِيهَا فَيَتَخَلَّصُ مِنْ قَوْمِهِ ثُمَّ يَتَصَفَّحُ الْقَبَائِلَ يَعْرِضُ نَفْسَهُ عَلَيْهِمْ يَقُولُ مَنْ أَكْفِيهِ بَعْثَ كَذَا مَنْ أَكْفِيهِ بَعْثَ كَذَا أَلَا وَذَلِكَ الْأَجِيرُ إِلَى آخِرِ قَطْرَةٍ مِنْ دَمِهِ
Mums [Ibrahimas bin Musa Ar Razi] pasakė, mums pasakė, ir buvo perpasakota kitu keliu: mums ['Amr bin Uthman] pasakė mums [Muhammad bin Harb] prasme, ir aš labiau pasitikiu hadisu iš [Abu Salamah Sulaiman bin Sulaim], iš [Yahya bin Jabir Ath Tha`i], iš [Abu Ayyubo Al Ansari brolio], iš [Abu Ayyubo], kad Jis girdėjo Alacho Pasiuntinį (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) sakant: „Jūs užkariausite įvairias šalis ir bus suvienytos armijos, tarp šių armijų bus paskirti keli kariai, tada tarp jūsų atsiras žmogus, kuris nenorės eiti kovoti, tada jis bėgs nuo savo žmonių, tada jis ištirs gentis ir pasiūlys save joms.“ Asmuo paklausė: „Kas mane pasamdė eiti kovoti taip? Kas mane pasamdė eiti kovoti taip?“ Žinok, kad jis samdinys, žinok, kad jis samdinys iki paskutinio kraujo lašo.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2164
حَدَّثَنَا إِبْرَاهِيمُ بْنُ الْحَسَنِ الْمِصِّيصِيُّ حَدَّثَنَا حَجَّاجٌ يَعْنِي ابْنَ مُحَمَّدٍ ح و حَدَّثَنَا عَبْدُ الْمَلِكِ بْنُ شُعَيْبٍ وَحَدَّثَنَا ابْنُ وَهْبٍ عَنْ اللَّيْثِ بْنِ سَعْدٍ عَنْ حَيْوَةَ بْنِ شُرَيْحٍ عَنْ ابْنِ شُفَيٍّ عَنْ أَبِيهِ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَمْرٍوأَنَّ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ لِلْغَازِي أَجْرُهُ وَلِلْجَاعِلِ أَجْرُهُ وَأَجْرُ الْغَازِي
Mums [Ibrahimui bin Al Hasanui Al Mašišiui] buvo pasakyta, mums [Hadžajui bin Muhammadui] buvo pasakyta, ir tai buvo papasakota kitu būdu: mums [Abdului Malikui bin Sjuaibui] buvo pasakyta, mums [Vahbui] buvo pasakyta [Al Laitsas bin Sa'das], [Haiva bin Sjuraihas], [Ibn Šufai], [jo tėvas], [Abdullah bin 'Amras] sakė, kad Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam sakė: „Tie, kurie kovoja už jį, gaus atlygį, o tie, kurie rengia jam varžybas, gaus atlygį, taip pat ir tų, kurie kovoja, atlygį“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2165
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ صَالِحٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ وَهْبٍ أَخْبَرَنِي عَاصِمُ بْنُ حَكِيمٍ عَنْ يَحْيَى بْنِ أَبِي عَمْرٍو السَّيْبَانِيِّ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ الدَّيْلَمِيِّ أَنَّ يَعْلَى ابْنَ مُنْيَةَ قَالَآذَنَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِالْغَزْوِ وَأَنَا شَيْخٌ كَبِيرٌ لَيْسَ لِي خَادِمٌ فَالْتَمَسْتُ أَجِيرًا يَكْفِينِي وَأُجْرِي لَهُ سَهْمَهُ فَوَجَدْتُ رَجُلًا فَلَمَّا دَنَا الرَّحِيلُ أَتَانِي فَقَالَ مَا أَدْرِي مَا السُّهْمَانِ وَمَا يَبْلُغُ سَهْمِي فَسَمِّ لِي شَيْئًا كَانَ السَّهْمُ أَوْ لَمْ يَكُنْ فَسَمَّيْتُ لَهُ ثَلَاثَةَ دَنَانِيرَ فَلَمَّا حَضَرَتْ غَنِيمَتُهُ أَرَدْتُ أَنْ أُجْرِيَ لَهُ سَهْمَهُ فَذَكَرْتُ الدَّنَانِيرَ فَجِئْتُ النَّبِيَّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَذَكَرْتُ لَهُ أَمْرَهُ فَقَالَ مَا أَجِدُ لَهُ فِي غَزْوَتِهِ هَذِهِ فِي الدُّنْيَا وَالْآخِرَةِ إِلَّا دَنَانِيرَهُ الَّتِي سَمَّى
