Imam Ahmad : 20928

حَدَّثَنَا أَبُو كَامِلٍ حَدَّثَنَا إِبْرَاهِيمُ يَعْنِي ابْنَ سَعْدٍ حَدَّثَنَا ابْنُ شِهَابٍ عَنْ سَعِيدِ بْنِ الْمُسَيَّبِ قَالَ مَرَّ عُمَرُ عَلَى حَسَّانَ وَهُوَ يُنْشِدُ فِي الْمَسْجِدِ فَقَالَ مَهْ قَالَ لَهُ حَسَّانُ قَدْ كُنْتُ أُنْشِدُ وَفِيهِ مَنْ هُوَ خَيْرٌ مِنْكَ قَالَ فَانْصَرَفَ عُمَرُ وَهُوَ يَعْرِفُ أَنَّهُ يُرِيدُ رَسُولَ اللَّهِ

Sakė mums [Abu Kamilas], kad [Ibrahimas bin Sa'adas] pasakė mums [Ibnu Shihab] iš [Sa'id bin Al Musayyib], sakė jis; „Umaras aplenkė Hasaną, kai jis dainavo poeziją mečetėje, tada Umaras pasakė; 'Ei'. Tada [Hasanas] jam tarė: „Kažkada dainavau poeziją, o mečetėje buvo geresni už tave žmonės“. Saidas tęsė; „Umaras išėjo ir žinojo, kad Hassanas turėjo omenyje Rasulullah sallallaahu'alaihi wasallam.