Imam Ahmad : 20474

حَدَّثَنَا عَبْدُ الرَّزَّاقِ أَخْبَرَنَا سُفْيَانُ عَنْ دَاوُدَ بْنِ أَبِي هِنْدٍ عَنْ الْوَلِيدِ بْنِ عَبْدِ الرَّحْمَنِ الْجُرَشِيِّ عَنْ جُبَيْرِ بْنِ نُفَيْرٍ الْحَضْرَمِيِّ عَنْ أَبِي ذَرٍّ قَالَ صُمْنَا مَعَ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ رَمَضَانَ فَلَمْ يَقُمْ بِنَا شَيْئًا مِنْ الشَّهْرِ حَتَّى بَقِيَ سَبْعٌ فَقَامَ بِنَا حَتَّى ذَهَبَ نَحْوٌ مِنْ ثُلُثِ اللَّيْلِ ثُمَّ لَمْ يَقُمْ بِنَا اللَّيْلَةَ الرَّابِعَةَ وَقَامَ بِنَا اللَّيْلَةَ الَّتِي تَلِيهَا حَتَّى ذَهَبَ نَحْوٌ مِنْ شَطْرِ اللَّيْلِ قَالَ فَقُلْنَا يَا رَسُولَ اللَّهِ لَوْ نَفَّلْتَنَا بَقِيَّةَ لَيْلَتِنَا هَذِهِ قَالَ إِنَّ الرَّجُلَ إِذَا قَامَ مَعَ الْإِمَامِ حَتَّى يَنْصَرِفَ حُسِبَ لَهُ بَقِيَّةُ لَيْلَتِهِ ثُمَّ لَمْ يَقُمْ بِنَا السَّادِسَةَ وَقَامَ بِنَا السَّابِعَةَ وَقَالَ وَبَعَثَ إِلَى أَهْلِهِ وَاجْتَمَعَ النَّاسُ فَقَامَ بِنَا حَتَّى خَشِينَا أَنْ يَفُوتَنَا الْفَلَاحُ قَالَ قُلْتُ وَمَا الْفَلَاحُ قَالَ السُّحُورُ

Jis pasakė mums [Abdurrazaqas] pasakė mums [Sufyan] iš [Dawud bin Abu Hind] iš [Walid bin Abdurrahman Al Jursyi] iš [Jubair bin Nufair Al Hadlrami] iš [Abu Dzar], jis pasakė: „Mes pasninkavome Ramadaną su Rasullah Sallalahusalam iki vakaro, ir jis niekada neatliko paskutinio vakaro. liko septynios dienos. Tada jis kartu su mumis atliko vakarines maldas, kol praėjo trečdalis nakties. Po to jis vakaro maldų su mumis nebelaikė ketvirtą naktį, o kitą naktį, kol praėjo pusė nakties. Abu Dharras pasakė: „Tuomet paklausėme: „O Alacho Pasiuntiniu, ar nenorėtumėte pasimelsti su mumis likusių šių naktų pabaigoje? “ Jis pasakė: „Jei žmogus meldžiasi su imamu iki galo, tai likusi jo nakties dalis bus parašyta su maldos atlygiu“. Tada šeštą vakarą jis nesimeldė su mumis, jis meldėsi su mumis septintą naktį“. Abu Dzaras pasakė: „Jis įsakė savo šeimai, o žmonės susirinko, tada jis meldėsi su mumis, kol nerimavome, kad dingome Al Falah“. Pasakotojas pasakė: „Tada aš paklausiau: „Kas yra Al Falah? Abu Dzaras atsakė: „Sahuro laikas“.