Imam Ahmad : 26083

قَالَ فَلَمَّا أَرَدْتُ أَنْ أَخْرُجَ قَالَتْ اجْلِسْ حَتَّى أُحَدِّثَكَ حَدِيثًا عَنْ رَسُولِ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ قَالَتْ خَرَجَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ يَوْمًا مِنْ الْأَيَّامِ فَصَلَّى صَلَاةَ الْهَاجِرَةِ ثُمَّ قَعَدَ فَفَزِعَ النَّاسُ فَقَالَ اجْلِسُوا أَيُّهَا النَّاسُ فَإِنِّي لَمْ أَقُمْ مَقَامِي هَذَا لِفَزَعٍ وَلَكِنَّ تَمِيمًا الدَّارِيَّ أَتَانِي فَأَخْبَرَنِي خَبَرًا مَنَعَنِي مِنْ الْقَيْلُولَةِ مِنْ الْفَرَحِ وَقُرَّةِ الْعَيْنِ فَأَحْبَبْتُ أَنْ أَنْشُرَ عَلَيْكُمْ فَرَحَ نَبِيِّكُمْ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ أَخْبَرَنِي أَنَّ رَهْطًا مِنْ بَنِي عَمِّهِ رَكِبُوا الْبَحْرَ فَأَصَابَتْهُمْ رِيحٌ عَاصِفٌ فَأَلْجَأَتْهُمْ الرِّيحُ إِلَى جَزِيرَةٍ لَا يَعْرِفُونَهَا فَقَعَدُوا فِي قُوَيْرِبِ سَفِينَةٍ حَتَّى خَرَجُوا إِلَى الْجَزِيرَةِ فَإِذَا هُمْ بِشَيْءٍ أَهْلَبَ كَثِيرِ الشَّعْرِ لَا يَدْرُونَ أَرَجُلٌ هُوَ أَوْ امْرَأَةٌ فَسَلَّمُوا عَلَيْهِ فَرَدَّ عَلَيْهِمْ السَّلَامَ فَقَالُوا أَلَا تُخْبِرُنَا فَقَالَ مَا أَنَا بِمُخْبِرِكُمْ وَلَا مُسْتَخْبِرِكُمْ وَلَكِنَّ هَذَا الدَّيْرَ قَدْ رَهِقْتُمُوهُ فَفِيهِ مَنْ هُوَ إِلَى خَبَرِكُمْ بِالْأَشْوَاقِ أَنْ يُخْبِرَكُمْ وَيَسْتَخْبِرَكُمْ قَالُوا قُلْنَا مَا أَنْتَ قَالَتْ أَنَا الْجَسَّاسَةُ فَانْطَلَقُوا حَتَّى أَتَوْا الدَّيْرَ فَإِذَا هُمْ بِرَجُلٍ مُوثَقٍ شَدِيدِ الْوَثَاقِ مُظْهِرٍ الْحُزْنَ كَثِيرِ التَّشَكِّي فَسَلَّمُوا عَلَيْهِ فَرَدَّ عَلَيْهِمْ فَقَالَ مَنْ أَنْتُمْ قَالُوا مِنْ الْعَرَبِ قَالَ مَا فَعَلَتْ الْعَرَبُ أَخَرَجَ نَبِيُّهُمْ بَعْدُ قَالُوا نَعَمْ قَالَ فَمَا فَعَلَتْ الْعَرَبُ قَالُوا خَيْرًا آمَنُوا بِهِ وَصَدَّقُوهُ قَالَ ذَلِكَ خَيْرٌ لَهُمْ وَكَانَ لَهُ عَدُوٌّ فَأَظْهَرَهُ اللَّهُ عَلَيْهِمْ قَالَ فالْعَرَبُ الْيَوْمَ إِلَهُهُمْ وَاحِدٌ وَدِينُهُمْ وَاحِدٌ وَكَلِمَتُهُمْ وَاحِدَةٌ قَالُوا نَعَمْ قَالَ فَمَا فَعَلَتْ عَيْنُ زُغَرَ قَالَ قَالُوا صَالِحَةٌ يَشْرَبُ مِنْهَا أَهْلُهَا لِشَفَتِهِمْ وَيَسْقُونَ مِنْهَا زَرْعَهُمْ قَالَ فَمَا فَعَلَ نَخْلٌ بَيْنَ عَمَّانَ وَبَيْسَانَ قَالُوا صَالِحٌ يُطْعِمُ جَنَاهُ كُلَّ عَامٍ قَالَ فَمَا فَعَلَتْ بُحَيْرَةُ الطَّبَرِيَّةِ قَالُوا مَلْأَى قَالَ فَزَفَرَ ثُمَّ زَفَرَ ثُمَّ زَفَرَ ثُمَّ حَلَفَ لَوْ خَرَجْتُ مِنْ مَكَانِي هَذَا مَا تَرَكْتُ أَرْضًا مِنْ أَرْضِ اللَّهِ إِلَّا وَطِئْتُهَا غَيْرَ طَيْبَةَ لَيْسَ لِي عَلَيْهَا