Mums [Ahmad bin Salih], mums [Abdullah bin Wahb], man ['Ashim bin Hakim] pasakė iš [Yahya bin As Saibani], iš [Abdullah bin Ad Dailami], kad [Ya'la bin Munyah] sakė: „Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam paskelbė karą, kai buvau senas ir neturėjau tarnų.“ Tada ieškojau samdomo žmogaus, kuris mane atstovautų, ir atidaviau jam dalis. Tada radau ką nors, ir, artėjant išvykimo laikui, tas asmuo atėjo pas mane ir tarė: „Nežinau, kokios yra tos dvi dalys ir kokias dalis gausiu, todėl įvardykite man ką nors, ar yra dalių, ar ne.“ Tada paminėjau jam tris dinarus. Kai ateis karo grobis, duosiu jam dalis. Tada prisiminiau dinarų pinigus, todėl atėjau pas Pranašą sallallaahu 'alaihi wasallam ir papasakojau jam apie su tuo susijusią problemą. Jis pasakė: „Šiame kare nei šiame pasaulyje, nei pomirtiniame gyvenime jam nieko neradau, išskyrus tuos kelis dinarus, kuriuos jis paminėjo“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2166
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ كَثِيرٍ أَخْبَرَنَا سُفْيَانُ حَدَّثَنَا عَطَاءُ بْنُ السَّائِبِ عَنْ أَبِيهِ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَمْرٍو قَالَجَاءَ رَجُلٌ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ جِئْتُ أُبَايِعُكَ عَلَى الْهِجْرَةِ وَتَرَكْتُ أَبَوَيَّ يَبْكِيَانِ فَقَالَ ارْجِعْ عَلَيْهِمَا فَأَضْحِكْهُمَا كَمَا أَبْكَيْتَهُمَا
Jis pasakė mums [Muhammadui bin Kathirui], [Sufyanui], [Atha` bin As Saibui], iš [jo tėvo], iš [Abdullah bin 'Amro]: „Atėjo vyras, kuris atėjo pas Alacho Pasiuntinį (sallallaahu 'alaihi wasallam) ir tarė: „Atėjau prisiekti tau ištikimybę emigruoti“, o mano tėvai verkė.“ Tada jis tarė: „Grįžkite pas juos abu ir prajuokinkite juos taip, kaip privertėte juos verkti!“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2167
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ كَثِيرٍ أَخْبَرَنَا سُفْيَانُ عَنْ حَبِيبِ بْنِ أَبِي ثَابِتٍ عَنْ أَبِي الْعَبَّاسِ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ عَمْرٍو قَالَجَاءَ رَجُلٌ إِلَى النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فَقَالَ يَا رَسُولَ اللَّهِ أُجَاهِدُ قَالَ أَلَكَ أَبَوَانِ قَالَ نَعَمْ قَالَ فَفِيهِمَا فَجَاهِدْقَالَ أَبُو دَاوُد أَبُو الْعَبَّاسِ هَذَا الشَّاعِرُ اسْمُهُ السَّائِبُ بْنُ فَرُّوخَ
Jis pasakė mums [Muhammadui bin Kathirui], papasakojo mums [Sufyanui] iš [Habibo bin Abu Thabito], iš [Abu Al 'Abbaso], iš [Abdullah bin 'Amro]; buvo vyras, kuris atėjo pas Pranašą (sallallaahu 'alaihi wa sallam) ir tarė: „O Alacho Pasiuntiny, noriu surengti džihadą.“ Jis paklausė: „Ar turi abu tėvus?“ Asmuo atsakė: „Taip.“ Jis pasakė: „Kovok su jais!“ Abu Daudas pasakė; Abu Al Abbasas yra poezijos ekspertas, jo vardas As Saib bin Farruh.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2168
