Imam Ahmad : 20572

حَدَّثَنَا يَزِيدُ أَخْبَرَنَا الْمَسْعُودِيُّ عَنْ أَبِي عَمْرٍو الشَّامِيِّ عَنْ عُبَيْدِ بْنِ الْخَشْخَاشِ عَنْ أَبِي ذَرٍّ قَالَ أَتَيْتُ رَسُولَ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَهُوَ فِي الْمَسْجِدِ فَجَلَسْتُ إِلَيْهِ فَقَالَ يَا أَبَا ذَرٍّ هَلْ صَلَّيْتَ قُلْتُ لَا قَالَ قُمْ فَصَلِّ قَالَ فَقُمْتُ فَصَلَّيْتُ ثُمَّ أَتَيْتُهُ فَجَلَسْتُ إِلَيْهِ فَقَالَ لِي يَا أَبَا ذَرٍّ اسْتَعِذْ بِاللَّهِ مِنْ شَرِّ شَيَاطِينِ الْإِنْسِ وَالْجِنِّ قَالَ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ وَهَلْ لِلْإِنْسِ مِنْ شَيَاطِينَ قَالَ نَعَمْ يَا أَبَا ذَرٍّ أَلَا أَدُلُّكَ عَلَى كَنْزٍ مِنْ كُنُوزِ الْجَنَّةِ قَالَ قُلْتُ بَلَى بِأَبِي أَنْتَ وَأُمِّي قَالَ قُلْ لَا حَوْلَ وَلَا قُوَّةَ إِلَّا بِاللَّهِ فَإِنَّهَا كَنْزٌ مِنْ كُنُوزِ الْجَنَّةِ قَالَ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ فَمَا الصَّلَاةُ قَالَ خَيْرٌ مَوْضُوعٌ فَمَنْ شَاءَ أَكْثَرَ وَمَنْ شَاءَ أَقَلَّ قَالَ قُلْتُ فَمَا الصِّيَامُ يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ فَرْضٌ مُجْزِئٌ قَالَ قُلْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ فَمَا الصَّدَقَةُ قَالَ أَضْعَافٌ مُضَاعَفَةٌ وَعِنْدَ اللَّهِ مَزِيدٌ قَالَ قُلْتُ أَيُّهَا أَفْضَلُ يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ جُهْدٌ مِنْ مُقِلٍّ أَوْ سِرٌّ إِلَى فَقِيرٍ قُلْتُ فَأَيُّ مَا أَنْزَلَ اللَّهُ عَزَّ وَجَلَّ عَلَيْكَ أَعْظَمُ قَالَ { اللَّهُ لَا إِلَهَ إِلَّا هُوَ الْحَيُّ الْقَيُّومُ } حَتَّى خَتَمَ الْآيَةَ قُلْتُ فَأَيُّ الْأَنْبِيَاءِ كَانَ أَوَّلَ قَالَ آدَمُ قُلْتُ أَوَنَبِيٌّ كَانَ يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ نَبِيٌّ مُكَلَّمٌ قُلْتُ فَكَمْ الْمُرْسَلُونَ يَا رَسُولَ اللَّهِ قَالَ ثَلَاثُ مِائَةٍ وَخَمْسَةَ عَشَرَ جَمًّا غَفِيرًا

Mums buvo pasakyta, kad [Yazidas] mums papasakojo, kad [Al Mas'udi] iš [Abu Amru Asy Syami] iš [Ubaid bin Al Khasykhasy] iš [Abu Dzar] pasakė: „Aš nuėjau pas Rasulullah Sallahu“. meldėsi?' Aš atsakiau: „Dar ne“. Jis pasakė: „Stovėk ir melskis! Aš atsistojau ir meldžiausi, tada sutikau jį ir atsisėdau, jis man pasakė: „O Abu Dzar, pasislėpk pas Allah nuo žmonių demonų ir Džinos trikdžių“. Aš paklausiau: 'O Alacho pasiuntiniu, ar yra velnių iš žmonių?' Jis atsakė: „Taip. O Abu Dzarai, ar nori, kad parodyčiau tau santaupas iš dangaus santaupų? Aš atsakiau: „Taip, mano tėvui ir mamai“. Jis pasakė: „Pasakykite LAA HAULA WALAA QUWWATA ILLA BILLAHI – Nėra jokios jėgos ar pastangų, išskyrus Allahą, nes tai yra dangaus užstatas“. Aš paklausiau: "O Alacho Pasiuntinys, o kaip su malda?" Jis atsakė: „Jis yra geriausia vieta, kas nori, gali didinti arba mažinti“. Dar kartą paklausiau: „O kaip pasninkas? “ Jis atsakė: „Jis yra pareiga, pilna atlygio“. Dar kartą paklausiau: „O kaip išmalda? “ Jis atsakė: „Jis daugės ir visada daugės su Allahu“. Dar kartą paklausiau: „Kas yra svarbiausia, o Alacho Pasiuntiniai? “ Jis atsakė: „Tikrai stokojantis arba slepiantis dovanodamas vargšams“. Dar kartą paklausiau: „Kas yra didžiausia, ką Alachas tau yra apreiškęs? “ Jis atsakė: „ALLAHU LAA ILLAHA ILLA HUWAL HAYYUL QAYYUUM – eilėraščio kėdė – iki eilėraščio pabaigos. Dar kartą paklausiau: „Kas buvo pirmasis pranašas? “ Jis atsakė: „Adomas“. Dar kartą paklausiau: „Koks jis pranašas, o Alacho Pasiuntiniai? “ Jis atsakė: „Pranašas, su kuriuo tiesiogiai kalbėjo Alachas“. Dar kartą paklausiau: „Kiek apaštalų buvo atsiųsta, o Alacho Pasiuntiniai? “ Jis atsakė: „Trys šimtai penkiolika, labai didelis skaičius“.