سُلْطَانٌ قَالَ فَقَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِلَى هَذَا انْتَهَى فَرَحِي ثَلَاثَ مَرَّاتٍ إِنَّ طَيْبَةَ الْمَدِينَةُ إِنَّ اللَّهَ عَزَّ وَجَلَّ حَرَّمَ عَلَى الدَّجَّالِ أَنْ يَدْخُلَهَا ثُمَّ حَلَفَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ وَاللَّهِ الَّذِي لَا إِلَهَ إِلَّا هُوَ مَا لَهَا طَرِيقٌ ضَيِّقٌ وَلَا وَاسِعٌ فِي سَهْلٍ وَلَا جَبَلٍ إِلَّا عَلَيْهِ مَلَكٌ شَاهِرٌ بِالسَّيْفِ إِلَى يَوْمِ الْقِيَامَةِ مَا يَسْتَطِيعُ الدَّجَّالُ أَنْ يَدْخُلَهَا عَلَى أَهْلِهَا قَالَ عَامِرٌ فَلَقِيتُ الْمُحْرَّرَ بْنَ أَبِي هُرَيْرَةَ فَحَدَّثْتُهُ بِحَدِيثِ فَاطِمَةَ بِنْتِ قَيْسٍ فَقَالَ أَشْهَدُ عَلَى أَبِي أَنَّهُ حَدَّثَنِي كَمَا حَدَّثَتْكَ فَاطِمَةُ غَيْرَ أَنَّهُ قَالَ قَالَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِنَّهُ فِي نَحْوِ الْمَشْرِقِ قَالَ ثُمَّ لَقِيتُ الْقَاسِمَ بْنَ مُحَمَّدٍ فَذَكَرْتُ لَهُ حَدِيثَ فَاطِمَةَ فَقَالَ أَشْهَدُ عَلَى عَائِشَةَ أَنَّهَا حَدَّثَتْنِي كَمَا حَدَّثَتْكَ فَاطِمَةُ غَيْرَ أَنَّهَا قَالَتْ الْحَرَمَانِ عَلَيْهِ حَرَامٌ مَكَّةُ وَالْمَدِينَةُ

Jis pasakė: „Kai ketinau išeiti, jis pasakė: „Sėskis, kol papasakosiu tau haditą iš pranašo sallallaahu 'alaihi wasallam'. Tada jis man papasakojo, kad vieną dieną Alacho pasiuntinys sallallaahu 'alaihi wasallam išėjo atlikti Al Hajirah maldos – kai buvo karšta dieną –, tada atsisėdo taip, kad jo draugai nustebo ir pasakė: „Sėskite, žmonės, nes aš neatsikėliau iš savo vietos tam, kad jus nustebinčiau, o pasakyti, kad Tamim Ad-Dari man tada pasakė naujienas. – nusnausk – nes buvo labai malonu ir ramu. Todėl noriu paskleisti jums džiugią žinią apie jūsų pranašą. Tamimas man pasakojo, kad buvo grupė žmonių iš jo dėdės palikuonių, kurie plaukė jūra, o paskui juos užklupo taifūnas, jie buvo įstrigę jiems svetimoje saloje, tada sėdėjo kanojoje, kol išplaukė į salą, staiga sutiko padarą, kuris buvo labai šiurkštaus veido ir ilgais plaukais, todėl nebuvo aišku, ar jis vyras, ar moteris. Tada jie su juo pasisveikino, o jis atsakė į jų sveikinimus. Jie paklausė: „Ar papasakosi mums istoriją? “ jis atsakė: „Aš ne tas, kuris pasakoja istorijas ir neprašau tavęs, bet eik į šią garbinimo vietą – vienuolyną – ten yra žmogus, kuris tikrai laukia iš tavęs naujienų, jis pasakos ir paprašys tavęs“. Tada jie pasakė: „Taigi mes paklausėme: „Kas tu