Imam Ahmad : 25923

حَدَّثَنَا يَحْيَى بْنُ آدَمَ قَالَ حَدَّثَنَا ابْنُ مُبَارَكٍ عَنْ مَعْمَرٍ وَيُونُسَ عَنِ الزُّهْرِيِّ عَنْ عَبْدِ الرَّحْمَنِ بْنِ عَبْدِ اللَّهِ بْنِ كَعْبِ بْنِ مَالِكٍ عَنْ كَعْبٍ قَالَ كَانَ رَسُولُ اللَّهِ صَلَّى اللَّهُ عَلَيْهِ وَسَلَّمَ إِذَا سُرَّ اسْتَنَارَ وَجْهُهُ حَتَّى كَأَنَّ وَجْهَهُ شِقَّةُ قَمَرٍ وَكُنَّا نَعْرِفُ ذَلِكَ فِيهِ

Tai mums pasakė [Yahya bin Adam], tai mums papasakojo [Ibn Mubarakas] iš [Ma'mar] ir [Yunus] iš [Az Zuhri] iš [Abdurrahman bin 'Abdullah bin Ka'b bin Malik] iš [Ka'b], jis pasakė: „Jeigu jo veidas būtų laimingas, Rasulala būtų laimingas. šviesti, kol atrodė, kad jo veidas buvo tarsi mėnulio dalis, ir mes apie jį tai žinojome“.