حَدَّثَنَا سَعِيدُ بْنُ مَنْصُورٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ وَهْبٍ أَخْبَرَنِي عَمْرُو بْنُ الْحَارِثِ أَنَّ دَرَّاجًا أَبَا السَّمْحِ حَدَّثَهُ عَنْ أَبِي الْهَيْثَمِ عَنْ أَبِي سَعِيدٍ الْخُدْرِيِّأَنَّ رَجُلًا هَاجَرَ إِلَى رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مِنْ الْيَمَنِ فَقَالَ هَلْ لَكَ أَحَدٌ بِالْيَمَنِ قَالَ أَبَوَايَ قَالَ أَذِنَا لَكَ قَالَ لَا قَالَ ارْجِعْ إِلَيْهِمَا فَاسْتَأْذِنْهُمَا فَإِنْ أَذِنَا لَكَ فَجَاهِدْ وَإِلَّا فَبِرَّهُمَا
Mums [Sa'id bin Manshur], mums [Abdullah bin Wahb], man [„Amr bin Al Harith] pasakė, kad [Darraj Abu As Samh] jam iš [Abu Al Haitsam], iš [Abu Sa'id Al Khudri] pasakė, kad vyras emigravo į Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam iš Jemeno ir paklausė: „Ar turite ką nors Jemene?“ Jis atsakė: „Mano tėvai.“ Jis paklausė: „Ar jie abu jums leis?“ Jis atsakė: „Ne.“ Jis pasakė: „Grįžkite pas juos abu ir paprašykite jų leidimo. Jei jie leis, tada kovokite džihade, o jei ne, tada tarnaukite jiems abiem!“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2169
حَدَّثَنَا عَبْدُ السَّلَامِ بْنُ مُطَهِّرٍ حَدَّثَنَا جَعْفَرُ بْنُ سُلَيْمَانَ عَنْ ثَابِتٍ عَنْ أَنَسٍ قَالَكَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَغْزُو بِأُمِّ سُلَيْمٍ وَنِسْوَةٍ مِنْ الْأَنْصَارِ لِيَسْقِينَ الْمَاءَ وَيُدَاوِينَ الْجَرْحَى
[Abdussalamas bin Muthahhiras] mums pasakė, [Ja'faras bin Sulaimanas] mums pasakė iš [Cabito], iš [Anaso], jis sakė: „Alacho Pasiuntinys (shallallahu wa'alaihi wa sallam) kovojo su Umm Sulaim ir kai kuriomis ansarų moterimis, kad šios duotų vandens atsigerti ir gydyti ligonius.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2170
حَدَّثَنَا سَعِيدُ بْنُ مَنْصُورٍ حَدَّثَنَا أَبُو مُعَاوِيَةَ حَدَّثَنَا جَعْفَرُ بْنُ بُرْقَانَ عَنْ يَزِيدَ بْنِ أَبِي نُشْبَةَ عَنْ أَنَسِ بْنِ مَالِكٍ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ثَلَاثٌ مِنْ أَصْلِ الْإِيمَانِ الْكَفُّ عَمَّنْ قَالَ لَا إِلَهَ إِلَّا اللَّهُ وَلَا نُكَفِّرُهُ بِذَنْبٍ وَلَا نُخْرِجُهُ مِنْ الْإِسْلَامِ بِعَمَلٍ وَالْجِهَادُ مَاضٍ مُنْذُ بَعَثَنِي اللَّهُ إِلَى أَنْ يُقَاتِلَ آخِرُ أُمَّتِي الدَّجَّالَ لَا يُبْطِلُهُ جَوْرُ جَائِرٍ وَلَا عَدْلُ عَادِلٍ وَالْإِيمَانُ بِالْأَقْدَارِ
Jis mums pasakė [Sa'id bin Manshur], jis mums pasakė [Abu Mu'awiyah], jis mums pasakė [Ja'far bin Burqan], iš [Yazid bin Abu Nusybah], iš [Anas bin Malik], – sakė jis; – Rasulullah shallahu 'alaihi wasallam pasakė: „Trys dalykai yra tikėjimo pagrindas, būtent: susilaikymas nuo žmonių, kurie sako LAA ILAAHA ILLALLAAH, ir mes jais netikime dėl nuodėmės, ir mes neišvarome jų iš islamo dėl praktikos. Džihadas tęsėsi nuo tada, kai Alachas mane siuntė, kol paskutiniai mano žmonės kovojo su Dajjal, jo neatšaukė tironų despotizmas ir teisiųjų teisingumas, ir tie, kurie tiki likimu“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2171
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ صَالِحٍ حَدَّثَنَا ابْنُ وَهْبٍ حَدَّثَنِي مُعَاوِيَةُ بْنُ صَالِحٍ عَنْ الْعَلَاءِ بْنِ الْحَارِثِ عَنْ مَكْحُولٍ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ الْجِهَادُ وَاجِبٌ عَلَيْكُمْ مَعَ كُلِّ أَمِيرٍ بَرًّا كَانَ أَوْ فَاجِرًا وَالصَّلَاةُ وَاجِبَةٌ عَلَيْكُمْ خَلْفَ كُلِّ مُسْلِمٍ بَرًّا كَانَ أَوْ فَاجِرًا وَإِنْ عَمِلَ الْكَبَائِرَ وَالصَّلَاةُ وَاجِبَةٌ عَلَى كُلِّ مُسْلِمٍ بَرًّا كَانَ أَوْ فَاجِرًا وَإِنْ عَمِلَ الْكَبَائِرَ