esi? “ Vyras atsakė: „Aš esu Jassasah“. Tada jie vaikščiojo, kol atvyko į garbinimo vietą ir rado grandinėmis surištą vyrą, liūdną ir daug besiskundžiantį, tada pasveikino jį, o jis atsakė į jų sveikinimus. Tada vyras paklausė: „Kas tu esi? “ jie atsakė: „Mes esame žmonės iš Arabijos“. Vyras vėl paklausė: „Ką veikia arabai, ar jų pranašas išėjo? “ jie atsakė: „Taip“. Vyras vėl paklausė: „Tai ką padarė arabai? “ jie atsakė: „Jie padarė kažką gero, tikėjo tuo ir patvirtino“. Vyras pasakė: „Jiems buvo geriau, ir jis turėjo priešų, bet Alachas jį iš jų iškovojo“. Vyras vėl paklausė: „Ar tai reiškia, kad šiandien arabai turi vieną dievą? Jų Deen – religija – yra viena, o jų sakiniai – vienas? “ jie atsakė: „Taip“. Vyras dar kartą paklausė: „Taigi, kas atsitiko su Ainu Zugharu – šaltinio vardu –? “ jie atsakė: „Kažkas gero atsitiko, žmonės pasiėmė gerti ir palaistyti savo augalus“. Tada vyras vėl paklausė: „Taigi, kas atsitiko datulei tarp Amano ir Baisano? “ jie atsakė: „Kažkas gero atsitinka, iš jo derliaus kasmet gali užtekti maisto“. Vyras paklausė: „O kas tada atsitiko Buhairai Tabariyah? “ jie atsakė: „Pilna“. Tamimas pasakė: „Tada jis iškvėpė, tada iškvėpė ir vėl iškvėpė prisiekdamas: „Jei paliksiu šią vietą, tikrai nepaliksiu nė vienos žemės iš Alacho žemių, bet praeisiu pro šalį, išskyrus Taibą – Medinos miesto pavadinimą – aš neturiu tam valdžios“. Tada Rasulullah sallallaahu „alaihi wasallam“ tris kartus pasakė: „Štai čia mano džiaugsmas baigiasi“. Iš tiesų, Medinos miesto gerumas yra dėl to, kad Alachas „azza wajalla uždraudė Dajjal į jį patekti“, tada Rasulullah shallallahu „alaihi wasallam“ prisiekė: „Dievu, nėra kito dievo, kurį verta garbinti, išskyrus Jį. Teismo diena ir Dadžalas negalės įeiti susitikti su savo gyventojais. [Amiras] pasakė: „Tada aš sutikau [Al Muharrar bin Abu Hurairah], tada papasakojau jam Fatimah bint Qais haditą, jis pasakė: „Liudiju prieš [savo tėvą], kad jis man pasakė, kaip tau pasakė Fatima, bet mano tėvas pasakė: „Allaho pasiuntinys šalahu pasakė: „Allaihis pasirodys iš Daallaj“. Amiras pasakė: „Tada aš sutikau [Al Qasim bin Muhammad], tada papasakojau jam Fatimos hadisą, jis pasakė: „Liudiju prieš [Aisiją], kad ji man pasakė, kaip tau pasakė Fatima, bet Aishah pasakė: „Dvi šventos žemės jai uždraustos. Meka ir Medina“.