Imam Ahmad : 20560

حَدَّثَنَا ابْنُ نُمَيْرٍ حَدَّثَنَا مُوسَى يَعْنِي ابْنَ الْمُسَيَّبِ الثَّقَفِيَّ عَنْ شَهْرٍ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ غَنْمٍ الْأَشْعَرِيِّ عَنْ أَبِي ذَرٍّ عَنْ النَّبِيِّ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَ إِنَّ اللَّهَ تَبَارَكَ وَتَعَالَى يَقُولُ يَا عِبَادِي كُلُّكُمْ مُذْنِبٌ إِلَّا مَنْ عَافَيْتُ فَاسْتَغْفِرُونِي أَغْفِرْ لَكُمْ وَمَنْ عَلِمَ مِنْكُمْ أَنِّي ذُو قُدْرَةٍ عَلَى الْمَغْفِرَةِ فَاسْتَغْفَرَنِي بِقُدْرَتِي غَفَرْتُ لَهُ وَلَا أُبَالِ وَكُلُّكُمْ ضَالٌّ إِلَّا مَنْ هَدَيْتُ فَسَلُونِي الْهُدَى أَهْدِكُمْ وَكُلُّكُمْ فَقِيرٌ إِلَّا مَنْ أَغْنَيْتُ فَسَلُونِي أَرْزُقْكُمْ وَلَوْ أَنَّ حَيَّكُمْ وَمَيِّتَكُمْ وَأُولَاكُمْ وَأُخْرَاكُمْ وَرَطْبَكُمْ وَيَابِسَكُمْ اجْتَمَعُوا عَلَى قَلْبِ أَتْقَى عَبْدٍ مِنْ عِبَادِي لَمْ يَزِيدُوا فِي مُلْكِي جَنَاحَ بَعُوضَةٍ وَلَوْ أَنَّ حَيَّكُمْ وَمَيِّتَكُمْ وَأُولَاكُمْ وَأُخْرَاكُمْ وَرَطْبَكُمْ وَيَابِسَكُمْ اجْتَمَعُوا فَسَأَلَ كُلُّ سَائِلٍ مِنْهُمْ مَا بَلَغَتْ أُمْنِيَّتُهُ وَأَعْطَيْتُ كُلَّ سَائِلٍ مَا سَأَلَ لَمْ يَنْقُصْنِي إِلَّا كَمَا لَوْ مَرَّ أَحَدُكُمْ عَلَى شَفَةِ الْبَحْرِ فَغَمَسَ إِبْرَةً ثُمَّ انْتَزَعَهَا ذَلِكَ لِأَنِّي جَوَادٌ مَاجِدٌ وَاجِدٌ أَفْعَلُ مَا أَشَاءُ عَطَائِي كَلَامِي وَعَذَابِي كَلَامِي إِذَا أَرَدْتُ شَيْئًا فَإِنَّمَا أَقُولُ لَهُ كُنْ فَيَكُونُ

Pasakojo mums [Ibn Numairas] papasakojo mums [Musa bin Musayyab Ats Tsaqafi] iš [Syahr] iš [Abdurrahman bin Ghanm Al Asy'ari] iš [Abu Dharr] iš [Abu Dharr] iš Pranašo sallallaahu "Alaihi Wasallam pasakė: "Iš tikrųjų nuodėme, išskyrus tarnus! atleisk, todėl prašyk Manęs atleidimo ir Aš tau tikrai atleisiu. Kas iš jūsų žinotų, kad Aš esu visagalis prieš bet kokį atleidimą, tada prašykite atleidimo Mano galia ir Aš tikrai jam atleisiu, nepaisant jo nuodėmių. Ir iš tikrųjų jūs klystate, išskyrus tuos, kuriems aš vadovauju, todėl prašykite Manęs vadovavimo ir aš jums parodysiu. Ir jūs visi esate vargšai, išskyrus tuos, kuriuos Aš praturtinu, prašykite manęs ir aš tikrai jus aprūpinsiu. Jei tarp jūsų gyvieji ir mirusieji, pirmieji sukurti ar paskutiniai, sausieji ar šlapi, būtų tokie pamaldūs kaip ir patys pamaldžiausi, tai mano galios nė kiek nepadidintų, net jei tai būtų kaip uodo sparnai. Ir jei visi jie, mirę ar gyvi, pirmieji sukurti ar paskutiniai, sausieji ar šlapi, visi prašys kiekvieno iš jų su savo problemomis, kad jie atsineštų į vieną vietą, aš tikrai duosiu kiekvienam iš jų tai, ko jie prašo, nesumažindamas to, ką turiu, nebent vienas iš jūsų praeitų jūros pakraščiu ir įmerktų adatą, o tada paimtų ją, nes aš esu Žinodamas, ką duodu. dekretus, o jei ko nors noriu, tai tiesiog sakau „taip“, tada taip ir bus“.