Jis mums [Ahmad bin Salih], jis mums [Ibnu Wahb], jis man [Mu'awiyah bin Shalih] pasakė iš [Al 'Ala` bin Al Harith], iš [Makhul], iš [Abu Hurairah]; Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam sakė: „Džihadas jums yra privalomas kartu su visais lyderiais, tiek gerais, tiek blogais. Melstis jums yra privaloma už kiekvieną musulmoną, gerą ar blogą, net jei jis padarė didelių nuodėmių. Ir malda yra privaloma kiekvienam musulmonui, geram ar blogam, net jei jis padarė didelių nuodėmių“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2172
حَدَّثَنَا مُحَمَّدُ بْنُ سُلَيْمَانَ الْأَنْبَارِيُّ حَدَّثَنَا عُبَيْدَةُ بْنُ حُمَيْدٍ عَنْ الْأَسْوَدِ بْنِ قَيْسٍ عَنْ نُبَيْحٍ الْعَنَزِيِّ عَنْ جَابِرِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ حَدَّثَعَنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَنَّهُ أَرَادَ أَنْ يَغْزُوَ فَقَالَ يَا مَعْشَرَ الْمُهَاجِرِينَ وَالْأَنْصَارِ إِنَّ مِنْ إِخْوَانِكُمْ قَوْمًا لَيْسَ لَهُمْ مَالٌ وَلَا عَشِيرَةٌ فَلْيَضُمَّ أَحَدُكُمْ إِلَيْهِ الرَّجُلَيْنِ أَوْ الثَّلَاثَةِ فَمَا لِأَحَدِنَا مِنْ ظَهْرٍ يَحْمِلُهُ إِلَّا عُقْبَةٌ كَعُقْبَةِ يَعْنِي أَحَدِهِمْ قَالَ فَضَمَمْتُ إِلَيَّ اثْنَيْنِ أَوْ ثَلَاثَةً قَالَ مَا لِي إِلَّا عُقْبَةٌ كَعُقْبَةِ أَحَدِهِمْ مِنْ جَمَلِي
[Muhammadas bin Sulaimanas Al Anbari] mums pasakė, ['Ubaidah bin Humaid], iš [Al Aswad bin Qais], iš [Nubaih Al 'Anazi], iš [Jabir bin Abdullah], jis perdavė per Alacho Pasiuntinį sallallaahu 'alaihi wasallam, kad jis ketina kovoti. Tada jis tarė: „O muhadžirunų ir ansarų žmonės! Iš tiesų, tarp jūsų brolių yra žmonių, kurie neturi turto ir šeimos, todėl tegul vienas iš jūsų prijungia prie savęs du ar tris žmones.“ Nė vienas iš mūsų neturi žirgo, kad jį neštų, bet juda pakaitomis, kai vienas iš jų juda pakaitomis. Jabir bin Abdullah tarė: „Ir aš prijungiu prie savęs du ar tris žmones.“ Jis tarė: „Aš neturiu nieko, išskyrus kupranugarius, bet turiu eiti pakaitomis, kai vienas iš jų juda pakaitomis.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2173
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ صَالِحٍ حَدَّثَنَا أَسَدُ بْنُ مُوسَى حَدَّثَنَا مُعَاوِيَةُ بْنُ صَالِحٍ حَدَّثَنِي ضَمْرَةُ أَنَّ ابْنَ زُغْبٍ الْإِيَادِيَّ حَدَّثَهُ قَالَنَزَلَ عَلَيَّ عَبْدُ اللَّهِ بْنُ حَوَالَةَ الْأَزْدِيُّ فَقَالَ لِي بَعَثَنَا رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ لِنَغْنَمَ عَلَى أَقْدَامِنَا فَرَجَعْنَا فَلَمْ نَغْنَمْ شَيْئًا وَعَرَفَ الْجَهْدَ فِي وُجُوهِنَا فَقَامَ فِينَا فَقَالَ اللَّهُمَّ لَا تَكِلْهُمْ إِلَيَّ فَأَضْعُفَ عَنْهُمْ وَلَا تَكِلْهُمْ إِلَى أَنْفُسِهِمْ فَيَعْجِزُوا عَنْهَا وَلَا تَكِلْهُمْ إِلَى النَّاسِ فَيَسْتَأْثِرُوا عَلَيْهِمْ ثُمَّ وَضَعَ يَدَهُ عَلَى رَأْسِي أَوْ قَالَ عَلَى هَامَتِي ثُمَّ قَالَ يَا ابْنَ حَوَالَةَ إِذَا رَأَيْتَ الْخِلَافَةَ قَدْ نَزَلَتْ أَرْضَ الْمُقَدَّسَةِ فَقَدْ دَنَتْ الزَّلَازِلُ وَالْبَلَابِلُ وَالْأُمُورُ الْعِظَامُ وَالسَّاعَةُ يَوْمَئِذٍ أَقْرَبُ مِنْ النَّاسِ مِنْ يَدِي هَذِهِ مِنْ رَأْسِكَقَالَ أَبُو دَاوُد عَبْدُ اللَّهِ بْنُ حَوَالَةَ حِمْصِيٌّ
Mums [Ahmad bin Salih] pasakė, mums [Asad bin Musa] pasakė, mums [Mu'awiyah bin Salih] pasakė, man [Dhamrah] pasakė, kad [Ibnu Zughb Al Iyadi] jam pasakė, – tarė jis; – [Abdullah bin Hawalah Al Azdi] sustojo mano vietoje, tada man tarė: „Rasulullah shallahu 'alaihi wasallam pasiuntė mus pėsčiomis pasiimti karo grobio.“ Tada mes nieko negavome, ir jis pastebėjo rimtą mūsų veidų būklę. Tada jis atsistojo ir meldėsi: ALLAAHUMMA LAA TAKILHUM ILAYA FA-ADH'UFA 'ANHUM, WA LAA TAKILHUM ILAA ANFUSIHIM FAYA'JIZUU ANHAA, WA LAA TAKILHUM ILAN NAASI FAYASTA`RUU 'ALAIHIM – O Allah, neatiduok jų man, kad būčiau silpnas, o ne stiprus, juos pakelti, ir nepasiduok jiems, kad jie negalėtų savęs pakelti. Ir neatiduok jų žmonėms, kad jie patys sau teiktų pirmenybę.“ Tada jis uždėjo mano ranką man ant galvos. Tada jis tarė: „O Havalos vaike, kai pamatysi, kad kalifatas nusileido ant apvalytos žemės, tada iš tiesų artės žemės drebėjimas, įvairūs skausmai ir didūs dalykai. Tuo metu Teismo diena bus arčiau žmonių nei mano ranka prie mano galvos.“ Abu Daudas pasakė: „Abdullah ibn Havala buvo hišų žmogus.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2174
حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَعِيلَ حَدَّثَنَا حَمَّادٌ أَخْبَرَنَا عَطَاءُ بْنُ السَّائِبِ عَنْ مُرَّةَ الْهَمْدَانِيِّ عَنْ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ مَسْعُودٍ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ عَجِبَ رَبُّنَا عَزَّ وَجَلَّ مِنْ رَجُلٍ غَزَا فِي سَبِيلِ اللَّهِ فَانْهَزَمَ يَعْنِي أَصْحَابَهُ فَعَلِمَ مَا عَلَيْهِ فَرَجَعَ حَتَّى أُهَرِيقَ دَمُهُ فَيَقُولُ اللَّهُ تَعَالَى لِمَلَائِكَتِهِ انْظُرُوا إِلَى عَبْدِي رَجَعَ رَغْبَةً فِيمَا عِنْدِي وَشَفَقَةً مِمَّا عِنْدِي حَتَّى أُهَرِيقَ دَمُهُ
Jis pasakė mums [Musa bin Isma'il], pasakė mums [Hammad], pasakė mums ['Atha` bin As Sa'ib] iš [Murrah Al Hamdani], iš [Abdullah bin Mas'ud]; Rasulullah shallahu 'alaihi wasallam pasakė: „Tavo Viešpats 'azza wajalla stebėjosi žmogumi, kuris kovojo Alacho kelyje. Tada jo bendražygiai pralaimėjo, ir jis suprato savo pareigą, tada grįžo, kol praliejo savo kraują. Tada Alachas Ta'la tarė savo angelams: „Pažiūrėkite į Mano tarną, jis grįžo, nes norėjo to, kas buvo su Manimi, ir ilgėjosi to, kas buvo su Manimi, kol praliejo savo kraują.“
Hadith
Imam Abu Dawud : 2175
حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ إِسْمَعِيلَ حَدَّثَنَا حَمَّادٌ أَخْبَرَنَا مُحَمَّدُ بْنُ عَمْرٍو عَنْ أَبِي سَلَمَةَ عَنْ أَبِي هُرَيْرَةَأَنْ عَمْرَو بْنَ أُقَيْشٍ كَانَ لَهُ رِبًا فِي الْجَاهِلِيَّةِ فَكَرِهَ أَنْ يُسْلِمَ حَتَّى يَأْخُذَهُ فَجَاءَ يَوْمُ أُحُدٍ فَقَالَ أَيْنَ بَنُو عَمِّي قَالُوا بِأُحُدٍ قَالَ أَيْنَ فُلَانٌ قَالُوا بِأُحُدٍ قَالَ فَأَيْنَ فُلَانٌ قَالُوا بِأُحُدٍ فَلَبِسَ لَأْمَتَهُ وَرَكِبَ فَرَسَهُ ثُمَّ تَوَجَّهَ قِبَلَهُمْ فَلَمَّا رَآهُ الْمُسْلِمُونَ قَالُوا إِلَيْكَ عَنَّا يَا عَمْرُو قَالَ إِنِّي قَدْ آمَنْتُ فَقَاتَلَ حَتَّى جُرِحَ فَحُمِلَ إِلَى أَهْلِهِ جَرِيحًا فَجَاءَهُ سَعْدُ بْنُ مُعَاذٍ فَقَالَ لِأُخْتِهِ سَلِيهِ حَمِيَّةً لِقَوْمِكَ أَوْ غَضَبًا لَهُمْ أَمْ غَضَبًا لِلَّهِ فَقَالَ بَلْ غَضَبًا لِلَّهِ وَلِرَسُولِهِ فَمَاتَ فَدَخَلَ الْجَنَّةَ وَمَا صَلَّى لِلَّهِ صَلَاةً
Mums [Musa bin Isma'il], mums [Hammad], mums [Muhammad bin 'Amr] buvo pasakyta iš [Abu Salamah], iš [Abu Hurairah], kad 'Amr bin Uqaisy nežinojimo laikotarpiu turėjo lupikavimo turto ir nenorėjo atsiversti į islamą, kol šio turto negavo. Tada atėjo Uhudo mūšio metas, tada jis paklausė: „Kur mano dėdės vaikai?“ Jie atsakė: „Uhude“. Jis paklausė: „Kur Fulanas?“ Jie atsakė: „Uhude“. Jis paklausė: „Kur Fulanas?“ Jie atsakė: „Uhude“. Tada jis apsivilko šarvus, užsėdo ant žirgo ir patraukė jų link. Kai musulmonai tai pamatė, jie tarė: „Laikykis atokiau nuo mūsų, o 'Amr!“ Jis tarė: „Aš tikiu.“ Tada jis kovojo, kol buvo sužeistas, tada buvo pargabentas pas savo šeimą sužeistos būklės. Tada Sa'd bin Mu'adz atėjo pas jį ir tarė savo seseriai: Paklauskite jo, ar tai buvo iš arogancijos savo žmonėms, ar iš pykčio jiems, ar iš pykčio Alachui? Jis atsakė: „Net iš pykčio Alachui ir Jo Pasiuntiniui.“ Tada jis mirė ir įžengė į Rojų, nors niekada nebuvo pasimeldęs Alachui nė karto.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2176
حَدَّثَنَا أَحْمَدُ بْنُ صَالِحٍ حَدَّثَنَا عَبْدُ اللَّهِ بْنُ وَهْبٍ أَخْبَرَنِي يُونُسُ عَنْ ابْنِ شِهَابٍ قَالَ أَخْبَرَنِي عَبْدُ الرَّحْمَنِ وَعَبْدُ اللَّهِ بْنُ كَعْبِ بْنِ مَالِكٍ قَالَ أَبُو دَاوُد قَالَ أَحْمَدُ كَذَا قَالَ هُوَ يَعْنِي ابْنَ وَهْبٍ وَعَنْبَسَةُ يَعْنِي ابْنَ خَالِدٍ جَمِيعًا عَنْ يُونُسَ قَالَ أَحْمَدُ وَالصَّوَابُ عَبْدُ الرَّحْمَنِ بْنُ عَبْدِ اللَّهِ أَنَّ سَلَمَةَ بْنَ الْأَكْوَعِ قَالَلَمَّا كَانَ يَوْمُ خَيْبَرَ قَاتَلَ أَخِي قِتَالًا شَدِيدًا فَارْتَدَّ عَلَيْهِ سَيْفُهُ فَقَتَلَهُ فَقَالَ أَصْحَابُ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ فِي ذَلِكَ وَشَكُّوا فِيهِ رَجُلٌ مَاتَ بِسِلَاحِهِ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ مَاتَ جَاهِدًا مُجَاهِدًاقَالَ ابْنُ شِهَابٍ ثُمَّ سَأَلْتُ ابْنًا لِسَلَمَةَ بْنِ الْأَكْوَعِ فَحَدَّثَنِي عَنْ أَبِيهِ بِمِثْلِ ذَلِكَ غَيْرَ أَنَّهُ قَالَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ كَذَبُوا مَاتَ جَاهِدًا مُجَاهِدًا فَلَهُ أَجْرُهُ مَرَّتَيْنِ
Mums pasakė [Ahmadas bin Salihas], mums pasakė [Abdullah bin Wahbas], man pasakė [Yunusas] iš [Ibn Shihabo], sakė jis; pranešė man [Abdurrahmanui] ir Abdullah bin Ka'bin bin Malikui, sakė Abu Daudas; [Ahmadas] sakė; taip sakė [Ibn Wahbas], taip pat ['Anbasah bin Khalidas], visi jie atėjo iš [Yunuso], sakė Ahmadas; ir teisingas yra Abdurrahmanas bin Abdullah. Tas [Salamah bin Al Akwa] sakė: Kai vyko Chaibaro karas, mano brolis kovojo įnirtingoje mūšyje, tada jo kardas pasisuko ir jį nužudė. Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam bendražygiai papasakojo apie tai ir jie suabejojo; jis buvo vyras, kuris mirė nuo savo ginklo. Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam pasakė: „Jis mirė rimtos būsenos ir džihado“. [Ibn Šihabas] pasakė; tada aš paklausiau [Salamos bin Al Akvos sūnaus], tada jis man papasakojo iš [jo tėvo], tik taip jis sakė: Pranašas (sallallaahu 'alaihi wa sallam) sakė: „Jie melavo, jis mirė nuoširdumo ir džihado būsenoje, o jo atlygis buvo dvigubas“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2177
حَدَّثَنَا هِشَامُ بْنُ خَالِدٍ الدِّمَشْقِيُّ حَدَّثَنَا الْوَلِيدُ عَنْ مُعَاوِيَةَ بْنِ أَبِي سَلَّامٍ عَنْ أَبِيهِ عَنْ جَدِّهِ أَبِي سَلَّامٍ عَنْ رَجُلٍ مِنْ أَصْحَابِ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَأَغَرْنَا عَلَى حَيٍّ مِنْ جُهَيْنَةَ فَطَلَبَ رَجُلٌ مِنْ الْمُسْلِمِينَ رَجُلًا مِنْهُمْ فَضَرَبَهُ فَأَخْطَأَهُ وَأَصَابَ نَفْسَهُ بِالسَّيْفِ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَخُوكُمْ يَا مَعْشَرَ الْمُسْلِمِينَ فَابْتَدَرَهُ النَّاسُ فَوَجَدُوهُ قَدْ مَاتَ فَلَفَّهُ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ بِثِيَابِهِ وَدِمَائِهِ وَصَلَّى عَلَيْهِ وَدَفَنَهُ فَقَالُوا يَا رَسُولَ اللَّهِ أَشَهِيدٌ هُوَ قَالَ نَعَمْ وَأَنَا لَهُ شَهِيدٌ
Mums [Hisyam bin Khalid Ad Dimasyqi] papasakojo, mums [Al Walid] papasakojo iš [Mu'awiyah bin Abu Sallam], iš [jo tėvo], iš [jo senelio, būtent Abu Sallam], iš [pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam draugo], – sakė jis: – Kartą užpuolėme Juhainah genties kaimą, tada vienas iš musulmonų ieškojo kažko iš jų ir perkirto jį kardu, bet šis jo nepataikė ir pataikė. Tada Rasulullah sallallaahu 'alaihi wasallam tarė: „Jis jūsų brolis, o musulmonai!“ Tada žmonės puolė prie jo ir rado jį negyvą. Tada Pranašas sallallaahu 'alaihi wasallam suvyniojo jį į drabužius ir kraują, pasimeldė ir palaidojo. Žmonės klausia: „O Alacho Pasiuntiny, ar jis buvo kankinys?“ Jis atsakė: „Taip, ir aš liudiju už jį“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2178
حَدَّثَنَا الْحَسَنُ بْنُ عَلِيٍّ حَدَّثَنَا ابْنُ أَبِي مَرْيَمَ حَدَّثَنَا مُوسَى بْنُ يَعْقُوبَ الزَّمْعِيُّ عَنْ أَبِي حَازِمٍ عَنْ سَهْلِ بْنِ سَعْدٍ قَالَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ ثِنْتَانِ لَا تُرَدَّانِ أَوْ قَلَّمَا تُرَدَّانِ الدُّعَاءُ عِنْدَ النِّدَاءِ وَعِنْدَ الْبَأْسِ حِينَ يُلْحِمُ بَعْضُهُمْ بَعْضًاقَالَ مُوسَى وَحَدَّثَنِي رِزْقُ بْنُ سَعِيدِ بْنِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ عَنْ أَبِي حَازِمٍ عَنْ سَهْلِ بْنِ سَعْدٍ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ وَوَقْتُ الْمَطَرِ
Jis mums pasakė [Al Hasan bin Ali], jis mums pasakė [Ibn Abu Maryam], jis mums pasakė [Musa bin Ya'qub Az Zam'i] iš [Abu Hazimo], iš [Sahl bin Sa'd]; Rasulullah shallallahu 'alaihi wasallam pasakė: „Du dalykai, kurie nėra atmetami arba yra retai atmetami, būtent: malda maldos kvietimo metu ir malda, kai sunku, kai kai kurie iš jų žudo kitus karo metu“. Mozė pasakė; ir man [Rizq bin Sa'id bin Abdurrahman] pasakė iš [Abu Hazimo], iš [Sahl bin Sa'd], iš pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam, jis pasakė: „Ir kai lyja“.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2179
حَدَّثَنَا هِشَامُ بْنُ خَالِدٍ أَبُو مَرْوَانَ وَابْنُ الْمُصَفَّى قَالَا حَدَّثَنَا بَقِيَّةُ عَنْ ابْنِ ثَوْبَانَ عَنْ أَبِيهِ يُرَدُّ إِلَى مَكْحُولٍ إِلَى مَالِكِ بْنِ يُخَامِرَ أَنَّ مُعَاذَ بْنَ جَبَلٍ حَدَّثَهُمْأَنَّهُ سَمِعَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ مَنْ قَاتَلَ فِي سَبِيلِ اللَّهِ فُوَاقَ نَاقَةٍ فَقَدْ وَجَبَتْ لَهُ الْجَنَّةُ وَمَنْ سَأَلَ اللَّهَ الْقَتْلَ مِنْ نَفْسِهِ صَادِقًا ثُمَّ مَاتَ أَوْ قُتِلَ فَإِنَّ لَهُ أَجْرَ شَهِيدٍ زَادَ ابْنُ الْمُصَفَّى مِنْ هُنَا وَمَنْ جُرِحَ جُرْحًا فِي سَبِيلِ اللَّهِ أَوْ نُكِبَ نَكْبَةً فَإِنَّهَا تَجِيءُ يَوْمَ الْقِيَامَةِ كَأَغْزَرِ مَا كَانَتْ لَوْنُهَا لَوْنُ الزَّعْفَرَانِ وَرِيحُهَا رِيحُ الْمِسْكِ وَمَنْ خَرَجَ بِهِ خُرَاجٌ فِي سَبِيلِ اللَّهَ فَإِنَّ عَلَيْهِ طَابَعَ الشُّهَدَاءِ
Mums [Hisyamui bin Khalidui Abu Marwanui] ir [Ibn Al Mushaffai] buvo pasakyta; jie sakė; kad mums [Baqiyyah] pasakė [Ibn Tsaubanas], iš [jo tėvo], ir grąžino tai [Makhului], [Malikui bin Yukhamirui], kad [Mu'adz bin Jabal] jiems pasakė, jog girdėjo Alacho Pasiuntinį (tebūnie jam Alacho ramybė ir palaimos) sakant: „Kas kovoja Alacho kelyje ant kupranugario, tam Rojus yra privalomas, o kas prašo Alacho būti nužudytas su teisingu ketinimu, tada jis miršta arba yra nužudomas, tada jo atlygis bus kankinys“. Ibn Al Mushaffa pridūrė iš čia; ir kas yra sužeistas Alacho kelyje arba yra ištiktas nelaimės, tas iš tiesų ateis Teismo dieną kaip stipriausias kraujas, jo spalva yra za'farano spalva, o kvapas - muskuso aliejaus kvapas. Kas turi pūlinį Alacho kelyje, tas iš tiesų turės kankinio antspaudą.
Hadith
Imam Abu Dawud : 2180
حَدَّثَنَا أَبُو تَوْبَةَ عَنْ الْهَيْثَمِ بْنِ حُمَيْدٍ ح و حَدَّثَنَا خُشَيْشُ بْنُ أَصْرَمَ حَدَّثَنَا أَبُو عَاصِمٍ جَمِيعًا عَنْ ثَوْرِ بْنِ يَزِيدَ عَنْ نَصْرٍ الْكِنَانِيِّ عَنْ رَجُلٍ وَقَالَ أَبُو تَوْبَةَ عَنْ ثَوْرِ بْنِ يَزِيدَ عَنْ شَيْخٍ مِنْ بَنِي سُلَيْمٍ عَنْ عُتْبَةَ بْنِ عَبْدٍ السُّلَمِيِّ وَهَذَا لَفْظُهُأَنَّهُ سَمِعَ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَقُولُ لَا تَقُصُّوا نَوَاصِي الْخَيْلِ وَلَا مَعَارِفَهَا وَلَا أَذْنَابَهَا فَإِنَّ أَذْنَابَهَا مَذَابُّهَا وَمَعَارِفَهَا دِفَاؤُهَا وَنَوَاصِيَهَا مَعْقُودٌ فِيهَا الْخَيْرُ
[Abu Taubah] papasakojo mums iš [Al Haitham bin Humaid], ir tai buvo papasakota kitu būdu: [Husyaysh bin Ashram] papasakojo mums, [Abu 'Ashim] papasakojo mums, visi jie yra iš [Thaur bin Yazid], iš [Nashir Al Kinani], iš [vyro], sakė [Abu Taubah]; iš [Thaur bin Yazid], iš [šeicho] iš Bani Sulaym, iš ['Utbah bin Abdussalami], ir štai jo žodžiai, kad jis girdėjo Alacho Pasiuntinį (SAW) sakant: „Neskuskite arklio viršugalvio, jo kaklo ir uodegos plaukų, nes iš tiesų jo uodega jį apsaugos, jo kaklo plaukai yra drabužis, kuris jį šildys, o ant jo viršugalvio surišti visi geri dalykai“.
